| KULTURĖHISTORI | POLITIKĖ | OPINIONE | ADRESARI ARKIVI | NJOFTIME |   


 
 
 

   

 
                E marte, 18 maj 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova vizitoi komunėn e Ferizajt

  • Holkeri dhe Rexhepi kanė biseduar pėr implementimin e standardeve dhe procesin e privatizimit

  • Pėrfaqėsuesit e Grupit Pėrkrahės pėr Kosovėn u takuan me pėrfaqėsues institucionalė e politikė

  • Presidenti Rugova priti ministren e Shėndetėsisė

  • Ministrat e jashtėm tė BE-sė aprovuan konkluzionet lidhur me zhvillimet nė Ballkan

  • Holkeri ka deklaruar se status quoja ėshtė armiku kryesor i Kosovės

  • Grupi Pėrkrahės pėr Kosovėn takohet sot nė Prishtinė

  • Kolė Berisha dhe Fatmir Sejdiu biseduan me udhėheqjen komunale tė Mitrovicės

  • Nė Prishtinė u mbajt njė tribunė pėr Ukshin Hotin

  • Afėr Kėrēovės janė gjetur katėr trupa tė shqiptarėve tė vrarė gjatė konfliktit mė 2001

  • Nė Athinė filluan hetimet pėr rrjetin ndėrkombėtar tė trafikut tė fėmijėve shqiptarė

  • Konrad thotė se nuk ka tė dhėna tė mjaftueshme pėr tė pohuar apo mohuar trafikun e fėmijėve

  • Korrupsioni dhe shteti i dobėt ligjor pengesat kryesore nė Shqipėri

  • Nė luftimet nė Irak janė vrarė tė pakten 8 irakianė

  • Kryengritėsit ēeēenė kanė vrarė tė paktėn 12 ushtarė rusė

  • Nė njė burg tė Hondurasit kanė humbur jetėn tė pakten 103 njerėz

  • Bush thotė se vrasja e Izedin Salimit akt brutal i terrorizmit

  • Tė paktėn 12 palestinezė tė vrarė nga raketat izraelite

  • Nė qytetin Rafah izraelitėt kanė vrarė 15 palestinezė

  • Njė aeroplan i Azerbajxhanit ėshtė rrėzuar nė veri tė Kinės dhe kanė humbur jetėn 7 pjesėtarėt e ekipazhit

  • Ushtarėt amerikanė kanė gjetur nė Bagdad njė bombė qė pėrmbante substancė nervore sarin

  • Njė terrorist, qė kishte mbajtur peng vjet 32 evropianė nė shkretėtirėn e Saharės, ėshtė kapur nė Ēad

 
  
Presidenti Rugova vizitoi komunėn e Ferizajt
 
   
Ferizaj, 18 maj 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, me bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė, vizitoi sot komunėn e Ferizajt. Fillimisht Presidenti Rugova nė praninė e shumė qytetarėve tė kėsaj ane, pėruroi rrugėn e re tė asfaltuar tė fshatit Prelez tė Muhaxherėve.

Duke folur nė njė ceremoni tė pėrurimit tė kėsaj rruge, tė financuar nga buxheti i komunės dhe nga qytetarėt, Presidenti Rugova shprehu kėnaqėsinė pėr prosperitetit e pėrgjithshėm qė po shėnohet nė vendin tonė, duke vlerėsuar me kėtė rast sidomos ndėrtimin e infrastrukturės rrugore qė ėshtė e rėndėsishme pėr qytetarėt dhe ekonominė e vendit.
 
"Ėshtė kėnaqėsi dhe shenjė e prosperitetet tė pėrgjithshėm tė Kosovės. Ndėrtimi i infrastrukturės rrugore tė vendit tonė ėshtė me rėndėsi pėr jetėn e njerėzve dhe pėr ekonominė tonė, pėr lidhjet e brendshme dhe tė jashtme.
 
Ky ėshtė kontribut pėr ndėrtimin e lirisė, pavarėsisė tė vendit tonė dhe pėr integrime evropiane", tha Presidenti Rugova, duke theksuar se pėr integrime evropian nevojiten edhe rrugė tė mira. Duke cituar njė fjalė tė urtė popullore "kur hapim rrugė, punėt i kemi mė mirė", Presidenti tha se Kosovės nuk i duhen veprimet qė mbyllin rrugėt.

