|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

BAROMETRI DIPLOMATIK

 
 

AMERIKA ME BUKĖ, SERBIA GJENOCIDALE PRAPĖ ME GURĖ AMERIKĖN!

 
 

 
4 korrik 2005 / TN  /  Prof.Dr. Mehdi HYSENI
 
 
– DERI KUR AMERIKA DO TA TOLEROJĖ KĖTĖ MONSTRUM TERRORIZUES ANTISEMITIST T’I CENOJĖ VLERAT DEMOKRATIKE DHE QYTETĖRUESE TĖ SAJ, SI DHE LIRINĖ E PAVARĖSINĖ E POPUJVE TĖ VEGJĖL NĖ BALLKAN?
 
 
Derisa Serbia  agresore nuk do tė paguajė ēmimin e shtrenjtė sikurse Iraku i Sadam Hyseinit, Ballkani do tė jetojė nė ethe tė pėrjetshme tė errėsirės mesjetare  serbo-bizantine.
 
                            *       *        *
 
Fatkeqėsisht, kėtė konstatim tonin e vėrtetoi edhe ringjallja e sėpatės sė pandryshkur ēetnike e kriminelit serb  tė Luftės sė Dytė Botėrore, Drazha Mihjaloviqit, e cila e plandosi pėrdhe  FLAMURIN  AMERIKAN  nė Ravna Gorė tė Serbisė, mė 15 maj  2005(!!!)
 
Ky veprim vandal provokues antiamerikan sheshit provoi sesa  (ēentiko-fashistėt serbomėdhenj tė vojvodės Drazha Mihajloviq, tė Slobodan Milosheviqit, tė Vojislav Sheshelit, tė Vuk Drashkoviqit, tė Nebojsha Ēoviqit, si dhe tė Kishės Ortodokse Serbe etj.) historikisht  e “kanė dashur-mbėshtetur sinqerisht” Amerikėn. Pėr mė tepėr, rasti i shkeljes dhe i pėrdhosjes sė  flamurit amerikan nė Ravna Gorė, dėshmon sheshit se Serbia me gjithė zhurmėn e saj deklarative nė favor tė proceseve transitive evropiane e rajonale, qė ėshtė vetėm nė funksion  tė rimėkėmbjes  sė saj ekonomike e asgjė mė shumė, Amerikėn  dhe shqiptarėt i konsideron si njė nga armiqtė mė tė rrezikshėm dhe tė paparashikuar tė ekzistencės sė saj kolonialiste dhe ekspansioniste nė Ballkan.
 
Ky vandalizėm dhe destruksion i pashėrueshėm i politikės pushtuese  tė Serbisė Madhe, i orientuar dhe i praktikuar kundėr Amerikės dhe shqiptarėve nuk mund tė cilėsohet ndryshe veēse si rrezik permanent i institucionalizuar  nė doktrinėn dhe nė praktikėn e qeverisė dhe kishės serbe, qė nė mėnyrėn mė tė paturpshme dhe mė tinėzare (duke u shėrbyer me gėnjeshtra dhe me  akuza tė fabrikuara nė llogari tė sė vėrtetės historike mbi Kosovėn-Shqipėrinė Etnike dhe shqiptarėt nė Ballkan) synon dhe vepron pareshtur pėr ta distnacuar Amerikėn nga aleatėt e saj shqiptarė, vetėm pėr  vetėm qė pikėsėpari Kosova edhe mė tej tė mbetet si koloni e paprekur e SMZ-sė. 
 
Kėtė  koncept politiko-strategjik serbomadh, i fokusuar nė afat tė gjatė pėr “bombardimin” e aleancės  shqiptare-amerikane nė Ballkan, e ilustron edhe ky shembull karakteristik i diplomacisė kolonialiste serbomadhe, i shprehur nga kryeshefi i diplomacisė sė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, Vuk Drashkoviq: “ Nėse Kosova fiton pavarėsinė e saj, atėherė ky automatizėm nė tė njėjtėn kohė nėnkupton edhe pavarėsinė e Republikės Serbe nė Bosnjė” (“Vjesnik, 1.07.2005).
 
Edhe pse dioptria diplomatike e mjegulluar e Vuk Drashkoviqit nuk  i sheh, as nuk i njeh parimet dhe rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare mbi vetėvendosjen e kombit  shqiptar dhe tė gjysmės sė Shqipėrisė Etnike, tė kolonizuar nga Serbia dhe Mali i Zi, simetria e pavarėsisė sė Kosovės me atė “Republika srpska” nuk ka asnjė element a parim ndėrlidhės (qoftė nė kuptimin historik, territorial dhe etnik, qoftė nė atė juridik ndėrkombėtar), sepse “Republika srpska” minoritare ėshtė krijuar me terror dhe  me gjenocid serbomadh tė Radovan Karaxhiqit, tė Ratko Mladiqit dhe tė Slobodan Milosheviqit nė kurriz tė qenies nacionale dhe territoriale tė kroatėve dhe tė myslimanėve tė Bosnjės dhe Hercegovinės.
 
