|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E enjte, 13 maj 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova pėruroi objektin e Ndihmės sė Shpejtė Mjekėsore nė Prishtinė

  • Daci bisedoi nė Tiranė me Islamin, Berishėn dhe Moisiun

  • Rexhepi priti njė grup qytetarėsh shqiptarė nga Mitrovica e Veriut

  • Klinė: Situata ėshtė e qetė, por ende nuk ėshtė e favorshme pėr kthimin e tė gjithė tė tė zhvendosurve

  • Komisioneri Feler shpreh pikėllimin e thellė pėr vrasjen e pjesėtarit tė SHPK-sė

  • Banka Botėrore pėrfundoi projektin pėr aftėsimin e gjykatėsve

  • Presidenti Rugova priti kėshilltarin pėr mbrojtje nė Misionin e SHBA-ve nė NATO

  • KFOR-i hedh poshtė pohimet e Holkerit para Kėshillit tė Sigurimit

  • Nė takimin Daci - Pėllumbi u theksua se bashkėpunimi mes Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė shumė i mirė

  • Nė rajonin e Prizrenit vritet njė pjesėtar i SHPK-sė

  • Qeveria e Kosovės debatoi pėr gjendjen nė QKU dhe pėr rindėrtimin e dėmeve nga trazira e marsit

  • Pomeroj thotė se komuniteti ndėrkombėtar duhet ta pėrqėndrojė vėmendjen mė shumė tek Kosova

  • Sot nė Prishtinė mbahet takimi i katėrt i mekanizmit pėrcjellės tė procesit tė stabilizim-asociimit pėr Kosovėn

  • Shkalla e vdekshmėrisė sė foshnjeve para lindjes nė Kosovė ėshtė 28 nė 1000 foshnje

  • Nė Gjakovė u hap edicioni i nėntė i panairit "Kosova 2004"

  • Hezbollah prerjen e kokės sė pengut amerikan e vlerėson krim tė neveritshėm

  • Shtatė palestinezė tė vrarė nė Gaza

  • Akuza pėr abuzim dhe nė Afganistan

  • Nga njė shpėrthim bombe nė Falluxha janė plagosur tė paktėn katėr marinsa amerikanė

  • Edhe pas arritjes sė Ramsfeldit nė Bagdad, vazhdojnė luftimet e ashpra

  • Bush tha se nuk ka justifikim pėr vrasjen brutale tė civilit amerikan nė Irak

  • "Lufta revolucionare" greke kėrcėnon Lojrat olimpike nė Athinė

  • Palestinezėt ia kanė dorėzuar Izraelit kufomat e 6 ushtarėve tė vrarė nė Gaza

  • Tė paktėn 30 njerėz janė vrarė nė pėrleshjet dyditore nė Nigeri

  • Mbi 30 mijė kileanė janė torturuar ose burgosur pėr bindje politike gjatė regjimit 17-vjeēar tė Pinoēetit

  • Kleriku radikal shiit Al Sadėr deklaron se do tė vazhdojė luftėn e tij kundėr forcave amerikane

  • Nė bombardimet raketore nė Gaza Izraeli ka vrarė 10 palestinezė

  • Ramsfeld mbėrriti sot pa paralajmėrim nė vizitė nė Bagdad

  • Shpėrthim nė Athinė

  • Kina ka dėnuar aktivistin me banim nė SHBA, Jang Xhianli, me 5 vjet burg

 
  
Presidenti Rugova pėruroi objektin e Ndihmės sė Shpejtė Mjekėsore nė Prishtinė
 
   
Prishtinė, 13 maj 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova nė njė ceremoni solemne pėruroi sot nė Prishtinė objektin e ri tė Entit pėr Ndihmė tė Shpejtė Mjekėsore, e ku mori pjesė edhe kryetari i KK tė Prishtinės me bashkėpunėtorėt.

Duke pėruruar kėtė objekt, i cili ka kushtuar 800 mijė euro, mjete kėto nga buxheti komunal i Prishtinės, Presidenti Rugova tha se ndėrtimi i kėtij objekti tregon aftėsinė e kosovarėve pėr tė ndėrtuar shtetin.
 
"Ky objekt qė po e pėrurojmė sot tregon aftėsinė tonė pėr tė ndėrtuar shtetin dhe shoqėrinė e Kosovės dhe ėshtė shenjė e mirė pėr njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės", tha Presidenti Rugova, duke e vlerėsuar kėtė objekt tė Ndihmės sė Shpejtė edhe njė sukses pėr Prishtinėn dhe Kosovėn.
 
Objekti pėr Ndihmė tė Shpejtė Mjekėsore konsiderohet investim kapital nė infrastrukturėn shėndetėsore i financuar nga buxheti komunal. Drejtori i Drejtoratit pėr Shėndetėsi tė komunės sė Prishtinės, Musli Mehajt, tha se ky objekt dėshmon se komuna u kushton kujdes tė duhur investimeve nė shendetėsi.