Presidenti Rugova tha se sė shpejti do tė fillojė ndėrtimi i rrugės Prishtinė -Durrės.

 
   
Mė pastaj Presidenti Rugova nė qytetin e Ferizajt zbuloi edhe bustin e dėshmorit Ahmet Hoxha nė oborrin e shkollės fillore, e cila mban emrin e kėtij dėshmori. Nė kėtė solemnitet merrnin pjesė arsimtarė, nxėnės, familjarė tė dėshmorit dhe me mijėra qytetarė tė Ferizajt.

"Zbulimi i bustit tė dėshmorit tė Kosovės Ahmet Hoxha ėshtė njė gjest yni i vogėl pėr veprėn e tij tė madhe tė tij dhe pėr jetėn e tij tė flijuar pėr lirinė e pavarėsinė e vendit tonė tė shtrenjtė.
 
Kjo ėshtė shenjė se populli dhe shteti i Kosovės nuk do t'i harrojnė bijtė e vet kurrė", tha Presidenti Rugova, duke zbuluar bustin e dėshmorit Ahmet Hoxha dhe duke pėrgėzuar pėr ditėn e shkollės.
 
Presidenti Rugova zhvilloi edhe njė takim me pėrfaqėsuesit vendorė dhe ata ndėrkombėtarė tė komunės sė Ferizajt, tė KFOR-it, TMK-sė dhe SHPK-sė, nė tė cilin u njoh me situatėn aktuale nė komunė si dhe me punėn dhe aktivitetet nė zhvillimin e saj. Fillimisht nė kėtė takim foli kreu i komunės Adem Salihaj, i cili me shumė shėnime paraqiti arritjet dhe perspektivėn zhvillimore tė komunės.

 
   
Presidenti Rugova duke folur nė kėtė takim vlerėsoi pozitivisht angazhimet e pushtetit vendor, duke premtuar edhe ndihmėn e institucioneve qendrore me fonde e forma tė ndryshme nė infrastrukturė dhe nė projekte tė tjera.

"Ne gjithsesi do tė ndihmojmė pėrmes organeve qendrore shtetėrore, qė tė gjejnė mjete nga buxheti dhe forma tė tjera qė tė ndihmojmė komunat nė realizimin e projekteve, sidomos tė infrastrukturės sė rrugėve dhe projekteve tė tjera me interes pėr qytetarėt", tha Presidenti Rugova.

Poashtu ai tha se pushtetit lokal duhet tė ketė kompetneca mė tė mėdha pėr tė qenė mė efikas, duke shtuar se kėto ēėshtje do tė diskutohen edhe me UNMIK-un. Me kėtė rast Presidenti apeloi pėr mbrojtjen dhe pėrkrahjen e minoriteteve, por tha ai, edhe ato duhet tė tregojnė vullnetin pėr t'u integruar nė shoqėrinė kosovare.
  
Ai vlerėsoi hapat qė ka marrė komuna e Ferizajt pėr rindėrtimin e objekteve tė shkatėrruara gjatė ngjarjeve tė masrit.
 
Poashtu Presidenti Rugova edhe me kėtė rast theksoi se njohja formale e pavarėsisė sė Kosovės do tė pėrshpejtonte shumė proceset qė zhvillohen nė Kosovė dhe do ta qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės Juglindore. Nė kėtė mėnyrė tė pėrmbushen mė shpejt edhe standardet, tha Presidenti.

Pasdite Presidenti Rugova, i cili ėshtė edhe kryetar i LDK-sė, do tė marrė pjesė nė solemnitetin e shėnimit tė 14-vjetorit tė formimit tė Degės sė LDK-sė nė Ferizaj.
 
 
Holkeri dhe Rexhepi kanė biseduar pėr implementimin e standardeve dhe procesin e privatizimit
 
Prishtinė, 18 maj 2004 - Kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri, para shkuarjes sė tij nė Finlandė ėshtė takuar sot me kryeministrin Bajram Rexhepi. Ēėshtje kryesore pėr tė cilat ėshtė biseduar nė kėtė takim ka qenė hapja e katėr zyrave tė reja, procesi i privatizimit dhe ai i pėrmbushjes sė standardeve.

