|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Shkodra-terminal 2005 

 
 

 
29 korrik 2005 / TN
 
Nga Kabil BUSHATI
 
1-Qyteti qė po vdes nė "gjumė"
 
Nėse do tė jepej ndonjė rekord giness se cili qytet nė botė,  flėn gjumė ma shumė,  patjetėr qė nė krye tė toplistės do tė renditej Shkodra. Asht nji qytet qė bjen me fjetė heret,  qė nė orėn 22,  pėrnjiheri me pula,  dhe zgjohet kund nga ora dhetė e mėngjesit. Pjaca brilante qė dikur krenohej Shkodra me tė,  "vdes"qė nė ora 21 dhe pėrveē policėve e posterave me fotografitė e deputetave,  nuk sheh tjetėr nė rrugė. Qyteti bie me fjetė herėt,  nėn zukatjen e mėrzitėshme tė mushkajave,  dhe dritat fiken nji nga nji. Parruca,  diku nga Ura Dervishbeg,  mundohet tė thyejė monotoninė,  me dy tre lokale qė qėndrojnė hapė deri kah ora 3 mbas mesnate.
 
Nė mėngjes,  kah ora 6,  nėpėr rrugė nuk shikon tjetėr pos nja 30 grave qė presin autobuzėt pėr me fillue punė nėpėr dy tre rrobaqepsitė e huaja. Zgjimi i qytetit fillon aty nga ora 8. 30 dhe dalengadale rrugėt fillojnė me u mbushė nė fillim me burra qė vėrshojnė nėpėr kafenetė e shumta. Orari i tyre vijon deri kah ora 1 e drekės dhe masandej tė ngopur me thashetheme politike,  shamje,  ngerrverre,  gerrmerre e tym duhani,  nisen gjithė kapadaillek kah shpija qė tė hajnė drekėn e varfėn qė ju kanė pregaditun gratė.
 
Ndėrsa gratė tanė ditėn e kalojnė npėpėr radhat e gjata tė ēertifikatave,  asistencės sociale apo tė tregut tė Zdrales e Rusi. Si gjithnji tė gjithė pa pėrjashtim kah ora 15 mbasdreke bijnė tė flejnė mė libėr familjet. Rrijnė zgjuet vetėm macet e qentė shpijakė. Gjumi i mbasdrekes vijon deri nė ora 19 pėr tė vijuar me dalje nė kafene apo ndjekeje filmash serialė. . .
 
Njė herė nė Shkodėr e pyetėn nji qytetar italjan se pėrse veriu i Italisė asht ma i pasun se jugu. Ai u pergjigj duke buzėqeshė:veriu asht ma i pasun sepse nuk flė gjumė nė drekė siē flen jugu. . . Po kush e dėnoi Shkodrėn me "gjumė"?Kush ja bani kėtė "aktakuzė" djallėzorė e vdekjeprurėse qytetit tim sa tė rrijė ditė natė nė gjumė apo tuj pa filma serialė?Ku asht Shkodra qė ēohej nga gjumi qysh nė 3 mbas mesnate?Ku janė ata dugajxhitė e vjetėr tė cilėt qysh nadje heret delnin me kova,  gjygyma e lagca pėr me lagė sokakun?Ku janė ato gratė fisnike e varzat impozante qė vraponin pėr nė punė. Asht kthye nė terminal,  asgja nuk prodhon,  vetėm konsumon. Ku janė ato rrugėt e Shkodrės qė vlonin nga njerzit tanė ditėn e gjatė si dallgėt e detit. O Zot,  ēa po ndodh me qytetin tem. . . asht kthye nė sonnmambul. . .
 
2-Delenda Karthago!. . .
 
Dy mijė vjet ma parė ishte nė Senatin Romak nji prijės qė thirrej Katoni Plaku,  i cili ēdo fjalim qė mbante e mbyllte me kėtė fraze latine qė pėrdorėm pėr mestitull,   qė don me thanė:ta shkatėrrojmė Kartagjenėn. Si pėr ēudi,  mbas dy mijė vjetėve,  nji prijės rozė qė quhet Fatos Nano,  ka tetė vjet qė bėrtet:ta shkatėrrojmė Shkodrėn. Me tė nji ndryshim,  ndėrsa Katoni Plak bėrtiste pėrpara Senatit publikisht,  Fatosi ynė bėrtet vetėm nė mbledhjet e mbylluna tė KPD-sė sė partisė sė tij. Huji i tij dhe i tanė partisė sė tij me metropolin e veriut asht i vjetėr,  por u ba ma evident pas revolucionit evgjito-spiuno-fshataro-komunist tė vjetit 97. Nė Shkodėr nė atė kohė,  revolucionarėt me e kuq nuk mundėn me ngritė Komitetet e Shpetimit,  sepse nuk patrėn kėrrēikė.
 