Enti pėr Ndihmė tė Shpejtė Mjeksore ėshtė pavarėsuar nga Shtėpia e Shėndetit tė Prishtinės nė vitin 2002 dhe nė tė janė tė punėsuar 99 persona. Zyrtarėt komunalė tė Prishtinės thonė se ky ekip i punėtorėve ėshtė i gatshėm tė ofrojė ndihmė mjekėsore edhe nė qytetet e tjera tė Kosovės.
 
 
Daci bisedoi nė Tiranė me Islamin, Berishėn dhe Moisiun
 
Tiranė, 13 maj 2004 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci po vazhdon vizitėn e tij nė Shqipėri me takimet e rėndėsishme me krerėt e shtetit shqiptar.

Kryeparlamentari Daci u takua me shefin e diplomacisė shqiptare Kastriot Islami, me tė cilėn ka biseduar pėr gjendjen nė Kosovė dhe nė rajon. Pas takimit Islami ka deklaruar se me zotin Daci ndante tė njėjtat qėndrime, vlerėsime e pikėpamje nė shėrbim tė dy vendeve pėr integrim, si dhe pėr plotėsimin e standardeve.

Ministri shqiptar ka thėnė se dhuna e marsit ėshtė e papranueshme dhe ajo nuk ēon drejt proceseve tė integrimeve.

Nga ana e tij Daci ka thėnė se politika e jashtme e Shqipėrisė po bėn mė tė mundshmen nė qendrat e vendosjes botėrore pėr tė njoftuar pėr gjendjen nė Kosovė. Sipas Dacit, stabiliteti nė Shqipėri mund tė shėrbejė dhe ndihmojė mė shumė nė kėtė drejtim.

Kastriot Islami u shpreh kundėr planeve tė Beogradit pėr kantonizimin e Kosovės, por pėr respektimin e rezolutės 1244 tė KS.

Kryeparlamentari Daci u takua sot edhe me kryetarin e PD Sali Berisha, me tė cilin ka biseduar pėr zhvillimet nė Kosovė dhe Shqipėri. Daci po sot ėshtė takuar edhe me Presidetin e Shqipėrisė, Alfred Moisiu.
 
 
Rexhepi priti njė grup qytetarėsh shqiptarė nga Mitrovica e Veriut
 
Prishtinė, 13 maj 2004 - Kryeminsitri Bajram Rexhepi priti njė grup qytetarėsh shqiptarė nga Mitrovica e Veriut. Nė takim u diskutua pėr vėshtirėsitė qė kėta qytetarė i kanė me lirinė e lėvizjes, kushtet e banimit, sidomos pas ngjarjeve tė mesit tė Marsit, kur edhe shumė shtėpi tė qytetarėve shqiptarė u dėmtuan.

Qytetarėt e Mitrovicės paraqitėn tri kėrkesa kryesore: kthimi i tė gjithė personave tė zhvendosur nė shtepitė dhe pronat e tyre.

rindėrtimi i shtėpive tė djegura dhe tė shkatėrruara, siguria dhe qarkullimi i lirė pėr tė gjithė banoret e qytetit tė Mitrovicės pavarėsisht pėrkatsisė.

Kryeministri pranoi kėrkesat dhe informoi qytetarėt se Qeveria po bėn hapa konkret qė tė mundėsoj qarkullimin e lirė tė njerėzėve dhe mallėrave pa pengesė nė gjithė territorin e Kosovės. Kėtė duke vazhduar tė ushtroj ndikimin e saj tek UNMIK dhe KFOR qė tė mundėsohet lėvizje e lirė pėr qytetarėt e Kosovės nė tėrė Kosovėn.
 
Andaj, pjesa veriore e qytetit tė Mitrovicės nuk mund tė paraqet pėrjashtim. Gjithashtu, Qeveria e Kosovės ėshtė pėrkushtuar pėr tė rindėrtuar shtepitė dhe objektet e shaktėrruar gjatė trazirave dhe kjo detyrė do tė zbatohet deri nė fund nė menyrė tė barabartė pėr tė gjithė qytetarėt e vendit.

Kryeministri gjithashtu pėrmendi rėndėsinė pėr dialog tė brendshėm nė mes tė komuniteteve, process ky qė ka pėr qėllim primar kthimin e mirėbesimit nė mes tė tė gjitha bashkėsive etnike qė jetojnė nė Kosovė.
 
 
Klinė: Situata ėshtė e qetė, por ende nuk ėshtė e favorshme pėr kthimin e tė gjithė tė tė zhvendosurve
 
Klinė, 13 maj 2004 - Nė njė atmosferė konstruktive dhe me diskutime tė gjata zhvilloi punimet grupi punues pėr kthimin e tė zhvendosurve nė kėtė komunėn e Klinės.

