|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

BAROMETRI DIPLOMATIK

 
 

TIRANA NĖ PRITJE TĖ JANULLATOSIT SI “QYTETAR NDERI” I SAJ (!?)

 
 

 
26 korrik 2005 / TN
 
Prof. Dr. Mehdi HYSENI
 
*Ēfarė paradoksi amoral, antikombėtar, antipolitik dhe  antidemokratik : - Greqia zyrtare e kritikon fitoren e  helenizmit nė Shqipėri, kurse krerėt e Bashkisė sė Tiranės sė bashku me krerėt e PD-sė  e shpėrblejnė atė, duke e pėrshpallur kokėtriumfuesin e tij, Janullatos “qytetar nderi tė Tiranės?! O, tempora, o mores! – Nė mėshirėn e kujt ka ngelur fati  i “transformimit shpritėror dhe material” i Tiranės?!
 
* Pa zgjidhjen e problemit tė nxehtė  dhe tė pashmnagshėm tė ēamėve dhe Ēamėrisė, kryepeshkopi grek Anastas Janullatos nuk e pėrmbushė asnjė kusht jo qė tė pėrshpallet “Qytetar nderi i Tiranės”, por as qė tė jetė nė “fronin” e Kishės Autoqefale Shqiptare nė Shqipėri!
 
Propozimi i kryebashkiakut tė Tiranės, Edi Ramės dhe i “grupit” tė tij, qė Anastas Janullatos (kryepeshkop i  Kishės Ortodokse nė Shqipėri), tė shpallet “qytetar nderi” i Tiranės, ėshtė shembulli mė  konkret se nė ēfarė stadi tė lartė  qenka zhvilluar “ndjenja patriotike” e kosmopolitizimit ndaj nderimit tė Tiranės shqiptare, me njeriun e saj tė parė tė nderit, Anastas Janullatos. 
 
Njė propozim  tė tillė tė “arkitektit vizionar” tė rrokaqiejve tė Tiranės, Edi Rama, mund ta ketė miratuar si tė pranueshėm vetėm politika dhe propaganda antishqiptare e Kishės Ortodokse Greke (KOG) dhe ajo e Kishės Ortodokse Serbe (KOS) e kursesi politika kombėtare shqiptare.  Kjo iniciativė  propozuese, edhe nuk mund tė kualifikohet ndryshe veēse si akti mė i turpshėm  dhe mė  skandaloz i politikės miope  tė bashkiakut tė Tiranės, Edi Rama, prapavija e tė cilit ėshtė aq provokuese, aq perfide, aq antishqiptare  saqė nė detaje pasqyron kuentisencėn e politikės sė “reformatorit demokrat” tė kryeqytetit tė Tiranės.
 
Nė adresė tė kėtij “reformatori” ėshtė folur dhe ėshtė shkruar shumė se ky ka “merita tė mėdha” pėr transformimin e Tiranės. Edhe pse ky konstatim nuk ishte i plotė dhe objektiv ngase vetėm  ndryshimi i fizionomisė ekonomiko-politike dhe demokratike shqoqėrore i Tiranės nuk nėnkupton edhe atė tė mbarė Shqipėrisė, sepse Tirana ėshtė vetėm njė kryesegment i saj. Prandaj, Tirana mund tė konisderohet e zhvilluar  dhe e pėrparuar ekonomikisht, demokratikisht dhe politikisht vetėm atėherė, kur ky proces tė jetė arritur nė shkallė  vendore tė mbarė Shqipėrisė.
 
Ndryshe, “blloqet e ēimentos” tė rrokaqiejve tė arkitektit Edi Rama, vėrtet, ia kanė ndryshuar pamjen fizike tė Tiranės, por  as pėr sė afėrmi nuk kanė arritur, qė tė ndryshojnė gjendjen e rėndė   sociale, ekonomike dhe shoqėrore  me tė cilėn po ballafaqohet shumica dėrrmuese e qytetarėve tė saj qe 16 vjet rresht. Duke mos hyrė nė “anamnezėn” e hollėsishme tė “nomenklaturės” statistikore tė gjendjes sė mjerueshme ekonomiko-sociale tė popullatės sė Tiranės, po theksojmė se momentalisht (tė regjistruar)  “17.000 mijė  veta janė duke trokitur dyert e enteve tė Bashkisė sė Tiranės”Korrieri,25.07.05) pėr tė zgjidhur statusin e tyre tė papunėsisė. Ndėrkaq, numri i tė papunėve tė paevidencuar nė “librat” e Bashkisė sė Tiranės, nuk ėshtė i njohur pėr zyrtarėt e saj.
 
