|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E hėne, 10 maj 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Holkeri nuk ka nėnshkruar asnjė marrėveshje sekrete me Beogradin lidhur me planin serb pėr Kosovėn

  • Ministri Osmani pėrgėzoi pjesėmarrjen e fėmijėve tė Qendrės sė Pionierėve tė Prishtinės nė njė festival nė Turqi

  • N. Baliq: Vatan ėshtė i gatshėm tė punojė me ata qė kanė qėllim pėrparimin e Kosovės

  • Shoqata e grave "Hanimeli" nderoi ministren Mumxhi me mirėnjohjen "Nėna e vitit"

  • Nė Bernė tė Zvicrės u mbajt njė akademi pėrkujtimore kushtuar profesor Fehmi Aganit

  • Komesioneri i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme, Kris Paten sot viziton Kosovėn

  • Dita e Evropės u festua edhe nė Kosovė

  • Nė Butovc tė Prishtinės u gjet i vrarė Burim Spanca

  • Nė Kosovė brenda 24 orėve nė ka ndodhur njė vetėvrasje dhe ka humbur njė djalė 20 vjeēar

  • Ministrat e brendshėm tė Shqipėrisė dhe Maqedonisė diskutuan pėr bashkėpunimin nė luftė kundėr krimit tė organizuar

  • Kuvendi komunal i Preshevės studentėve me kushte tė rėnda materiale u ka ndarė 102 bursa

  • Kroacia ėshtė e detyruar ta ekstradojė Boshkovskin nė Maqedoni

  • Paralajmėrimet serbe pėr ndėrtimin e bazės ushtarake nė Luginėn e Preshevės shkaktojnė shqetėsime te popullata shqiptare

  • Nė Kirkuk janė vrarė njė jugafrikan dhe njė irakian, kurse njė zelandas ėshtė plagosur

  • Policia italiane ka arrestuar njė imam algjerian dhe 4 tunizianė

  • Ushtarėt izraelitė kanė vrarė 2 palestinezė tė armatosur

  • Nė Kabul janė therur dhe pastaj janė mbytur me gurė 2 burra tė huaj

  • Nė Ēeēeni ėshtė varrė presidenti prorus dhe 6 persona tė tjerė

  • Autoritetet amerikane japin urdhėr pėr hapjen e procesit nė ēėshtjen e abuzimeve

  • Sharon do ta ndryshojė planin e hedhur poshtė pėr tėrheqje nga Rripi i Gazės

  • Administrata shpreh mbėshtetje tė fortė pėr sekretarin Ramsfeld

  • Arafat thotė se krijimi i shtetit palestinez vitin e ardhshėm ėshtė real

  • Bler u ka kėrkuar falje tė burgosurve irakianė

  • Janė vrarė edhe 16 pjesėtarė tė Armatės sė Mehdiut tė Moktada Sadrit

  • Kryengritėsit kanė vrarė 2 nga truprojet e guvernatorit irakian tė provincės Dijala

  • Trupat izraelite kanė shkatėrruar 13 shtėpi palestineze nė Gaza

 
  
Holkeri nuk ka nėnshkruar asnjė marrėveshje sekrete me Beogradin lidhur me planin serb pėr Kosovėn
 
Prishtinė, 10 maj 2004 - UNMIK-u konstaton se kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri gjatė vizitės nė Beograd nuk ka nėnshkruar asnjė marrėveshje sekrete me qeverinė e Koshtunicės lidhur me planin serb pėr decentralizimin e pushtetit nė Kosovė. Kėshtu ėshtė shprehur zėdhėnėsi i UNMIK-ut Xhejms Billi.

"Nu ka asnjė marrėveshje tė re me Beogradin dhe nuk ėshtė formuar asnjė trup, formė apo organizėm i pėrbashkėt UNMIK-Beograd pėr decentralizimin e pushtetit nė Kosovė.
 
Ky ishte vetėm njė takim i Holkerit mė kryeministrin serb Koshtunica dhe nė mesin e shumė temave tė diskutuara ishte edhe ajo pėr planin e Serbisė pėr Kosovėn. Holkeri ėshtė pajtuar pėr ta informuar Serbinė pėr zhvillimet nė Kosovė", ka thėnė Billi.
 
