|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Pse u lejua njė politizim kaq i madh nė UP?

 
 

 
29 korrik 2005 /TN /QIK
 
Shkruan: Samet DALIPI,mr.sc

- Ėshtė e vėrtetė se shumicės sė personelit tė UP, arsimtarėve dhe studentėve nuk u intereson se kush udhėheqė me UP-nė. Ata dėshirojnė njė universitet i cili u ofron njė mirėqene, prosperitet dhe rezultate shkencore e jo politizim tė tij. Ėshtė e ditur se “ardhmėria e njerėzimit mė sė shumti varet nga zhvillimi kulturor, shkencor dhe teknik”(Magna Karta Universitatum)
 
- Nėse vazhdohet me (keq) pėrdorimin e studentit vetėm kur i nevojitet dikujt pėr tė realizuar qėllime individuale apo klanore, ecja jonė do tė mungoj ose do tė humb rėndėsinė qė ka ky universitet pėr qytetarėt e do tė orientohen kah zgjidhjet alternative si janė universitetet private

Duke pasur parasysh gjendjen e rėndė tė krijuar nė UP dhe qene e bindur pėr thellimin e mėtejmė tė situatės, Qeveria ka miratuar udhėzimin administrativ Nr.37/2005 “Pėr rivendosjen e qeverisjes sė ligjshme nė Universitetin e Prishtinės”.
 
Pa dashur tė hyjė nė shkaqet e ardhjes deri te kjo gjendje nė UP, dėshiroj tė ndalem tek vrapi i qarqeve tė ndryshme pėr tė manipuluar me opinionin publik tė lodhur me akuza e kundėr akuza tė ndėrsjella nė mes tė “Rektoratit” dhe MASHT-it.
 
Ėshtė e vėrtetė se shumicės sė personelit tė UP, arsimtarėve dhe studentėve nuk u intereson se kush udhėheqė me UP-nė. Ata dėshirojnė njė universitet i cili u ofron njė mirėqene, prosperitet dhe rezultate shkencore e jo politizim tė tij. Ėshtė e ditur se “ardhmėria e njerėzimit mė sė shumti varet nga zhvillimi kulturor, shkencor dhe teknik”(Magna Karta Universitatum).

UP ndau fatin e njėjtė tė gjendjes sė pėrgjithshme e cila po zotėron nė Kosovė. Tė ardhurat e arsimtarėve kanė qenė, dhe ende janė jo tė dinjitetshme pėr profilin akademik. Kushtet pėr vendosje dhe strehim tė studentėve janė pėrmirėsuar dukshėm dhe vazhdojnė trendin e pėrmirėsimit tė mėtejmė. Pėrkundėr tė arriturave tė pamohueshme nė UP janė vėrejtur dobėsi nė menaxhim dhe nė mungesė koordinimi nė mes tė MASHT dhe UP.
 
Po ashtu, ka munguar veprimtaria kėrkimore shkencore (me tė drejt dikush do tė thoshte si do tė bėhej kjo nė mungesė tė mjeteve materiale). Ka ekzistuar njė nivel i ulėt i mėsimdhėnies nė krahasim me universitetet e regjionit, edhe pse proklamohej se po zbatohen reformat pikėrisht aty kishte ngecje. Ka qenė evidente mungesa e kuadrit pėr profile tė ndryshme, izolimi dhe mungesa e bashkėpunimit me universitetet perėndimore.
 
Ka munguar edhe njė infrastrukture e cila do ti lehtėsonte studimet tė rinjve, avancimi i kuadrove tė me prapavijė politike tė caktuar, nisma jo tė mjaftuara pėr vjelje tė donacioneve nėpėrmjet projekteve tė financuara nga donator tė jashtėm me ēka do tė shtoheshin tė hyrat pėr arsimtarėt… etj.

Pothuaj njė dekadė u zhvillua njė garė se cili fraksion do tė “marr nė dorė” UP-nė. Pse pikėrisht nė institucionin me mė sė shumti kuadro tė pėrgatitura? Si nuk pati forca brenda universitetit tė pengojnė ndarjet nė vend se aty tė zhvillohet politikė integruese nė favor tė shkencės dhe kulturės?
Pse nė kohėn kur Serbia nuk gjendet me politikėn e saj brenda universitetit?

Ėshtė nė pyetje papjekuria politike dhe intelektuale apo mos guximi intelektual pėr tė thėnė dhe angazhuar pėr tė vėrtetėn.

Udhėzimi Administrativ tė cilin e nxori qeveria nuk ėshtė i natyrės apo karakterit siē u publikua nė disa media dhe siē u kuptua nga disa studentė dhe profesorė. E tėrė esenca e udhėzimit nė fjalė ėshtė paraqitur nė pjesėn e pare normative tė udhėzimit, ku thuhet: “Procesi i implementimit tė Statutit tė UP kthehet prapa nė datėn 1 dhjetor 2004”. Me fjalė tjera kėtu nėnkuptohet vetėm pėrsėritja e procedurės pėr zgjedhjen e rektorit tė ri.
 
Derisa nė Shqipėri mediat po shėnojnė ecje tė hetueshme drejt informimit objektiv, duket se nė Kosovė ende po vazhdon kultivimi i shkrimeve sensacionale me brendėsi tė thata e jo analitike. Njė gjė e tillė ėshtė duke i shkaktuar dėme ecjeve tė shoqėrisė kosovare.
 
Shumica e mediave elektronike informuan se u shkarkua rektori, dekanėt, senati, apo si do tė thoshte gazetari i Express-it, “U shkarkua rektori Arsim Bajrami (pėr disa ai kurrė nuk ishte rektor) bashkė me tė gjithė dekanėt e fakulteteve dhe tė shkollave tė larta, si dhe u shpėrnda senati i UP-sė. Spastrim akademik”.
 
Zbulim se jo mahi. Kah i morėn kėto “informata”? Ėshtė kjo ndonjė paragjykim apo mėnyrė e ”zakonshme dhe e paanshme” e funksionimit tė disa mediave tona. Tė mbetet nė ndėrgjegjen e tyre, por efekti qė u krijua nė opinionin publik ishte jo i pakėt, por fatmirėsisht ishte jetėshkurtėr. Mė sė paku politik.

Me rektor tė cilit nuk i shkojnė pas pėrkthyes tė rinj. Njė udhėheqje e cila ka vizion zhvillimin dhe aplikimin e shkencės moderne dhe kulturės drejt ecjes me vendet e pėrparuara tė Evropės e botės. Aplikimin e metodave tė reja tė mėsimdhėnies interaktive me studentin nė epiqendėr, si zhvillohet gjithkund nė kėto vende.
 
Nėse vazhdohet me (keq) pėrdorimin e studentit vetėm kur i nevojitet dikujt pėr tė realizuar qėllime individuale apo klanore, ecja jonė do tė mungoj ose do tė humb rėndėsinė qė ka ky universitet pėr qytetarėt e do tė orientohen kah zgjidhjet alternative si janė universitetet private.

Shpresojmė se tė gjithė jemi mbushur mend e kemi mėsuar nga kjo pėrvojė e keqe. Nėse jo e meritojmė agoninė,vendnumėrimin dhe rritjen e distancės akademike me botėn.

Autori ėshtė kėshilltar i lartė politik nė zyrėn e Kryeministrit
(qėndrimet janė personale e jo tė institucionit ku punon)


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.