Ndėrkaq, Kosova me popullsinė e saj indigjene shqiptare mbi 90% , qė nga vitet 1878 dhe 1912-1913, ėshtė shkėputur nga territori e njėsuar i Shqipėrisė Etnike, nė saje tė politikės dhe tė luftėrave aneksioniste gjenocidale tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, tė ndihmuara nga aleatėt tradicionalė tė Fuqive tė Mėdha tė Evropės (Rusia dhe Franca). Shkurt, Kosova ėshtė problem kolonial qindravjeēar, zgjidhja e vetme sė cilit ėshtė pavarėsia e pashmangshme, qė nėnkupton rikthimin e saj nė integralin e kufijve natyrorė dhe historikė tė Shqipėrisė Etnike. Ndėrkaq, “Republika srpska” ėshtė antitezė e paradigmės sė Kosovės, sepse historikisht nuk ka qenė kurrė pjesė integrale e territorit etnik tė Serbisė, as krahinė, as republikė e pavarur serbe, veēse njė minoritet serb nė njė territor tė pėrbashkėt kroato-boshnjak.
 
Prandaj, ēdo paralele e tėrhequr si simetri e pavarėsisė sė Kosovės me atė tė “Republika srspka” ėshtė e gabuar dhe e pajustifikueshme si nė aspektin historik, ashtu edhe nė atė juridik ndėrkombėtar, pavarėsisht nga aspiratat e politikės gjenocidale serbomadhe dhe tė aleatėve tė tyre tė “paudhėzuar”, qė tė krijojnė edhe nė Serbi nė Bosnjė e Hercegovinė nė llogari tė kontestimit apo tė njohjes sė pavarėsisė sė ligjshme dhe tė domosdoshme tė Kosovės.
 
 
Asimetria e partnerizmit serbo-amerikan
 
Ky fenomen nuk mund shpjegohet as tė justifikohet mbi asnjė bazė ( pa marrė parasysh projektet e interesave tė dikurshme dhe tė sotshme tė hegjemonizmit dhe tė kolonializmit serbomadh nė Ballkan, pėr realizimin e tė cilave qeveria dhe kisha serbe nė vazhdimėsinė historike  kanė synuar ta kenė edhe mbėshtetjen e Amerikės. Mirėpo, kjo  “llogari pa hanxhiun” e Serbisė sė Madhe, mori fund me bombardimin e saj nga Amerika dhe nga aleatėt   e saj tė NATO-s, mė 24 mars-10 qershor 1999, si rrjedhim i parandalimit tė gjenocidit tė Serbisė nė Kosovė)  po qe se nuk merren nė konsideratė kėta dy faktorė vendimtarė: (1) GJENI DEMOKRATIK AMERIKAN dhe (2) GJENI ANTISEMITIST(RACIST) SERBOMADH.
 
Si rrjedhim,  se gjeni demokratik amerikan nė asnjė segment tė tij nuk ėshtė komplementar dhe, nuk e njeh gjenin antisemitist serbomadh, edhe erdhi nė shprehje marrja nėn mbrojtjen direkte morale, humanitare, ekonomike, ligjore dhe ndėrkombėtare e viktimave shqiptare, kroate dhe myslimane nga ana e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
 
Mirėpo, kėtė akt human, demokratik dhe qytetėrues nė dimensione tė pėrbotshme, qė ėshtė nė funksion tė ndėrtimit tė lirisė, tė pavarėsisė, tė zhvillimit, tė demokracisė dhe tė paqes sė popujve tė terrorizuar nga gjenocidi kolonialist i SMZ-sė,  qeveria e sotme “demokratike” e Beogradit dhe Kisha Ortodokse Serbe, nuk do ta harrojnė kurrė (edhe pse kėto nė “frymėn demokratike-internacionlaiste” po i vardisen Amerikės, nė mėnyrė qė tė marrin “bekimin” e saj  pėr ta rikthyer Kosovėn nėn sovranitetin kolonial tė Serbisė sė Madhe) se  ai akt ishte “agresion” kundėr Serbisė dhe serbėve. “Justifikimi” vetėm mbi bazėn e zanafillės psikopatologjike tė gjenit antisemitist serbomadh, qė  nė ēdo kontekst e pėrjashton logjikėn e arsyes sė gjenit demokratik amerikan. Kjo ka qenė shkaku dhe arsyeja kryesore pse ēetnikėt e legalizuar dhe tė dekoruar tė Drazha Mihajloviqit, pėrkatėsisht tė Vuk Drashkoviqit e shkelėn nė mėnyrė barbare dhe provokuese flamurin amerikan nė Ravna Gorė, mė 15 maj tė vitit 2005.
 
Pikėrisht fenomeni i asimetrisė sė gjenit demokratik amerikan vė nė dukje faktin se Serbia nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me tradicionalen, as me tė sotmen  demokratike e qytetėruese tė Amerikės,  por me gjenin antidemokratik dhe antiperėndimor tė Rusisė cariste-komuniste-“demokratike” me ndihmėn e sė cilės nė shekuj ia ka arritur qė ta kultivojė  “dialektikėn parimore” tė gjenit antisemitist nė ndryshimin e hartės gjeopolitike tė Ballkanit, duke iu grabitur territoret indigjene tė Shqipėrisė Etnike (50%), tė Kroacisė  dhe tė Hungarisė.
 