Kryeministri Rexhepi bėri tė ditur pas takimit se ėshtė arritur pajtimi qė zyra pėr planifikim strategjik dhe implementim, ajo pėr integrime evropiane dhe pėr energjetikė e resure natyrore do tė filllojnė nga puna nė kuadėr tė qeverisė, ndėrkohė qė do tė bėhet edhe zyrtarizimi i funksionimit tė zyrės pėr siguri publike.
 
Funksionimi i kėtyre zyrave do tė mundėsohet nė bazė tė njė urdhėrese administrative e cila pritet tė nxirret nga UNMIK-u.

Poashtu Rexhepi tha se me Holkerin ka biseduar pėr ēuarjen pėrpara tė procesit tė implementimit tė standardeve, duke shtuar se deri nė takimin e radhės sė Grupit Pėrkrahėse pėr Kosovėn duhet tė shėnohen rezultate konkrete nė kėtė proces.

"Duhet tė shqyrtohet ideja qė strukturat tona, ministria e shėrbimeve publike, kryeministria, ekspertėt nga UNMIK-u dhe ekspertė tė jashtėm tė fillojnė tė bėjnė disa propozime pėr reformat nė administratėn lokale. Kjo ėshtė kompetncė jona dhe duhet tė propozojmė njė draft propozim", tha Rexhepi.

Ai tha se sa mė shpejt duhet tė debllokohet edhe procesi i privatizimit. "Ne mund tė presim eventualisht deri nė fund tė muajit dhe duhet ta zgjedhim kėtė problem", ishte kategerik Rexhepi, duke theksuar se nuk do tė ketė kurrfarė justifikimi pėr vonesat e mėtejshme.

Kryeministri i Kosovės nuk deshi tė komentojė spekulimet nėse kryeadministratori aktual mund tė largohet nga posti i tij, por megjithatė ai tha se shkuarja e Holkerit do tė shkaktonte pengesa nė proceset politike nė Kosovė.
 
 
Pėrfaqėsuesit e Grupit Pėrkrahės pėr Kosovėn u takuan me pėrfaqėsues institucionalė e politikė
 
Prishtinė, 18 maj 2004 - Sot nė Zyrėn italiane nė Prishtinė ėshtė mbajtur njė takim i pėrfaqėsuesve tė SHBA-ve, BE-sė dhe NATO-s, me pėrfaqėsuesit e institucioneve vendore dhe subjekteve politike.

Pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė kėrkuan nga lidershipi kosovar njė angazhim mė tė madh nė riparimin e dėmeve tė shkaktuara gjatė trazirave tė marsit.

Kryeministri Bajram Rexhepi tha se ky takim ishte njė parapėrgatitje pėr takimin e Grupit Pėrkrahės pėr Kosovėn, i cili pritet tė mbahet mė 8 qershor.

Rexhepi tha se nė kėtė takim kishte njoftuar se ē'ėshtė bėrė qė nga takimi i fundit dhe shtoi se sė bashku do tė pėrgatitet njė raport nė mėnyrė qė pėrfaqėsuesit e Grupit qė do tė vijnė mė 8 qershor tė njihen me rezultatet qė janė arritur deri mė tash dhe ēka do tė bėhet mė tutje: pėr standardet, rindėrtimine e objekteve tė shkatėrruara, dialogut tė brendshėm etj.

Nė kėtė takim kanė marrė pjesė edhe liderėt e PDK-sė dhe AAK-sė.

Gjatė ditės, anėtarėt e Grupit Pėrkrahės do takohen edhe me pėrfaqėsuesit e tjerė tė institucioneve tė Kosovės.
 
 
Presidenti Rugova priti ministren e Shėndetėsisė
 
Prishtinė, 18 maj 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti dje nė njė takim ministren e Shėndetėsisė sė Kosovės Resmije Mumxhi.

Ministrja e njohu Presidentin me gjendjen nė shėndetėsi, tė arriturat dhe punėn e deritashme nė shėndetėsi si dhe vėshtirėsitė qė e pėrcjellin kėtė fushė tė rėndėsishme shoqėrore.

Presidenti Rugova e pėrkrahu punėn e deritashme e do ta pėrkrahė edhe nė ardhmen Ministren dhe Ministrinė nė avansimin e shėrbimeve shėndetėsore tė Kosovės nė tė mirė tė tė gjithė qytetarėve tė saj, thuhet nė njė njoftim tė Minsitrisė sė Shėndetėsisė.
 