Kjo ėshtė njė ēėshtje e rėndėsishme pėr implementimin e standardeve pėr Kosovėn, tha administratori ndėrkombėtar Ylmaz, i cili shprehu kėnaqėsinė pėr mbarėvajtjen dhe konstruktivitetin e punėve tė kėtije takimi.

Nė kėtė takim pėrpos pėrfaqėsuesve tė pushtetit komunal, ishin tė pranishėm edhe pėrfaqėsuesit e partive politike si dhe e DRC-sė, organizatė qė do tė kontribuojė nė kthimin e tė zhvendosurve nė fshatin Videje.

Kryetari i komunės Ramė Manaj shprehu gatishmerinė qė kontributi i KK nuk do tė mungojė dhe se komuna ėshtė e barabartė para ēdo qytetari tė saj.

Nė vazhdim administratori ndėrkombėtar pėrmendi edhe faktin se po punohet qė edhe banorėt e fshatit Binxhe dhe Grapce tė kenė tė zgjidhura kontestet pronėsore. Poashtu tha se familjarėt e kthyer do tė kenė mundėsi qė fėmijėt e tyre mund tė ndjekin mėsimet nė shkollė si tė gjithė nxėnėsit e tjere.

Nė kėtė takim morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e fshatit Videjė, nga tė dy komunitetet, ai shqiptar dhe serb.
Pėrfaqėsuesi i KFOR-it tha se nė Klina edhe pse situata ėshtė e qetė, gjendja ende nuk ėshtė e favorshme pėr kthimin e tė gjithė tė tė zhvendosurve.

Pėrfaqėsuesit e DRC-sė shpjeguan planin qė bėn tė mundur ndėrtimin e 40 shtėpive dhe infrastruktureė, duke mos e pėrjashtruar edhe meremetimin e disa tė tjerave. Nė kėtė takim foli edhe pėrfaqėsuesi i serbėve tė Videjės, Vlladan Prodoviq, i cili tha se ky projekt ėshtė ndėr mė tė mirėt deri mė tani.

Pėrfaqėsuesit e partive politike pėrkrahėn kthimin e serbėve, por kėrkuan njė angazhim rreth fatit tė pagjeturve, njė integrim nė shoqėrinė kosovare tė pakicave, duke njohur realitetin e ri ,si dhe kundėrshtuan ēdo enklavizim tė mundshėm.
 
 
Komisioneri Feler shpreh pikėllimin e thellė pėr vrasjen e pjesėtarit tė SHPK-sė
 
Prishtinė, 13 maj 2004 - Komesioneri i policisė sė UNMIK-ut Shtefan Feler, me rastin e vdekjes tragjike tė pjesėtarit tė SHPK-sė nė rajonin e Prizrenit Ilir Llapatinca, ka shprehur pikėllimin e tij tė thellė. "Me pikėllim tė thellė, mora lajmin pėr vdekjen e policit Ilir Llapatinca", thotė Feler nė njė njoftim pė media.

Ai ishte nisur pėr tė ndihmuar nė njė konflikt familjar nė fshatin Vraniq, ku u qėllua me armė zjarri. Nė kėtė shkėmbim zjarri polici i SHPK-sė Ilir Llapatinca ka marrė plagė vdekjeprurėse.
 
Polici i ndjerė la pas veten gruan me dy fėmijė. "Si komisioner i policisė jam i prekur thellė me kėtė humbje. Polici Llapatinca sakrifikoi jetėn e tij nė mbrojtje tė qytetarėve tė Kosovės", thekson komisioneri i policisė sė UNMIK-ut Shtefan Feler.
 
 
Banka Botėrore pėrfundoi projektin pėr aftėsimin e gjykatėsve
 
Prishtinė, 13 maj 2004 - Pėrfundoi projekti i Bankės Botėrore pėr aftėsimin e gjykatėsve kosovarė nė fushėn ekonomike dhe gjykatave pėr pėrmirėsimin e kualitetit tė shėrbimeve juridike nė Kosovė.

Qė nga viti i kaluar Banka Botėrore ka ndihmuar Departamentin e administratės gjyqėsore nė njė projekt pėr pėrforcimin e kapaciteteve tė gjykatės ekonomik dhe asaj supreme si dhe nė pėrmirėsimin e cilsive tė shėrbimeve juridike nė Kosovė.
 
 
Presidenti Rugova priti kėshilltarin pėr mbrojtje nė Misionin e SHBA-ve nė NATO
 
Prishtinė, 12 maj 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka pritur dje nė njė takim z. Evand Gellbrajt, kėshilltar pėr mbrojtje nė Misionin e Shteteve tė Bashkuara nė NATO, i cili shoqėrohej nga shefja e Zyrės amerikane nė Prishtinė, Marsi Ris. Nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr gjendjen aktuale nė Kosovė dhe pėr perspektivėn politike dhe ekonomike tė vendit tonė.

