|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

  Diktatura

 
 

 
15 qershor 2004 / TN

Skėnder LIMANI

Lėvizjet e anėtarėve tė partive tė ndryshme politike prej njė partie nė parti tjetėr, themelimi i partive tė reja politike dhe propozimet pėr zgjidhjen e situatave tė ndryshme kritike nė shoqėrinė kosovare janė disa lėvizje tė cilat e kanė pėrfshirė nivelin “politik” kosovar, shikuar nga aspekti i jashtėm, nė njė sjellje tė gjithmbarshme tė kaosit dhe tė dėshpėrimit.
 
 
Pėr ēka ky kaos dhe dėshprimi nė kėnd, nė ēka?

Sė pari, propozimi i fundit i PDK-sė (siē thuhet, pėr mbėshtetjen e dialogut tė brendshėm sidomos ndėmjet atij shqiptar dhe serb) pėr njė trajtim tė serbėve tė Kosovės njėsoj si me atė tė Marrėveshjes sė Ohrit e qė do tė thotė tė trajtohen serbėt e Kosovės njėsoj si shqiptarėt e Maqedonisė nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse njė pėrpjekje ose akt dėshpėrues i kėsaj partie.

Vlenė vetėm tė theksohet se shqiptarėt, qė jetojnė nė njė vend si Maqedonia anė autokton; kanė qenė aty kur Sllavėt kanė ardhur. E kjo si krahasim me serbėt e Kosovės tė cilėt, kur kanė ardhur nė Kosovė, i kanė gjetur poashtu, shqiptarėt. Njėsoj apo jo? Kjo mjafton!

Sė dyti, propozimi tjetėr pėr zgjidhjen e situatave kritike nė Kosovė vjen nga Qeveria e Kosovės qė ka tė bėjė me luftimin e korrupsionit nė baza tė vullnetit tė mirė.

Ky propozim i Qeverisė sė Kosovės i bėrė nė kėtė mėnyrė do tė mund tė falet pėr shkak se sot nė Kosovės ėshtė vėshtirė, nėse edhe e pamundur, tė gjehet njė individ i ndėrtuar politikisht pėr tė vepruar e sjellur nė mėnyrė politike, pėr tė qenė “lojtar politik” (plus nėse dihet mėnyra se si ėshtė pėrzgjedhur kryeministri). Pra, luftimi i korrupsionit nė parime tė vullnetit tė mirė i tejklon edhe suazat e absurditetit sa qė nuk ia vlenė as tė komentohet e as tė argumentohet mė.

Ndėrsa e treta ėshtė deklarimi i publicistit Veton Surroi pėr ekzistimin e numrit tė mediumeve elektronike nė Kosovė. Sipas tij, mjaftojnė kėto tri televizione, si, KTV, RTK e RTV21 pėr opinionin e gjerė nė Kosovė sepse, sipas Veton Surroit, nė Kosovė edhe ashtu nuk ka “kapacitet intelektual” pėr tė hapur mė shumė televizione, bile edhe ato televizione lokale qė ekzistojnė nė Kosovė duhet tė mbyllen.

Ironia

Pėr ata tė cilėt merren me Komunikime Publike nė Kosovė gjėja e parė qė mund tė vėrehet nė kėtė deklarim ėshtė se Veton Surroi nuk e fshehė frikėn e tij pėr ekzistimin e mė shumė se tri kanaleve televizive me frekuenca gjithkombėtare nė Kosovė (bile ėshtė kundėr, me ēfardo ēmimi e nė ēfardo mėnyre) pėr disa arsye, por do tė mundohem tė bėjė njė pėmbledhje:

· Tash e mė shumė se njė vit, kanalet mė tė shikuara televizive nė Kosovė janė ato kanale qė vijnė nga Shqipėria bile edhe nga Serbia, e kjo pėr disa arsye: sepse kanalet shqiptare kanė program shumė mė serioz, joshės, argėtues, kulturor dhe emisione tė efektshme informative (edicionet e lajmeve, psh.), emisione zbavitėse me ide origjinale nė krahasim me tė trija televizionet tona etj. etj.

Dihet se kėto tė tri kanalet tona televizive udhėhiqen nga grupe amatorėsh, njerėz (e qika) tė pakrip pėr nga gazetaria, komunikimi publik, etj. etj. Kjo ėshtė njė deklaratė pėrmbledhėse sepse nėse hyhet nė hollėsira atėherė 50 faqe tekst do tė ishin plotėsisht tė pamjaftueshme pėr shkrimin.