Pra, pse ēetnikėt e pasardhės sė kriminelit Drazha Mihajloviq, tė organizuar dhe tė indoktrinuar nga Vuk Drashkoviqi nėn flamurin nacionalshovinist serbomadh dhe, sipas ligjit tė zyrtarizuar shtetėror tė Serbisė sė Vojislav Koshtunicės, e kanė pėrbaltur flamurin amerikan, ( duke e shkelur me kėmbė,  e pastaj,  kinse, duke ngritur prapė nė shtizėn e tij, si provokim i dyfishtė i amalgamės pluraliste ēetnik-fashiste) dhe jo edhe flamurin e Anglisė dhe tė Francės, ndėr arsyet kryesore ėshtė: ASIMETRIA E GJENIT DEMOKRATIK AMERIKAN DHE E GJENIT RACIST SERBOMADH. 
 
Prandaj, si nė aspektin e filozofisė historike, ashtu edhe tė asaj politike, demokratike dhe juridike kombėtare dhe ndėrkombėtare, kėto dy fenomene tė asimetrisė sė theksuar e pėrjashtojnė njėra-tjetrėn. Kėshtu qė, si nė planin afatgjatė, ashtu edhe nė afat tė shkurtėr  politika zyrtare  e Serbisė nuk ka gjasė reale, qė  pėr interesa tė saj imperialiste nė Ballkan, ta pėrfitojė  si partner “ tė natyrshėm” Amerikėn. Sado dhe, nė ēfarėdo forme qoftė le tė shtiret para Amerikės politika strategjike e Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, si “engjėll i bardhė a zi”,  fenomeni antisemitist serbomadh  antiamerikan dhe antishqiptar, tanimė ėshtė “lexuar” nė hollėsi dhe ėshtė ndėshkuar ligjėrisht nga Amerika dhe NATO-ja. Pėr mė tepėr, kėtė fenomen e ka tė qartė jo vetėm Amerika dhe Evropa, por tėrė bota demokratike dhe e qytetėruar.
 
Pėr kėtė arsye, ka ardhur koha qė, edhe politika gjenocidale e SMZ-sė, tė heqė dorė nga “politika e llotarisė” sė saj nė disfavor tė interesave strategjike tė Amerikės nė Ballkan ngase ėshtė mjekuar pėrgjithmonė sėmundja patologjike e gjenit antisemitist serbomadh nga gjeni demokratik amerikan. Kėtė duhet ta kenė pasur tė qartė si qeveria e Beogradit, ashtu edhe Kisha Orotodksew Serbe, ndryshe ēdo potez i gabueshėm i politikės sė tyre tė njėsuar, ka gjasė tė rindėshkohet nė mėnyrė edhe mė tė ashpėr dhe, mė tė merituar  sesa nė vitin 1999 nga NATO-ja. SMZ-ja nuk duhet tė ushqejė iluzione tė kota “ duke parė ėndrra nė diell”, se njė ditė do tė gjejė gjuhė tė pėrbashkėt me gjenin  demokratik dhe human amerikan, pavarėsisht se kush e drejton Amerikėn, republikanėt e Xhoxh W. Bushit, apo nesėr demokratėt. Kjo ėshtė krejt njėsoj, sepse si administrata republikane, ashtu edhe ajo demokratike emėrues tė pėrbashkėt kanė GJENIN DEMOKRATIK AMERIKAN, qė nė mėnyrė flagrante pėrjashton GJENIN ANTISEMITIST SERBOMADH, si dhe ēdo antitrup me primesa antidemokratike dhe anticivilizuese tė fenomenit patologjik-paranoid serb, pavarėsisht se nė cilat meridiane tė botės  shfaqen ato  sot apo nesėr. Kėtė argument  tė pakundėrshtueshėm e provon edhe miratimi unanim i  Rezolutės nr.134  sė Senatit Amerikan (22 qershor 2005) nė shenjė rikujtimi dhe denoncimi tė gjenocidit serbomadh nė Srebrenicė kėtu e dhjetė (10) vjet mė parė(1995).
 
 
Legalizimi dhe rehabilitimi i Lėvizjes famėkeqe ēetniko-fashiste tė Drazha Mihajloviqit-justifikimi absurd i krimeve gjenocidale tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit
 
S’ka dilemė se vampirizimi i historisė sė disfatave politiko-ushtarake tė projekteve kolonialiste dhe imperialiste tė Serbisė sė Madhe, qė identifikohet me programin dhe me veprėn kriminale tė Lėvizjes Ēetnike tė Drazha Mihajloviqit, ndėr tė tjera, nė njė mėnyrė dėshmon edhe rehabilitimin e politikės gjenocidale tė SMZ-sė agresore tė Slobodan Milosheviqit. Argument i pakundėrshtueshėm i kėtij konkluzioni ėshtė rikthimi i PAJUSTIFIKUESHĖM i  Serbisė agresore  tė kriminelit Slobodan Milosheviq nė bashkėsinė ndėrkombėtare (OKB, OSBE etj.).
 