 
Ministri Osmani pėrgėzoi pjesėmarrjen e fėmijėve tė Qendrės sė Pionierėve tė Prishtinės nė njė festival nė Turqi
 
Prishtinė, 10 maj 2004 - Rexhep Osmani, ministėr i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, priti fėmijėt e Ansamblit tė Valleve tė Qendrės sė Pionierėve tė Prishtinės, tė cilėt morėn pjesė nė Festivalin Ndėrkombėtar tė mbajtur nė Turqi prej 22 deri mė 27 prill.

Paraqitja e fėmijėve tė Kosovės nė kėtė festival u vlerėsua shumė e suksesshme dhe nė nivel tė lartė. Fėmijėt lanė pėrshtypje tė shkėlqyeshme nė vallėzim, njohje tė gjuhės angleze dhe sjellje nė familjet ku ata ishin tė vendosur.

Ministri Osmani pasi pėrgėzoi paraqitjen e suksesshme tė kėtyre fėmijėve nė Turqi, premtoi se Ministria e Arsimit do t'i pėrkrahė gjithmonė aktivitetet e tilla, tė cilat e pėrfaqėsojnė Kosovėn nė dritėn e tyre tė vėrtetė.
 
 
N. Baliq: Vatan ėshtė i gatshėm tė punojė me ata qė kanė qėllim pėrparimin e Kosovės
 
Prishtinė, 10 maj 2004 - Koalicioni boshnjak Vatan ėshtė i gatshėm qė sė bashku me ata qė kanė qėllim pėrparimin e Kosovės tė punon nė krijimin e aleancave tė mėdha dhe tė reja, tė cilat do tė ndryshonin ardhmėrinė e Kosovės.
 
Kėshtu u shpreh Numan Baliq nė tubimin promovues tė koalicionit boshnjak "Vatan" dje nė Prishtinė. Nė kėtė tubim morėn pjesė edhe mysafirė nga Bosnja e Hercegovina dhe anėtarė tė partive politike vendore. Nė fjalėn e tij Baliq u shpreh se nevojitet dituri e madhe pėr tė arritur sukses dhe pėr tė ecur pėrpara.
 
Duke e kritikuar administratėn e UNMIK-ut dhe kaosin i cili mbretėron nė tregun kosovar, veēanėrisht nė importin e mallrave tė kontrabanduara me shmangie nga pagesa e doganės, Baliq tha se e gjithė kjo ka bėrė qė nė Kosovė tė shiten produktet e huaja dhe jo prodhimet vendore.
 
 
Shoqata e grave "Hanimeli" nderoi ministren Mumxhi me mirėnjohjen "Nėna e vitit"
 
Prishtinė, 10 maj 2004 - Me rastin e festės "Dita e nėnave tė botės", nė njė ceremoni rasti shoqata e grave "Hanimeli" me seli nė Prishtinė, e nderoi ministren e Shėndetėsisė Resmie Mumxhi me mirėnjohjen "Nėna e vitit".

Nė arsyetimin e Shoqatės pėr ta nderuar zonjėn Mumxhi me kėtė mirėnjohje ishin marrė parasysh aktivitetet, puna dhe pėrkushtimi i saj si nėnė dhe Ministre e Shėndetėsisė sė Kosovės.
 
 
Nė Bernė tė Zvicrės u mbajt njė akademi pėrkujtimore kushtuar profesor Fehmi Aganit
 
Bernė, 10 maj 2004 - Nė nė Bernė tė Zvicrės u mbajt njė akademi pėrkujtimore me rastin e 5-vjetorit tė vrasjes sė Akademik Fehmi Aganit, ku pos shumė aktivistėve tė LDK-sė dhe bashkatdhetarėve tanė nė Zvicėr, mori pjesė edhe bashkėshortja e profesor Aganit, Sadije Agani, si dhe kryetari i Kuvendit tė Prishtinės Ismet Beqiri dhe ai i Kuvendit tė komunės sė Podujevės Agim Veliu.

Pėr veprimtarinė politike e shkencore tė profesor Aganit foli anėtari i kryesisė sė Degės sė LDK-sė Gani Demi.