Ėshtė fakt interesant se RTV21 dhe KTV janė themeluar me ndihmėn Amerikane por ironia ėshtė se mu pėr shkak tė “kapacitetit intelektual” i cili punon dhe udhėheq kėto televizione, kėto televizione vazhdojnė tė mbahet me donacione shtesė dhe tė vazhdueshme nga Amerikanėt sepse, pėrndryshe, nuk ka gjasė tė mbijetojė ansjėri nga kėto televizione e kjo mu pėr shkak tė programit tė cilin e ofrojnė e qė shpesh dinė tė jetė, siē ėshtė thėnė kohėra mė parė, “kontraproduktiv” edhe pėr opinionin por edhe pėr ata tė cilėt reklamojnė bizneset e tyre.

Demokracia dhe kthesa “U” (U Turn)

Njėra nga parimet kryesore dhe themelore tė Demokracisė ėshtė dhėnia e mundėsisė, shansit, rasit qė Individi tė demonstrojė njohurinė e tij tė caktuar tė fituar gjatė procesit tė ndryshėm, si pėrvojės e arsimimit. E, ēdo gjė tjetėr pėrtej kėsaj ose pas kėsaj ėshtė ēėshtje administrative, si: Kushtetuta etj etj. Ose, Kushtetuta e njė vendi ose shteti ėshtė baza mbi tė cilėn ngriten e ndėrtohen tė gjitha, nėse flasim pėr Demokraci, vlerat e njėrezimit tė ndėrtuara e tė bashkėrenduara sipas parimit tė Lirisė pėr tė gjithė. Modeli Amerikan nė kėtė rast ėshtė i pakrahasueshmi me vendet tjera nė kėtė glob tė quajtur Tokė, edhepse disa vende Evropiane vazhdimisht thirren nė Demokraci por realiteti nė tokė, situata e pėrgjithshme nė Evropė ose nė ato vende Evropiane, shfaqet ndryshe.

Nėse pushteti i njė vendi (nė kėtė rast, Kosovės) nuk ka mundėsi t’i ofrojė shanse “jetėsore” qytetarit, atėherė pushteti duhet qė atij vendi, pra, qytetarit tė vendit, t’i ofrojė shans, rast qė tė ai tė ketė shans, rast, tė zgjedhė (nė mėnyrė tė pavėmendshme, tek e fundit) nė mes tė asaj se ēka nė tė vėrtetė ai dinė tė bėjė (tė kryejė njė punė).

Kjo qasje duket e lehtė, e nė tė vėrtetė, edhe ėshte e lėhtė. Karahasim: pra, nėse tė trija televizionet me frekuenca tė gjithmbarshme nė Kosovė (KTV, RTK, RTV21) kanė dėshtuar nė kryerjen e punės sė tyre (e kjo shpeshherė kėqkuptohet si “mision”), atėher punėtorėve tė atyre medimeve u jep shans tjetėr “jetėsor”, ndėrkohė paralelisht me tė duhet zgjeruar diapazonin e mediumeve tona elektronike deri nė gjashtė ose shtatė mediume elektronike me frekuenca tė gjithmbarshme, duke iu ofruar mundėsi, shans, rast, “kapacitetit intelektual” tjetėr pėr tė kryer punėn e caktuar, atė punė nė tė cilėn kanė dėshtuar mediumet tona elektronike, KTV, RTK e RTV21.

Kthimi nė realitet

Kėto tri veprime tė lartėpėrmendura janė ilustrim i mjaftueshėm dhe i qartė se shumėēka nė Kosovė lėre mė se nuk ėshtė (duke u) ndėrtuar por edhe ajo pak gjė e ndėrtuar nė baza individuale-historike ka filluar tė rrėnohet e shkatėrrohet. E, kush ka faj?

U turn (kthesa U)

Ndoshta ėshtė vėshtir tė shpjegohet sepse nė infrastrukturėn e komunikacionit automobilistik tek ne nuk pėrdoret por Kosova prej vitit 2002 ka pėrjetuar njė “U turn”, pra, kthim prapa por duke vozitur drejt nė tė kaluarėn!

Zakonisht ėshtė vėshtirė tė komunikosh me individin i cili ka pėrjetuar shumė pak nė jetė ose edhe ka mungėsė tė informacionit (e kjo edhe njė herė e forcon faktin se informata ėshtė mjet me tė cilin sot sillet dhe zhvillohet bota) dhe se mosinformimi ose informimi i gabuar ose informimi vetėm e njė pjesė tė realitetit kushton me moszhvillim e kjo me automatizėm, me vetėdije ose jo, do tė thotė mbetje prapa nė tė kaluarėn.

