|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Tė sėmurėt

 
 

 
PRISHTINĖ, 25 korrik 2005 / TN /

Shkruan: Skender LIMANI
 
Paj, besoj se tė gjithė e keni tė njohur shprehjen sėmundje. Sėmundja i referohet fushėveprimit mjekėsor, kjo pa dyshim. Por, si interpretohet sėmundja, kė e thėrrasim tė sėmurė, ose si diagnostifikohet dikush ose ndonjė individ si i sėmurė? Kjo ėshtė ajo pjesa mė e rėndėsishme, por njėherit edhe mė e vėshtirė e fushėveprimtarisė mjekėsore.
 
Gjėja e parė qė tė bie ndėrmend ėshtė ajo pjesa e sėmundjes e cila sigurisht se ėshtė mė e lehtė. Pra, tė sėmurė i quajmė tė gjithė ata persona ose personin i cili ėshtė i sėmurė. Fillimisht sėmundja kėtu nėnkupton pjesėn praktike, ndėrsa mė vonė do tė mundohem tė shpjegojė pjesėn psikike tė interpretimit tė sėmundjes, nėse mund t’i thuhet kėshtu.
 
Pra, sipas mjekėsisė, i sėmurė mund tė emėrohet personi i cili ėshtė, psh: i ftohur, ka gripin, pra atij ose asaj i udhėzohet pėrdorimi i barėrave ose ilaēeve, pėrdorimi i ēajit tė nxehtė ose tė ftohtė. Disa mjekė udhėzojnė edhe pėrdorimin e verės sė ngrohtė, tė vluar, sepse, kjo, sipas mjekėsisė, ėshtė krejtėsisht nė rregull. Lėndimet fizike si kategorizim i sėmundjes kėtu pėrjashtohen.    
 
Nėse me kujdes i pėrcjellė veprimet e politikanėve tanė dhe deklaratat por edhe shkrimet e tyre mediale, nėse me kujdes i pėrcjellė zhvillimet nė arsimimin Kosovar nė pėrgjithėsi, nė ēdo nivel, si atė fillor, tė mesėm dhe tė lartė, nėse me kujdes pėrcjellė zhvillimin ekonomik, shkencorė, pra me njė fjalė, nėse pėrcjellė me kujdes ēdo zhvillim nė ēdo fushėveprimtari nė Kosovė menjėherė tė duket se “diēka” nuk ėshtė nė rregull, se kėtu ka mangėsi qė, thjeshtė, janė tė pashpjegueshme.
 
Disa menjėherė do tė reagonin nė atė mėnyrė qė, thjeshtė, “e kthejnė kokėn mėnjėanė dhe nuk interesohen mė pėr asgjė pėrveē pėrmbushjes sė nevojave personale-familjare”, ndėrsa disa do tė reagonin duke nxitur debat mbi pėrkufizimin e asaj sė ēka ėshtė e rregullt e ēka nuk ėshtė e rregullt, pra, e parregullt? Si tė dihet se ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq, etj. etj.
 
Ky shkrim nuk ka pėr qėllim me u marr me pėrkufizimin e kėtyre shprehjeve mjaft debatuese, pajtohem. Filozofėt e vjetėr qysh moti i kanė pėrkufizuar kėto shprehje, por, si duket, pėrkufizimet e atėhershme mė nuk vlejnė nė kohėn e tashme pėr shkak se jeta, nė pėrgjithėsi, ėshtė zhvilluar nė ēdo lėmi, fushėveprim. E tash, tjetėr ėshtė se ai zhvillim nuk e ka kapluar tėrė botėn, ēdo pjesė tė kontinenteve, ēdo vend, ēdo lagje e ēdo familje.
 