Ndėrkaq, Ismet Beqiri, kryetar i kuvendit tė Komunes sė Prishtinės, foli pėr figurėn e madhe tė profesorit si nė rrafshin shkencor ashtu edhe nė atė politik. Poashtu foli edhe Agim Veliu, kryetar i Komunės sė Podujevės, i cili pėrshkroi punėn e palodhshme politike tė profesor Aganit dhe personalitetin e tij tė madh nė tė gjitha rrafshet.

Mė fjalime tė shkurta u paraqitėn edhe Shaip Latifi dhe Nazmi Peci, anėtarė tė kryesisė sė Degės, tė cilėt evokuan kujtimet e tyre pėr profesor Aganin. Poashtu u recituan edhe poezi nga nxėnėsit kushtuar profesor Aganit dhe dėshmorėve tė tjerė tė cilat emocionun tė pranishmit.

Zonja Sadije Agani falenderoi Degėn e LDK-sė nė Zvicėr pėr organizimin e kėsaj akademie dhe foli pėr unitetin e shqiptarėve nė rrugėn drejt Pavarėsisė sė Kosovės.

Nė fund sekretari i Degės sė LDK-sė pėr Zvicė Hajdar Sadria shpalosi kujtime pėr Fehmi Aganin.
Nė fund u lexua njė telegram pėrshėndetės dėrguar nga ky tubim Presidentit Rugova.

Nė fund u shfaqėn disa pjesė filmike nga takimet e profesor Aganit nė Zvicėr qė nga viti 1990 deri nė vitin 1998.
 
 
Komesioneri i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme, Kris Paten sot viziton Kosovėn
 
Prishtinė, 10 maj 2004 - Komesioneri pėr Politikė tė Jashtme i Bashkimit Evropian, Kris Paten sot do tė vizitojė Kosovėn. Paten do tė takohet me zyrtarė ndėrkombėtarė e vendorė me tė cilėt do tė bisedojė pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė.

Njoftimet nga Brukseli thonė se Paten gjatė qėndrimit nė Kosovė dėshiron personalisht tė vėrtetohet sa ka pėrparim nė rindėrtimin e objekteve tė shkatėrruara nė Kosovė gjatė trazirave tė marsit.

Nė komunikatėn pėr shtyp tė lėshuar para nisjes sė tij, pėrpos vlerėsimit se dhuna e marsit ishte kthim serioz prapa, Paten citohet tė ketė thėnė se nė Evropė nuk ka vend pėr ata tė cilėt dhunėn dhe kėrcėnimet i konsiderojnė si instrumente legjitime tė politikės.

Komisioni Evropian ka konfirmuar se gjatė kėtyre takimeve, Paten do tė nėnvizojė rėndėsinė e pėrmbushjes sė standardeve pėr Kosovėn, tė cilat janė gjithashtu tė pėrfshira nė mekanizmat pėrcjellėse tė stabilizim - asociimit.
 
 
Dita e Evropės u festua edhe nė Kosovė
 
Prishtinė, 10 maj 2004 - Dita e Evropės ėshtė festuar edhe nė Kosovė. Kjo ditė u kujtua njė ditė mė parė me organizimin e konferencės ndėrkombėtare me pėrqėndrim nė integrimin ekonomik dhe zhvillimin e Kosovės dhe rajonit.
 
Nė kėtė konferencė, ku morėn pjesė pėrfaqėsues tė institucioneve vendėse dhe ndėrkombėtare, si dhe ligjėrues e studentė kosovarė e ndėrkombėtarė, u tha se Kosova synon familjen e bashkimit evropian. Andaj shėnimi i kėsaj dite nė Kosovė ėshtė ndjenjė gėzimi, sepse shėnon afirmimin e paqes, bashkėpunimit, zhvillimit ekonomik dhe demokracisė.

Nė Kosovė Agjencioni Evropian pėr Rindėrtim ėshtė pėrgjegjės pėr menaxhimin e programeve kryesore tė asistencės sė bashkėsisė evropiane. Duke punuar nė partneritet me vendorėt dhe me Kombet e Bashkuara nė strukturėn e UNMIK-ut, Shtylla e Katėrt e Bashkimit Evropian ėshtė duke punuar drejt ringjalljes dhe modernizimit tė strukturės ekonomike tė Kosovės.
 
