|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  NJOFTIME  |   


 
 
 

   

 
                E shtune, 15 maj 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Xhonson tha se Kosova nė njė tė ardhme mund tė shihet si anėtare e institucioneve tė Aleancės veriatlantike

  • Forumi i Gruas do tė dėshmojė pėrkushtimin dhe forcėn e LDK-sė pėr Kosovėn e pavarur e demokratike

  • Mbrėmė tėrmet nė Gjilan me rrethinė

  • KKSHA-ja nderon ish-sekretarin e Shtetit Xhems Bejker dhe biznismenėt shqiptarė Ekrem Bardha dhe Peter Kole

  • Komandanti i krahut jugor tė NATO-s sot po qėndron nė Kosovė

  • Komandanti i KFOR-it dhe ministri i ushtrisė sė Serbisė dhe Malit tė Zi u takuan nė pikėn kufitare tė Merdarit

  • UNMIK-u nuk do tė lejojė kandidatėt presidencialė tė Serbisė tė mbajnė tubime nė Kosovė

  • Sot mbahet Kuvendi i Katėrt Zgjedhor i Forumit tė Gruas sė LDK-sė

  • Komisioni pėr Buxhet nuk bėri ndarjen e mjeteve tė suficitit pėr shkak tė kėrkesave tė mėdha

  • Muharrem Shabani pėrsėri kryetari i KK tė Vushtrrisė

  • Hari Kostov mandatar pėr formimin e qeverisė sė re maqedonase

  • Vujanoviq ka deklaruar se Mali i Zi preferon qė sa mė parė tė ndahet nga Serbia

  • Nė Ulqin partnerėt e koalicionit demokratik "Shqiptarėt bashkė" janė marrė vesh pėr bashkėqeverisje nė pushtetin lokal

  • Ushtarėt britanikė kanė vrarė 16 guerilė irakianė

  • Editori i gazetės "Dejli Mirror" ėshtė pėrjashtuar nga puna pėr shkak tė publikimit tė fotografive tė falsifikuara

  • Njė aeroplan me 33 udhėtarė ėshtė pėrplasur nė xhunglėn e Amazonit

  • OKB ka dėnuar vrasjet gjatė pėrleshjeve nė protestat e opozitės nė Bregun e Fildishtė

  • Disa irakianė tė vrarė nė luftimet nė qytetin e Naxhafit

  • Ministrat e jashtėm tė Grupit tė Tetėshes diskutojnė pėr Irakun

  • Franca ėshtė e gatshme tė mbėshtesė rindėrtimin e Irakut

  • Kongresi vendos pėr Sonia Gandin

  • Helikopterėt izraelitė sulmuan Gaza

  • Militantėt irakianė kanė granatuar me mortaja selinė e administratės amerikane nė Nasiria

  • Njė helikoper izraelit ka shtėnė me raketa nė shtėpinė e njė lideri tė Xhihadit Islamik

 
  
Xhonson tha se Kosova nė njė tė ardhme mund tė shihet si anėtare e institucioneve tė Aleancės veriatlantike
 
   
Prishtinė, 15 maj 2004 - Komandanti i krahut jugor tė NATO-s admirali Gregori Xhonson deklaroi sot nė Prishtinė se Aleanca vetritalnatike do tė garantojė qetėsinė dhe sigurinė nė Kosovė, siguri qė nuk do tė ndėrtohet nėpėrmjet armėve, por me vendosjen e rendit dhe me zbatimin e ligjit.

Xhonson kėto komente i bėri pas takimit me kryeministrin Bajram Rexhepi sot nė Prishtinė ku ka takuar edhe komandantin e KFOR-it Holger Kamerhof, zv.kryeadministratorin Ēarlls Brajshou etj.
 
Xhonson gjithashtu ka theksuar se Kosova nė njė tė ardhme mund tė shihet si anėtare e institucioneve tė Aleancės veriatlantike. Por Kosova duhet tė tregojė se ėshtė e pėrkushutuar nė ngritjen e njė shoqėrie ku zbatimi i ligjit do tė jetė i garantuar, mu sikur edhe funksionimi i institucioneve dhe i tolerancės ndėrtenike, tha ai.