 
Ministrat e jashtėm tė BE-sė aprovuan konkluzionet lidhur me zhvillimet nė Ballkan
 
Bruksel, 18 maj 2004 - Ministrat e jashtėm tė BE-sė nė takimin e djeshėm nė Bruksel aprovuan disa konkluzione tė veēanta pėr Ballkanin.

Sa i pėrket Kosovės, opinionet dhe konkluzionet e BE-sė nuk kanė ndryshuar pothuajse fare pas ngjarjeve tė marsit. Nga udhėheqėsit e Kosovės, si dhe nga UNMIK-u kėrkohet qė tė punojnė mė me pėrkushtim pėr krijimin e njė Kosove demokratike dhe shumetnike, ku tė gjithė tė kenė mundėsi tė jetojnė tė qetė dhe tė sigurtė.

Kėshilli i ministrave tė BE-sė edhe gjatė takimit tė djeshėm ka diskutuar pėr dhunėn e marsit dhe sėrish u vlerėsua se kėto ngjarje janė kthim prapa pėr Kosovėn.
 
Nga stabiliteti afatmesėm apo afatgjatė nė Kosovė varet gjithashtu edhe zhvillimi ekonomik nė vend, thanė 25 ministrat e jashtėm tė BE-sė. Pėr kėtė arsye konsiderohet se politika e standardeve para statusit ėshtė e rėndėsisė sė veēantė dhe kėrkohet sukses konkret nė implementimin e kėtyre standardeve.

Sipas njė dokumenti tė miratuar nga ana e shefave tė diplomacive evropiane, institucioneve tė Kosovės u sugjerohet qė tė shfrytėzojnė maksimalisht kompetencat qė janė tė transferuara nė duart e tyre dhe qė tė marrin pėrsipėr pėrgjegjegjėsi mė tė madhe pėr reforma dhe pėr implementimin e standardeve.

Pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana ka vlerėsuar se situata nė Kosovė u zhvillua dhe krahas saj duhet tė zhvillohet kėtu edhe misioni i UNMIK-ut. Varėsisht nga ajo se si zhvillohet situata, duhet tė pėrshtatet misioni i OKB-sė nė Kosovė, ka porositur Solana.
 
Ai ka nėnvizuuar se pėr ēfarėdo ndryshimi vendos Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė. Ai gjithashtu theksoi se edhe BE ėshtė i gatshėm dhe ėshtė i interesuar qė tė marrė mė shumė pėrgjegjėsi nė Kosovė, sepse siē tha Solana, "Kosova ėshtė nė fqinjėsinė tonė".
 
 
Holkeri ka deklaruar se status quoja ėshtė armiku kryesor i Kosovės
 
Prishtinė, 18 maj 2004 - Shefi i Misionit tė UNMIK-ut, Hari Holkeri me tė kthyer dje nė Prishtinė nga Strasburgu, ku ishte i shtruar nė spital, ka thėnė se armiku i parė pėr Kosovėn ėshtė status quoja.
 
"Ne kemi nevojė pėr progres, nėse nuk mund ta bėjmė kėtė atėherė nuk do tė zgjidhim asgjė nė njė afat tė shkurtėr apo tė mesėm", ka thėnė Holkeri. "Ndiehem shumė mirė, por dua tė shohė mjekun tim personal. Me mjekėt francezė nuk kam arritur tė komunikoj si duhet, sepse nuk e flas mirė frengjishten".

Ndėrkaq, zėdhėnėsja e UNMIK-ut Matilda Heneke tha se Holkeri sot do tė udhėtojė pėr Helsinki pėr kontroll tė mėtejshėm mjekėsor.

Zėdhėnėsja tha se shefi i UNMIK-ut pritet tė rikthehet nė Kosovė pėrafėrsisht pas dy javėsh pėr tė vazhduar mandatin e tij.
 
 
Grupi Pėrkrahės pėr Kosovėn takohet sot nė Prishtinė
 
Prishtinė, 18 maj 2004 - Grupi Pėrkrahės pėr Kosovėn, i cili pėrbėhet nga Shtetet e Bashkuara tė Ameikės, Bashkimi Evropian dhe NATO-ja prite tė takohet sot nė Prishtinė. Ky grup do tė kėrkojė nga institucionet e Kosovės dhe UNMIK-u tė paraqesin raportet e tyre rreth masave tė ndėrmarra pas trazirave tė marsit nė Kosovė.

