|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Schlesinger: bisedimet pėr statutin e Kosovės do tė jenė tė vėshtira

 
 

 

16.06.2005 / Zėri i Amerikės / Intervistoi: Laura Konda

Zėri i Amerikės: Zoti Slesinxher, kohėt e fundi administrata amerikane i bėri tė qartė hapat qė do tė ndiqen pėr tė pėrcaktuar statusin e Kosovės. Cilat mendoni ju se do tė ishin vėshtirėsitė nė kėtė proces?

Martin Schlesinger: Mendoj se pėrpjekja e administratės e kohėve tė fundit pėr ta qartėsuar kėtė proces ėshtė e kuptueshme, por do tė shtoja se kemi tė bėjmė me njė artikulim tė atyre qė nuk janė thėnė hapur. Administrata amerikane e ndjen se ėshtė rrezikshme tė vazhdohet me gjendjen e statuskuosė nė Kosovė dhe se siē thonė tė gjithė, duhet bėrė pėrpara.

Pėr ta realizuar sa mė mirė kėtė duhen bėrė disa rregullime nė standarteve para vendosjes sė statusit, tė cilat deri tani kanė qenė tė tepėr ngurta. Tani po dėgjojmė tė flitet pėr pėrparim tė rėndėsishėm, pra ajo qė ėshtė e nevojshme; BE-sė, caktoi njė diplomat norvegjez, Kay Aide pėr vlerėsimin e standarteve dhe pėr tė vendosur nė se do tė ecet pėrpara me bisedimet kėtė vjeshtė. Mendimi im ėshtė se bisedimet do tė fillojnė, dhe kjo do tė ēojė nė negociata tė gjata, qė do tė vazhdojnė edhe vitin e ardhshėm.

Problemi qėndron se kemi tė bėjmė me pikėpamje diametralisht tė kundėrta mes shqiptarėve dhe serbėve: serbėt thonė autonomi tė gjerė por jo pavarėsi, shqiptarėt nga ana e tyre nė asnjė mėnyrė nuk duan tė jenė mė nėn kontrollin e Beogradit. Pra, vėshtirėsia qėndron qė tė bėhen bisedime mes dy palėve qė kanė pikėpamje tė ndryshme. Por diplomatėt janė pikėrisht pėr kėtė, pradaj unė kam besim tė plotė se pas njė farė kohe do tė arrihet njė marrėveshje.

Zėri i Amerikės: Si i mendoni ju bisedimet pėr statusin e Kosovės, a do tė jetė Serbia pjesė e kėtij procesi?

Martin Schlesinger: Nė mėnyrė absolute, ata duhet tė jenė pjesė e tyre. Ēėshtja ėshtė nė se ata mund tė flasin pėr diēka nė Prishtinė, apo nė Kosovė nė pėrgjithėsi. Gjithashtu duhet patur parasysh Rezoluta 1244 e OKB-sė. Zyrtarisht, Kosova vazhdon tė jetė pjesė e Serbisė, por nė terren gjithkush e di se kjo nuk po ndodh, se Kosova tani drejtohet nga OKB-ja dhe nga shqiptarėt e Kosovės.

Ajo qė njerėzit kėrkojnė ėshtė njė zgjidhje afatgjatė, qė tė jetė sa mė e qėndrueshme qė tė jetė mundur. Dhe nuk mund tė ketė njė zgjidhje tė qėndrueshme, pa pjesėmarrjen e serbėve, e dhe nė se ata nuk fitojnė gjė prej saj. Pikėrisht kjo do tė arrihej nėpėrmjet bisedimeve krijuese dhe me fleksibiliet.