Me kėtė rast Presidenti Rugova ka theksuar se njohja ndėrkombėtare e pavarėsisė sė Kosovės do tė qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės dhe do tė siguronte mundėsi pėr zhvillim mė tė shpejtė demokratik e ekonomik tė vendit tonė. Pavarėsia e vendit do tė ndihmonte edhe nė pėrshpejtimin e proceseve integruese brenda shoqėrisė, ka theksuar Presidenti Rugova.

Z.Gallbrajt, pėrfaqėsues i sekretarit amerikan tė Mbrojtjes nė Evropė, ka theksuar pėrkushtimin e Shteteve tė Bashkuara nė pėrpjekjet e pėrbashkėta pėr tė zgjidhur ēėshtjen e Kosovės, njofton Zyra pėr Informim e Presidentit Rugova.
 
 
KFOR-i hedh poshtė pohimet e Holkerit para Kėshillit tė Sigurimit
 
12 maj 2004 - KFOR-i nėpėrmjet njė komunikate ka hedhur poshtė pohimet e shefit tė UNMIK-ut, Hari Holkeri, se forcat e KFOR-it i kanė pėrforcuar radhėt e veta vetėm pas trazirave tė marsit.
 
Nė fjalimin para Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, tė martėn, Holkeri nė lidhje me ngjarjet e marsit rreth reagimit tė bashkėsisė ndėrkombėtare qė tė parandalohet dhuna ka thėnė: "UNMIK-u nuk ka pasur mjete pėr tė pėrforcuar forcat e veta tė sigurimit, ndėrsa KFOR-i ka pėrforcuar trupat e tij vetėm pas dhunės sė marsit".

"KFOR-i hedh poshtė njė deklaratė tė tillė. Dje kemi pranuar njoftimin e UNMIK-ut lidhur me fjalimin e Holkerit para Kėshillit tė Sigurimit. Sipas kėtij njoftimi Holkeri ka thėnė se KFOR-i nuk ka marrė pėrforcime krejt pėrderisa dhuna ėshtė ndaluar.
 
Mirėpo pėrforcimi i forcave tona ka pasur njė rol kyē nė ndalimin e dhunės sė marsit. Nė afat prej 24 orėve pėrforcimi i parė ėshtė gjetur nė terren dhe ka marrė pjesė nė qetėsimin e situatės. Forcat operative rezervė kanė pasur rolin kryesor nė misionin e KFOR-it qė nė Kosovė tė sigurojnė paqe dhe qetėsi dhe kėshtu edhe do tė vazhdojmė", thuhet nė komunikatėn e KFOR-it.
 
 
Nė takimin Daci - Pėllumbi u theksua se bashkėpunimi mes Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė shumė i mirė
 
Tiranė, 13 maj 2004 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci me ftesė tė homologut tė tij Servet Pėllumbi po qėndron nė Shqipėri, ku po takohet me krerėt mė tė lartė tė shetit shqiptar me qėllim tė intensifikimit tė marrėdhėnieve Prishtinė - Tiranė dhe bashkėpunimin mė tė madh ndėrmjet dy vendeve pėr tė ēuar pėrpara zhvillimet evroatlantike.

Kryeparlamentari Daci pas takimit me kryetarin e Kuvendit tė Shqipėrisė Servet Pėllumbi, qė ka zgjatur 90 minuta, u shpreh para gazetarėve se pėr sfidat qė po kalon Kosova dhe rajoni, nuk ka mundur tė gjejė adresė mė tė veēantė dhe mė kuptimplote se sa Parlamentin shqiptar dhe pėrgjithėsisht Shqipėrinė pėr mbėshtetjen qė nė planin e sensibilizimit qė po i jep ēėshtjes sė Kosovė nė kancelaritė dhe institucionet vendimarrėse ndėrkombėtare.
 
Daci shtoi se nuk ka asnjė dallim nė qasje dhe nė vizion mes tyre pėr Kosovėn dhe Kuvendi i Kosovės ka njė mbėshtetje tė fuqishme tė Kuvendit tė Shqipėrisė, veēmas tė kryetarit Pėllumbi, tha z. Daci.

Ndėrkaq, kryetari i Kuvendit tė Shqipėrisė, Servet Pėllumbi tha se i vinte mirė qė institucionet e Kosovės dhe populli i Kosovės kapėrcyen problemet e shfaqura nė ngjarjet e shfaqura tė 17 e 18 marsit.
 
Pėllumbi tha se nė Kosovė u tregua nga tė gjithė pjekuria dhe vetėpėrmbajtja. Ai vlerėsoi se bashkėpunimi mes Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė shumė i mirė, por tha se duhet punuar mė shumė bashkarisht pėr pėrmbushjen e standardeve, qė do tė ēojnė nė pėrcaktimin final tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

Kryeparlamentari Daci sot do tė zhvillojė takime tė veēanta me presidentin Moisiu, kryeministrin Nano, me ministrin e Jashtėm Kastriot Islami dhe liderin e opozitės Sali Berisha.
 