Zyrtarė tė amdinistratės sė UNMIK-ut kanė pohuar se misioni i OKB-sė do tė prezantohet nė kėtė takim nga zėvendėskryeadministratori i Kosovės, Ēarlls Brajshou. Sipas kėtyre zyrtarėve shefi i UNMIK-it, Hari Holkeri pavarėsisht se ėshtė kthyer dje nė Kosovė, ai me gjasė nuk do tė marrė pjesė nė takimin e sotėm tė Grupit Pėrkrahės pėr Kosovėn.
 
 
Kolė Berisha dhe Fatmir Sejdiu biseduan me udhėheqjen komunale tė Mitrovicės
 
Mitrovicė, 18 maj 2004 - Nėnkryetari i LDK-sė, Kolė Berisha dhe Fatmir Sejdiu, anėtar i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, vizituan dje pasdite Kuvendin e Komunės sė Mitrovicės ku biseduan me zėvendėskryetarin Mursel Ibrahimi dhe drejtorėt e administratės komunale.

Z.Ibrahimi dhe bashkėpunėtorėt e tij i kanė njoftuar z.Berisha dhe Sejdiu me gjendjen e pėrgjithshme nė komunė dhe pėrpjekjet qė po i bėnė pushteti lokal pėr stbilizimin e plotė tė gjendjes dhe zgjidhjen e problemeve tė ndryshme nė komunė.

Duke folur pėr situatėn politike e tė sigurisė, zėvendėskryetari Ibrahimi, ka thėnė se, falė angazhimit tė vetė qytetarėve nė radhė tė parė, por edhe tė Kuvendit tė Komunės, udhėheqėjes sė saj, subjekteve politike dhe angazhimit tė faktorėve ndėrkombėtarė tė pranishėm nė komunė, ajo aktualisht ėshtė e qetė, pa ekscese e incidente dhe me tendencė tė pėrmisimit tė vazhdueshėm.

Ibrahimi ka thėnė me kėtė rast se komuna e Mitrovicės, aktualisht ėshtė njė ndėr komunat e vendit, ku janė grumbulluar mė sė shumti probeleme tė natyrės sė ndryshme, para sė gjithash pėr shkak tė ndarjes sė qytetit, por edhe pėr shkak mosaktivizimit tė kapaciteteve prodhuese industriale dhe mungesės sė mjeteve materiale pėr invesstime nė projektet zhvillimore.

Kolė Berisha dhe Fatmir Sejdiu kanė mbėshtetur kėto pėrpjekje tė pushtetit lokal, duke vlerėsuar pozitivsht angazhimin dhe aktivitetet pėr tejkalimin e gjendjes dhe evitimin e pasojave tė trazirave tė mesmarsit.

Duke premtuar ndihmėn e tyre pėr Mitrovicėn, nė tė gjitha rastet ku u jipet mundėsia, Berisha dhe Sejdiu kanė kėrkuar nga udhėheqja komunale, qė tė gjitha forcat, kapacitet dhe energjitė pozitive t'i kanalizojnė nė drejtim tė zgjidhjes sė problemeve ekzistenciale tė qytetarėve, tė infrastrukuturės nėpėr mjedise, si dhe tė problemeve tė tjera qė i preokupojnė qytetarėt.
 
 
Nė Prishtinė u mbajt njė tribunė pėr Ukshin Hotin
 
Prishtinė, 18 maj 2004 - Tė organizuar nga tė rinjtė e UNIKOMB-it nė Prishtinė u mbajt njė tribunė pėr jetėn dhe veprėn e intelektualit tė shquar shqiptar Ukshin Hoti. Tribuna e titulluar:
 
"Atėherė kur iu duhem shqiptarėve, mė kėrkoni", kishte pėr qėllim sensibilizimin e opinionit kombėtar dhe ndėrkombėtar pėr ndriēimin e fatit tė Ukshin Hotit, i cili pas pėrfundimit tė burgut serb prej pesė vjetėsh ėshtė dashur tė lirohej mė 17 maj tė vitit 1999, por regjimi serb ende nuk e qartėson fatin e tij.
 