Mirėpo, kėtė virus tė papunėsisė, si Edi Rama, ashtu  edhe “qytetar nderi” i tij, Anastas Janullatos, mund ta kenė parė pėrmes dritareve tė veturave luksoze tė tyre, sa herė tė kalojnė  nėpėr sheshin Skenderbej (ku me dhjetra-qindra njerėz presin pėr t’i blerė ndokush pėr kryerjen e ndonjė pune fizike, nė mėnyrė qė tė sigurojnė kafshatėn mėditore pėr familjet dhe veten e tyre) nė mengjeset e vrara tė Tiranės “metropol”, e cila edhe me kryebashkiakun, Edi Rama dhe me kryepeshkopin grek Janullatos(“kryearkitektė tė reformave sociale, ekonomiko-politike, demokratike dhe fetare”) esencilaisht, nė kuptimin e interesit tė pėrgjithshėm tė qytetarėrve, nuk ka ndryshuar statusin e saj tė dikurshėm, tė cilin me vėrtetėsi e ka pasqyruar  dikur poeti ynė i njohur,  Migjeni nė “POEMEN E MJERIMIT”. 
 
Natyrsiht, nė kuptimin individaul, si dhe  tė grupeve politike tė interesit, Tirana ka ndryshuar rrėnjėsisht, sepse ajo ėshtė bėrė mė e  kapshme dhe  mė  e pasur edhe  sesa “Meka”e Greqisė. Kėtė, nė njė mėnyrė e vėrteton edhe  propozimi qoroditės antikombėtar i Edi Ramės me klikėn e tij, qė Anastas Janullatosi, tė shpėrpallet “qytetar nderi i Tiranės”.
 
Sigurisht se, Edi. Rama, para se tė dalė nė opinion me kėtė propozim skandaloz, ofendues dhe provokues pėr opnionin mbarė kombėtar shqiptar, ka mbajtur parasysh edhe “kontributin e fundit” tė Janullatosit, i cili nė qershor tė kėtij viti, i shoqėroi zyrtarėt e qeverisė sė Greqisė, me rastin e inaugurimit tė  shkollės greke nė Korēė pėr nxėnėsit shqiptarė(!) Ja, kjo ėshtė “gjithėmerita” e kryepeshkopit grek, Anastas Janullatos nė mbarėvjatjen e “ekumenizmit” ndėrfetar dhe ndėrpolitik e demokratik jo vetėm nė Tiranė, por nė mbarė Shqipėrinė.
 
S’ka dyshim se, edhe ky akt inicues i turpshėm antishqiptar  i shpėrpalljes sė Janullatosit  “qytetar nderi”i Tiranės nga miqtė e tij grekofilė, provon  sheshit dhe, njėherit na  apostrofon seriozisht  se  armiqtė e brendshėm tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė janė bėrė edhe  mė tė rrezikshėm dhe, mė tė paparashikuar  pėr interesin e pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė, sesa edhe vetė kryeagjenturat greko-serbe, tė cilat pėrveē veprimit tė tyre tė nėndheshėm, tani kanė filluar tė veprojnė edhe haptazi  pėrmes miqve tė tyre tė instrumentalizuar tė Bashkisė sė Tiranės, siē ėshtė rasti konkret i kryebashkiakut tė saj Edi Rama, i cili “benda natės” gjeti mbėshtetjen e parezervė te bashkėmenidmtari i tij Aleksandėr Biberaj (anėtar i Kryesisė sė PD-sė), duke nėnvizuar se : “"Partia Demokratike ka vlerėsuar dhe vlerėson lart kontributin jashtėzakonisht tė ēmuar tė hirėsisė sė tij zotit Anastas Janullatos (Kryepeshkop i Kishės Autoqefale Shqiptare), si dhe tė udhėheqėsve tė tjerė tė komuniteteve fetare nė ndėrtimin e infrastrukturės shpirtėrore tė kombit tonė si dhe tė mirėkuptimit tė shkėlqyer, harmonisė dhe tolerancės fetare".
 