 
Nė rajonin e Prizrenit vritet njė pjesėtar i SHPK-sė
 
Prizren, 13 maj 2004 - Njė pjesėtar i Shėrbimit Policor tė Kosovės ka vdekur nga plagėt e marra nė njė sulm nė rajonin e Prizrenit. Siē njoftojnė mediat lokale, polici ishte plagosur me armė zjarri mbrėmė nė pėrpjekje pėr tė arrestuar njė person tė fshatit Vraniq tė Therandės, i cili po mbante peng njė grua dhe fėmijėt e saj. Me atė rast edhe polici ka plagosur pėr vdekje personin e dyshuar.

Polici i plagosur ishte dėrguar nė spitalin e KFOR-it gjerman, ku kishte vdekur sot nė mėngjes.
 
 
Qeveria e Kosovės debatoi pėr gjendjen nė QKU dhe pėr rindėrtimin e dėmeve nga trazira e marsit
 
Prishtinė, 13 maj 2004 - Gjendja nė Qendrėn Klinike Universitare dhe puna e Komisionit pėr rindėrtimin e dėmeve nga trazirat e marsit ishin dy ēėshtjet kryesore tė agjendės sė djeshme tė Qeverisė sė Kosovės. Zėdhėnėsja Mimoza Kusari tha se kabineti i ka dhėnė pėrkrahje tė plotė ministres sė Shėndetėsisė Mumxhi pėr punėn qė po bėn nė QKU.
 
Nė kuadėr tė raportit pėr kėtė qendėr universitare u shqyrtua edhe forma e furnizmit me barėra, si dhe u theksua se domosdoshmėrisht duhet tė vendoset rregulli dhe transparenca nė furnizim, tė jetė e njohur gjithmonė origjina e furnizimit me barna dhe menaxhimi mė i mirė nė mėnyrė qė tė eliminohen mundėsitė e keqpėrdorimeve. Ministrat kanė diskutuar edhe pėr punėn e Komisionit pėr menaxhimin e fondeve tė kryesuar nga ministri Brajshori.
 
U raportua se tenderėt janė hapur nė komunat e Fushė-Kosovės dhe tė Vushtrrisė, si dhe kontratat pėr kompanitė fituese nė kėto dy komuna dhe tė nėnshkruhen brenda javės. Tenderi ėshtė nė procedurė e sipėr nė Komunėn e Mitrovicės, ndėrkaq pritet disa nga familjet e komunitetit serb nė Komunėn e Kastriotit e tė Ferizajit tė kthehen nė shtėpitė e tyre sė shpejti pasi qė dėmet nuk kanė qenė tė mėdha nė vendbanimet e tyre.

Ndėrkaq demarkacioni i vijės kufitare ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės, do tė zgjidhet nė vitin 2005 me ndėrmjetėsimin e njė pale tė tretė, ka thėnė zėdhėnėsja e Qeverisė sė Kosovės.
 
 
Pomeroj thotė se komuniteti ndėrkombėtar duhet ta pėrqėndrojė vėmendjen mė shumė tek Kosova
 
Uashington, 13 maj 2004 - Anėtari i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan Erl Pomeroj thotė se komuniteti ndėrkombėtar duhet ta pėrqėndėrojė vėmendjen mė shumė tek Kosova.

Kongresisti Pomeroj thotė se me problemet nė Irak vėmendja e administratės amerikane ka ndryshuar, por pas dhunės sė muajit mars nė Kosovė ėshtė e nevojshme qė komuniteti ndėrkombėtar tė ushtrojė mė shumė presion pėr tė garantuar se do tė bėhet pėrparim nė politikėn standardet para statusit, ka thėnė z. Pomeroj nė njė intervistė pėr "Zėrin e Amerikės".
 
 
Sot nė Prishtinė mbahet takimi i katėrt i mekanizmit pėrcjellės tė procesit tė stabilizim-asociimit pėr Kosovėn
 
Prishtinė, 13 maj 2004 - Pėrfaqėsuesi i Shtyllės sė Katėrt tė UNMIK-ut konfirmoi se sot dhe nesėr nė Prishtinė do tė mbahet takimi i katėrt me radhė i mekanizmit pėrcjellės tė procesit tė stabilizim-asociimit pėr Kosovėn.
 
Takimi do tė kryesohet nga zėvendėsshefi i UNMIK-ut Ēarls Brajshou, kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi dhe drejtori i Drejtoratit tė Komisionit Evropian pėr Ballkanin Perėndimor, Rajnhard Pribe. Takimi do tė pėrqėndrohet nė standardet pėr Kosovėn, zhvillimin ekonomik dhe bujqėsinė.
 