 
Afėr Kėrēovės janė gjetur katėr trupa tė shqiptarėve tė vrarė gjatė konfliktit mė 2001
 
Kėrēovė, 18 maj 2004 - Autoritetet maqedonase kanė konfirmuar se nė njė mal afėr Kėrēovės janė gjetur katėr trupa, pėr tė cilėt besohet se janė tė shqiptarėve tė zhdukur gjatė konfliktit nė vitin 2001. Obduksioni duhet tė tregojė identitetin e tyre.
 
Terrenin ku janė zbuluar kėto trupa po e ruan policia, kurse gjatė nxjerrjes sė trupave ka marrė pjesė gjykatėsi hetues, si dhe pėrfaqėsuesit e misionit tė BE-sė, Proksima.
 
Ekshumimi ka filluar pas marrjes sė njė letre anonime nė polici, nė tė cilėn pėrshkruhet vendi ku ishin lėnė trupat. Gropa ėshtė e thellė 55 metra dhe e gjerė katėr metra dhe deri mė tash ėshtė nxjerrė njė trup dhe ekshumimi vazhdon edhe sot.
 
 
Nė Athinė filluan hetimet pėr rrjetin ndėrkombėtar tė trafikut tė fėmijėve shqiptarė
 
Athinė, 18 maj 2004 - Nė Athinė filluan hetimet fillestare lidhur me trafikun e mundshėm me organet e fėmijėve ndėrmjet Greqisė dhe Shqipėrisė. Prokurori i hetimeve, Kosta Samaras, javėn e kaluar nė njė klinikė private nė Athinė ka konfiskuar dokumentat e njė mjeku, por ato nuk dėshmojnė pėrzierjen e tij nė kėtė rrjet tė trafikut ndėrkombėtar tė fėmijėve shqiptarė. Prokurori Samaras pritet qė javėn e ardhshme ta marrė raportin e plotė nga Ambasada greke nė Tiranė.
 
Konrad thotė se nuk ka tė dhėna tė mjaftueshme pėr tė pohuar apo mohuar trafikun e fėmijėve
 
Vjenė, 18 maj 2004 - Zyrtarje e lartė e OSBE-sė me seli nė Vjenė, Helga Konrad, ka thėnė se nuk ka tė dhėna tė mjaftueshme pėr tė pohuar apo mohuar trafikun e fėmijėve me qėllim transolatim organesh. Ajo ka shtuar se ky ėshtė njė trafik qė ende nuk dihet sa duhet dhe duhet tė shtohen hetimet pėr tė zbuluar informata mė konkrete.

"Ne nuk kemi tė dhėna rreth trafikut tė organeve. Duhet tė bėjmė hetime tė mėtejshme pėr kėtė trafik se si funksionon jo vetėm me fėmijė, por edhe me tė rritur, tė cilėt shpesh i shesin organet pėr qėllime financiare pėr tė mbijetuar", thotė zonja Konrad.

Ajo i bėri kėto komente nė njė intervistė pėr "Zėrin e Amerikės", duke i bėrė thirrje Qeverisė shqiptare tė jetė mė e qartė nė luftėn kundėr trafikut.
 
 
Korrupsioni dhe shteti i dobėt ligjor pengesat kryesore nė Shqipėri
 
Uashington, 18 maj 2004 - Nė raportin e Departamentit amerikan tė Shtetit, tė titulluar Mbėshtetja pėr tė Drejtat e Njeriut dhe Demokracinė, thuhet se gjendja vazhdon tė jetė mė pak se ideale nė Ballkan dhe Turqi.

Nė raport thuhet se gjendja nė Shqipėri vazhdon tė jetė e rėndė nė disa fusha, ku korrupsioni dhe shteti i dobėt ligjor mbeten pengesat kryesore nė pėrpjekjet pėr pėrmirėsimin e tė drejtave tė njeriut. Pėrsa u pėrket zhvillimeve pozitive nė Shqipėri, raporti thekson se zgjedhjet vendore tė vitit tė kaluar u vlerėsuan si mė tė drejtat dhe mė transparentet nė historinė e saj demokratike.

Nė Bosnje Hercegovinė, theksohet nė raport, brutaliteti policor, kėrcėnimet politike, diskriminimi fetar dhe trafiku me qenie nnjerėzore vazhdojnė, megjithė pėrmirėsimet qė nga nėnshkrimi i marrėveshjes sė paqes pėr Bosnjėn nė vitin 1995.