Xhonson tha se 19 mijė ushtarėt e KFOR-it janė tė pėrkushtuar tė garantojnė qetėsinė nė Kosovė, duke bėrė thirrje qė tė ndihmohen pėrjekjet e NATO-s pėr t'u arritur kėto objektiva.

Nga ana e tij Bajram Rexhepi tha se e kishte njoftuar admiralin Xhonson me situatėn nė Kosovė dhe me hapat qė po ndėrmerren nė normalizimin e gjendjes. Ai theksoi vendosjen e njė dialogu tė brendshėm ndėretnik nė Kosovė.
 
 
Forumi i Gruas do tė dėshmojė pėrkushtimin dhe forcėn e LDK-sė pėr Kosovėn e pavarur e demokratike
 
   
Prishtinė, 15 maj 2004 - Nė Prishtinė i filloi punimet Kuvendi i Katėrt Zgjedhor i Forumit tė Gruas sė LDK-sė, me pjesėmarrjen e delegateve nga tė gjitha komunat e Kosovės dhe tė mysafirėve.Nė hapjen solemne mori pjesė edhe Presidenti i Kosovės dhe njėherit edhe kryetar i LDK-sė, Dr.Ibrahim Rugova, i cili pėrshėndeti punimet e kėtij kuvendi.

Presidenti Rugova tha se mbajtja e Kuvendit tė Forumit tė Gruas ėshtė moment me rėndėsi, sepse kjo ėshtė oganizata mė masive e gruas nė Kosovė, ėshtė pjesa mė vitale dhe mė e rėndėsishme e LDK-sė qė nga themeli para 15 vjetėsh.
 
FG ka treguar integrimin dhe konsolidimin e rolit tė gruas nė shtetin dhe nė shoqėrinė e vendit tonė. Presidenti me kėtė rast theksoi se njohja formale e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė njė imperativ i kohės dhe tė bėhet i Kosovės nė BE, nė NATO dhe nė miqėsi permanente me SHBA-tė.

Duke i dėshiruar punė tė mbarė kuvendit, Presidenti Rugova tha se ka besim nė kėtė kuvend dhe nė strukturat qė sot do tė zgjedhen dhe beson se ato do tė jenė tė afta qė ta udhėheqin FG.

Ndėrkaq duke folur pėr zgjedhjet e ardhshme e pėrgjithshme, zoti Rugova tha se do tė bėhen tė gjitha pėrgatitjet pėr kėto zgjedhje, duke shtuar se ato duhet tė jenė tė qeta e tė lira, dhe nė kėtė drejtim do tė angazhohe edhe UNIMIK-u, KFOR-i, SHPK, etj.

"Sot po rrumbullakėsojmė njė proces zgjedhor i cili ėshtė zhvilluar nė mėnyrė tė shkėlqyeshme nė tė gjitha degėt e Forumit tė Gruas dhe mund tė them se gjatė kėsaj kohe Forumi i Gruas i LDK-sė ka dėshmuar pjekuri tė lartė politike e kombėtare dhe pėrgjegjshmėri pėr tė ardhmen si dhe aftėsi tė larta organizative", tha nė fillim tė fjalės sė saj Melihate Tėrmkolli, kryetare e FG tė LDK-sė.

Ajo theksoi se edhe ky Kuvend ėshtė nė funksion tė forcimit tė mėtutjeshėm tė Forumit tė Gruas tė LDK-sė dhe tė vetė LDK-sė, si dhe nė funksion tė pėrgatitjeve sa mė tė mira pėr Zgjedhjet nacionale.

Zonja Tėrmkolli nėnvizoi se, "nė Ditėn Ndėrkombėtare tė Familjes, Forumi i Gruas e mban kėtė Kuvend, si pjesė e rėndėsishme e njė familjeje tė madhe, siē ėshtė LDK-ja dhe ėshtė e pėrkushtuar tė mbrojė dhe tė avansojė vlerat e fuqishme tė LDK-sė qė janė vlera kombėtare, ashtu siē ēdo grua mbron familjen e vet".