Se si do tė realizohet, kjo, nė se do tė ketė disa rregullime tė vogla kufiri, apo nė se do tė mbahen enklavat serbe nė zonat ku janė manastiret e tyre mė tė famshme, ai i Graēanicės, apo Prizrenit... kėto lloje kompromisesh duhen bėrė; dhe unė mendoj se duhet bėrė e qartė qė nė fazėn e parė tė negociatave, se synimi ėshtė pavarėsia graduale, nė mėnyrė qė askush nga pala shqiptare tė mos mendojė se negociatat do tė vazhdojnė pėr njė kohė tė gjatė pėr tė patur njė pėrfundim tė pakėndshėm nė fund; dhe se pavarėsia e plotė do tė vijė kur Kosova, Serbia, Bosnja, Maqeonia tė hyjnė nė BE; tani vėrtet ėshtė vonuar zgjerimi, por unė mendoj se ai do tė vazhdojė edhe me kėto shtete, mė thjeshtė se me Turqinė pėr shembull, dhe papritur ēėshtja e pavarėsisė shpresojmė se do tė jetė mė pak e nxehtė.

Zėri i Amerikės: Si stimul, bashkėsia ndėrkombėtare u ka ofruar si serbėve, edhe shqiptarėve, perspektivėn pėr t’u pranuar nė radhėt e Bashkimit Evropian. A mendoni se ky ėshtė njė stimul i mjaftueshėm, kur tė dyja palėt janė tė interesuara pėr interesa imediate?

Martin Schlesinger: Mendoj se do tė jetė e vėshtirė nė fillim, por ashtu sikurse vendeve tė Evropės Perėndimore mė parė edhe Kosovės dhe Serbisė do t’u duhet tė heqin dorė nga disa trashėgimi, si pėr shembull, serbėt tė heqin dorė nga Kosova, apo shqiptarėt tė heqin dorė nga disa tė tjera; le tė themi, pėr shembull, tė pėrjashtohet ideja e Shqipėrisė sė Madhe, megjithėse nuk besoj qė shqiptarėt thonė se e duan njė gjė tė tillė. Nuk dihet nė se kjo ēėshtje do tė dalė nė tė ardhmen, por do tė thoja se nė se tė gjitha pjesėt e popullsisė shqiptare janė bashkė nė BE, ashtu sikurse edhe serbėt na ana e tyre, nė fund do tė vijė njė ditė kur pėrfitimet do tė jenė mė tė mėdha se sa problemet, dhe ato do tė hyjnė nė BE.

Zėri i Amerikės: Serbėt kėrkojnė mė shumė se autonomia dhe mė pak se pavarėsia. A mendoni se kjo ėshtė njė kėrkesė maksimaliste e bėrė nga presionet e brendshme politike, apo mendoni se shihet si realiste nga ana e tyre?

Martin Schlesinger: Mendoj se ky ėshtė njė mesazh qė jepet nė dy nivele nga udhėheqėsit serbė. Ata e kuptojnė se bisedimet po fillojnė dhe se duhet tė jenė fleksibėl; dhe tė tregojnė se duhet ta shikojnė kėtė ēėshtje ndryshe nga mė parė. Nga ana tjetėr, politikanėt ndeshen me njė popullsi qė mund ta dijė se Kosova ėshtė e humbur, por qė nuk duan ta dėgjojnė kėtė, prandja ata nuk duan t’i humbin automatikisht zgjedhjet.

Kėshtu ata gjetėn shprehjen e zgjuar “mė shumė se autonomia, dhe mė pak se pavarėsia” qė ndihmon qė tė mėsohet paksa popullsia serbe; nga ana tjetėr, ata pėrpiqen t’u tregojnė tė tjerėve se janė fleksibėl. Pra vetė politikanėt serbė e kuptojnė, dhe ndoshta e kanė kuptuar edhe mė parė, se Kosovėn e kanė humbur; ka vetėm mė pak se 10 pėr qind e serbėve nė Kosovė, dhe ata nuk duan tė kthehen, cilatdo qofshin kushtet...ndėrkohė qė mbi 90 pėr qind e popullsisė sė Kosovės janė shqiptarė dhe ata nuk duan tė varen mė nga Serbia...