Shkodranėt ua thyen turijt dhe ata dy tre kriminelė tė liruem nga burgjet e hueja qė i prune pėr me vra nė Shkodėr u asgjasuen ose u banė me ikė me bisht nder shalė. Shkodranėt votuen bindshem pėr Partinė Demokratike. Ishin votat e Shkodrės ato qė sollėn nė Parlament PD-nė,  nė nji kohė qė nė Tiranė,  kjo parti humbi 19:0. Dhe kėtė Nanoja nuk ja fali asnjiherė Shkodrės pas ardhjes nė pushtet.
 
Dy vjetėt e parė tė qeverisjes rozė,  Shkodra jetoi vetėm me krisma armėsh natėn dhe me zhurma veturash pa targa ditėn. U dogjen dhe u vodhen shumica e firmave tė huaja duke qitė nė rrugė tė madhe me mjiera punetorė. Pėr 8 vjet radhazi Shkodra pėrjetoi vetėm netė tė errėta,  pa drita. U mbyllėn dhe falimentuen me qindra biznese dhe varferia u ul kambekryq nėpėr tryezat e shkodranėve.
 
Deri me 3 korrik 2005,  kryeministri vijoi tė bėrtasė fjalėt e Katonit Plak:ta shkatėrrojmė Shkodrėn. Por ai harroi se Shkodra nuk shkatėrrohej,  asht qyteti Feniks qė ringrihet mbi hirin e vet. Mė kujtohen thaniet e Krajl Nikollės,  kuri i tha tė birit Princit Danil kur nji pjesė e Shqipėrisė sė Veriut me Ulqi,  Tivar,  Hot e Grudė,  Plavė e Guci,  me vendim tė Kongresit tė Berlinit po i aneksoheshin Malit tė Zi. Princi Danil i tha tė Atit,  Krajl Nikollės:''Baba,  meqė na erdhi zogu nė dorė,  pėrse tė mos kėrkojmė tė na japin edhe Shkodrėn?Krajl Nikolla qeshi dhe ju pėrgjigj:"Po tė marrim Shkodrėn,  pas dhetė vjetėsh,  do tė na marrė Shkodra ne dhe nuk ka me pasė ma Mal tė Zi. . . Shkodra asht gropė e madhe e tė gllabėron. . .
 
3-Shkodrėn e ka bekue Zoti
 
Tashma de fakto qeveria Nano-infinit ka ra. Na pastė marrė tė keqen. Qeveria e re e Partisė Demokratike ka me u fokusue bindshėm ndaj metropolit tė Veriut,  pasi ky metropol pagoi nji haraē tė rėndė duke kenė bastion i fuqishėm i bluve. Dhe Shkodrėn e ka bekue Zoti. Dikur nji kronikan i njohun turk e pat krahasue deltėn e Bunės me nji Bosfor tė dytė.
 
Bile Divani Perandorak turk nė fillim shekullin e XX-tė kishte dhjetė projekte gjermane pėr thellimin dhe rigjenerimin e ketij lumi qė pak kujt nė botė Perėndia ja bani dhuratė si Shkodrės. Mos tė harrojmė se mbarėsia e kėtij qyteti gjithnji ka fillue aty ku buron Buna,  tek kambėt e kalasė sė lashtė aty ku kishte strehėn Zoja e Kėshillit tė Mirė. A do tė jetė nė gjendje qeveria e re demokratike ta realizojė kėtė ėndėrr pėr ridimensionimin e Bunės. Pa dyshim qė po,  por jo me projekte diletantėsh. Me projekte e fizibilitete teknicienėsh vendas e tė huej,  tue thithė donacione e kredi partnerėsh seriozė.
 
Shkodra ka disa prioritete ekonomike qė me pak investimente financiare mund tė rikuperohen dhe tė shndrrohen nė burime tė pastra monetare,  biles fitimprurėse. Po renditim disa syresh. Rrethi i Shkodrės para pak dekadave ka qenė i pėrmendur pėr prodhimin dhe industrializimin e duhanit. Me dhjetra mijėra hektarė kanė kenė sipėrfaqet duhanore. Ka pasė nė eficiencė nji Fermentim Duhani dhe nji Fabrike Cigaresh. Sot janė nė konservim. Duan vetėm nji rinim teknollogjie dhe prodhimi tė rifillojė,  biles ta tejkalojė edhe atė tė ma parshmin.
 