Ajo pėrkujtoi se FG i LDK-sė ka zhvilluar punėn e vet nė frymėn e pėrgjegjėsisė sė lartė pėr tė sotmen dhe tė ardhmen e Kosovės, veprimtari kjo qė lidhet edhe me Zgjedhjet nacionale nė tė cilat, siē u shpreh, LDK duhet tė ketė dhe do tė ketė fitore absolute. "LDK ėshtė e aftė dhe e pėrgatitur tė marrė pėrgjegjėsitė pėr tė finalizuar procesin qė quhet njohje e pavarėsisė sė Kosovės me bartėsen mė tė denjė tė kėtij procesi e qė quhet LDK", theksoi zonja Tėrmkolli.

Ajo tha se Forumi i Gruas ėshtė i pėrkushtuar tė japė gjithė kontributin qė edhe kėto zgjedhje tė jenė sa mė demokratike, mė transparente dhe tė njė niveli dhe cilėsie edhe mė tė lartė, duke kėrkuar njėherit edhe nga OSBE-ja e UNMIK-u tė shėnohet ngritje e transparencės, kooperativitetit dhe korigjimeve tė nevojshme pėr ngritje mė cilėsore tė procesit zgjedhor.

Poashtu zonja Tėrmkolli theksoi se Forumi i Gruas do tė dėshmojė gjithnjė aftėsinė, pėrkushtimin dhe forcėn e LDK-sė pėr shtetin tonė, pėr Kosovėn e pavarur e demokratike.

Kryetarja e Forumit tė Gruas tha se organizata qė ajo drejton do tė udhėhiqet nga politika ndėrtuese, si bazė e fuqishme e demokracisė, e pėrparimit dhe kultivimit tė vlerave kombėtare.
 
"Ėshtė kultura politike kombėtare e LDK-sė, e udhėhequr nga Presidenti Ibrahim Rugova dhe kjo politikė do tė ketė njė kurorėzim final - njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, me kėtė, prandaj Forumi i Gruas i LDK-sė ėshtė dhe do tė jetė mbėshtetje e fuqishme e Presidentit Ibrahim Rugova dhe politikės sė tij pėr njohjen mė tė shpejtė tė pavarėsisė sė Kosovės", tha zonja Tėrmkolli nė fund tė fjalės sė saj para delegateve tė Kuvendit tė Katėrt Zgjedhor, i cili po i vazhdon punimet.
 
 
Mbrėmė tėrmet nė Gjilan me rrethinė
 
Gjilan, 15 maj 2004 - Mbrėmė rreth orės 21.00 nė qytetin e Gjilanit me rrethinė ėshtė ndier njė tėrmet me fuqi pesėballėsh tė shkallės sė Merkalit. Tėrmeti pėrveē qė ka shqetėsuar banorėt e kėsaj ane, nuk ka shkaktuar dėme materiale.

Thuhet se epiqendra e tėrmetit ka qenė nė kufirin Kosovė-Serbi dhe ai ėshtė ndier edhe nė qytetet Vranjė, Bujanoc e Preshevė.
 
 
KKSHA-ja nderon ish-sekretarin e Shtetit Xhems Bejker dhe biznismenėt shqiptarė Ekrem Bardha dhe Peter Kole
 
Uashington, 15 maj 2004 - Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan (KKSHA) do tė nderojė ish-sekretarin amerikan tė Shtetit Xhems Bejker (James Baker) dhe ndėrmarrėsit dhe filanthropistėt shqiptarė Ekrem Bardha dhe Peter Kole nė Darkėn e Tetė Vjetore tė Ēmimeve qė do tė mbahet mė 18 qershor nė Nju Jork.

Bejker, sekretari i parė amerikan i Shtetit qė vizitoi Shqipėrinė, do tė nderohet me ēmimin "Duart e shpresės" pėr rolin e tij historik nė mbėshtetje tė pėrpjekjeve tė Shqipėrisė pėr tė krijuar njė sistem politik shumė-partiak dhe pėr tė filluar proceset demokratike.