Ai siguroi nė fund se "grupi i kėshilltarėve tė PD-sė, nė Bashkinė e Tiranės do tė mbėshtesė pa rezerva propozimin pėr dhėnien e "Qytetarisė sė nderit tė Tiranės" udhėheqėsve tė komuniteteve fetare nė Shqipėri".(Rilinjda Demokratike,25.05.05).
 
Ky konkluzion i  Aleksandar Biberajt nė emėr tė PD-sė, ėshtė i pranueshėm vetėm interesat e ngushta dhe parciale tė partisė sė tij demokratike, por jo edhe pėr interesat vitale kombėtare dhe shtetėrore tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė. Mirėpo, sa ia vlen qė (orė e ēas, pėrditė dhe me vite), t’ua rikujtojmė interesat jetike tė Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve antikombėtarėve dhe antidemokratėve, kur vetė PD-ja me nė krye Sali Berishėn, qė vitet e 90-ta tė shekullit XX e  patėn importuar nga Greqia nė krye tė Kishės Ortodoske Autoqefale Shqiptare peshkopin grek, Anastas Janullatos, i cili pėr  demokratėt e PD-sė ėshtė “simbol i shenjtė”  nė ndėrtimin e ekumenizimit dhe tė “infrastrukturės shpirtėrore tė kombit tonė”, siē ka deklaruar A.Biberaj?!
 
– Ky deskripsion  i “profetit engjullor-demokrat grek” i Anastas Janullatosit ėshtė i paqėndrueshėm dhe subjektiv, sepse nuk ka kurrfarė lidhmėrie as me “infrastrukturėn, as me superstrukturėn” e bazės shpirtėrore, as kulturore, as historike tė KOMBIT SHQIPTAR, por ka tė bėjė thjesht, vetėm me ideologjinė reaksionare antishqiptare tė helenizimit, i cili si i tillė pėrditė e mė shumė po gjen terren tė pėrshtatshėm jo vetėm te “Omonia” greke nė Shqipėri, por edhe nė infrastrukturėn dhe  nė superstruktrurėn vėrtikale dhe hosrizontale tė institucioneve dhe organeve tė caktuara shtetėrore nė Shqipėri. Fatkeqėsisht, kėtė penetrim tė helenizmit nė qarqet institucioanle shqiptare, e provon edhe propozimi i i theksuar i kryebashkiakut tė Tiranės, Edi Rama, se pėr “merita tė veēanta” (tė cilat, vetėm Bashkia e tij dhe, Partia Demokfratike e Sali Berishės, do tė duhej t’i kenė ditur dhe t’i kenė pasur tė qarta pėr hir tė ineteresit tė tyre, jo pėr hir tė interesit tė pėrgjithshėm kombėtar assesi), Anasras Janullatosi, duhet tė pėrshpallet “Qytetar nderi i Tiranės”!
 
Fundja, tė gjitha ata ose ato (pavarėsisht nga ngjyrimet partiake), qė e mbėshtesin propozimin e theksuar tė kryebashkiakut tė Tiranės, se Anastas Janullatosi, duhet tė pėrshpallet “Qytetar nderi i Tiranės, haptazi janė nė anėn e sė keqes, tė quajtur helenizėm dhe greqizim, qė  (pėrpos  gllabėrimit tė Ēamėrisė) gradualisht dhe nė mėnyrė “ekumeniste, paqėsore dhe demokratike” synon edhe shkėputjen e territoreve tė tjera tė  Jugut tė Shqipėrisė.
 
Propozuesit dhe mbėshtetėsit  e turpshėm tė Bashkisė sė Tiranės dhe tė Partisė Demokratike me nė krye Sali Berishėn, do tė kishin pasur arsye morale, njerėzore, kombėtare, fetare dhe paqėsore, qė tė kėrkojnė shpalljen e Janullatosit pėr “Qytetar nderi tė Tiranės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė”, sikur, (brenda kėtij 16-vjeēari tė normalizimit  tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore shqiptare-greke) vėrtet, ai  Anastas Janullatos grek sė bashku me kishėn dhe qeverinė greke tė ishin angazhuar dhe tė kishin kontribuar konkretisht nė riatdhesimin e mbi 150.000 mijė refugjatėve shqiptarė  nė vatrat e tyre stėrgjyshore nė Ēamėri. Ndryshe, iniciativa e filluar nga pala shqiptare, qė Janullatosi tė pėrshpallet “Qytetar nderi i i Tiranės”, ėshtė i njėanshėm, tendencioz dhe ka pėr qėllim qė tė njollosė dhe provokojė jo vetėm Tiranėn demokratike, por mbarė Shqipėrinė dhe shqiptarėt.
 