Mund tė ndodhė qė kjo sėmundje rrjedhė mu pėr shkak tė kėtij zhvillimi, njė zhvillim i cili mė shumė ėshtė “huazuar nga jashtė”, mė konkretisht nga vendi mė i zhvilluar nė botė, pra, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (SHBA e jo ShBA ju lutem) sesa qė ėshtė njė zhvillim konkret i cili buron nga vendi pėrkatės, qė buron nga nevoja, nga dijenia shkencore se gjėrat ecin, se gjėrat nuk mund t’i ndal askush, pra, ato mund tė kontrollohen por jo tė ndalohen ose tė ndėrpriten, se zhvillimi i njė vendi, pra, i shoqėrisė ėshtė diēka e natyrshme, e jo diēka qė varet nga dikush, pra, nga qenia njerėzore, sepse qenia njerėzore ėshtė vetėm njė “copė nė lumė” qė do tė duhej tė notonte bashkė me rrjedhėn, etj. etj.  
 
E pranoj, kjo ėshtė njė ēėshtje mjaft debatuese e jo filozofike, por, prapė, ne si shoqėri kosovare duhet tė flasim pėr kėto zhvillime, nė tė vėrtetė, ishte dashur tė flasim pėr kėto zhvillime, tė ballafaqohemi me to, tė merremi me to, e jo tė meremi psh: me Nexhat Dacin, Ibrahim Rugovėn, ose edhe me Hashim Thacin, dhe partitė e tyre.
 
Zhvillimet kosovare nuk varen nga kėta njerėz sepse, thjeshtė, Kosova nuk ėshtė pronė e tyre personale. E, me gjithė kėtė, edhe zhvillimet arsimore, politike, ekonomike, pra, nė pėrgjithėsi zhvillimet shoqėrore, nuk varen nga kėta politikanė.
 
Kėta njerėz, megjithė partit e tyre, janė administratorė tė mundshėm tė kėtyre rrjedhave tė natyrshme, e asgjė mė shumė. Andaj edhe kėta tė huajt qė vijnė, martohen, e shkojnė nga Kosova, quhen administratorė ndėrkombėtar nė Kosovės, pėr ata qė nuk e dinė. E tash, nėse politikanėt tanė nuk janė tė zotė tė pėrballen mė kėto rrjedha, nėse nuk dinė tė merren me administrimin e zhvillimit shoqėrorė, ata do tė duhej tė shkonin, vetvetiu.
 
Procesi i votimit kėtu ėshtė ēėshtje ose diskutim krejt tjetėr. Kėta njerėz asnjėherė nuk do tė shkojnė nga pozitat qė janė nėse pritet qė ata tė largohen pėr shkak se ata nuk janė votuar ose se janė mbivotuar. Pra, edhe shkenca e politikės ka pėrparuar, ose jo?        
 
Kėtu po flas, ndoshta, pėr njė aspekt tė sėmundjes tė botės moderne, qė, si duket, ende nuk ka ilaq pėr shėrimin, e lėre mė pėr parandalimin e saj. “Sėmundja e botės moderne”, kėshtu do ta quaja kėtė lloj tė sėmundjes “sė re” pėr neve kėtu nė Kosovė, por, si duket, e njėjta vlenė edhe pėr Evropėn.
 
Pėrkufizimi i kėsaj sėmundje nuk ėshtė i pamundshėm sesa i vėshtirė. Mosdijenia, mosnjohuria pėr t’u pėrballur me zhvillimet e kohėshme, pra, moderne, pra, mungesa e njohurisė pėr t’u pėrballur me zhvillimin e shoqėrisė, si nė lėmin e politikės, pastaj, ekonomisė, arsimit, shkencės, kulturės etj etj. Kjo sot lirshėm mund tė quhet “sėmundje moderne”.
 
Pra, a jemi ne, shoqėria nė Kosovė, tė sėmurė? Kjo pa dyshim. Kjo bile as qė vlen tė pėrmendet. E tash, si tė shėrohemi nga kjo sėmundje, sepse kjo, megjithatė ėshtė shėruese. Gjykuar nga logjika e sipėrpėrmendur dikush do tė mund tė thoshte: eja tė zhvillohemi nė ēdo aspekt dhe ja shėrimi.
 
Pajtohem. Por, kush do tė na shėrojė? Cilėt janė ata qė do tė duhej, nė tė vėrtet, qė dinė tė administrojnė zhvillimet e pėrgjithshme shoqėrore, dhe se a mund tė gjenden kėta njerėz kėtu, nė Kosovė? Paj, si duket, vėshtirė.


 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.