Darka e KKSHA-sė do tė mbahet nė prag tė 13-vjetorit tė vizitės sė Sekretarit Bejker nė Shqipėri mė 22 qershor 1991. Kjo vizitė ende kujtohet si njė prej ngjarjeve mė tė rėndėsishme nė historinė moderne tė Shqipėrisė.

Z. Bardha dhe z. Kole do tė nderohen me ēmimin “Arritjet e jetės".

Z. Bardha, njė anėtar themelues i KKSHA-sė dhe botuesi i gazetės sė vetme shqiptaro amerikane "Illyria", do tė vlerėsohet pėr pėrkushtimin e tij nė pėrparimin e popullit shqiptar.

President dhe zyrtar kryesor ekkzekutiv i kompanisė "Paramount Stampim dhe Saldim" nė Klivlend, OH si dhe njė anėtar kryesor i Organizatės Ndima Humanitare tė Anglisė sė Re pėr Shqiptarėt (New England Albanian Releif Organization), z. Kole do tė vlerėsohet pėr rolin e tij nė dėrgimin nga NEARO tė 300 mijė librave nė anglisht nė Bibliotekėn Publike tė Pogradecit, duke krijuar kėshtu njė ndėr qendrat mė tė mėdha me libra nė gjuhėn angleze nė Europėn Qendrore dhe Juglindore.

Kohėt e fundit z. Bardha dhe z. Kole janė emėruar konsuj nderi tė Republikės sė Shqipėrisė nė shtetet e Miēiganit dhe Ohajos, pėrkatėsisht, nė mirėnjohje tė punės sė tyre nė dobi tė popullit shqiptar.

Darka Vjetore e Dhėnies sė Ēmimeve mbahet ēdo qershor pėr tė nderuar individėt qė kanė dhėnė kontribut domethėnės pėr pėrmirėsimin e popullit shqiptar. Tė tjerė qė kanė marrė kėtė ēmim dhe folės kryesorė pėrfshijnė Presidentin Bill Clinton, Sekretaren e Shtetit Madaleine K. Albright, Senatorėt Bob Dole, Mitch McConnell dhe Charles Schumer, Asistentin e Sekretarit tė Shtetit James P. Rubin, etj.
 
 
Komandanti i krahut jugor tė NATO-s sot po qėndron nė Kosovė
 
Prishtinė, 15 maj 2004 - Komandanti i krahut jugor tė NATO-s admirali Gregori Xhonson sot po qėndron nė Kosovė, ku do tė takohet me pėrfaqėsuesit e KFOR-it, tė UNMIK-ut dhe ata vendorė.

Admirali Xhonson do tė vizitojė edhe Mitrovicėn.
 
 
Komandanti i KFOR-it dhe ministri i ushtrisė sė Serbisė dhe Malit tė Zi u takuan nė pikėn kufitare tė Merdarit
 
Prishtinė/Merdar, 15 maj 2004 - Zvogėlimi i rreziqeve nga keqintepretimet qė mund tė bėhen me aksionet e ushtrisė Serbi dhe Mali tė Zi, apo forcave paqeruajtėse pėrgjatė kufijve administrativ Kosovė - Serbi, ishin ēėshtje pėr tė cilat diskutuan dje komandanti i forcave paqerujatėse, gjenerali Holker Kamerhof dhe ministri i Mbrojtjes sė Serbisė dhe Malit tė Zi Pėrvosllav Daviniq.
 
Ky takim u zhvillua nė pikėn kufitare tė Merdarit dhe sipas njė njoftimi tė KFOR-it, takimi u realizua nė pėrputhje tė plotė me Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė dhe Marrėveshjen tekniko-ushtarake. Kėto dokumente sipas forcave paqeruajtėse i obligojnė tė gjitha palėt pėr bashkėpunim, garantimin e njė mjedisi tė qetė dhe tė sigurt pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės.

Ministri serbo-malazez Daviniq citohet tė ketė deklaruar se territori i Serbisė dhe i Malit tė Zi nė tė ardhmen mund tė jetė vatėr e aksioneve terroriste.
 
