|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Postfestum organizim-ēorganizimeve allashqiptarēe!

 
 

KUR PĖSIMET NUK SHNDĖRROHEN NĖ MĖSIME

 
 

 
3 maj 2004 / TN
 
- Sot pas 50-vjetėsh, tubimet tona janė mė agresive, mė demagogjike dhe mė tendencioze!!!
 
Shkruan: Kadri MANI
 
“Kombi qė nuk i harron bijt e vet tė rėnė nė luftė pėr liri, nuk ka mort kurrė!” - Populli
 
Sikuer edhe mė parė, edhe kėsaj radhe: Mbledhja Informative e LDK-sė nė Schaffhausen, mė 18.4.2004, dhe Akademia Pėrkujtimore nė Brugg tė Zvicrės pėr dėshmorėt Salih Ēeku dhe Agim Ramadanini, mė 19.4.2004, si dhe Akademia Pėrkujtimore pėr dėshmorin Agim Rmadanin, tė mbajtur nė 5-vjetorin e rėnies, tė organizuar nga Qendra Kulturore Shqiptare nė Zürich,- ishin shembujt mė i kėqinj tė organizim-ēorganizimeve allashqiptarēe!!
 
Nė Schafhausen Kryesia e Nėndgės tė LDK-sė kishte marrė “vendim” qė tė pranishmit e “padijshėm” tė shkruanin pyetjet nė pusulla, kurse Kryesia “gjithėdijshme”- tė pergjigjej!!! Kjo nuk u pranua dhe diskutimet u zhvilluan normalisht, nė sallėn gjysmė tė zbrazėt!
 
Ndėrkaq, pėr Tubimin nė Brugg, gazetari Rexhep Rifati te “Bota sot”, mė 20 prill 2004, si dhe Sefedin Krasniqi te Agjencia e Lajmeve Trepēa. net, mė 21 prill 2004, na e bėrėn do reportazhe tė bukura pėr njė organizim tė keq e pėr dreq, qė na e nxinė atmosferėn solemne qė do ta pėrjetonim!?!
 
Meqė, “patriotėt” nga Schaffhaseni nuk erdhėn, ca me vonesė-(duke pritur xhenazet e gjalla!) u nisa me tren, dhe edhe ca kohė bredhėrita nėpėr qytetėzėn e Bugg-ut, derisa e gjeta sallėnė nė fundin e fundit, atje ku bėn dreqi vezė!! Para se tė shkoja atje, shkova te Holli Termins, dhe mė kot hulumtova tė katėr katet e atij hoteli luksoz, po shqiptarėt s`kanė para pėr vepra tė larta, sepse ata janė: duhanxhinj e rakixhinj tė orėve tė para a e tė orėve tė liga,  e tė orėve me shtriga!!
 
Kjo vonesė imja, zbuloi edhe njė marri nė varganin e marrėzirave tė njėpasnjėshme tė organizim-ēorganizime allashqiptarēe: grupe-grupe po ktheheshin nga Tubimi, dhe derisa unė po mendoja se Tubimi paskėsh pėrfunduar?- Jo, po s`ka vend nė sallė dhe njerėzit u lodhėn duke pritur kot nė oborr!?! Dhe jo vetėm qė s`kishte vend se ku tė uleshe, por salla e vjetėr pa ventilatorė, ku tė zihej fryma, dhe detyrimisht dilje nė oborr!!!
 
Folėsit ndėrroheshin njėripastjetrit, duke iu folur fjalė tė mira gjysmės sė tė pranishmėve dhe bankave e karrigeve!?!
  
  
Hipi ujkut e ndilli qent!
 
Pėr t`ia shtuar njė tekeqeje edhe njė tjetėr tė keqe, “organizatorėt” nuk ia dhanė fjalėn togerit tė vjetėr, Isa Agushit, luftėtar i Betejės tė Kosharės, dhe bashkėpunėtor i Salih Ēekuajt e Agim Ramadanit, Shef i Shtabit Operativ tė Zonės tė Karadakut!!! Kėtė ma tha me zemėrim zotni Sabri Alidemaj, dhe kėtė e vėrteova edhe vetė unė nga ana ime.
 
Dhe vėrtet, delegacini nga Kosova: Agim Krasniqi, Nimon Alimusaj…, meqė ishin nė vendet e nderit nė bankėn e parė, as mund ta kenė pėrjetuar atė qė pėrjetonte masa e zhgėnjyer dhe e kthyer nėpėr shtėpitė e veta, pa pėrfunduar tubimi!?! Por kėtė nuk e paskan vėrejtuar as reporterėt: Rexhep Rifati e Sefedin Krasniqi, apo janė apologjetė me  detyrė qė tė mbulojnė ēdo gjė tė gabuar e tė shėmtuar dhe tė padrejtė!? Dhe nė kėtė mėnyrė, sikur ua pėrcjellin prosinė organizatorėve tė dobėt: vijoni ju me tė kėtilla akscese, se ne jemi ata qė tė zezėn ua bėjmė tė  bardhė!?! Dhe mos u pėrmirėsoni kurrė, se tė tillė jemi edhe ne vetė- tė papėrmirėsueshėm pėrjtė tė jetėve!?!
 
