|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Dega e LDK-sė nė Gjermani mbajti Akademi pėrkujtimore nė pesėvjetorin e vrasjes sė heroit Sali Ēekaj

 
 

Hazir Krasniqi: Ardhja e Salihut nė Gjermani i dha forcė, ide dhe kreativitet organizimit tonė

 
 

 
27 prill 2004 / TN
 
Sali Ēekaj ishte fjalėpak, me vullnet tė ēelniktė, i durueshėm nė momente tė rėnda, gjakftohtė nė rast rreziku, i shpejtė nė verpime, i disiplinuar nė pasionet e tij. Sali Ēekaj kishte besim absolut nė idealin e tij, nė sistemin e tij politik e ushtarak, nė vetėn dhe tė shokėt e tij tė politikės e tė luftės. Thėnė shkurt Sali Ēekaj ishte kreshnik, ishte njė burrė i rrallė. Si tė tillė e dinte vendi ku lindi e u rrit, si tė tillė e keni parė ju kėtu nė dhe tė huaj, si tė tillė e provoi Kosharja, ku u tregua lama e nami i trimėrisė shqiptare. – tha mr. Nimon Alimusaj
 
Myftar HALILI (Gjermani)
 
 
Dega e LDK-sė nė Gjermani nė bashkėpunim me nėndegėn e LDK-sė nė Baden-Württemberg, sikurse pėr ēdo vit, edhe sivjet organizoi Akademinė pėrkujtimore pėr koamndantin e UĒK-sė e heroin Sali Ēekaj, ish-nėnkryetar i Degės sė LDK-sė nė Gjermani.
 
Nė kėtė akademi qė u mbajt nė Shtutgart, pos numrit shumė tė madh tė anėtarėve tė LDK-sė, simpatizuesve e qyterarėve tjerė si dhe nėnės sė heroit Nushe Ēekaj pastaj vėllezėrve tė heroit Sali Ēekaj, Hasani dhe Smajli, tė birit Migjeni e pjesėtarėve tjerė tė familjes, morėn pjesė edhe mr. Nimon Alimusaj, anėtar i Kryesisė qėndrore tė LDK-sė dhe deputet nė Kuvendin e Kosovės, Halil Ahmeti, deputet i Kuvendit tė Kosovės, Ramė Manaj, kryetar i KK tė Klinės, Gani Azemi, kryetar, Ramadan Gashi, nėnkryetar e Hamdi Halimi, anėtar tė Kryesisė sė degės sė LDK-sė pėr Benelux, Ibrahim Berisha, sekretar i PD tė Shqipėrisė nė Gjermani, Luz Thaēi, kryetar i BD tė PSHDK-sė nė Gjermani, Faze Zemaj, kryetare  FR tė LDK-ės nė Deēan si dhe familjarėt e aktivistėve tė vrarė: tė kolonel Ahmet Kransiqit, i vėllai Behxhet Krasniqi, tė Tahir Zemajt, i vėllau Azem Zemaj dhe nipi Astrit Zemaj, tė Smajl Hajdarajt, i vėllai Fazli Hajdaraj, tė Ismet Rracit, i biri Astrit Rraci, pastaj Gani Geci, ushtar i ditėve tė para tė luftės e bashkėluftėtar i komandantit Adem Jashari, Pjetėr Coli, ish-kryetar i Komisionit tė 3% pėr Gjermani e mysafirė tė tjerė.
 
Akademia u udhėhoq nga Myftar Halili, kurse nė emėr tė Kryesisė sė degės sė LDK-sė dhe tė Kėshillit organizativ mysafirėt dhe tė pranishmit i pėrshėndeti Shpend Shala, anėtar i Kryesisė. Ai pos gjithė atyre mysafirėve, njė pėrshėndetje tė veēant i bėri nėnės sė heroit tė kombit Sali Ēekaj, Nushe Ēekajt e cila, siē tha ai, ia dhuroi kombit dhe neve njė shok, mik dhe mbi tė gjitha njė patriot tė vėrtetė.
 
Fjalėn e rastit nė kėtė Akademi pėrkujtimore e mbajti Hazir Krasniqi, kryetar i Degės sė LDK-sė nė Gjermani. Ai mė kėtė rast tha se jemi tubuar, sot kėtu, tė shėnojmė pesėvjetorin e rėnies heroike nė fushėn e nderit nė Rrasėn e Kosharės, tė martirit tė kombit shqiptar, intelektualit, ushtarit heroik e besnik dhe komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Heroit tė popullit, Salih Ēekaj. Emri dhe nami i Salih Ēekajt krahas emrave tė Adem Jasharit, Fehmi Aganit, Ahmet Krasniqit, Agim Ramadanit, Tahir Zemajt si dhe e shumė kolosėve tė tjerė tė pavarsisė sė Kosovės, sot njihet dhe nderohet kudo nė botėn shqiptare.
   
 
 
Falėnderimi i Migjen Ēekajt
 
Vetėm me pavarėsinė e Kosovės, ata qė u flijuan pėr tė, do tė prehen tė qetė
 
Sot, nė kėtė ditė, ne ndajmė dhembjen dhe krenarinė sė bashku me ju. Krenaria na rritet mė shumė gjatė kėtyre pėrvjetorėve, kur ju bashkėkombas tė nderuar me pjesmarrjen tuaj pėrkujtoni dhe nderoni ata qė u flijuan pėr Kosovėn, ata qė nuk kursyen dhe atė mė tė shtrenjtėn ­- jetėn. Jeta dhe veprimtaria e Lihut ishte pėrkushtim pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės ashtu siē duhet tė jetė edhe pėr ne dhe gjeneratat e ardhshme. Vetėm me pavarėsinė e plotė tė Kosovės, ata qė u flijuan pėr tė do tė prehen tė qetė, atje nė amshim!
 