 
Nė Butovc tė Prishtinės u gjet i vrarė Burim Spanca
 
Prishtinė, 10 maj 2004 - Nė fshatin Butovc tė Prishtinės ka ndodhur njė aksident tragjik, kur tre shokė kishin dalė nė gjueti. Pas disa orėsh dy shokėt kanė gjetur tė vdekur shokun e tyre Burim Spancėn.
 
Burimet e policisė kanė thėnė se ai ėshtė vrarė me armė zjarri dhe se njė armė ėshtė gjetur nė lokacionin ku ėshtė gjetur kufoma e tij. KFOR-i dhe policia kanė dalė nė vendin e ngjarjes dhe janė duke i kryer hetimet lidhur me kėtė rast.
 
 
Nė Kosovė brenda 24 orėve nė ka ndodhur njė vetėvrasje dhe ka humbur njė djalė 20 vjeēar
 
Prishtinė, 10 maj 2004 - Nė Kosovė brenda 24 orėve nė ka ndodhur njė vetėvrasje. Kėshtu policia ka gjetur trupin e pajetė tė Jakup Hajzerit, rreth tė dyzetave, i cili ka jetuar nė lagjen "Kodra e Trimave. Policia ka konstatuar se ėshtė fjala pėr vetėvrasje, por mėnyra se si ėshtė kryer ajo nuk ėshtė bėrė e ditur nga zyrtarė tė policisė.
 
Po ashtu policia ka informuar pėr njė djal tė humbur 20 vjeēar nga Prishtina. Njoftohet se ai kishte dalė nga shtėpia e tij mė 6 maj tė kėtij viti dhe prej atėherė nuk dihet asgjė pėr tė.
 
 
Ministrat e brendshėm tė Shqipėrisė dhe Maqedonisė diskutuan pėr bashkėpunimin nė luftė kundėr krimit tė organizuar
 
Ohėr, 10 maj 2004 - Ministrat e brendshėm tė Shqipėrisė dhe Maqedonisė diskutuan nė Ohėr forcimin e bashkėpunimit nė luftė kundėr krimit tė organizuar dhe trafiqeve. Ministrat e brendshėm Ilir Toska dhe Hari Kostov vendosėn tė intensifikojnė shkėmbimin e informacionit, tė ndėrmarrin hetime tė pėrbashkėta, si dhe trajnime pėr parandalimin dhe goditjen e trafiqeve ilegale tė mallėrave dhe personave.
 
Nė kėtė takim u bisedua edhe pėr sigurinė nė rajon nė kuadrin e zhvillimit tė lojrave olimpike nė Athinė. Njėherėsh u theksua se Maqedonia dhe Shqipėria angazhohen pėr krijimin e kufijėve tė atillė, ku do tė mundėsohej lėvizja e lirė e njerėzve, ideve, mallėrave dhe vlerave kulturore ndėrmjet dy vendeve.
 
 
Kuvendi komunal i Preshevės studentėve me kushte tė rėnda materiale u ka ndarė 102 bursa
 
Preshevė, 10 maj 2004 - Kuvendi komunal i Preshevės studentėve me kushte tė rėnda materiale u ka ndarė 102 bursa. Sipas Zijadin Nuhiut pėrgjegjės i Fondit humanitar tė Kuvendit komunal tė Preshevės kėto bursa u janė ndarė studentėve shqiptarė, tė cilėt studiojnė nė Universitetin e Prishtinės, tė Shqipėrisė dhe atė tė Tetovės. Konkurrenca e kandidatėve pėr kėto bursa qė do tė jenė nga 30 euro, ishte mjaft e madhe.
 
 
Kroacia ėshtė e detyruar ta ekstradojė Boshkovskin nė Maqedoni
 
Shkup-Zagreb, 10 maj 2004 - Deklaratat e zėdhėnėsit tė Ministrisė sė Brendshme tė Kroacisė se Vllado Boshkovski ėshtė shtetas kroat dhe Kroacia nuk do ta ekstradojė, por ai do tė gjykohet nė Kroaci, nuk janė tė vėrteta.
 
Kroacia ėshtė nėnshkruese e marrėveshjeve ndėrkombėtare dhe ky vend ėshtė i obliguar qė Boshkovskin ta ekstradojė nė Maqedoni, nė mėnyrė qė ai tė dalė para drejtėsisė pėr veprat pėr tė cilat akuzohet, ka thėnė ministri i Drejtėsisė sė Maqedonisė Hixhet Mehmeti.
 