As unė vetė nuk pata se ku tė ulesha, as mund tė qėndroja nė atė zagushi frymėmarrėse e torturuese qė na e kishin pėrgatitur “organizatorėt” e ēdo ēorganizimi me vite e me dakada, qė kurrė nė jetė nuk nxorėn mėsime nga pėsimet!!
  
 
Nė vend tė tekave tė organizatorėve tendenciozė, tė pėrfillen amanetet e dėshmorėve
 
Ndėrsa salla ishte e madhe dhe moderne Vokhaus-(salla e bardhė) nė Zürich, tendencat negative tė organizatorėve tė kesaj Akademi hetoheshin nė ēdo pikė: aty ishin tė ndaluara edhe librat e dėshmorit Agim Ramadanit!!!
 
Iu drejtova pėr intervenim bashkėshirtės sė dėshmorit Agim Ramadani, zonjės Shukrije Ramadani, qė t`i ekspozoja librat dhe revistėn “Shqipėia Etnike”, me tė cilat e kisha mbushur karrocėn ding, dhe i kisha bartur me tren nga Shaffhauseni, kuse ajo me brengosje mė tha: Baca Kadri, nuk mund tė bėj asgjė, as librat e Agimit nuk po mė lejojnė t`i ekspozoj!?!
 
Nė vend tė tekave tė organizatorėve tendenciozė, tė pėrfillen amanetet e dėshmorėve: nė njė  tavolinė me libra e me revistėn “Shqipėria Etnike” nė fund tė sallės, apo edhe nė korridor, nuk mund tė “prishej” atmosfera e manifestimit, pėrkundrazi, do ta begatonte manifestimin. Ky ėshtė njė trillim dhe njė turp, qė do ta gjykonte vetė Dėshmori. Kush janė ata harambashė qė nuk pėrfillin dėshuirėn e vetė bashkėshortes tė Dėshmorit!?! No comment.
 
Edhe Juria e konkursit keq ia kishte shkelur, duke shpėrblyer vjershat mė tė dobta: natyrisht me marrėveshje telefonike-unė ty ti mua!?!
 
Dhe le tė dėgjojnė dhe tė mbajnė mend mirė e mirė organizues-ēorganizuesit “tanė”: nė ēdo tubim, pėr mirė e pėr keq, rast solemn apo pėr ngushėllime, njė mikrofon duhet tė qėnrojė nė midis tė sallės, i lirė pėr miq dhe pėr kundėrshtarė, le tė paraqitet kush tė tė dojė: jemi apo nuk jemi shoqėri e hapur demokratike? Aty ku nuk iu mundėsohet tė flasin shlirshėm pjesėmarrėsve, s`ka demikraci, aty ka vetėm diktaturė burokratike.
 
Si ėshtė e mundur qė dy raportuesit, tė mos i kishin vėrejtuar tė gjitha ato anomali, dhe t`i kritikonin, nė mėnyrė qė tė mos na pėrsėritėn nga rasti nė rast?
 
Po dėshmoj me kompetencė, duke qenė dėshmitar i gjallė, se organizimet tona fshatareseke tė para gjysmė shekulli, kur shumica nesh ishim gjysmanalfabetė, kanė qenė shumė mė tė denja dhe fort mė tėrheqėse.
 
 
Kush ėshtė kompetent pėr shpalljen e dėshmorėve- heronj!?!
 
Ne themi- dėshmor, pėr ēdo tė rėnė nė luftė pėr liri e pėr pavarėsi, por nuk ngutemi t`i shpallim “heronj”, duke lėnė kėtė detyrė nė komtencėn e Parlamentit. Mirėpo folėsit e zjarrtė, djuke i “nderuar” me tituj heronjsh, sikur shprehin njė konsideratė latente pėr veten e tyre, se edhe ata vetė janė “heronj”, meqė kaq shumė i dashkan martirėt e dėshmorėt, dhe as iu dhembėsen titujt qė tė tjerėve iu japin pa kompetencė!?!
 
Nuk po them se, pėr rastin konkret, nuk i meritojnė ata tituj, unė po them se mos po nxitohemi dhe po ia marrim kompetencat Parlamentit!?!
 
Shėndet.


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.