Po pėrse rrihet duarkryq. Sepse dikujt atje nė Tiranė i ka leverdisė qė me mbyllė fabrikat e duhanit nė Shqipėri dhe me fillue importin me fqinjėt,  pėr llogari tė mafias rajonale. Po tė sheqosh Bursėn Europjane,  vėren se Maqdonia dh Mali i Zi pėrfaqsohen nė kėtė Bursė me dy dhe tre zera,  ndersa vendi ynė jo. Me duhan ėshtė kuotuar Maqedonia dhe jo Shqiperia. Prandaj ne nuk na lejohet qė tė eksportojmė duhanin. Po kėshtu dhe me bakrin. Shkodra ka nji Uzinė Telash dhe nji Fabrikė Pasurimi tė Bakrit (nė Vau Dejės). Tė dyjė nė konservim apo nė fillimet e nji joint venture tė pa sigurtė.
 
Pėrsėri del barrierė Bursa Europjane. Shqiperia nuk ėshtė e kuotuar nė kėtė organizėm financiar me asnji metal,  ndersa Mali i Zi pėrfaqėsohet me aluminin. Pėrse?Nė tregun e fruta perimeve tė qytetit tonė domatet blihen me nga 10 lekė kilogrami,  pjeshkat me nga njizet lekė dhe shalqini nė kėtė periullė me 8 lekė. Fshatarėt nuk po nxjerrin as lekėt e transportit pėr me pru mallin deri nė qytet. As jonxhen e kalit tė karrocės qė ka prue produktet.
 
Mungon vetėm hapėsira ekonomike qė me ba rivlerėsimin e mallit. Hekurudha nderkombėtare ėshtė,  magazinat janė,  firmat tregtare egzistojnė,  mungon vetėm nji hapėsirė qė me e vu nė lėvizje kėtė ingranzh dhe ky mall mos me u shitė ma me dhjetė cent kilogrami por me nji dollar a euro nė tregun transeuropjan. Ky treg prej Shkodret asht fare afėr. Ndaj i kena thanė dhe i thona qeverisė sė re demokratike dhe Berishės:nė Europė kena me hy nga Hani i Hotit dhe jo nga Kakavija. Prandaj i kena thanė qeverisė sė re:me sy nga Shkodra. . . dhe jo nga Athina. . . Shkodrėn e ka bekue Zoti.
 
4-Nga Kroni i Kadukut tek bregu i Rrjollit
 
Nė fillim tė shekullit tė XX-tė,  Hasan Efendi Kadukut,  dentistit tė vjetėr tė Shkodrės,  i sėmuret bashkėshortja. Nuk la vend nė Europė pa kėrkuar sherim. Ma nė fund,   kur shkoi nė vendet klimaterike tė Zvicrrės,  nji profesor i tha:kot jeni lodhė me ardhė deri kėtu,  malet e Zvicrės i ke nė Theth dhe i tregoi hartėn. Qė ahere Hasan Efendija,  me bashkėshorten erdhėn nė Thethin e virgjėr,  nė atė klime tė rradhė.
 
Nė Theth edhe sot e kėsaj dite,  ka nji krue ndanė rrugės qė quhet Kroni i Kadukut,  qė vazhdon tė rrjedhė ujė brilant. Ne si gazetė disponojmė pasaportėn e Hasan Efendi Kadukut i cili ka udhetuar pothuej nė tė gjitha shtetet europjane deri edhe nė Rusi. . . Po sa zona klimaterike si Thethi ka rrethi i Shkodrės?Po pėrmėndim disa syresh si Boga me Okolin,  Razma,  Qafa e Bordolecit deri nė Vermosh e po mbarojmė tek Krebajt nė Tarabosh krejt afėr Shkodrės.
 
Po plazhet nė liqen e det si Shiroka deri nė Zogaj dhe Velipoja qė fillon nė Pulaj e mbaron nė Rrjoll. Janė plazhe tė pa pėrsėritshme qė me pak investime ma tepėr infrastrukturore mund tė kthehen nė burime fitimi tė pa llogaritshme nga turistėt e ndryshėm. Le tė marrim shėmbull nga Ulqini nė Malin e Zi i cili ēdo vit akomodon mbi gjysėm milioni turistė,  pa pėrmėndė kėtu Tivarin,  Sutomoren e Budvėn,  tė cilat lidhen me boten me det,  me aeroporte gravitante,  me hekurudhė dhe me rrugė magjistrale. Vetėm 25 kilometra rrugė magjistrale dhe nji port i vogel nė Pulaj i duhen Velipojės qė tė vėrshojnė me mijėra e mijėra turistė tė huaj. Vetėm kėshtu ato mallrat bujqėsore qė pėrmėndėm nė fillim tė shkrimit nuk do tė shiten mė me 10 cent kilogrami,  por do tė perpunohen dhe riciklohen me 20 fishin e ēmimit. Nga turizmi do tė fitojnė tė gjithė.
 
