|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

BAROMETRI DIPLOMATIK

 
 

FITORJA E  PD-SĖ MBYLLI KAPTINĖN E ZEZĖ TETĖVJEĒARE TĖ SHQIPĖRISĖ  SOCIALISTE  TĖ FATOS NANOS!

 
 

 
7 korrik 2005 / TN / Prof.Dr.Mehdi  HYSENI
 
* Nė zgjedhjet parlamentare  tė 3 Korrikut 2005,  fitoi opcioni  demokratik evro-amerikan, qė ėshtė e vetmja garanci  dhe alternativė pėr hyrjen e   Shqipėrisė  nė  Bashkimin Evropian (BE).
 
Asessi nuk mund tė pajtohem me opinionin e simplifikuar politik  dhe tendencioz se fitorja e Partisė Demokratike (PD) tė Sali Berishės pėr “Shqipėrinė ėshtė njė ditė e zezė”, siē ka pohuar analisti i  njohur i BBC-sė,  Gabriel Partosh (Shih:”tanmarket.com, 4.07.2005). Pėrkundrazi, unė do pohoja tė kundėrtėn:  fitorja  e demokratėve me nė krye Sali Berishėn, pa dyshim, le tė shpresohet se do tė jetė njė ditė e bardhė pėr reformat ekonomike dhe demokratike nė Shqipėri, kurse pėr  “socialzmin” progrek dhe proserb tė  dėshtuar tė Fatos Nanos, do tė jetė njė ditė e zezė nė analet e historisė sė Shqipėrisė Etnike.
 
Nė zgjedhjet parlamentare tė Shqipėrisė, mė 3 korrik 2005, nuk ka dėshtuar vetėm Fatos Nano dhe socialistėt e tij, por ka “bankrotuar” njė spektėr i tėrė (si nė kuptimin e brendshėm, ashtu edhe nė atė jashtėm) i politikės antidemokratike dhe antishqiptare, pėrmbajtja e sė cilės  pasqyrohej nė gjenetikėn e politikės  me prirje sllave (greko-serbe-ruse). Kėtė orientim antidemokratik dhe  antikombėtar tė politikės socialiste tė Fatos Nanos, fundja, e dėshmon edhe ky konstatim i tij, i deklaruar nė prag tė  kėtyre zgjedhjeve, se : “PARTNER KRYESOR STRATEGJIK I  SHQIPĖRISĖ ĖSHTĖ GREQIA”!?(“Illyria”, Qershor,  2005). Ja, ky ėshtė “zeniti” i njohjes sė historisė diplomatike tė  popujve tė Ballkanit dhe, i historisė sė marrėdhėnieve politike ndėrkombėtare. Pėr politikėn falimentuese tetėvjeēare tė Fatos Nanos, nuk ka dyshim se “partnder strategjik” parėsor ka qenė Greqia dhe, nė plan dytėsor ishte Serbia dhe Mali i Zi, kėtė e dėshmojnė edhe shifrat e statistikės sė importit tė nomenklaturės sė marrėdhėnieve tregtare dhe ekonomike tė Shqipėrisė me Greqinė dhe SMZ-nė, e kursesi tė eksport-importit tė ndėrsjellė.
 
Ē’ ėshtė e vėrteta, qeveria socialiste e  Fatos Nanos kishte  suficit eksporti me  Greqinė vetėm nė planin e emigracionit tė mė se 500 000 mijė shqiptarėve, tė cilėt punojnė si krahė pune nė Greqi (tė keqtrajtuar dhe tė kufizuar nė njohjen e tė drejtave dhe lirive tė tyre si emigrantė dhe refugjatė shqiparė) dhe, mbi 700.000 mijė tė tjerė, tė shpėrngulur nė vende tė ndryshme tė Evropės, nė Amerikė etj. Vetė shifra enorme e shpėrnugljes sė mbi 1 milion e 200.000 mijė shqiptarėve jashtė nga Shqipėria, thjesht pėr motive ekonomike, ėshtė treguesi mė fatal i zhvillimit tė reformave ekonomike dhe demokratike nė Shqipėri (1990-2005). 
 