Asnjė politikan serb qė do tė fitojė zgjdhjet,a po qė do tė mbetet gjallė mund ta pranojė kėtė. Ne e dimė se ēfarė i ndodhi Svilanoviēit, ish-Ministrit tė Jashtėm, tė cilin sa nuk e nxorrėn zvarrė nga qyteti, kur mbėshteti pikėpamjen e komisionit ballkanik pėr pavarėsi graduale, si hyrje njė graduale nė BE. Por, tė gjithė udhėheqėsit serbė nė vetvete, e dinė se pavarėsia e Kosovės ėshtė e paevitueshme.

Zėri i Amerikės: Ēfarė ndikimi indirekt do tė kishte nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės votimi kundėr Kushetutės sė BE nga ana e francezėve dhe holandezėve?

Martin Schlesinger: Votimi i tyre kundėr nuk kishte tė bėnte me kėtė, ajo ishte kryesisht pėr politikėn e brendshme tė kėtyre vendeve... Por jam i mendimit se popujt e Evropės janė tė sofistikuar dhe e dinė se kanė fqinjė ish-Jugosllavinė, e dinė qė ajo ėshtė pjesė e Evropės dhe se duhet marrė edhe me tė. .. Mendoj se ka shpresa qė kur tė vijė puna pėr pranimin e vendeve tė ish-Jugosllavisė popujt e Evropės do tė tregohen mė fleksibėl, sesa me ēėshtjen e Turqisė, qė pėrbėnte problem pėr ta.

Pra, ndoshta mosmiratimi i kushtetutės evropiane nga francezėt dhe holandezėt mund ta shtyjė pėr ca kohė zgjerimin e mėtejshėm, por nė fund tė fundit, nuk ka rrugė tjetėr veē pranimit tė kėtyre vendeve nė BE, se ato janė pjesė e Evropės. Pikėrisht kjo do tė ishte zgjidhja afatgjatė. Njė zgjidhje e imponuar nuk mund tė zgjasė. Unė kam besim tek BE, pranimi i vendeve tė ish-Jugosllavisė nė radhėt e Bashkimit ka tė bėjė me tė ardhmen, prandaj nė se vendosin, vendet evropiane do ta zgjidhin kėtė problem.

Zėri i Amerikės: Shumė analistė mendojnė se nga zgjidhja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės do tė pėrfitonin si shqiptarėt, ashtu edhe serbėt. Cili do tė ishte mendimi juaj pėr kėtė?

Martin Schlesinger: Nė mėnyrė absolute. Para se tė pranohen nė BE Serbia dhe Kosova dhe para se t’i jepet Kosovės statusi, do t’i jepen tė dyja palėve kredi finaciare. Gjithashtu do t’u jepet ndihmė nė formulin e ligjeve dhe zbatimin e tyre, ēėshtje qė mund tė zgjidhen para se ato tė pranohen; prandaj, them se Serbia, apo Kosova, duhet tė zbatojnė disa rregulla pėr tė qenė gati pėr pranim, ashtu sikurse, Polonia, Ēekia, apo Hungaria, ndonėse nuk do tė jenė po aq tė gatshme kėto vende; mendoj se ato do tė mėsojnė si tė sillen me fqinjėt, megjithėse kanė probleme.

Skandinavėt pėr shembull, 2-3 mijė vjet mė parė ishin nė luftė me njeri tjetėrn pėr qindra vjet me radhė dhe tani ata shkojnė shumė mirė... Natyrisht, qė ballkanasit nuk janė skandinavėt, por kur ata do tė shohin se tė dyja palėt se kanė pėrfitime ekonomike dhe politike, do t’u pėrgjigjen kėtyre kėrkesave dhe atėhere kufijtė nuk do tė kenė mė aq rėndėsi...

 


                              Copyright©2000-2005 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.