Pikėrisht, njė rehabilitim i SMZ-sė  blanko, anithuman, antiligjor, antidemokratik dhe anticivilizues nga institucionet  dhe faktorėt relevantė tė  bashkėsisė ndėrkombėtare, ka ndikuar dhe, pa dyshim do tė ndikojė negativisht nė rivendosjen e marrėdhėnive normale ndėrfqinjėsore tė Serbisė me Kosovėn, si dhe me shtetet e tjera fqinje nė rajon. Posaēėrisht, “regjimi demokratik” i identifikuar me pasardhėsit e kriminelit Slobodan Milosheviq, siē janė Vojislav Koshtunica, Vuk Drashkoviq, Boris Tadiq dhe Nebojsha Ēoviq etj., po pėrdorė tė gjitha mjetet propagandistike dhe politike, duke u shtirur deklarativisht me “sinoniminė pluraliste, demokratike, integruese dhe paqėsore” pėr tė hyrė  me ēdo kusht nėn  “ombrellėn mbrojtėse” tė interesave tė politikės  strategjike tė SHBA-sė nė Ballkan.
 
Nė thelb, tė gjitha pėrpjekjet e kėtilla tė serbomėdhenjve kanė karakter  amoral, antiligjor, antipaqėsor, antidemokratik dhe eufemistik, qė kanė pėr qėllim ta “pėrpunojnė” dhe pėrvetėsojnė Amerikėn,  nė mėnyrė qė kjo si superfuqi botėrore ta ketė marrė nėn mbrojtjen direkte Serbinė kolonialiste, ashtu sikurse ka  vepruar dhe, edhe sot po vepron “Rusia-nėnė” e Serbisė. Mirėpo, pavarėsisht nga kjo aspiratė qėllimkeqe dhe iluzore e krerėve tė politikės dhe tė diplomacisė sė Serbisė sė ligjėsuar ēetniko-fashiste tė Drazha Mihajloviqit, Amerika, nė asnjė formė (pavarėsisht nga gjeneza shekullore e “menysė” sė kėrkesave dhe tė dėshirave tė shkreta tė sistemit kolonialist serbosllav nė Ballkan) nuk mund  t’i konkurrojė  “Rusisė-nėnė”, qė t’ia adoptojė foshnjėn e saj serbe, sepse ajo ėshtė pjellė e saj si nė kuptimin nacional, religjioz, kulturor, racor, ashtu edhe nė atė civilizues sllav, qė nuk ka asnjė element tė pėrbashkėt me vlerat thelbėsore tė kombėtares, tė kulturės, tė religjionit, tė gjuhės dhe tė civilizimit as tė Amerikės, as tė Evropės Perėndimore.
 
Nė kėtė vėshtrim, politika, as diplomacia amerikane nuk ka se ēka tė jetė konfuze a tė hezitojė, kur ėshtė fjala  pėr deshifrimin  e politikės sė interesave “nacionale dhe demokratike” tė Serbisė, sepse ato janė tė lidhura ngushtė vetėm interesat afatgjata tė sferės sė interesit serbosllav nė Ballkan, historikisht tė dirigjuara dhe tė konsumuara nga Rusia cariste-komuniste  e dikurshme dhe e sotshme.
 
Sa mė sipėr, Serbia e Madhe e dikurshme ēetniko-fashiste e Drazha Mihajloviqit, dhe Serbia e Madhe  e sotme  gjenocidale  e Slobodan Milosheviqit dhe e Vuk Drashkoviqit, nė asnjė kuptim nuk mund tė jenė  kurrfarė paradigme, as kurrfarė partneri i kapshėm pėr agjendat politiko-demokratike, paqėsore dhe strategjike  tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės as nė Ballkan, as nė Evropė dhe, nė asnjė skaj tė botės,  sepse Serbia dhe Mali i Zi  nė kuptimin e tradicionales historike janė foshnja tė krijuara nga epruveta e sferės sė interesit tė Rusisė nė Ballkan dhe nė Evropė. Se nė ēfarė stadi ėshtė ruajtur konstanta historiko-politike dhe religjioze e tradicionalizmit rus  ndaj serbėve, malazezėve dhe ndaj sllavėve tė tjerė tė jugut nė Ballkan, kėtė e provon edhe pjesėmarrja dhe mbėshtetja direkte dhe indirekte (nė njerėz, arsenal ushtarako-luftarak) e Rusisė  “demokratike” e Boris Jelcinit  nė  tė tre agresionet  gjenocidale tė SMZ-sė kundėr Kroacisė, Bosnjės dhe Kosovės (1990-1999).
 