 
Paralajmėrimet serbe pėr ndėrtimin e bazės ushtarake nė Luginėn e Preshevės shkaktojnė shqetėsime te popullata shqiptare
 
Preshevė, 10 maj 2004 - Paralajmėrimet e shefit tė Shtatėmadhorisė sė ushtrisė sė Serbisė dhe Malit tė Zi, gjeneralit Branko Kėrga pėr vazhdimin e ndėrtimit tė bazės ushtarake nė rajonin e Luginės sė Preshevės, kanė shkaktuar shqetėsime tė popullatės shqiptare.
 
Siē bėhet e ditur kompleksi i bazės ushtarake pėrfshin njė hapėsirė prej 52 hektarėsh dhe nė tė do tė vendoseshin rreth 1000 pjesėtarė tė ushtrisė dhe policisė serbe, tė ngarkuar pėr sigurimin e kufirit shtetėror me Maqedoninė dhe me Kosovėn.

Pėr pėrfaqėsuesit politikė dhe institucional shqiptarėd tė Luginės, ėshtė provokim i interesit tė stabilitetit dhe zhvillimeve tė gjithėmbarshme tė kėtij rajoni.

Pėrfekti i komunės sė Preshevės, Riza Halimi thotė se paralajmėrimet e tilla nuk janė nė interesin e stabilitetit dhe tė zhvillimit tė gjithėmbarshėm tė kėtij rajoni. Ai shtoi se mjetet qė janė paraparė tė investohen nė ndėrtimin e bazės ushtarake do tė ishin mė produktive po tė shfrytėzohen pėr zhvillim ekonomik dhe infrastrukturė. Z. Halimi tha se militarizimi i kėtij rajoni do tė prodhonte tensione nė tė ardhmen.
 
 
Nė Kirkuk janė vrarė njė jugafrikan dhe njė irakian, kurse njė zelandas ėshtė plagosur
 
Kirkuk, Irak, 10 maj 2004 - Tė pakten njė i huaj ėshtė vrarė sot (e hėnė) pasi personat e armatosur kanė hapur zjarr nė njė automjet nė qytetin verior irakian, Kirkuk, njofton BBCWorld. Policia ka thėnė se njė jugafrikan dhe njė irakian janė vrarė, kurse njė zelandas ėshtė plagosur nė njė breshėri zjarri, qė ka ndodhur deri sa po hynin me makinė nė qytet. Tė huajt ishin inxhinierė, kurse irakiani ishte shofer, ka thėnė policia.
 
 
Policia italiane ka arrestuar njė imam algjerian dhe 4 tunizianė
 
Romė, 10 maj 2004 - Policia italiane ka thėnė se ka arrestuar njė imam algjerian dhe katėr tunizianė tė dyshimtė pėr planifikimin e sulmeve vetėvrsėse kundėr caqeve perendimore nė Irak, njofton BBCWorld.
 
Ata janė kapur gjatė njė serie operacionesh nė Florancė dhe nė provincėn e Liguria, tė cilat ende po vazhdojnė. Operacionet ishin pjesė e hetimeve ndaj njė grupi militant islamik, Ansar al-Islam, ka thėnė policia.
 
 
Ushtarėt izraelitė kanė vrarė 2 palestinezė tė armatosur
 
Gaza, 10 maj 2004 - Ushtarėt izraelitė kanė vrarė dy palestinezė tė armatosur, tė cilėt, tė kamufluar si gra kanė, hapur zjarr nė kolonėt izraelitė, qė po kryenin njė ceromoni memoriale tė njė familjari tė vrarė javėn e kaluar nė Rripin e Gazės, kanė bėrė tė ditur burimet e sigurimit, njofton Rojter.
 
Forcat izraelite kanė vrarė tė armatosurit nė mbrojtje tė kėsaj familjeje tė sulmuar izraelite, qė pėrbėhej nga njė grua dhe katėr fėmijėt e saj.
 
 
Nė Kabul janė therur dhe pastaj janė mbytur me gurė 2 burra tė huaj
 
Kabul, 10 maj 2004 - Dy burra tė huaj, njėri zvicėran, janė therur dhe pastaj janė mbytur me gurė nė kryeqytetin afgan, Kabul, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt qeveritarė, njofton Rojter.
 