 
Shkalla e vdekshmėrisė sė foshnjeve para lindjes nė Kosovė ėshtė 28 nė 1000 foshnje
 
Prishtinė, 13 maj 2004 - Shkalla e vdekshmėrisė sė foshnjeve para lindjes nė Kosovė ėshtė 28 nė 1000. Kjo e dhėnė ėshtė publikuar nė konferencėn: "Gjendja perinetale nė Kosovė gjatė vitit 2003". Kushtet e vėshtira sociale, ekonomike dhe shėndetėsore u pėrmendėn si faktorėt kryesorė tė vdekshmėrisė perinetale nė vendin tonė.

Nė konferencėn gjendja perinatale nė Kosovė gjatė vitit 2003 u tha se vetėm me angazhimin e pėrbashkėt tė tė gjitha institucioneve shėndetėsore mund tė ndikohet nė uljen e shkkallės sė lartė tė vdekshmėrisė sė foshnjeve nė Kosovė.
 
 
Nė Gjakovė u hap edicioni i nėntė i panairit "Kosova 2004"
 
Gjakovė, 13 maj 2004 - Nė Qendrėn e Panaireve nė Gjakovė dje u hap edicioni i nėntė i panairit "Kosova 2004", nė tė cilin po marrin pjesė dhjetra firma nga Kosova dhe jashtė saj. Mark Ēulaj, organizatori i panairit, bėri tė ditur se nė panairin e kėsaj pranvere kanė shprehur interesimin pėr tė marrė pjesė firmat, tė cilat edhe mė herėt kanė qenė pjesėmarrėse nė panair, por sipas tij, ka edhe qė pėr herė tė parė prezentohen para stendave tė kėtushme.
 
 
Hezbollah prerjen e kokės sė pengut amerikan e vlerėson krim tė neveritshėm
 
Bejrut, 13 maj 2004 - Grupimi gueril libanez Hezbollah ka dėnuar prerjen e kokės pengut amerikan tė cilin e mbanin tė ngujuar ekstremistėt irakianė, duke e vlerėsuar kėtė akt krim tė neveritshėm qė fyen parimet e fesė islame.

"Hezbollah dėnon kėtė akt tė tmerrshėm i cili islamit dhe muslimanėve u ka shkaktuar dėm tė madh, e tė cilin e ka bėrė grupimi qė pohon se i takon fesė sė mėshirės, ngushėllimit dhe parimeve humane", thuhet nė njė komunikatė tė kėtij grupimi shiit nė Liban.
 
 
Shtatė palestinezė tė vrarė nė Gaza
 
Gaza, 13 maj 2004 - Shtatė palestinezė janė vrarė nė njė sulm me raketa nga izraelitėt nė njė kamp refugjatėsh nė Rripin e Gazės. Sulmi ndodhi nė kufi tė kampit Rafah tė refugjatėve nė pjesėn jugore tė Rripit.

Me kėtė rast edhe pesė tė tjerė u plagosėn. Ushtria izraelite thotė se tė vdekurit ishin nė mes njė grupi qė po pėrgatiteshin pėr tė vendosur mjete shpėrthyese.

Nė atė kohė izraelitėt po kryenin njė operacion tė madh nė zonė. Ata kishin ardhur pėr tė marrė kufomat e pesė ushtarėve tė tyre tė vrarė nga shpėrthimi i njė bombe.

Sė paku 14 palestinezė u vranė dhe mė shumė se 170 tė tjerė janė plagosur gjatė luftimeve nė Gaza.
 
 
Akuza pėr abuzim dhe nė Afganistan
 
Kabul, 13 maj 2004 - SHBA ėshtė akuzuar nga njė organizatė e tė drejtave tė njeriut pėr abuzim sistematik tė tė burgosurve nė Afganistan.

Human Rights Watch tha se kishte dokumentuar disa raste tė keqtrajtimit, tė ngjashme me ato qė njoftohen tė kenė ndodhur nė Irak dhe ka paralajmėruar autoritetet amerikane pėr kėto probleme.

Ato pėrfshinin mungesė tė theksuar gjumi, rrahje tė rėnda dhe zhveshje e fotografim tė tė burgosurve.

Akuza nga Human Rights Watch vjen njė ditė pasi njė zėdhėnės ushtarak amerikan nė Kabul tha se po kryheshin hetime mbi disa akuza tė abuzimit tė njė oficeri afgan tė arrestuar vitin e kaluar si dhe dhe vdekjet e tė burgosurve qė nga viti 2002.
 
 
Nga njė shpėrthim bombe nė Falluxha janė plagosur tė paktėn katėr marinsa amerikanė
 
Falluxha, Irak, 13 maj 2004 - Njė bombė ka shpėrthyer sot (e enjte) afėr qytetit irakian Falluxha dhe kėshtu ka plagosur tė pakten katėr marinsa amerikanė, njėri syresh rėndė, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt, njofton Rojter.
 