Kėtė pohim e  vėrteton ky shembull konkret i gjenocidit serbomadh (tė cilin edhe  Rezoluta e Senatit Amerikan Nr.134, 22 qershor 2005, e ka cilėsuar si tė tillė): “...Politika e agresionit dhe e pastrimit etnik, e kryer nga ana e forcave serbėve nė Bosnjė dhe Hercegovinė nė periudhėn e viteve 1992-1995 me ndihmėn direkte tė pushtetit Republikės Federale Jugosllave (Malit tė Zi dhe Serbisė), solli nė pėrndjekjen e mbi 2 milionė njerėzve, rreth 200 mijė tė vrarė, me dhjetėra-mijėra tė dhunuar ose tė torturuar nė forma tė ndryshme, si dhe granatimin permanent dhe sulmet snajperiste kundėr civilėve tė pafajshėm nė Sarajevė dhe nė qendrat e tjera urbane. Duke i rikujtuar viktimat e Srebrenicės, Senati Amerikan e vė nė dijeni tėrė botėn se nuk ka harruar se ēfarė ka ndodhur nė Bosnjė e Hercegovinė para dhjetė vitesh, duke i dėrguar mesazhin e qartė se krimi duhet tė ndėshkohet, kėshtu qė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, do tė vazhdojnė ta mbėshtetin pavarėsinė dhe tėrėsinė territoriale tė Bosnjės dhe Hercegovinės.” (“Vjesnik”, 1.07.2005)..
 
Pėr tė evituar reprizėn e kėtij rreziku  potencial serborus, qė drejtpėrdrejt e kanos jo vetėm Kosovėn dhe shqiptarėt, por edhe paqen, sigurinė, demokracinė dhe integrimin e Ballkanit, politika strategjike e SHBA-sė, do tė duhej tė pėrqendrohej pikėsėpari nė demaskimin e ligjshėm dhe human tė  politikės pushtuese dhe grabitqare tė SMZ-sė ndaj shteteve tė dėmtuara fqinje (Kroacia, Hungaria dhe Shqipėria).
 
Serbia nuk meriton tė mbėshtetet nė asnjė mėnyrė nga Amerika dhe nga  aleatėt e saj lojalė, sepse,  edhe me tre gjenocidet e saj tė fundit (1990-1999), ka dėshmuar botėrisht se lufton kundėr interesave vitale tė Amerikės  si nė dimensione tė rajonit ballkanik, ashtu edhe nė ato evro-ndėrkombėtare. Kėtė orientim praktik tė politikės armiqėsore tė SMZ-sė kundėr Amerikės, e ka dėshmuar edhe e bombardimi  luftarak 78- ditor i saj nga ana e Aleancės sė Atlantikut Verior (NATO-s), i cili u bė me iniciativėn dhe  me pjesėmarrjen direkte tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, me ē’rast shpėtuan shqiptarėt dhe Kosovėn nga holokausti serbomadh ēetnik. Ky ėshtė edhe njė argument mė shumė, tė cilin politika dhe propaganda nacionalshoviniste ēetniko-fashiste serbomadhe, do ta shfrytėzojė si “alibi”  pėr “ denoncimin e mundshėm”  dhe distancimin e saj nga kursi i politikės paqėsore amerikane nė Ballkan dhe nė mbarė botėn.
 
Ky qėndrim negativ dhe primitiv, anakronik dhe iracional i politikės perfide “me dy teha” tė  Serbisė ndaj Amerikės, pėrfundimisht do tė zbardhet, po qe se Kosovės me tė drejtė, do t’i njihet statusi i pavarėsisė nga ana e Amerikės dhe e aleatėve tė saj. Mirėpo, si do qė tė jetė e ardhmja e statusit tė Kosovės, politika serbe, as Serbia nuk kanė asnjė gjasė, qė tė amnistihen ligjėrisht dhe moralisht nga tė gjitha krimet e kryera tė terroirt gjenocidal tė tyre nė Kosovė, nė Kroaci dhe nė Bosnjė, sepse  sipas sė drejtės ndėrkombėtare  ato nuk parashkruhen, pavarėsisht nga ndryshimi i regjimeve politiko-shtetėrore nė Serbi dhe nė Mal tė Zi.
 
Kėtė konstatim tonin e provon dhe e justifikon edhe miratimi i  Rezolutės Nr.134  i Senatit Amerikan lidhur me denoncimin e gjenocidit serbo-ēetnik nė Srebrenicė tė Bosnjės, sipas sė cilės , pritet tė nxirren para ligjit dhe  drejtėsisė ndėrkombėtare tė gjithė aktorėt e atij akti tė shėmtuar antinjerėzor dhe anticivilizues, tė kryer nga forcat militare dhe paramilitare serboēetnike kundėr  10000 mijė viktimave tė pafajshme civile myslimane. Prandaj, Serbia dhe serbėt nuk duhet tė mashtrohen, duke e gėnjyer vetveten dhe aleatėt  e tyre tė shkretė, se Amerika do t’i  marrė nė mbrojtje, duke i rehabilituar nga krimet e luftės, nga politika e agresionit dhe nga  spastrimi etnik i  qindra-mijėra  viktimave civile shqiptare,  kroate dhe myslimane nė hapėsirat e ish-RSFJ-sė.
 