Trupa e viktimave kanė qenė tė mbėshtjellė me shallvare, kėmisha tė gjata dhe kapela leshi. Ambasada zvicėrane nė Kabul ka thėnė se janė njoftuar pėr kėto vrasje dhe kanė kėrkuar detaje nga autotiritetet. Pėr vrasjen e tyre fajėsohen militantėt talibanė.
 
 
Nė Ēeēeni ėshtė varrė presidenti prorus dhe 6 persona tė tjerė
 
Grozni, 10 maj 2004 - Njė shpėrthim i fuqishėm nė stadiumin e kryqytetit ēeēen Grozni shkaktoi vdekjen e presidentit prorus, Ahmad Kadirov dhe tė paktėn tė 6 personave tė tjerė.

Presidenti rus, Vladimir Putin, konfirmoi vdekjen e presidentit Kadirov, tė cilin ai e cilėsoi si hero, qė punoi shumė pėr popullin ēeēen. Kryeministri ēeēen, Sergei Abramove, u emėrua nė postin e presidentit tė pėrkohshėm.

Deri tani, askush nuk ka marrė pėrgjegjėsinė pėr shpėrthimin, i cili plagosi mė shumė se 50 veta. Por presidenti Putin fajėsoi pėr sulmin persona, qė ai i cilėsoi si terroristė. Me kėtė term ai ka mundėsi t'u referohet separatistėve myslimanė, qė e kishin akuzuar zotin Kadirov pėr tradhėti dhe kishin bėrė mė parė disa pėrpjekje pėr ta vrarė.
 
 
Autoritetet amerikane japin urdhėr pėr hapjen e procesit nė ēėshtjen e abuzimeve
 
Uashington, 10 maj 2004 - Autoritetet ushtarake amerikane dhanė urdhėr pėr hapjen e procesit tė parė gjyqėsor kėtė muaj kundėr njėrit prej ushtarėve tė akuzuar pėr abuzimin e tė ndaluarve nė burgun Abu Graib tė Bagdadit.

Njė zėdhėnės i ushtrisė amerikane tha dje se ushtari Jeremy Sivits nga Pansilvania do tė dalė nė gjyq mė 19 maj nė Bagdad.

Mes tė tjerash, zoti Sivits ėshtė akuzuar pėr keqtrajtimin e tė burgosurve dhe pėr mosmbrojtjen e tyre nga keqtrajtimi, aktet mizore dhe abuzimi. Nė se gjehet fajtor, ai mund tė dėnohet deri me njė vit burg dhe do tė shkarkohet nga detyra pėr sjellje tė papėrshtatshme.
 
 
Sharon do ta ndryshojė planin e hedhur poshtė pėr tėrheqje nga Rripi i Gazės
 
Gaza, 10 maj 2004 - Kryeministri izraelit, Ariel Sharon, deklaroi se do ta ndryshojė planin e hedhur poshtė pėr tėrheqjen nga Rripi i Gazės dhe tha se po e shtynė njė vizitė qė kishte nė plan tė bėnte javėn tjetėr nė Uashington, pėr t'i dhėnė vetes kohė tė hartojė njė propozim tė ri.

Radio Izraeli njoftoi se Sharon u tha dje anėtarėve tė kabinetit si ai do ta paraqesė planin e ri brenda 3 javėsh.

Plani origjinal i zotit Sharon pėr ēangazhim u hodh poshtė javėn e kaluar nga afro 60 pėrqind e anėtarėve tė Partisė Likud. Plani parashikonte tėrheqjen e tė gjitha vendbanimeve hebraike nga Rripi i Gazės, ku jetojnė rreth 75 mijė izraelitė tė rrethuar nga mė shumė se njė milionė palestinezė.
 
 
Administrata shpreh mbėshtetje tė fortė pėr sekretarin Ramsfeld
 
Uashington, 10 maj 2004 - Administrata e Presidentit Bush po shpreh mbėshtetje tė fortė pėr sekretarin e Mbrojtjes Donald Ramsfeld, megjithė thirrjet qė ai tė japė dorėheqjen ose tė shkarkohet nga detyra pėr shkak tė skandalit rreth abuzimit tė tė burgosurve irakianė.