Sikur nė ēdo vit gjatė verės,  nji gjysėm milioni turistė tė vizitojnė vetėm dy orė Shkodrėn dhe sė paku tė harxhojnė nga 20 dollarė mesatarisht,  nė tregun shkodran vetėm nga vizitorėt do tė hyjnė 10 milion dollarė nė tre muaj verė. Nuk janė pak,  pėr tė zgjuar nga gjumi nji qytet si Shkodra me 130 mijė banorė. Por mbi gjithēka ėshtė rendi dhe qetėsia qė duhen rivendosė pa hezitim. Ja nji fakt kuptimplotė. Gjatė restaurimit tė shtepisė sė vjetėr tregtare tė Lukajve,  miku i gazetes tonė Agron Luka,  kur po prishte suvatė e shumta nė mur,  gjeti nji tabelė metalike qė bėnte fjalė se ajo shtepi ishte e siguruar qė mė vjetin 1831 nė Trieste. E rivendosi.
 
Pothuaj tė gjitha shtepite e vjetra shkodrane siguracionet kanė nji datim vjetor,  atė tė vjetit 1831,  vit ky qė pėrkon me me ikjen pėr nė Ankara tė Vezirit tė Fundmė Bushatli,  Mustafa Pashės. Kjo tregon qė nga ky vit shkodranėt nuk patėn mė rend dhe qetėsi,  ndaj u ēuan me sigurue shtepijat. Qė nga ky vit fillon asfiksia graduale e tregut tė njohun shkodran,  mos tė harrojmė se Pazari i Vjetėr i Shkodrės,  vinte i dyti nė perandorinė turke,  pas atij tė Stambollit. Nga Buna pėr nė portin Venecjan gjatė sundimit pothuej shekullor tė Bushatlijve,  janė tė dokumentuara eksportet e mijėra e mijėra tonė vaj ulliri,  duhan,  lėkurė,  verėra etjerė.
E sot Shkodra ka tre pika kalimi kufiri me doganė tė rregullt,  nė tė ardhmen mund tė shtohet edhe nji nė Urėn e Bunės pėr transportin liqenor.
 
5-Nė vend tė mbylljes,  nji batutė nga Nexho Shabani
 
E ejte,  ora 23. 30 e darkės. Shkodra ime flė gjumin e saj tė detyruar. Edhe 20 ditė Shkodra bėn "punėn e detyruar"tė gjumit tė thellė. Ura Dervishbeg qė lidhė Parrucėn me Isa Boletinin buis ngadalė me baret e saj elegantė. Nė Barin e Ri tė Gazetės "Shkodra" kam xanė vend jashtė me disa miq. Papritun nė rrugė ēfaqet si Konti Drakula,  Nexho Shabani,  i cili asht mėsue ēdo natė vjen dhe merr krikllėn me birrė Kaon nga unė,  nė kėmbim tė batutės sė ditės. . Qetė-qetė zė vend nė cepin e tavolinės,  patjetėr i lodhun nga replikat e fundit me Paulin Selimin,  sepse Paulini ja thur vargjet dhe i ban batutat dhe Nexhoja si zakonisht ja "vjedh",  prandej janė nė grindje tė vazhdueshme si SHBA me Irakun.
 
-Mirėmbrama o Ar-mė drejtohet Nexhoja.
-Mirsevjen o Humoristi Mbarėkombėtar-i pėrgjigjem tue porositė kamarjerin me pru Kaonin e Nexhos.
-Nexho,  dona prej tejet batutėn e fundit paszgjedhore-i drejtohen miqtė. Nexhoja zgurdullon sytė qė i shkelqejnė nėn neonėt e bardhė dhe tuj ju marrė goja fillon:
-Gjjjjatė 8 vjetėve qė qeverisi Ffffatos Nanoja tė gjithė shqiptarėt patėn nji portofol,  edhe atė e kishte bashkėshortja e kkkkkryeministrit,  Xhoana,  ndersa kur ka qeverisė Pppppartija Demokratike nji herė e nji kohė,  at'here kanė pasė edhe qent e rrugės portofol e jo ma njerėzit!!!

 
*Autori asht botuesi i Gazetės "Shkodra"

 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.