Nėse marrim njė analogji, vetėm shikoni se si mediat tona nė pėrgjithėsi reflektojnė situatėn nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nė pėrgjithėsi dhe nė Irak nė veēanti. Gati tė gjitha mediat nė Kosovė janė pėrcaktuar se nuk e pėrkrahin ēlirimin e Iraku. Bile, Radiotelevizioni i Kosovės (RTK) nga mbi 200 herė nė ditė prej mėngjesit e deri nė ditėn vijuese vazhdimisht pėrsėrit sintagmėn ’forcat okupuese nė Irak” duke iu referuar Aleancės sė udhėhequr nga Amerikanėt. E kjo nga arsyeja se Evropianėt nuk kanė marr pjesė nė kėtė angazhim.
 
Por, qasja e till ose debati mė njė qasje tė till sjellė kundėrshtime mu pėr shkak tė mungesės sė informatave, mosinformimit. E, kjo sepse Evropa nuk ėshtė e gatshme qė tė hyjė (tash pėr tash) nė veprime me interes tė gjithmbarshėm global pozitiv. Evropa ose Bashkėsia Evropiane (BE) ėshtė nė themelim tė identitetit tė vet tė njėsuar, andaj, ajo asnjėher nuk ka qenė e gatshme as tė intervenojė nė Luftėn e Bosnjės as nė Luftėn e Kosovės. Njė pjesė e vendeve Evropiane ėshtė pajtuar nė parim pėr intervenimin e Amerikanėve nė Kosovė dhe atė pas vendimit tė prerė Amerikan se ata do tė intervenojnė nė Kosovė, me ose pa Evropianėt, ndėrsa gjėrat pas kėsaj janė ēėshtje administrative.

Lufta nė Irak nuk ka lidhje me ēėshtje fetare. Shumica e qeverive tė shteteve Evropiane, kohė pas kohe, e shfrytėzojnė “ēėshtjen fetare” mu pėr shkak tė Komunikimit Publik pėrmes tė cilit fshehin moszhvillimin e duhur dhe tė nevojshėm tė tyre para qytetarėve tė vet dhe tė tjerėve: moszhvillimin tė cilin ata e synojnė tash e 15 vjet rresht e nuk kanė bėrė asnjė hap tė plotė pėrpara. Tek e fundit, qytetarėt nė Gjermani, Suedi, Francė ose edhe nė Angli tė cilėt nuk janė shtetas tė atij vendi pėrkatės, trajtohen si qytetarė tė “rendit tė dyte”, e, vetėm lėkura e zemra e tyre mund tė shpjegojė ndjenjat e tyre e asnjė analist ose analizė tjetėr.

Pėfundim

Nė Kosovė, nė kėtė histeri tė mungesės sė informacionit e rrjedhimisht edhe mungesės sė komunikimit, bashkėrendimit, pėrkrahjes brenda neshė e si rrjedhojė edhe e moszhvillimit ekonomik, arsimor, etj etj., pra, nė pėrgjithėsi, zhvillimit shoqėrorė, vijnė vepra ose akte e mos tė flasim pėr deklarata mediale, qė i tejkalojnė edhe kufijtė e absurditetit…

Kėtu vlenė tė pėrmenden “Ngjarjet e Marsit” tė cilat ishin njė thyerje e ndėrtimit tė njė realiteti virtual (halucinacionit) tė cilėt e kishin ndėrtuar disa nga politikanė e medialistė tanė.

Shpėtimi

Vetėm angazhimi i drejtpėrdrejt i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės (SHBA) ėshtė shpėtimi (e jo shpresa) i vetėm nga ky kaos e ēmenduri shoqėrore e cila s’ka tė ndalur nė Kosovė. Ndryshe, do tė nevojitet shumė kohė, shumė mund dhe shumė ndihmė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės qė Evropa, njė ditė, tė jetė njė shoqėri e demokratizuar dhe e bashkuar nė pikėpamjet e saja pėr zhvillimin dhe mirėqenien e qytetarėve tė kėtij kontinenti. E, deri atėher ne duhet tė zhvillohemi, jo pėr t’u integruar nė Bashkimin Evropian (njė realitet mė shumė medial sesa praktik) por pėr vete, sepse kėtė ua kemi borgj gjeneratave tė ardhshme. Tek e fundit, pėr ēka luftuam?

Pėr t’u korruptuar, pėr ta shprazuar urrejtjen ndaj njėri tjetrit se dallojmė nė qasje, ose pse dikush na qenka mė i mirė se dikushi tjetėr?

Ballafaqimi me realitetin ėshtė mė i shėndoshė se injorimi i tij ose edhe krijimi i pasqyrave virtuale (halucinacinit) qė nė ēdo rast mund tė thehet. Ndryshe, do tė sharrojmė nė diktaturė!

 Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.