 
Gjeni antisemitist ēetniko-fashist nuk njeh dekorata meritore  tė gjenit demokratik amerikan(!)
 
 Si thotė fjala e urtė popullore: “Qenit tė keq kot qiti, ai prapė tė ha, sepse ėshtė qen i keq”. Prandaj, si nė kuptimin e sė pėrgjithshmes, ashtu edhe asaj tė sė veēantės, “qeni i keq” kurrsesi nuk meriton tė shpėrblehet nga askush qoftė edhe pėr “ndonjė meritė rasti”  tė tij pėr t’i shpėtuar tė tjerėt, sepse ai nuk bėn atė pėr shkak tė ndonjė humanizmi, por thjesht pėr shkak tė “hesapeve” tė tij personale, se si tė shpėtojė vetė nga borxhet qė ua ka tė tjerėve dhe, tė ngopet e tė jetojė nė kurriz tė tjerėve.
 
Kjo ėshtė filozofia e thjeshtė pse krimineli Drazha Mihajloviq i ka shpėtuar “500 pilotėt amerikanė” me rastin “e avarisė” sė aeroplanit tė tyre nga armiqtė nazifashistė-aleatėt e Lėvizjes Ēetnike Serbe nė territorin e Serbisė. Mė pastaj, historia e pasluftės sė dytė botėrore   e ka vėrtetuar se ai akt nuk ėshtė bėrė pėr hir tė parimit tė ndjenjės sė humanizmit, as tė parimit demokratik internacionalist, por pėr hir tė kombinacioneve tė ēetnikėve me partizanėt pėr t’i kėmbyer robėrit e tyre, si dhe pėr t’i shpėtuar denoncimit tė fundit nga forcat triumfuse antifashiste si nė kuptimin e brendshėm, ashtu  edhe nė atė ndėrkombėtar.
                           
                           *     *     *
 
“Qenin plak dhe tė ri”  ēetniko-fashist barbar serb, kot le ta dekorojė AMERIKA dhe  bota DEMOKRATIKE, ai prapė tė ha, nuk njeh arsye, as mėshirė, as humanizėm, as internacionalizėm, sepse  me shekuj ėshtė  mėsuar mbrapshtė, tė ushqehet me gjakun e viktimave tė pafajshme njerėzore josllave (kroatė, shqiptarė dhe myslimanė), nuk njeh kurrfarė vlerash njerėzore, qytetėruese as demokratike, sepse udhėhiqet nga instinkti atavist i pangopshėm, si dhe nga paranoja kolektive se vetėm serbosllavėt nė Ballkan e kanė tė “drejtėn e rezervuar” nga Fuqitė e Mėdha tė Evropės, tė jetojnė tė lirė dhe tė pavarur nė kurriz tė shqiptarėve dhe tė tokave tė tyre etnike tė kolonizuara, e jo nga arsyeja e shėndoshė njerėzore e humanizmit.
 
Kėtė konkluzion tonin e provon sheshit edhe gjenocidi i fundit (1990-1999) i Serbisė sė  pasardhėsve tė kryekriminelit tė Luftės sė Dytė Botėrore, Drazha Mihajloviq: Slobodan Milosheviq, Radovan Karaxhiq, Ratko Mladiq, Momēilo Krajishnik, Bilana Plavshiq, Vojislav Sheshel, Vuk Drashkoviq, Zhelkjo Razhnjatoviq-Arkan dhe i qindra kriminelėve tė tjerė serbomalazezė, tė cilėt pėr ta vazhduar dhe, njėherit pėr ta shpėrblyerė  pėr sė vdekuri ideologjinė dhe veprėn ēetniko-fashiste tė “patriotit mė tė madh serb”, Drazha Mihajloviqit, e dogjėn nė themel : Vukovarin e Kroacisė, Srebrenicėn e Bosnjės (me mbi 10000 mijė myslimanė: gra, fėmijė, burra, djem dhe pleq i kanė masakruar mizorisht nė sy tė forcave paqeruajtėse ndėrkombėtare) dhe Kosovėn.
 
Ajo ēka ėshtė mė e tmerrshme dhe, dot e pajustifikueshme pėr tė drejtėn dhe drejtėsinė ndėrkombėtare, vepra kolektive gjenocidale e Serbisė dhe e Malit tė Zi ende nuk ėshtė dėnuar nga bashkėsia ndėrkombėtare (!?) Nė vend se drejtėsia dhe ligji ndėrkombėtar ta thoshin fjalėn e tyre meritore, sikurse nė rastin e dėnimit tė  Gjermanisė nazifashiste (1945), bashkėsia ndėrkombėtare bėn  gabimin e papėrmirėsueshėm e amniston dhe e rehabiliton  Serbinė dhe Malin e Zi gjenocidal, duke   i rikthyer nė: Organizatėn e Kombeve tė  Bashkuara, nė OSBE, si dhe nė strukturat integruese tė  Bashkimit Evropian etj.
 