Nė raport thuhet se gjendja nė Maqedoni ėshtė pėrmirėsuar. Numri i abuzimeve nga qeveria ka rėnė dhe veprimet shtetėrore pėr tė luftuar trafikun me qenie njerėzore janė shtuar. Por, Departamenti i Shtetit thotė se korrupsioni nė sistemin gjyqėsor vazhdon tė jetė problem.
 
 
Nė luftimet nė Irak janė vrarė tė pakten 8 irakianė
 
Qerbela, 18 maj 2004 - Forcat amerikane dhe ato kryengritėse tė klerikut shit Moktada al-Sadėr kanė zhvilluar luftime sot (e martė) nė qytetin e shenjtė Qerbela, ku janė vrarė tė pakten 8 irakianė dhe janė plagosur 13 tė tjerė, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt, njofton Rojter.
 
Derisa po zhvilloheshin luftimet, nė rrugėt e qytetit ishin dhjetėra mijėra haxhilerė muslimanė nga Irani dhe bota tjetėr islame. Nė tė njėjtin njoftim thuhet se njė zyrtar ushtarak amerikan ka thėnė dje se forcat amerikane kanė vrarė 51 guerilė nė jug tė vendit.
 
 
Kryengritėsit ēeēenė kanė vrarė tė paktėn 12 ushtarė rusė
 
Moskė, 18 maj 2004 - Kryengritėsit seperatistė ēeēenė kanė vrarė tė pakten 12 ushtarė ruse nė dy prita tė veēanta, ka bėrė tė ditur njė zyrtar ushtarak rus, njofton BBCnews. Xhipi i Ministrisė ruse tė Punėve tė Brendshme ka rėnė nė njė minė tokėsore afėr qendrės sė qytetit Urus-Martan.
 
 
Nė njė burg tė Hondurasit kanė humbur jetėn tė pakten 103 njerėz
 
San Pedro Sula, Honduras, 18 maj 2004 - Nga flaka e zjarrit, qė shpėrtheu dje nė agim nė nė njė burg tė Hondurasit kanė humbur jetėn tė pakten 103 njerėz, kurse 27 te tjerė janė lėnduar, kanė bėrė tė ditur autoritetet, njofton Rojter.
 
 
Bush thotė se vrasja e Izedin Salimit akt brutal i terrorizmit
 
Uashington, 18 maj 2004 - Autoritetet amerikane nė Irak thonė se shpėrthimi vetėvrasės me makinė bombė nė Bagdad, qė la tė vrarė kryetarin e Kėshillit Qeverisės Irakian tė caktuar nga Shtetet e Bashkuara, mban tė gjitha shenjat klasike tė sulmeve tė organizuara nga ekstremisti Abu Musab al-Zarqawi, i cili ka lidhje me al-Kaidėn.

Izadin Salimi dhe 6 persona tė tjerė u vranė nė sulmin vetėvrasės tek njė postbllok nė Bagdad. Njė grup i panjohur ka marrė pėrgjegjėsinė pėr sulmin. Hetuesit amerikanė po pėrpiqen tė pėrcaktojnė nėse grupi ėshtė si maskė pėr pėrkrahėsit e al-Zarkawit.

Presdienti Bush e dėnoi vrasjen duke e cilėsuar atė si akt brutal tė terrorizmit, por theksoi se kjo nuk do tė shtyjė kalimin e planifikuar tė sovranitetit nė duart e irakianėve mė 30 qershor.
 
 
Tė paktėn 12 palestinezė tė vrarė nga raketat izraelite
 
Rafah, 18 maj 2004 - Dėshmitarė palestinezė thonė se tė paktėn 7 veta humbėn jetėn dhe mbi dhjetė tė tjerė u plagosėn kur raketat izraelite goditėn tė martėn nė mėngjes kampin Rafah tė refugjatėve nė Rripin e Gazės.
 
Ata thonė se mes tė vrarėve ishin tė paktėn tre palestinezė tė armatosur.

Sulmi i parė u krye pak pas mesnate, kur njė helikopter luftarak hapi zjarr kundėr njė grupi ekstremistėsh palestinezė qė ishi fshehur pas njė muri nė kamp.

Pak orė mė pas, helikopterėt hapėn zjarr pėrsėri ndėrkohė qė trupat tokėsore tė mbėshtetura nga tanke dhe buldozerė hynė nė lagjen Tel al-Sulltan nė perfieri tė kampit tė refugjatėve.

