|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E hėne, 3 maj 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Nė lidhje me trazirat e marsit nė Pejė ėshtė arrestuar Nexhmi Lajēi, kurse nė Istog Naser Shatri

  • Policėt serbė nė Shtėprcė i kthehen shėrbimit

  • Gjenerali Mejers nesėr viziton Kosovėn

  • Kaēanik: Ura e vjetėr i le vendin urės sė re

  • Familjarėt e imigrantėve pakistanezė tė likuiduar nga policia maqedonase do tė kėrkojnė dėmshpėrblim

  • Ministri serb mohon se Beogradi mė 1999 ka bėrė pastrim etnik nė Kosovė

  • Nė Nish ėshtė shkruar: "E kemi djegur xhaminė, tani do t'ju djegim edhe ju"

  • Organizatori i atentatit ndaj Gjingjiqit iu dorėzua policisė serbe

  • Iraku ėshtė vendi mė i rrezikshėm pėr gazetarėt

  • 11 anėtarė tė personelit tė ushtrisė amerikane vriten nė Irak

  • Sharoni sfidues pas votimit pėr Gazėn

  • Zemėrim nga fjalimi i Kastros

 
  
Nė lidhje me trazirat e marsit nė Pejė ėshtė arrestuar Nexhmi Lajēi, kurse nė Istog Naser Shatri
 
Pejė,Istog, 3 maj 2004 - Forcat e KFOR-it dje nė Pejė kanė arrestuar Nexhmi Lajēin, ish-pjesėtar i UĒK-sė dhe aktualisht kryetar i Shoqatės sė Veteranėve tė Luftės pėr rajonin e Pejės. Gjatė arrestimit janė konfiskuar dy kompjuterė dhe disa fotografi. Ndėrkaq nė Istog ėshtė arrestuar Naser Shatri dhe gjatė bastisjes atij i janė kofiskuar disa gjėra personale.

Pėrmes njė komunikate policia e UNMIK_ut ka konfrmuar arrestimin e tyre, duke mos pėrmendur emrat. Nė kuadėr tė hetimeve tė vazhdueshme lidhur me trazirat e 17 e 18 marsit, policia e UNMIK-ut tė dielėn ka ekzekutuar urdhėrarrestet pėr pesė lokalitete tė ndryshme nė qytetine Pejės, Istogut dhe nė komunėn e Pejės, thuhet nė kėtė komunikatė tė policisė sė UNMIK-ut. Gjatė kėtyre operacioneve janė arrestuar dy persona sepse kanė luajtur njė rol aktiv bė demostratat e dhunshme nė rajonin e Pejės mė 17 e 18 mars.

Sipas policisė, arrestimet janė kryer pas lėshimit tė udhėrdhėrarresteve, duke sqaruar se personat e arrestuar mund tė jenė anėtarė tė ndonjė organizate, por kėto arrestime janė bėrė nė bazė tė veprimeve tė tyre individuale dhe nuk kanė tė bėjnė me organizatat, nė tė cilat ata bėjnė pjesė. Policia thotė se hetimet kundėr kėtyre dy personave tė arrestuar janė duke u zhvilluar.
 
 
Policėt serbė nė Shtėprcė i kthehen shėrbimit
 
Shtėrpcė, 3 maj 2004 - Grupi i pjesėtarėve serbė tė SHPK-sė, tė cilėt para dy ditėsh nė shenjė proteste e kanė braktisur kėtė shėrbim, kanė vendosur qė pėrkohėsisht tė kthehen nė punė. Grupi prej 54 deputetėve tė Shėrbimit Policor tė Kosovės, tė shtunėn nė mėngjes e kanė braktisur stacionin e policisė nė Shtėrpcė, duke protestuar pėr shkak tė fshehjes sė tė vėrtetės pėr kinse implikimin e policėve shqiptarė nė dhunėn e marsit nė Kosovė.

Njoftohet se vendimin pėr kthimin nė punė pjesėtarėt serb tė SHPK e kanė marrė pas takimit me njė pjesėtar amerikan tė Komandės sė UNMIK-ut. Sipas mediave serbe, pjesėtari i komandės sė UNMIK-ut ua ka paraqitur ultimatimin policėve serbė, sipas tė cilit do tė largohen nga puna nėse sot nuk kthehen nė punė, ndėrkohė qė ai i ka plotėsuar disa kėrkesa tė policėve serbė pėr t'u kthyer nė punė.
 