 
UNMIK-u nuk do tė lejojė kandidatėt presidencialė tė Serbisė tė mbajnė tubime nė Kosovė
 
Prishtinė, 15 maj 2004 - UNMIK-u thotė se nuk do tė lejojė kandidatėt e zgjedhjeve presidenciale tė Serbisė tė mbajnė tubime elektorale nė Kosovė. Zėdhėnėsja e UNMIK-ut Metilde Heneke ka thėnė se tubimet parazgjedhore tė kandidatėve pėr kryetar tė Serbisė nuk do tė mbahen nė Kosovė pėr shkaqe sigurie.
 
Ajo ka theksuar po ashtu se tubime tė kėtilla nuk do tė lejohen as nė veriun e Kosovės, tė dominuar nga popullata serbe.
 
 
Sot mbahet Kuvendi i Katėrt Zgjedhor i Forumit tė Gruas sė LDK-sė
 
Prishtinė, 15 maj 2004 - Sot nė orėn 11.00, nė mjediset e hotelit "Grand" nė Prishtinė i zhvillon punimet Kuvendi i Katėrt Zgjedhor i Forumit tė Gruas sė LDK-sė. Raportin pėr punėn dhe aktivitetin e FG midis dy kuvendeve do ta paraqesė Melihate Tėrmkolli, kryetare e kėtij forumi.

Forumi i Gruas i LDK-sė ka bindjen e thellė se edhe ky kuvend do tė jetė nė funksion tė forcimit tė mėtutjeshėm tė Forumit tė Gruas dhe tė LDK-sė nė drejtim tė zhvillimit sa mė tė mirė tė zgjedhjeve nacionale dhe pėrshpejtimit tė procesit tė njohjes sė Pavarėsisė sė Kosovės.

Kuvendi mbahet pasi mė herėt nė tė gjitha degėt e Forumit tė Gruas sė LDK-sė paraprakisht janė mbajtur kuvendet zgjedhore.
 
 
Komisioni pėr Buxhet nuk bėri ndarjen e mjeteve tė suficitit pėr shkak tė kėrkesave tė mėdha
 
Prishtinė, 15 maj 2004 - Si pasojė e kėrkesave tė mėdha Komisioni pėr Buxhet nuk arriti tė vendosė pėr ndarjen e mjeteve tė suficitit prej 37.2 milionė euro, pasi qė kėrkesat nga organizatat buxhetore ishin tri herė mė tė mėdha.
 
Ali Sadriu, ministėr i Ekonomisė dhe Financave, tha se ėshtė shumė e vėshtirė tė vendoset se kujt duhet t'i jepet prioritet pasi mbesin shumė projekte tė rėndėsishme pa u pėrfillur pėr shkak tė mungesės sė mjeteve.
 
 
Muharrem Shabani pėrsėri kryetari i KK tė Vushtrrisė
 
Vushtrri, 15 maj 2004 - Kryetari i shkarkuar para katėr muajsh nga Kuvendi komunal i Vushtrrisė, Muharrem Shabani, ėshtė rizgjedhur nė kėtė post, pasi ka fituar me vota kundėr kandidatit nga radhėt e LDK-sė. Mbledhja e djeshme e Kuvendit tė Vushtrrisė, e cila nė rend tė ditės kishte zgjedhjen e kryetarit kaloi nė njė atmosferė tė tensionuar dhe me debate tė nxehta, sidomos mes kėshilltarėve tė dy fraksioneve qė janė krijuar nė Degėn e LDK-sė nė Vushtrri.
 
 
Hari Kostov mandatar pėr formimin e qeverisė sė re maqedonase
 
Shkup, 15 maj 2004 - Ministri i brendshėm maqedons, Hari Kostov dje edhe zyrtarisht ka marrė mandatin pėr formimin e Qeverisė maqedonase nga presidenti i Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski. Me kėtė rast Kostov ka deklaruar se nuk do tė ketė ndryshim tė posteve ministrore midis partnerėve tė koalicionit.
 
Ai ka thėnė se janė me rėndėsi ministritė pėr integrime evro-atlantike dhe ajo pėr furnizime publike, qė janė propozuar nga Partia Liberale, por aktualisht kėto ministri nuk mund tė formohen pa u ndryshuar ligji pėr organizimin e pushtetit shtetėror.