Ky akt antimoral, antijuridik dhe antidemokratik ėshtė i papranueshėm si pėr tė drejtėn humanitare ndėrkombėtare, ashtu edhe pėr  Rendin e Ri Botėror, sepse nė mėnyrė hipokrite dhe pėr  interesa tė ndryshme gjeostrategjike dhe ekonomike tė fuqive tė mėdha evropiane janė sakrifikuar jetėt e njerėzve tė pafajshėm  nė  hapėsirat josllave tė ish-RSFJ-sė, duke e lejuar  Serbinė dhe Malin e Zi pothuajse njė dekadė tė plotė, tė ushtrojė holokaustin e saj mbi kroatėt, myslimanėt dhe shqiptarėt.
 
Kėtė indifference dhe antihumanizėm tė Evropės demokratike dhe integruese ndaj hollokaustit srbomalazez, tė kryer nė Koraci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė, ndoshta mund ta “justifikojė” vetėm “diplomacia preventive” e KS tė Kombeve tė Bashkuara e  Kofi Annanit, por jo assesi  asnjė dispozitė, as paragraf  i Kartės sė OKB-sė, si dhe asnjė normė, as rregull e drejtėsisė ndėrkombėtare, as e rendit pozitiv juridik ndėrkombėtar. Kėtė padrejtėsi ndaj viktimave tė theksuara joserbe tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, nė sy tė gjithė botės demokratike e pėrparimtare, e  rikonfirmoi  rikthimi i kėtyre dy  shteteve agresore nė gjirin e OKB-sė (!?) 
 
Pikėrisht njė rehabilitim  i kėtillė  absurd, antiligjor dhe antihuman ka ndikuar dhe po ndikon me tė madhe qė edhe  qeveritė “demokratike” tė Serbisė nė krye me Vojisllav Koshtunicėn, Nebojsha Ēoviēin, Tadiqin etj., tė vazhdojnė tė njėjtin kurs tė ashpėr me tė njėjtat rekuizita tė ideologjisė ēetniko-fashiste tė Drazha Mihajloviqit, pėrkatėsisht tė Slobodan Milosheviqit. Kėtė  konstatim tonin e vėrteton edhe nxjerrja e ligjit nga ana e  Parlamentit tė Serbisė sipas tė cilit ėshtė rehabilituar dhe ligjėsuar vepra jetėsore gjenocidale nazifashiste  e Lėvizjes ēentike tė Drazha Mihajloviqit.
 
Nė saje tė kėtij ligji, qė ėshtė produkt i ideologjisė ēetniko-fashiste tė Drazha Mihajloviqit, edhe ėshtė mbajtur tubimi nė Ravna Gorė, si tubim shtetėror i Serbisė, me ē’ rast shefi i diplomacisė sė Serbisė dhe Malit tė Zi,  ishe figura qendrore e organizimit dhe e mbajtjes sė atij manifestim me karakter gjithėēetniko-fashist dhe antidemokratik.
 
 
Simetria e ideologjisė nacionalshoviniste e Drazha Mihajloviqit=Slobodan Milosheviqit dhe e Vuk Drashkoviqit nė favor tė  zgjerimit tė Serbisė sė  Madhe
 
Sipas  pohimit tė kryediplomatit serbomalazez, Vuk Drashkoviq,: “Drazha Mihajloviq  dhe levizja e tij ēetnike ishin antifashistė, duke qenė se nuk kishin pranuar qė tė nėnshkruajnė kapitullimin e  Serbisė, si dhe ta hduhin nė baltė flamurin e ushtrisė ēetnike serbe nė vitin 1945”(“Glas javnosti”, 16.05.2005). E vėrteta historike, ėshtė krejtėsisht ndryshe= Dragolub Drazha Mihajloviq sė bashku me lėvizjen e tij ēetnike dhe me kollaboracionistėt e tjerė ishin nė anėn e  mbrojtjes sė fashizmit sė bashku me qeverinė  kuislinge serbe tė Beogradit, e cila ka nėnshkruar kapitullimin e saj.
 
Ngirtja e tre flamujve tė: Amerikės, Anglisė dhe tė Francės  sė bashku me flamurin serbomalazez shtetėror nė Ravna Gorė, ishte njė provokim i rėndė pėr historinė dhe  pėr luftėn triumfuese tė kėtyre tre shteteve nė aleancėn e pėrbashkėt antifashiste  mbi nazifashizmin hitlerian. Nė tubimin  e ēetnikėve fashistė serbomėdhenj  nė Ravna Gorė pėr ta pėrkujtuar gjeneralin e tyre –monstrumin nazifashist Drazha Mihajloviq,  i cili sė bashku me lėvizjen e tij ēetnike  famėkeqe , gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, nė emėr tė  doctrines sė shenjtė politiko-religjioze tė “patriotizmit” tė Serbisė sė Madhe (ashtu siē veproi me gjenocidin e tij, edhe pasardhėsi i tij Slobodan Milosheviqi  nė shfarosjen e kroatėve,  tė shqiptarėve dhe  tė myslimanėve  gjatė viteve 1990-1999), ka  ushtruar gjenocid tė paparė  ndaj shqiptarėve nė Kosovė, ndaj kroatėve nė Kroaci, si dhe ndaj myslimanėve nė Bosnjė e Hercegovinė.
 