Zėdhėnėsi ushtarak amerikan ka refuzuar tė komentojė nėse ky sulm do ta prishė armėpushimin ndėrmjet forcave amerikane dhe guerilėve. Ai vetėm tha se "aktiviteti terrrorist po vazhdon nė Falluxha".
 
 
Edhe pas arritjes sė Ramsfeldit nė Bagdad, vazhdojnė luftimet e ashpra
 
Qerbela, 13 maj 2004 - Forcat amerikane kanė zhvilluar edhe sot (e enjte) luftime tė ashpra me milicinė irakiene nė Qerbela, njofton AP. Tymi i dendur ka mbuluar kėtė qytet tė shenjtė irakian nga shkėmbimi i zjarrit dhe shpėrthimet e shumta.
 
Luftimet po bėhen pas arritjes sė sekretarit amerikan tė Mbrojtjes, Donald Ramsfeld, nė kryeqytetin irakian, Bagdad, nė njė vizitė tė paparalajmėruar, qė ka pėr qėllim qetėsimin, siē thuhet, tė stuhisė lidhur me abuzimet e tė burgosurve dhe ngritjen e moralit tė trupave amerikane.
 
Ai shoqėrohet me gjeneralin e Forcave Ajrore Amerikane, Riēard Mejers dhe disa zyrtarė tė Pentagonit.
 
 
Bush tha se nuk ka justifikim pėr vrasjen brutale tė civilit amerikan nė Irak
 
Uashington, 13 maj 2004 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush thotė se nuk ka asnjė lloj justifikimi pėr vrasjen brutale duke i prerė kokėn civilit amerikan Nikolas Berg nė Irak. Ndėrkohė Shtėpia e Bardhė u zotua t'i nxjerrė vrasėsit para drejtėsisė.

Presidenti Bush bėri dje njė deklaratė tė shkurtėr duke i shprehur ngushėllimet familjes dhe miqve tė zoti Berg. Vrasėsit thanė se po hakmerreshin pėr abuzimin e tė burgosurve irakianė nga forcat amerikane.

Bush tha se terroristėt qė vranė zotin Berg po pėrpiqen tė thyejnė vullnetin dhe vendosmėrinė e Amerikės, por shtoi se Shtetet e Bashkuara do ta ēojnė deri nė fund misionin e tyre pėr tė ndėrtuar njė shoqėri tė lirė dhe paqėsore nė Irak.
 
 
"Lufta revolucionare" greke kėrcėnon Lojrat olimpike nė Athinė
 
Athinė, 13 maj 2004 - Grupimi ekstremist i majtė terrorist grek "Lufta revolucionare" u ka drejtuar njė kėrcėnim vizitorėve qė do tė shkojnė nė Lojrat olimpike nė Athinė dhe ka marrė pėrgjegjėsinė pėr atentatin e 5 majit ndaj njė stacioni policor.

"Tė gjithė pėrfaqėsuesit e kapitalit ndėrkombėtar dhe njerėzit afaristė, mercenarė anembanė botės, zyrtarė shtetėrorė, si dhe turistė tė pasur perėndimorė qė plnafikojnė tė marrin pjesė nė Lojrat olimpike, janė tė padėshirueshėm", thuhet nė njė komunikatė tė botuar nė gazetėn e pėrjavshme greke "Pontiki".

Ndėrkohė, qeveria greke nuk i ka kushtuar vemendje tė veēantė atentatit tė 5 majit, duke konsideruar se autorėt nuk kanė aftėsi tė vėrtetė operative dhe se nuk kanė dėshmi pėr lidhje me Lojrat olimpike, njofton AFP.
 
 
Palestinezėt ia kanė dorėzuar Izraelit kufomat e 6 ushtarėve tė vrarė nė Gaza
 
Gaza, 13 maj 2004 - Dy zyrtarė palestinezė dhe njė diplomat egjiptian ia kanė dorėzuar Izraelit nė vendkalimin kufitar Erez kufomat e gjashtė ushtarėve tė vrarė izraelitė nė qytetin Gaza ka bėrė tė ditur njė zyrtar palestinez, njofton AFP. Izraeli nuk e ka konfirmuar kėtė informacion. Njė zėdhėnės ushtarak izraelit ka thėnė me kusht anonimiteti se "ne nuk do ta komentojmė kėtė ēėshtje".
 
 
Tė paktėn 30 njerėz janė vrarė nė pėrleshjet dyditore nė Nigeri
 
Kano, Nigeri, 13 maj 2004 - Qetėsia ėshtė rikthyer nė qytetin verior nigerian Kano pas dy ditėsh dhune tė pėrgjakshme, ka bėrė tė ditur sot (e enjte) policia, njofton BBCWrld. Tė paktėn 30 njerėz njoftohet tė jenė vrarė dhe 50 tė tjerė janė plagosur nė pėrleshjet dyditore tė protestuesve me policinė.
 