Ndėrkohė, zėdhėnėsja e BDI-sė ka konfirmuar se kjo parti nė qeverinė e re do tė ketė postin e zėvendėministrit pėr pushtet lokal, tė cilin do ta udhėheqė Xhevat Ademi, si dhe katėr poste tė sekretarėve shtetėrorė nė dikasterė pėrkatės.
 
 
Vujanoviq ka deklaruar se Mali i Zi preferon qė sa mė parė tė ndahet nga Serbia
 
Podgoricė, 15 maj 2004 - Presidenti malazias Filip Vujanoviq ka deklaruar se Mali i Zi preferon qė sa mė parė qė tė jetė e mundur tė ndahet nga Serbia, sepse nuk funksionon bashkėsia shtetėrore Serbi - Mali i Zi. Ai ka nėnvizuar se Mali i Zi i pavarur do tė jetė faktor integrues nė rajon dhe do tė integrohej sa mė parė nė Bashkimin Evropian. Presidenti malazez ka kėrkuar mbajtjen e referendumit, por tha se ėshtė i sigurt se Mali i Zi do tė fitojė pavarėsinė me votėn e qytetarėve.
 
 
Nė Ulqin partnerėt e koalicionit demokratik "Shqiptarėt bashkė" janė marrė vesh pėr bashkėqeverisje nė pushtetin lokal
 
Ulqin, 15 maj 2004 - Nė Ulqin partnerėt e koalicionit demokratik "Shqiptarėt bashkė" janė marrė vesh pėr bashkėqeverisje nė pushtetin lokal, duke e tejkaluar kėshtu krizėn lokale nė qeverisje tė Kuvendit komunal tė Ulqinit.
 
Njėherit me kėtė marrėveshje u shmangėn edhe zgjedhjet e parakohshme. Pėrveē pėrfaqėsuesve tė koalicionit "Shqiptarėt bashkė", Mehmet Bardhit, Ferhat Dinoshės, Osman Rexhes nė nėnshkrimin e marrėveshjes mori pjesė edhe kryetari i Komunės Fuad Nimani. Me kėtė rast u vendos tė miratohet buxheti i Komunės sė Ulqinit.
 
 
Ushtarėt britanikė kanė vrarė 16 guerilė irakianė
 
Amara, Irak, 15 maj 2004 - Ushtarėt britanikė kanė vrarė 16 guerilė irakianė afėr Amarės nė jug tė Irakut, ka bėrė tė ditur sot Ministria britanike e Mbrojtjes.

Ushtarėt britanikė kishin rėnė nė njė pritė andaj kishin kėrkuar pėrforcime. "Tė paktėn 16 guerilė janė vrarė e njė ėshtė zėnė rob", thuhet nė kumtesėn e Ministrisė britanike.

Nė tė njėjtin aksion janė plagosur edhe dy ushtarė britanikė.
 
 
Editori i gazetės "Dejli Mirror" ėshtė pėrjashtuar nga puna pėr shkak tė publikimit tė fotografive tė falsifikuara
 
Londėr, 15 maj 2004 - Editori i njė nga gazetave mė tė popullarizuara ėshtė pėrjashtuar nga puna pėr shkak tė publikimit tė fotografive tė falsifikuara tė ushtarėve britanikė, qė gjoja kishin abuzuar tė burgosurit irakianė, njofton BBCĖorld.
 
Pirs Morgan, editor i gazetės "Dejli Mirror" ėshtė pėrjashtuar me arsyetim se puna e trij e mėtejshme nė kėtė gazetė s'ka kuptim. Gazeta nė fjalė ka kėrkuar falje pėr botimin e fotomantazhit qė diskrediton ushtarėt britanikė.
 
 
Njė aeroplan me 33 udhėtarė ėshtė pėrplasur nė xhunglėn e Amazonit
 
Manaus, Brazil, 15 maj 2004 - Njė aeroplan me 33 udhėtarė ėshtė pėrplasur nė xhunglėn e Amazonit, njopfton BBCWorld. Mbeturinat e aeroplanit, i cili ėshtė zhdukur tė premten nė mbremje, ėshtė vėrejtur sot (e shtunė) nga helikopteri afėr qytetit Manaus, ku duhej tė ateronte.
 