 
Gjenerali Mejers nesėr viziton Kosovėn
 
Prishtinė, 3 maj 2004 - Shefi i shtabit tė bashkuar tė Ushtrisė amerikane, gjenerali Riēard Mejers nesėr do ta arrijė pėr njė vizitė nė Kosovė. Zėdhėnėsi i kontigjentit amerikan tė forcave paqėruajtėse nė Kosovė, majori Kris Kol, ka bėrė tė ditur se gjenerali Mejers do tė qėndrojė nė kampin Bondstill, tė martėn mė 4 maj, ku do tė mbajė edhe njė konferencė me gazetarė.

Sipas zėdhėnėsit, i vizitės sė kreut tė ushtrisė amerikane ėshtė tė takojė paqėruajtėsit amerikanė nė bazėn mė tė madhe ushtarake amerikane nė Ballkan. Kjo ėshtė hera e dytė qė gjenerali Meyers viziton Kosovėn, pasi herėn e parė kishte qenė nė vjeshtėn e vitit tė shkuar.
 
 
Kaēanik: Ura e vjetėr i le vendin urės sė re
 
Kaēanik, 3 maj 2004 - Dje ėshtė shkatėrruar ura nė Kaēanik, pėr t'i lėnė vend ndėrtimit tė urės sė re me fonde tė pėrbashkėta tė Kosovės, Bashkimit Evropian dhe KFOR-in e NATO-s. Ura mbi lumin Lepenc, rreth 1 km nga qyteti i Kaēanikut, ėshtė ura mė e gjatė nė rrugėn M2, e cila nis prej Prishtinės deri nė kufirin me IRJ tė Maqedonisė.
 
Rruga M2 ėshtė njė arterie e rėndėsishme tregėtare e cila shfrytėzohet shumė nga veturat dhe automjetet e rėnda. Njė rrugė anėsore e pėrkohshme u mundėson vozitėsve qė tė vazhdojnė shfrytėzimin e rrugės.

Nė vitin 2003, BE-ja bėri studimin pėr qėndrueshmėrinė e disa urave pėrgjatė rrugės M2 nga e cila rezultoi se duhej tė ndėrrmirej diēka urgjentisht. Nėn menaxhimin e Agjencisė Evropiane pėr Rindėrtim, BE-ja ndau 3 milion euro pėr projektin e forcimit dhe zėvendėsimit tė tetė urave, duke pėrfshirė kėtu edhe urėn nė Kaēanik. Ndėrsa KFOR-i ndau 1. 2 milion euro dhe Ministria e Transportit 1.8 milion euro.

Vitin e kalur, BE-ja poashtu rehabilitoi pjesėn prej 12 kilometėrshe nė rrugėn M2 dhe vendosi njė varg elementesh pėr siguri, duke pėrfshirė kėtu edhe rrjetin qė tė pengojė gurėt tė bien nė rrugė dhe ngjyrė reflektuese nė tunele.
 
BE-ja ka shpenzuar 47 milion euro pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės sė transportit tė Kosovės, duke pėrfshirė kėtu edhe punėn emergjente ne sanimin e rrugėve, rehabilitimin e 400 km rrugė kryesore, rindėrtimin e katėr urave tė dėmtuara, tė binarėve hekurudhore qė mundėsoi shtimin e vėllimit tė transportit javor pėrmes hekurudhės pėr 300%; zgjėrimin e vendkalimit tė frekuentueshėm Bllace me IRJ tė Maqdonisė, dhe riparimin e rrugėve nė disa bashkėsi tė minoriteteve Tani ėshtė duke u punuar nė rrugėn e re pėr aeroport.
 
 
Familjarėt e imigrantėve pakistanezė tė likuiduar nga policia maqedonase do tė kėrkojnė dėmshpėrblim
 
Shkup, 3 maj 2004 - Familjarėt e imigrantėve ilegalė pakistanezė, tė cilėt para dy vjetėve i kishte likuiduar policia maqedonase, kanė paralajmėruar se do tė kėrkojnė dėmshpėrblim, pasi autoritetet e Shkupit pranuan fajin.
 