Si rrjedhim, Gjykata Supreme Ushtarake e Republikės Federative Popullore tė Jugosllavisė, mė 18 korrik 1946 e dėnoi me pushkatim sė bashku me  9 kryekriminelė tė tij ēetniko-fashistė:” Drago Jovanoviq, Tasa Deniq, Mladen Zhujoviq, Radoslav Radiq, Milan Glishiq, Velibor Joniq, Gjuro Gjokiq, Kosta Mushicki, Boshko Pavloviq”(Politika, 26.03.2005). Kjo ėshtė e vėrteta historike  e “lėndės” ideologjiko-politike dhe ushtarake e “Lėvizjes Ēetnike”, tė udhėhequr nga Drazha MIhajloviq. Ai nuk ishte as antifashist, as demokrat, as humanist, por njė tiran, njė reaksionar idiot, njė  kolaboracionist kuisling  ēetnik, i rreshtuar nė anėn e Aleancės nazifashiste tė Adolf Hitlerit dhe tė Benito Musolinit. Historikisht, moralisht, ligjėrisht dhe demokratikisht “portreti” ideologjiko-politik dhe luftarak fashist  i Drazha Mihajloviqit dhe i “Lėvizjes Ēetnike” tė tij, nuk kanė  ama asnjė lidhje me historinė, me demokracinė dhe me vlerat e tjera antifashiste liridashėse dhe tė qytetėrimit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, qė nga themelimi i saj  deri mė sot.
 
S’ ka dilemė se dorėzimi i dekorates “Order of merit” vajzės sė kriminelit tė Luftės sė Dytė Botėrore, komandantit tė ēentnikėve, Drazha Mihajloviq nė prag tė festimit tė 60-vjetorit tė fitores sė Koalicionit Antifashist mbi  nazifashizimin, ėshtė njė paradoks historik dhe politik, qė nuk pėrputhet me realitetin e rendit tė dikurshėm, as tė sotshėm historiko-politik dhe demokratik ndėrkombėtar.
 
Kėtė e ka vėrtetuar historia e Luftės sė Dytė Botėrore, si dhe historia e derisotme, se  politika, as diplomacia, as demokracia amerikane nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me ideologjinė dhe me praktikėn politike tė fashizimit ēentik serb tė Drazha Mihajloviqit. Jusitifkimi  zyrtartarėve tė Departamentit Amerikan, se medalja e theksuar, dorėzuar pasardhėsve tė Drazha Mihajloviqit, nuk ka kurrfarė lidhje me politikėn e sotme amerikane, por ėshtė me bazė historike, qė ka tė bėjė me shpėtimin e  500 pilotėve amerikanė  nga  ana e forcave ēetnike tė Drazha Mihajloviqit. Pėr kėtė  akt shpėtues, ish-presidenti i Amerkiės, Harry S. Truman, e ka shpėrblyer  Drazha Mihajloviqin me “Modalen pėr Merita” qysh nė vitin 1948.
 
Mirėpo,  pėr shkaqe tė pasqaruara kjo dekoratė  ka qenė e “konservuar” nė sirtarėt amerikanė pothuajse 60 vjet. Duke mos hyrė nė motivin dhe justifikimin politik tė politikės amerikane pse ėshtė nominuar dhe, pse i ėshtė dorėzuar vajzės sė Drazha Mihajloviqit dekorata e theksuar, momenti i  dorėzimit tė saj nė vigjiljen  e 60-vjetorit tė fitores mbi fashizmin, ishte njė provokim i pajustifikueshėm pėr vlerat ndėrkombėtare tė antifashizmit.
 
Pėr mė tepėr, dorėzimi i tij ėshtė bėrė nė kohėn mė delikate, politikisht jooportune, kur  vetė Amerika dhe Evropa Perėndimore janė duke bėrė pėrpjekje maksimale, qė tė gjejnė kompromisin pėr tė pajtuar tė pamundurėn-gjenocidin ēeniko-fashist serbomadh  me tė mundurėn-luftėn e drejtė ēlirimtare mbrojtėse tė kroatėve, myslimanėve dhe tė shqiptarėve. Pikėrisht ky paradoks absurd dhe i pajustifikueshėm si mbi bazėn historike, politike dhe morale, ėshtė pjellė  e drejtpėrdrejtė e veprės gjenocidale kriminale tė Drazha Mihajloviqit, tė cilėn e zbatoi me pėrpikėri dhe nė mėnyrėn mė mizore pasardhėsi i tij kriminel, Slobodan Milosheviq me soldateskėn e tij gjenocidale kundėr shqiptarėve, kroatėve dhe myslimanėve, si dhe kundėr njerėzimit dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare.

 


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.