Ekipet e shpėtimit, qė kanė arritur nė vendngjarje, nuk kanė qenė nė gjendje tė thonė se sa ėshtė numri i viktimave dhe sa kanė shpėtuar nga ky aksident. Aeroplani barte 30 udhėtarė dhe tre anėtarė tė ekipazhit.
 
 
OKB ka dėnuar vrasjet gjatė pėrleshjeve nė protestat e opozitės nė Bregun e Fildishtė
 
Nju Jork, 15 maj 2004 - Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara ka dėnuar shkeljen e tė drejtatave tė njeriut nė Bregun e Fildishtė gjatė pėrleshjeve nė protestat e opozitės nė muajin mars, ku u vranė njė numėr civilėsh dhe ka bėrė thirrje pėr marrjen nė pėrgjegjėsi tė fajtorėve, njofton BBCWorld.
 
Ky raport akuzon autoritetet pėr dhunė dhe vrasjen e protestuesve. Forcat e sigurimit, thuhet nė raport, kanė kryerė ekzekutime dhe tortura tė tė arrestuarėve.
 
 
Disa irakianė tė vrarė nė luftimet nė qytetin e Naxhafit
 
Naxhaf, 15 maj 2004 - Tanket amerikane hynė nė njė varrezė nė qytetin irakian tė Naxhafit, ku kishin zėnė pozicione anėtarė tė milicisė sė klerikut radikal shiit Maqtada al-Sadėr.

Tre milicė u vranė kur forcat amerikane hynė dje nė varreza, duke thėnė se milicėt po hapnin zjarr me mortaja prej andej.

Luftime intensive u zhvilluan edhe nė pjesėn qėndrore tė Naxhafit, ku 4 irakianė u vranė dhe 30 tė tjerė u plagosėn. Pas luftimeve, zyrtarė amerikanė dhe zėdhėnės tė klerikut Maqtada al-Sadrit fajėsuan njeri tjetrin pėr dėmtimin e kupolės sė artė tė xhamisė Imam Ali, njė prej vendeve mė tė shenjta tė myslimanėve shiitė.
 
 
Ministrat e jashtėm tė Grupit tė Tetėshes diskutojnė pėr Irakun
 
Uashington, 15 maj 2004 - Sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauell tha dje se forcat e koalicionit tė udhėhequra nga Shtetet e Bashkuara do tė largohen nga Iraku nė se njė gjė e tillė kėrkohet nga qeveria e pėrkohshme qė do tė marrė pushtetin mė 1 korrik, megjithėse ai shtoi se njė kėrkesė e tillė ka shumė pak mundėsi tė bėhet. Sekretari Pauell diskutoi lidhur me transferimin e sovranitetit nė Irak me homologėt e tij tė vendeve tė Grupit tė Tetshes dhe tė Rusisė.

Takimi nė Departamentin e Shtetit kishte pėr qėllim hartimin e planeve pėr takimin e ardhshėm tė nivelit tė lartė tė Grupit tė Tetshes, i cili do tė kryesohet nga presidenti Bush muajin e ardhshėm nė Sea Island tė shtetit amerikan Xhorxhia.

Megjithatė takimi i djeshėm u mbizotėrua nga diskutimet mbi Irakun dhe nė veēanti kushtet e transferimit tė sovranitetit nga Autoriteti i Pėrkohshėm i koalicionit tė udhėhequr prej Shteteve tė Bashkuara tek njė qeveri e pėrkohshme irakiane deri nė fund tė qershorit.
 
 
Franca ėshtė e gatshme tė mbėshtesė rindėrtimin e Irakut
 
Uashington, 15 maj 2004 - Ministri i jashtėm francez, Mishel Barnie tha se qeveria e tij, e cila pėrjashton mundėsinė pėr tė dėrguar trupa nė Irak, ėshtė gati tė mbėshtesė rindėrtimin e Irakut dhe tė punojė nė mėnyrė konstruktive pėr njė rezolutė tė re tė Kombeve tė Bashkuara.