Gjashtė pakistanezė, tė moshės midis 22 e 29 vjeē, janė vrarė nė mars tė vitit 2002 nė periferi tė Shkupit. Ata, siē ishte njoftuar atėherė nga autoritetet e Shkupit, kishin planifikuar sulme ndaj ambasadave tė huaja. Pakistanezėt, siē mėsohet tani, ishin vrarė nė njė incident tė kurdisur, jo lorg ambasadės amerikane nė Shkup.
 
 
Ministri serb mohon se Beogradi mė 1999 ka bėrė pastrim etnik nė Kosovė
 
Beograd, 3 maj 2004 - Ministri i Mbrojtjes sė Serbisė dhe Malit tė Zi, Pėrvosllav Daviniq e ka kontestuar deklaratėn e ministrit tė Punėve tė Jashtme tė SMZ, Vuk Drashkoviq se serbėt nė Kosovė kanė bėrė spastrim etnik ndaj shqiptarėve. Sipas tij, ishin serbėt ata qė ishin viktima tė spastrimit etnik. "Nė Serbi nuk e njoh askėnd personalisht qė do ta mbėshteste idenė e bashkėkombasit tė vet pėr pėrndjekjen etnike", ka thėnė Daviniq.

Vlerėsimin e ministrit tė Mbrojtjes, Daviniq, se nė Kosovė nuk ka pasur spastrim etnik ndaj shqiptarėve, Vuk Drashkoviq e ka vlerėsuar tė turpshme. "Kujt ai po i vardiset, cilės gėnjeshtėr po i vardiset, keni punė me tregtarė, politikanė manipulantė, mendimet PRS, gėnjeshtrave, mėnyrės sė mendimit tė Milosheviqit, ndonjė patriotizmi tė mjerė, tė bazuar nė tė pavėrtetėn, nė dyftyrėsi. Kjo askund nuk do tė na shpjerė", ka thėnė Drashkoviq.
 
 
Nė Nish ėshtė shkruar: "E kemi djegur xhaminė, tani do t'ju djegim edhe ju"
 
Nish, 3 maj 2004 - Nė njė shkollė fillore nė qytetin e Nishit janė gjetur tė shkruara grafitet prej 25 metrash: "E kemi djegur xhaminė, tani do t'ju djegim edhe ju, do tė fillojmė nga mė tė rinjtė".
 
Sipas mediave serbe, nė tabelat e basketbollit janė vizatuar kryqat. Byroja e Nishit pėr Integrime multietnike dhe multikulturale ka njoftuar se tėrė kjo ėshtė e drejtuar kundėr fėmijėve romė tė cilėt e vijojnė kėtė shkollė.
 
 
Organizatori i atentatit ndaj Gjingjiqit iu dorėzua policisė serbe
 
Beograd, 3 maj 2004 - Personi qė akuzohet se ka organizuar vrasjen e ish-kryeministrit serb, Zoran Gjingjiq, i ėshtė dorėzuar policisė nė Beograd.

Milorad Lukoviq, qė njihet si Legija dhe qė ka shėrbyer si komandant i grupit paraushtarak famėkeq "Beretat e kuqe", ka qenė i fshehur pėr mė shumė se njė vit.

Ministria e Brendshme e Serbisė ka konfirmuar se rreth orės 21.00 me orėn lokale, Milorad Lukovic iu dorėzua policėve nė rrethinė tė Beogradit.

Ata e kanė kėrkuar Lukoviqin, qė njohet mė shumė me pseudonimin Legija, pėr mė shumė se njė vit. Ai ėshtė i dyshuari kryesor pėr vrasjen e kryeministrit serb, Zoran Gjingjiq, nė mars tė vitit 2003 nė Beograd.

Gjatė arrestimit tė Lukoviqit nga rojet e tij ėshtė sulmuar njė gazetar i B92, tė cilit ėshtė shkatėrruar kamera.
 
 
Iraku ėshtė vendi mė i rrezikshėm pėr gazetarėt
 
Bagdad, 3 maj 2004 - Me rastin e "Ditės botėrore tė lirisė sė medias", "Reporterėt pa kufij" sot do tė publikojnė tė dhėnat mė tė reja pėr shkeljen e lirisė sė mediave anembanė botės. Organizatat ndėrkombėtare pėr mbrojtjen e gazetarėve theksojnė se viti 2003 pėr sigurinė e gazetarėve ka qenė njė nga vitet mė tė kėqija nė decenien e kaluar.
 