Prandaj, duke mos hyrė nė elaborimin e mėtejmė tė minusave tė tjerė tė politikės falimentuese mafioze ( tė korruptuar nė tė gjitha poret e saj ekonomiko-politike dhe shoqėrore)j, tė  ashtuquajtur socialiste tė personalizuar me veprėn dhe me emrin e despotit Fatos Nano, dėshtimi i saj nė zgjedhjet parlamentare tė 3 korrikut 2005, ėshtė sinjali mė i qartė se Shqipėria dhe shqiptarėt nuk janė tė etur, as tė uritur pėr asnjė lloj socializimi, as komunizmi, qoftė edhe ai i “sojit” tė Fatos Nanos dhe i larvave tė tij greko-serbe-ruse, tė cilin ish-kryeministri i dėshtuar shqiptar, e kishte kuptuar gabimisht  si “partner startegjik” kryesor tė qeverisė sė tij socialiste, e jo kursesi tė Shqipėrisė, siē ka deklaruar pėr opinionin publik. Si politika “socialiste”, ashtu edhe ajo “komuniste” e milloshėve, e pasokėve, e rusėve dhe e serbėve me akronimin “internacionalist”, me fitoren e Partisė Demokratike tė Sali Berishės dhe tė forcave tė tjera politike dhe demokratike djathtiste nė Shqipėri, kanė humbur “truallin nėn kėmbė” jo vetėm nė afat tė shkurtėr tė kėtij mandati katėrvjeēar tė PD-sė, por edhe nė afat tė gjatė, nė tė ardhmen, pėr shkak se programet e tyre nuk e njohin pėrmbajtjen e  faktorit nacional dhe tė identitetit  kombėtar dhe shtetėror tė shqiptarėve nė Ballkan.
 
Gjithashtu, edhe periudha e deritashme 16-vjeēare ka dėshmuar praktikisht se partitė “socialiste-komuniste” nė Shqipėri sė bashku me liderėt e tyre tė “papėrpunuar” dhe tė pakorrigjuar nė kuptimin e zhvillimit tė reformave demokratike me orientim tė Evropės Perėndimore dhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, janė plotėsisht tė panevojshme dhe  “tepricė teknologjike” e papėrdorshme pėr interesat vitale tė shoqėrisė shqiptare, sepse nė vend tė krijimit tė kushteve reale tė ekzistencės jetėsore tė popullit shqiptar, ato ( sipas doktrinės dhe praktikės sė trashėguar dhe, krejtėsisht tė  deshtuar tė “realsocializimit” tė dikurshėm ruso-sovjetik), qe 16 vjet radhazi (natyrisht, nėn maskėn “ e akceptimit” tė reformave tė reja demokratike evropiane) janė duke “e ushqyer” popullin me ideologji dhe me parulla propagandistike tė “socilaizimit” tė boshtit sllav serbo-rus-grek, e jo me bukė, me strehė dhe me krijimin e kushteve elementare tė jetesės sė tyre. Nė kėtė kontekst, duhet tė shikohet dhe tė pranohet  pa rezervė fitorja e PD-sė nė Shqipėri, sepse vetėm platforma demokratike e subjekteve politike nė Shqipėri, ėshtė alternativa e vetme dhe e drejtė pėr tė flakur pėrgjithmonė  nga trualli etnik  shqiptar ideologjinė komuniste socialiste tė nanoizmit me primesa tė ortodoksizimit dhe tė “internacionalizimit” komunist ruso-sovjetik dhe greko-serb.
 
Prandaj, me  fitoren e forcave demokratike duhet tė jetė krenar ēdo shqiptar dhe mbarė Shqipėria Etrnike (sepse, kjo fitore, do tė ndikojė pozitivisht nė ēėrrėnjosjen e mentalitetit dhe tė praktikės absurde tė indoktrinimit tė masave popullore me ideologjinė seocialiste-komuniste tė aparēikėve rusė, grekė, serbė etj., gjė qė ky negativizėm si nė kuptim tė sė pėrgjithshmes, ashtu edhe asaj tė sė veēantės, do t’i kushtonte shtrenjtė  qenies demokratike shqiptare dhe Shqipėrisė, duke i sistemuar dhe izoluar prapė, edhe nė shekullin XXI nė lėvozhgėn e sferės sė interesit ruso-sllav, jo vetėm nė Ballkan, por edhe nė Evropė, dhe mė gjerė) ngase pėr tė gjithė armiqtė e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike, kjo  fitore konsiderohet “ditė e zezė” (siē janė shprehur nė shenjė revolte, tė papėrmbajtur  dhe tė papajtueshme kryeeksponentėt-kryeprotagonistėt e antidemokracisė dhe tė ardhmėrisė sė Shqipėrisė), jo, nė asnjė mėnyrė pėr shqiptarėt dhe pėr Shqipėrinė, por vetėm pėr armiqtė e tyre tė dėshmuar, tė djeshėm dhe tė sotshėm, tė brendshėm dhe tė jashtėm.
 
Thjesht, dhe pa asnjė simulim tė artit politik a diplomatik tė sė mundshmes, por, vetėm duke e shikuar me sy kritik dhe nė mėnyrė objketive e tė gjithanshme  tė vėrtetėn e hidhur dhe tė pashmangshme tė interesit tė pėrgjithshėm tė kombit shqiptar dhe tė Shqipėrisė Etnike nė dimensione  gjithėkombėtare dhe  ndėrkombėtare dhe rajonale, fitorja e forcave demokratike nė Shqipėri, pa dyshim ėshtė edhe njė dėshmi mė shumė pėr partnerėt dhe aleatėt e demokracisė sė Evropės Perėndimore dhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, se shqiptarėt dhe Shqipėria janė pjesė e integrales sė tyre historike, civilizuese dhe demokratike pėrparimtare, e jo “plaēkė” dhe rob i pėrjetshėm i ideologjisė socialiste-komuniste dhe i praktikės sė sundimit kolonial tė amalgamės ruso-serbe-greke e malazeze.
 