Barnie tha nėpėrmjet pėrkthyesit se Franca do tė kėmbėngulė jo vetėm nė kalimin e sovranitetit tė vėrtetė qeverisė sė pėrkohshme irakiane, por edhe nė kushtet konkrete tė sovranitetit, pėrfshirė shkallėn e autoritetit mbi forcat e sigurimit nė mėnyrė qė legjitimiteti i saj tė pranohet nga populli irakian.

"Ne duhet tė sigurohemi qė irakianėt tė kenė njė farė autoriteti mbi forcat e tyre nga korriku i kėtij viti deri nė janar tė vitit tė ardhshėm. Duhet tė arrihet njė marrėveshje se si do tė veprojė forca shumė kombėshe dhe ē=do tė bėjė ajo.
 
Mendoj se qeveria irakiane duhet tė jetė nė pozitė qė tė qeverisė dhe qė tė ndryshojė nga e kaluara". Kėto komente ai i bėri nė takimin e ministrave tė jashtėm tė vendeve anėtare tė Grupit tė Tetėshes nė Uashington.
 
 
Kongresi vendos pėr Sonia Gandin
 
Nju Delhi, 15 maj 2004 - Deputetėt e parlamentit nga radhėt e partisė sė Kongresit nė Indi, si pritej, kanė zgjedhur Sonia Gandin si udhėheqėsen e tyre nė parlament.

Nė tė shkuarėn, udhėheqėsi i grupit parlamentar tė partisė mė tė madhe, shpesh ėshtė bėrė dhe kryeministėr.

Deputetėt e Kongresit votuan ashtu si ishte parashikuar.

Sonia Gandi, me origjinė italiane dhe vejusha e ish-kryeministrit Rajiv Gandi, u zgjodh unanimisht nė post.
 
 
Helikopterėt izraelitė sulmuan Gaza
 
Gaza, 15 maj 2004 - Nė qytetin e Gazsė ka patur njė seri sulmesh tė reja izraelite.

Helikopterėt izraelitė fluturuan shumė ulėt mbi qendrėn e qytetit nė orėt e para tė mėngjesit.
Ata fluturuan nė rrathė dhe pastaj lėshuan njė seri predhash.

Tre prej tyre qėlluan njė godinė buzėdetit. Objektivi ishte njė qendėr studimi islamike, e drejtuar nga njė udhėheqės lokal I grupit militant islamik, Xhihad.

Shpejt pas kėsaj, helikopterėt qėlluan mbi njė objektiv tjetėr, tė lidhur me njė fiugurė tjetėr me kontakte me Xhihadin Islamik.

Ata qėlluan zyrat ku shpėrndaheshin para pėr familjet e sulmuesve vetėvrasės.
 
 
Militantėt irakianė kanė granatuar me mortaja selinė e administratės amerikane nė Nasiria
 
Nasiria, Irak, 15 maj 2004 - Militantėt irakianė kanė granatuar sot gjatė natės (e shtunė) me mortaja selinė e administratės amerikane nė Nasiria, ku gjendeshin brenda rreth 20 zyrtarė italianė, britanikė dhe amerikanė, gazetarė dhe pjesėtarė tė sigurimit, njofton Rojter. Pėrpos dėmeve materiale tė vogla, nuk njoftohet pėr viktima.
 
 
Njė helikoper izraelit ka shtėnė me raketa nė shtėpinė e njė lideri tė Xhihadit Islamik
 
Rafah, Rripi i Gazės, 15 maj 2004 - Njė helikoper izraelit ka shtėnė sot heret nė mėngjes (e shtunė) me raketa nė shtėpinė e njė lideri tė Xhihadit Islamik nė pjesėn jugore tė Rripit tė Gazės, por janė plagosur lehtė vetėm dy kėmbėsorė, kanė thėnė boanorėt, njofton AP.
 
Nė shėnjestėr tė sulmit ishte shtėpia e Mohamed Sheik Khalil, lideri krahut ushtarak tė kėtij grupi radikal, kanė thėnė dėshmitarėt. Nė momentin e sulmit, ai nuk ndodhej nė shtėpi.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  NJOFTIME  |   

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.