|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |

 

   
 

Zvicra mburr pavarėsinė e Kosovės. Por, cila ėshtė pesha e saj nė rajon ?

 
 

  ZVICĖR: Udhėtimi i Kalmi-Rei ringjall shpresat e Kosovarėve

 
 

 
30 korrik 2005 / TN
 
Vincent BOURQUIN
30 korrik 2005 « La Tribune de Genčve »
 
Vizita e saj ėshtė pritur me pėrzierje tė indiferencės dhe shpresės. Kėshilltarja federale Micheline Calmy–Rey (Mishlin Kalmi-Rei) sot nė mėngjes ka mbėrri nė Prishtinė pėr njė vizitė katėr-ditėsh.
 
Ky udhėtim nė Kosovė vjen nė njė kontekst tė veēantė.
 
Ambasadori i Zvicrės nė Kombet e Bashkuara, Peter Maurer, nė fakt ka mbrojtur mė 27 maj para Kėshillit tė Sigurimit « pavarėsinė formale » tė Kosovės.
 
Sikur shumė Kosovarė tė Zvicrės, Driton Kajtazi, kalon disa ditė tė pushimeve nė Durrės nė Shqipėri. Dhe pėr ēfarė diskutojnė buzė bregut tė Adriatikut pjesėtarėt e diasporės? “Pėr vizitėn e Micheline Calmy-Rey nė Prishtinė”,  buzėqesh ish-kryetari i Shoqatės sė studentėve shqiptarė tė Universitetit tė Lozanės.
 
 “Intervista e ministreshės sė Punėve tė jashtme, e publikuar nė "LaTribune de Genčve", ėshtė marrė dhe publikuar nga agjencitė e shtypit kosovar dhe shqiptar”, rrėfen ai i cili tash e tutje ėshtė arsimtar nė Yverdon. Njėra ndėr gazetat mė prestigjioze kosovare, Koha Ditore, titullonte pėrndryshe tė mėrkurėn “Calmy-Rey rithekson qėndrimin zviceran pėr njė Kosovė tė pavarur.”
 
Por Zvicra a ka ajo mjaft peshė pėr tė luajtur njė rol vendimtar pėr tė ardhmen e krahinės autonome? “Me kosovarėt  me tė cilėt kam biseduar janė tė bindur se ajo (Zvicra) ka njė peshė shumė tė madhe  sepse ajo ėshtė e paanshme dhe ka njė reputacion tė mirė. Ajo  po ashtu mund tė bind institucionet e mėdha financiare pėr tė na ndihmuar”.
 
 
Zvicra nėn ndikim ?
 
Rėndėsia e vizitės sė Micheline Calmy-Rey ėshtė shumė e mirėpritur. Njė gazetar i njė gazete shumė serioze tė Prishtinės “Zėri” bėnė ndėrlidhje: “Shtypi ka paralajmėruar kėtė udhėtim, por ky nuk ėshtė konsideruar nga popullata si njė ngjarje e madhe. Pėr ndryshe, deklaratat e Zvicrės pėr pavarėsi kanė bė njė jehonė tė madhe”.
 
Alexander Anderson, pėrfaqėsues i Organizatės jo qeveritare Grupi Ndėrkombėtar i Krizave (International Crisis Group) nė Prishtinė nuk ishte nė dijeni pėr vizitėn e kėshilltares federale. Sidoqoftė, ai kishte lexuar deklaratat e bėra nga Peter Maurer nė Nju Jork: “Kjo mund tė luaj njė rol nė bisedimet pėr tė ardhmen e Kosovės, sepse, sido qė tė jet ato deklarata janė bėrė para Kėshillit tė sigurimit.”
 
Por pėr hulumtuesit, s’ka dyshim. Ēelėsi kryesor pėr tė ardhmen e rajonit nuk ėshtė Zvicra, por mirė e qartė Uashingtoni. Saktėsisht cili ėshtė qėndrimi i Shteteve tė Bashkuara mbi tė ardhmen e kėsaj krahine? Asnjė deklarim zyrtar. Por sipas shumė vėzhguesve, administrata Bush do mbėshteste pavarėsinė.
 
Kėshilltari nacional Josef Lang pėrndryshe shtron pyetjen: “Mos ka pas Zvicra ndonjė shtytje nga Shtetet e Bashkuara pėr tė mbėshtetur pavarėsinė e Kosovės?”
 
Micheline Calmy-Rey kundėrshtonte plotėsisht kėtė interpretim: “kjo deklaratė vjen si rezultat i njė procesi tė gjatė tė reflektimit nė Departamentin federal tė punėve tė jashtme”, pohonte ajo tė martėn nė rreshtat e Tribunės* (La Tribune de Genčve, e pėrditshme gjenevase v.j.)
 
Victor-Yves Ghebali, profesor nė institutin universitar tė studimeve tė Larta ndėrkombėtare nė Gjenevė, shpreh shumė dyshime: “E shoh keq intervenimin e Zvicrės krejt e vetmuar. Ėshtė dashur qė ajo tė organizohet bashkėrisht me shtetet tjera perėndimore:” Njė analizė qė mbėshtetet nga shumė specialistė tė kėsaj ēėshtje.
 
 
Ēelėsi kryesor Rusėt
 
Pėr rolin e Zvicrės pėr tė ardhmen e Kosovės, Victor-Yves Ghebali, profesor universitar i studimeve tė Larta ndėrkombėtare tė Gjenevės shtron pyetjen: “Ēka mund tė bėj Zvicra nė kėtė ēėshtje? Tė mbėshtes njė ndihmė ekonomike apo t’i referohet njė modeli zviceran.” 
 
Por, pėr specialistin e marrėdhėnieve ndėrkombėtare, njėri nga aktorėt vendimmarrės ėshtė Rusia, e cila deri mė tani gjithmonė ka kundėrshtuar pavarėsinė e Kosovės: “prej qershor 1999, asnjė rezolutė pėr Kosovėn nuk ėshtė aprovuar nga Kombet e bashkuara”.
 
 
E ardhmja e paqartė
 
Pėr profesorin gjenevas, e ardhmja e kėtij rajoni mbetet shumė e paqartė: “Shqiptarėt dhe Serbėt nuk dėshirojnė tė jetojnė sė bashku, derisa UNMIK-u dėshiron t’i shtyjė tė jetojnė sė bashku. Nga ana tjetėr, Kosova ėshtė krejt njė vend i vogėl qė nuk ėshtė pėr ndarje.” Por, pėr arsimtarin, “Mbajtja e status quo-sė ėshtė shumė mė e vėshtirė se sa kriza qė do krijohej nga pavarėsia”.
 
Kėshilltar i specializuar pėr Ballkanin, Bashkim Iseni nėnvizon se deklaratat e Peter Maurer dhe Micheline Calmy-Rey janė pritė jashtėzakonisht mirė nga komuniteti i madh kosovar qė jeton nė Zvicėr: “Pėrderisa ēeshtja e pavarėsisė nuk tė zgjidhet, diaspora ėshtė e shqetėsuar e kjo e bėnė edhe mė tė vėshtirė integrimin e  saj”.

---------------
Marrė nga e pėrditshmja gjenevase "La Tribune de Genčve" e datės 30 korrik 2005.


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.