Sipas gazetės "Nju Jork tajms", kėshilltarja pėr sigurinė kombėtare, Kondaliza Rajs, tha se Presidenti Bush vazhdon tė shprehė mbėshtetjen mė tė fortė pėr zotin Ramsfeld. Nėn-presidenti Dik Ēeni e cilėsoi zotin Ramsfeld si Sekretarin mė tė mirė tė Mbrojtjes qė kanė pasur ndonjėherė Shtetet e Bashkuara.
 
 
Arafat thotė se krijimi i shtetit palestinez vitin e ardhshėm ėshtė real
 
Ramallah, 10 maj 2004 - Presidenti palestinez Jaser Arafat tha se beson qė krijimi i shtetit palestinez vitin e ardhshėm ėshtė i mundshėm edhe pse presidenti Bush sygjeroi se njė gjė e tillė nuk ėshtė mė reale.

Arafat tha se populli i tij kishte pritur pėr krijimin e njė shteti tė pavarur para pesė vjetesh bazuar nė marrėveshje tė nėnshkruara mė parė me Shtetet e Bashkuara. Ai tha se krijimi i njė shteti tė tillė nė vitin 2005, siē kėrkohet nė marrėveshjen e paqes, ėshtė mė se realist.
 
 
Bler u ka kėrkuar falje tė burgosurve irakianė
 
Londėr, 10 maj 2004 - Kryeministri britanik Toni Bler u ka kėrkuar falje tė burgosurve irakianė qė mund tė jenė keqtrajtuar nga ushtarėt britanikė.

Nė njė intervistė nė televizionin francez, Bler tha se akte tė tilla ishin plotėsisht tė papranueshme, dhe kushdo qė do tė gjendej fajtor do tė ndėshkohej.

Megjithatė, zoti Bler tha se kėto njoftime nuk duhet tė largojnė vėmendjen nga puna e mirė qė po bėhet nga mijėra ushtarė tė tjerė britanikė nė Irak.
 
 
Janė vrarė edhe 16 pjesėtarė tė Armatės sė Mehdiut tė Moktada Sadrit
 
Bagdad, 10 maj 2004 - Tė paktėn 16 pjesėtarė tė dyshimtė tė Armatės sė Mehdiut tė Moktada Sadrit njoftohet tė jenė vrarė gjatė luftimeve tė sotme (e hėnė) me forcat e koalicionit amerikan nė Bagdad, njofton BBCWorld.
 
Ushtria amerikane ka shkatėrruar zyret e klerikut luftėnxitės nė kryeqytetin e provincės sė Sadrit, kanė thėnė dėshmitarėt. Po kėshtu, njoftohet se trupat amerikane kanė vrarė tė dielen nė Bagdad 19 pėrkrahės tė Sadrit, njė ditė pasi ėshtė arrestuar njė ndihmės i lartė i klerikut.
 
 
Kryengritėsit kanė vrarė 2 nga truprojet e guvernatorit irakian tė provincės Dijala
 
Bakuba, Irak, 10 maj 2004 - Kryengritėsit kanė bombarduar autokolonėn e guvernatorit irakian tė provincės Dijala dhe kėshtu kanė vrarė dy nga truprojet e tij dhe plagosur tre tė tjerė, ka bėrė tė ditur policia, njofton Rojter. Sulmi ka ndodhur nė dalje tė kryeqytetit provincial Bakuba.
 
Guvernatori ka shpėtuar i palėnduar. Nė tė njėjtin njoftim thuhet se ndėrkohė ka vdekur edhe njė oficer policie i plagosur tė dielen nė Bakuba nga persona tė armatosur.
 
 
Trupat izraelite kanė shkatėrruar 13 shtėpi palestineze nė Gaza
 
Gaza, 10 maj 2004 - Trupat izraelite kanė shkatėrruar sot (e hėnė) 13 shtėpi palestineze nė Gaza, njofton BBCWorld. Incidenti ka ndodhur vetėm njė ditė pasi palestinezėt e armatosur kanė hapur zjarr nga prita nė njė familje ebraitėsh, qė po kryenin njė ceremoni pėrkujtiomore.
 
Ekskavatorėt kanė demoluar shtėpitė pėrgjatė rrugės. Ishte rrėnuar edhe njė bllok banesash katėrkatėshe dhe kėshtu u lanė pa shtėpi 75 palestinezė.

  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.