Protesta janė zhvilluar nė shenjė hakmarrjeje kundėr njė masakre tė muslimanėve nė fillim tė kėtij muajiqė kishin bvėrė militantėt kristianė.
 
 
Mbi 30 mijė kileanė janė torturuar ose burgosur pėr bindje politike gjatė regjimit 17-vjeēar tė Pinoēetit
 
Santiago, Ēile, 13 maj 2004 - Mė shumė se 30 mijė kileanė thuhet se janė torturuar ose burgosur pėr bindje politike gjatė regjimit 17-vjeēar tė Pinoēetit nė Ēile, qė ka pėrfunduar mė 1990, ka bėrė tė ditur njė komision qeveritar, qė ka verifikuar abuzimet e atėhershme tė tė drejtave tė njeriut.
 
Grupet e tė drejtave tė njeriut kanė kritikuar kėtė komision qeveritar dhe ata besojnė se gjatė qeverimit ushtarak janė torturuar dhe burgosur mbi 100 mijė njerėz.
 
 
Kleriku radikal shiit Al Sadėr deklaron se do tė vazhdojė luftėn e tij kundėr forcave amerikane
 
Qerbela, 13 maj 2004 - Kleriku radikal Shiit, Moktada al-Sadėr, thotė se do tė vazhdojė luftėn e tij kundėr forcave amerikane nė pjesėt jugore dhe qendrore tė Irakut, pasi tė paktėn 22 nga anėtarėt e grupit tė tij ekstremist u vranė nė luftimet me trupat amerikane nė Qerbela gjatė natės.

Guvernatori rajonal i Naxhafit tha se do tė shtynte procedurėn ligjore kundėr Moktada al-Sadrit nė qoftė se ai ēmobilizon forcat e tij. Kleriku kėrkohet nga autorietet irakiane pėr vrasjen e njė figure rivale fetare vitin e kaluar.
 
 
Nė bombardimet raketore nė Gaza Izraeli ka vrarė 10 palestinezė
 
Gaza, 13 maj 2004 - Izraeli ka vrarė sot (e enjte) 10 palestinezė nė bombardimet raketore nė pjesėn jugore tė Gazės, njofton Rojter. Incidenti ka ndodhur pas vrasjeve qė i shkatuan ditė mė parė nė prita njėra palė tjetrės, kur humben jetėn 11 ushtarė izraelitė, qė ishin vrasjet mė tė rėnda qė kishte pėsuar ushtria izraelite nė dy vjetėt e kaluara.
 
 
Ramsfeld mbėrriti sot pa paralajmėrim nė vizitė nė Bagdad
 
Bagdad, 13 maj 2004 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes Donald Ramsfeld mbėrriti sot pa paralajmėrim nė vizitė nė Bagdad, ku tashmė i ka filluar bisedimet me zyrtarėt ushtarakė amerikanė nė Irak.
 
Mė herėt sekretari amerikan i Mbrojtjes ka deklaruar se nuk ka pasur gabime tė mėdha ndaj tė burgosurve irakianė. Ramsfeld edhe mė tutje ndodhet nėn presionin e kritikave tė opinionit dhe veēanėrisht tė anėtarėve tė Partisė Demokratike pėr shkak tė sjelljeve tė ushtarėve amerikanė ndaj tė burgosurve irakianė.
 
 
Shpėrthim nė Athinė
 
Athinė, 13 maj 2004 - Para njė banke nė periferi tė Athinės sot nė mėngjes ėshtė aktivizuar njė mjet shpėrthyes qė ka shkaktuar dėme tė vogla materiale, ndėrkaq viktima nuk ka pasur, ka bėrė tė ditur policia. Njė bombė tjetėr, e vendosur para njė banke tjetėr nuk ka shpėrthyer.
 
Ky zhvilllim ka shqetėsuar edhe mė tepėr banorėt tė cilėt nga frika prej sulmeve terroriste janė nė pritje tė Lojrave olimpike.
 
 
Kina ka dėnuar aktivistin me banim nė SHBA, Jang Xhianli, me 5 vjet burg
 
Peking, 13 maj 2004 - Kina ka dėnuar aktivistin me banim nė SHBA, Jang Xhianli, me pesė vjet burg pėr hyrje ilegale nė vend dhe pėr spiunim nė favor tė Tajvanit, njofton BBCWorld. Jang ka shkuar nga Kina nė SHBA pas demonstratave prodemokratike nė Sheshin Tienanmen mė 1989.
 
Ai e kishte tė ndaluar hyrjen nė Kinė, por ai kishte shkuar atje mė 2002 me njė pasaportė tė njė shoku. SHBA-tė kanė kėrkuar lirimin e tij. Sipas agjencisė zyrtare tė lajmeve, ai ėshtė akuzuar pėr spunim nė favor tė Tajvanit.

  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.