Sipas palestinezėve, sulmi i dytė u krye pranė njė xhamie, kur besimtarėt ishin mbledhur pėr lutjet e mėngjesit.
 
 
Nė qytetin Rafah izraelitėt kanė vrarė 15 palestinezė
 
Qyteti i Gazės, 18 maj 2004 - Rreth 100 tanke dhe buldozerė izraelitė sot herėt nė mėngjes kanė hyrė nė kampin e refugjatėve afėr kufirit Gaza-Egjipt, tė shoqėruar nga sulmet me raketa tė helikopterėve izraelitė Apaē, duke vrarė 15 palestinezė, njoftojnė burimet palestineze dhe spitalore, bėn tė ditur CNN.

Nė kėtė sulm janė plagosur 33 tė tjerė, 8 prej tyre seriozisht.

Sulmi i fundit me raketa ka ndodhur sot herėt nė mėngjes nė lokalitetin Tal Sulltan afėr qytetit Rafah.
 
 
Njė aeroplan i Azerbajxhanit ėshtė rrėzuar nė veri tė Kinės dhe kanė humbur jetėn 7 pjesėtarėt e ekipazhit
 
Peking, 18 maj 2004 - Njė aeroplan transportues i Azerbajxhanit ėshtė rrėzuar sot (e martė) nė rajonin Ksinjiang nė veri tė Kinės, ku kanė humbur jetėn 7 pjesėtarėt e ekuipazhit, njofton AFP. Aeroplani ėshtė pėrplasur 10 km larg nga aeroporti dhe vetėm 2 minuta pasi ėshtė nisur prej tij. Shkaku i rrėzimit ende nuk dihet.
 
Dėshmitarėt kanė thėnė se kanė dėgjuar njė mori shpėrthimesh dhe kanė parė tym tė dendur qė fill pas aksidentit ka mbuluar qiellin.
 
 
Ushtarėt amerikanė kanė gjetur nė Bagdad njė bombė qė pėrmbante substancė nervore sarin
 
Bagdad, 18 maj 2004 - Ushtarėt amerikanė kanė gjetur dje skaj rrugės nė Bagdad njė bombė, qė pėrmbante substancė nervore sarin, njofton AP. Mjeti, pjesėrisht i shpėrthyer, me siguri ka mbetur nga arsenali i Sadam Hyseinit.
 
Nuk ėshtė e qartė nėse gjenden nė duart e kryengritėsve mė shumė armė tė tilla. Ushtarėt, qė e kanė zhvendosur bombėn kanė ndier ekspozimin e nivelit tė ulėt tė substancės nervore.
 
Asnjėri syresh nuk ka pėsuar lėndime, kanė thėnė zyrtarėt amerikanė. Zbulimi i kėtij mjeti ėshtė prova e parė pėr armėt e ndaluara, qė kur ka filluar lufta nė Irak. Administrata e Bushit e ka bazuar shkasin pėr luftė nė ekzistencėn e armėve tė tilla.
 
 
Njė terrorist, qė kishte mbajtur peng vjet 32 evropianė nė shkretėtirėn e Saharės, ėshtė kapur nė Ēad
 
Berlin, 18 maj 2004 - Njė terrorist, qė kishte mbajtur peng vjet 32 evropianė nė shkretėtirėn e Saharės, ėshtė kapur nė Ēad, ka bėrė tė ditur sot (e martė) zyra e prokurorit federal gjerman, njofton CNN.
 
Amari Saifi, qė ėshtė i njohur si Abdrrezak al-Para, ėshtė dėrguar sė bashku me njė person tjetėr nė burg nė Ēad, thotė ky burim. Informacione tė tjera mė tė hollėsishme nuk janė dhėnė. Pengjet janė rrėmbyer nė mars tė vitit 2003 dhe janė mbajtur prej tre deri nė gjashtė muaj.
 
Ata janė zėnė nė incidente tė veēanta duke udhėtuar pėr Algjeri. Komandosėt alegjerianė kanė liruar 17 pengje nė maj 2003 dhe kishin vrarė tre pengje. Ndėrkaq, pėr 14 pengje tė liruara mė vonė, Gjermania kishte paguar 6 milionė dollarė.

 


| KULTURĖHISTORI | POLITIKĖ | OPINIONE | ADRESARI ARKIVI | NJOFTIME |

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.