Me humbjen e “socializimit” tė forcave politike tė Fatos Nanos nė zgjedhjet e theksuara parlamnetare, kanė humbur vetėm politika strategjike afatgjatė dhe afatshkurtėr e aksit Athinė-Beogard-Moskė, si dhe shėrbėtorėt e lėbyrur tė tyre besnikė me Fatos Nanon nė krye, e ka fituar demokracia e Shqipėrisė, e mbėshtetur drejtpėrdrejt nga gjeni demokratik tradicioal dhe  progresiv i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
 
Tė gjithė ata (me vetėdije dhe pa vetėdije, pėr interesa grupore, individuale a partiake ideologjike, tregtare, ekonomike etj. apo pėr interesa vitale afatgjata tė restaurimit tė “seocializmit” rus dhe greko-serb pėrmes flamurit socilaist-komunist evrolindor tė Fatos Nanos dhe tė pulenėve tė tij, tė dėshmuar si mafiozė dhe si trafikantė tė interesave jetike tė kombit dhe tė shtetit shqiptar) kundėrshtarė dhe armiqė, tė cilėt e mohojnė fitoren e forcave demokratike nė zgjedhjet parlamentare tė 3 Korrkiut 2005 nė Shqipėri, s’ka dyshim se ata nė tė njėjtėn kohė bėjnė dy gabime tė pakorrigjueshme, sepse identifikohen edhe si oponentė dhe armiqė tė papajtueshėm dhe tė rrezikshėm tė kursit  demokratik dhe tė  politikės  strategjike  tė Shteteve tė  Bashkuara tė Amerikės, si aleatė kryesorė dhe tė dėshmuar tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė.
 
Nga njė gabim i tillė fatal, do tė pėsonin debakėl jo vetėm forcat demokratike pėrparimtare nė Shqipėri, por edhe interesat komplementare tė Amerikės dhe tė aleatėve tė saj nė Ballkan. Si rrjedhim, papritur, si “vetėtima” apo si thuhet “brenda natės”, do tė vinte nė shprehje rishqyrtimi i marrėdhėnieve politiko-ekonomike  tregtare dhe strategjike  tė Amerikės dhe tė partnerėve tė saj tė Paktit NATO  dhe tė BE-sė ndaj interesave tė politikės shqiptare dhe Shqipėrisė.
 
Fatbardhėsisht, duke falėnderuar ndėrgjegjės, largpamėsisė dhe kulturės kombėtare dhe demokratike tė elektoratit zgjedhor nė Shqipėri, i cili, nė formėn e ligjshme  demorkatike dhe tė vullnetshme ua hodhi votėn atyre qė e meritojnė-janė me orientim kombėtar demokratik  dhe evroperėndimor amerikan, evituan  rrezikun mė tė madh tė Shqipėrisė demokratike perėndimore, duke e eleminuar recidivin seocialist-komunist=nanoizmin, i cili pėr tetė vjet tė shkuara ishte vetėm njė bastion i ngulfatjes sė reformave ekonomike, demokratike dhe politike perėndimore nė Shqipėri. Me shkuarjen e PS-sė=Fatos Nanos nga pushteti, njėkohėsisht  janė varrosur edhe “projektet strategjike” serbo-greko-ruse”,qė Shqipėrinė ta rikthejnė nga kursi i pėrqafuar demokratik evro-amerikan, nė varrin e “marimangės” sė dikurshme tė kampit socilaist-komunsit ruso-sovjetik.
 
Pra, nė kontekst tė ngushtė dhe tė gjerė nė zgjedhjet parlamentare nė Shqipėri nuk kanė fituar vetėm subjektet politike me orientim demokratik(PD-ja dhe Sali Berisha etj.), por ka fituar orentimi i demokracisė dhe i politikės amerikane edhe i Evropės Perėndimore, e jo politika e dyshuar dhe e kompremtuar antidemokratike, antishqiptare dhe antiamerikane e boshtit serbosllav(Moskė-Athinė_Beograd). Kjo ėshtė njė fitore e madhe historike pėr Shqipėrinė demokratike dhe pėr aleatėt e saj evroperėndimor, nė veēanti pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, qė kanė meritėn mė tė madhe dhe tė pakundėrshtueshme nė vendosjen e rendit demokratik, paqėsor dhe tė sigurisė nė Ballkan.

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.