 Pėr mė tepėr, “hendikepi” kryesor i kėtij propozimi tė turpshėm antikombėtar dhe anticivilizues shqiptar, ėshtė se paraprakisht nuk ėshtė konsultuar dhe nuk ėshtė marrė pėlqimi nga Shoqata Atdhetare Shqiptare  “Ēamėria” nė Tiranė, pėrkatėsisht nga refugjatėt ēamė shqiptarė, tė masakruar dhe tė pėrzėnė me  dhunė dhe me gjenocid nga vendlindja e tyre shqiptare-Ēamėria (1944-1945) nga ana  e helenizmit fashist tė  Greqisė sė Anastas Janullatosit, i cili edhe ky, sikurse qeveria e tij greke “nuk ėshtė nė dijeni” pėr ēėshtjen tragjike ēame, pa zgjidhjen e sė cilės (sipas sė sė drejtės historike dhe asaj ndėrkombėtare, qė ēamėve iu bėn tė mundur rikthimin nė vatrat e tyre stėrgjyshore, si dhe dėmshpėrblimin pėr gjithė pasurinė e tyre tė grabitur dhe tė shfrytėzuar nga shteti grek) kurrė nuk do tė ketė marrėdhėnie tė mira ndėrfqinjėsore ndėrmjet Shqipėrisė dhe Greqisė, pavarėsisht nga koncesionet e ndfryshme tė politikės sė jashstme tė Shqipėrisė brenda kėtij 16-vjeēari tė shkuar, si dhe nga  propozimi i inicuar i kryebashkiakut, Edi Rama dhe, i mbėshtetur nga PD-ja, qė me arsye tė shėndoshė dhe, objektivisht nė frymėn e mbrojtjes sė interesit tė pėrgjithshėm kombėtar dhe shtetėror tė Shqipėrisė (atypėraty), e ka hudhur poshtė Zonja, Nermin Basha( s’ka rėnbdėsi ėshtė apo jo anėtare e Kryesisė sė PD-sė), me ē’rast vuri nė dukje  se “partia” me saj ishte Shqipėria, jo PD-ja e Sali Berishės, e cila pėrmes importimit dhe mbėshtetjes sė Anastas Janullatosit, e mbėshtet politikėn heleniste antishnqiptare  tė Greqisė nė Shqipėri. Kėtė politikė tėrėsisht tė gabuar e provon edhe normalzimi i marrėdhėnieve shqiptare-greke (1990), me ē’rast u injorua zgjidhja e ēėshtjes sė Ēamėrisė dhe e ēamėve tė viktimizuar nga hollokausti fashist grekomadh.
 
Meqė koha ėshtė duke punuar pėr interesin e helenizmit nė Shqipėri, nuk ėshtė aspak e ēuditshme qė kryebashkiakėt e Tiranės dhe demokratėt e PD-sė sė Sali Berishės, ta dekorojnė  A. Janullatosin  pėr “merita tė jashtėzakonshme shpirtėrore e fetare”, qė kėto, sipas tyre qenkanė “infrastruktura shpirtėrore e kombit shqiptar”, mirėpo, ato dekorata dhe shpėrblime tė miqve grekė si Janullatosi, ashtu edhe politika zyrtare greke, duhet t’i kenė kuptuar vetėm si akte individuale tė vullnetit tė mirė tė Edi Ramės dhe tė partizanėve tė tij, qė po frikėsohen se mos do i humbin “fijet” tregtare, kulturore, ekumenike dhe ekonomike me miqtė e tyre grekė (kur dihet se sot ne Shqipėri veprojnė dhe operojnė mbi 350 firma tė ndryshme greke. Kjo statistikė dėshmon se nė ēfarė rruge tė zhvillimit dhe tė prosperitet, me orientim “perėndimor” ėshtė nisur Shqipėria, kur dihet se Greqia nuk i pėrket kulturės dhe civilizimit tė Evropės Perėndimore), e jo kursesi si “dekorata” a “shpėrblime” me karakter shtetėror nė emėr tė qeverisė sė Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve.

 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.