Iraku ėshtė vendi mė i rrezikshėm pėr gazetarėt, e menjeherė vijnė Kuba dhe Zimbabve, ka vlerėsuar Komiteti pėr mbrojtjen e gazetarėve. Nė Irak qė nga fillimi i luftės nė mars tė vitit tė kaluar, janė vrarė 25 gazetarė, e shmė prej tyre kanė pėsuar ose janė rrėmbyer edhe pas pėrfundimit ėt shpallur zyrtar tė luftės.
 
 
11 anėtarė tė personelit tė ushtrisė amerikane vriten nė Irak
 
Bagdad, 3 maj 2004 - 11 anėtarė tė personelit tė ushtrisė amerikane u vranė nė Irak, pėrfshirė 6, qė humbėn jetėn nga njė sulm me mortaja nė perėndim tė qytetit tė Falluxhas.

Zyrtarė ushtarakė amerikanė thanė se njė seri mortajash goditėn dje njė bazė tė ushtrisė amerikane nė periferi tė Falluxhas, duke plagosur tė paktėn 30 veta.

Nė njė operacion tjetėr, njė ushtar amerikan u vra nga njė shpėrthim bombe nė anė tė rrugės afėr qytetit Kirkuk nė veri tė Irakut. Po dje mė parė, 4 ushtarė amerikanė u vranė nė dy sulme, njėri nė Bagdad dhe tjetri nė qytetin jugor tė Amaras.

Kėto akte dhune ndodhėn ndėrkohė qė njė punėtor amerikan i rrėmbyer u iku rrėmbysve tė tij pa u dėmtuar, 3 javė pasi ishte rrėmbyer. Zyrtarė ushtarakė amerikanė thanė se shoferi i kamjonit, Thomas Hamill, doli me vrap nga njė godinė nė jug tė Tikritit dhe e identifikoi veten tek ushtarėt amerikanė.
 
Punėtori 43 vjeēar u rrėmbyer dhe prej tij nuk kishte dėgjuar njeri qė kur autokolonės sė tij iu zu pritė.
 
 
Sharoni sfidues pas votimit pėr Gazėn
 
Tel Aviv, 3 maj 2004 - Kryeministri izraelit, Ariel Sharon ka deklaruar se nuk do tė japė dorėheqjen pavarėsisht nga fakti se partia e tij, Likud, votoi kundėr planit tė tij pėr tėrheqjen e trupava dhe vendbanuesve izraelitė nga Gaza.

Sharon shprehu keqardhje, por tha se e respekton rezultatin e votimit tė sė dielės. Megjithatė, duket se ka pėsuar njė disfatė politike shkatėrruese.

Tani ai po konsultohet me kėshilltarėt e vet pėr tė vendosur se cili do tė jetė hapi tjetėr qė do tė bėjė.

Anėtarė tė partisė sė tij djathtiste Likud, kanė votuar nė shumicė kundėr planit tė tij pėr tėrheqjen e forcave izraelite dhe evakuimin e vendbanuesve izraelitė nga Rripi i Gazės.
 
 
Zemėrim nga fjalimi i Kastros
 
Meksiko, 3 maj 2004 - Dy vende tė Amerikės Latine, Meksika dhe Peruja, po tėrheqin ambasadorėt nga Kuba pėr shkak tė disa deklaratave tė presidentit kubanez, Fidel Kastro. Meksika ndėrkohė, i ka kėrkuar ambasadorit kubanez qė tė largohet menjėherė nga qyteti i Meksikės.

Ministri i Jashtėm I vendit, Luis Ernesto Derbez, u ankua se Kuba kishte ndėrhyrė nė punėt e brendshme tė Meksikės.

Ai tha se kritikat ndaj vendit tė tij, qė z. Kastro bėri nė njė fjalim qė mbajti me rastin e 1 Maj-it, nuk mund tė anashkalohen.

Duke njoftuar tėrheqjen nga Kuba tė ambasadorit tė vet atje, edhe qeveria peruane u ankua pėr fjalimin e z. Kastro.

Presidenti kubanez i kritikoi tė dy vendet pėr mbėshtetjen qė ato i dhanė njė rezolute nė Komisionin e OKB-sė pėr tė Drejtat e Njeriut, ku Kuba kritikohej.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.