Lirinė pėr tė cilėn Lihu dhe shumė bashkėluftėtarė janė martirizuar ende nuk e ka shijen e pritur, andaj neve na mbetet qė rrugėn dhe veprimtarinė e tyre ta vazhdojmė ashtu qė Kosova t“i ketė tė gjitha epitetet e njė shteti sovran.
Duke e pėrmbyllur fjalėn time shfrytėzoi rastin qė nė emėr tė familjes sonė, t“i falėnderoj organizatorėt e ketij manifestimi, bashkėveprimtarėt, bashkėluftėtarėt dhe njiherit Juve pjesėmarrės tė nderuar.
Lavdi deshmorėve tė kombit! Faliminderit ! – tha Migjen Ēekaj
 
 
 
Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermnai ndanė ēmimin vjetor “Sali Ēekaj”
 
Nė kėtė akademi u shpall vendimi i Kryesisė sė degės sė LDK-sė nė Gjermani qė nga ky vit do tė ndahet ēmimi vjetor “Sali Ēekaj”. Ky ēmim do t“u ndahet individėve, organizatave e instuticioneve pėr kontribut tė dhėnė pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės, pėr tė cilat dha jetėn komandanti Sali Ēekaj
 
 
 „Njė mėrgatė e organizuar mirė dhe e bashkuar do tė jetė krah i fortė i pavarėsisė sė Kosovės“ – thoshte Salihu
 
Dega e LDK-sė nė Gjermani qysh nė fillim tė organizimit tė saj ishte shumė e vetdijshme se krahas pėrkrahjes sė politikės paqėsore dhe tė ndihmave qė duhej tė tubojė pėr tė mbijetuar populli nė Kosovė ishte shumė e vetdijshme se Kosovės do t“i duhej njė ushtri e mirėfilltė e profesionale pėr finalizimin e lirisė dhe pavarėsisė sė Kosovės. Aksioni i „Vetėmbrojtjes“ i vitit 1991-92 ishte aktiviteti i parė, i cili dha tė kuptohet se LDK-ja dhe ne seriozisht mendonim pėr formimin e ushtrisė sonė. Kėtė aksion e pėrkrahu Kryesia e LDK-sė nė Prishtinė dhe kryetari i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova, njeriu qė theu nė perėndim e botė mitet serbe pėr Kosovėn e shqiptarėt dhe e futi vendin nė rrugėn drejt lirisė e pavarėsisė.
 
Nė kėtė kohė kryesisė sė Degės sonė iu bashkangjit veprimtari dhe ushtaraku, tash Heroi i Kosovės, Salih Ēekaj i cili nė atė kohė ishte detyruar ta braktiste Kosovėn. Ardhja e Salihut nė Gjermani i dha forcė, ide dhe kreativitet organizimit tonė. Salihu administroi zyrėn e LDK-sė nė Stuttgart pa kurrėfarė konpenzimi prej vitit 1991 deri nė vitin 1998 e qė atėherė kjo zyrė luante rolin e njė ambasade shtetėrore ku pala kombėtare dhe ndėrkombėtare  informohej pėr situatėn nė Kosovė dhe drejtohej e organizohej e gjithė mėrgata shqiptare.
 
Nga kjo zyrė organizoheshin takimet e institucioneve dhe veprimtarėve tė Kosovės me palėn ndėrkombėtare. Salihu ishte njė ndėr figurat politke mė tė ēmuara dhe tė respektuara jo vetėm nė Gjermani por edhe nė gjithė diasporėn shqiptare. Ai kishte aftėsi tė jashtėzakonshme komunikuese. Pos punės nė zyrė Salihu ditėt e uikendit i kalonte nė mesin e bashkatdhetarėve tanė anė e kėnd Gjermanisė e Evropės. Ai ka qenė i mirėpritur nėpėr tubimet dhe fjala e tij ka mbetur nė kujtesėn tonė kur thoshte: „Njė mėrgatė e organizuar mirė dhe e bashkuar do tė jetė krah i fortė i pavarėsisė sė Kosovės“.
 
Salih Ēekaj ishte njė ndėr organizatorėt dhe kreatorėt e tė gjitha protestave qė organizoi Dega e jonė pėr „Njohjen e Pavarėsisė sė Kosovės“ e ku pjesėmarrja e bashkatdhetarėve tanė ishte masovike. Salihu dhe unė i kishim dhėnė fjalėn Kryesisė sė asnjė protestė e jona nuk guxon tė dalė mė e zbehtė se protesta paraprake. Kėshtu edhe ndodhi, protesta e fundit e vitit 1998 ishte protesta mė madhėshtore ku moren pjesė mbi 100.000 pjesėmarrės. Ēdo gjė shkoi ashtu siē e kishim planifikuar. Protestuesit u shpėrndanė dhe nuk ndodhi asnjė incident. Ne morėm komplimente nga policia dhe organet shtetėrore gjermane si dhe nga qytetarėt tanė. 
 
Salihu kishte titullin e eprorit rezervė dhe kishte njohuri tė shumta tė artit ushtarak. Ai dhe anėtarėt e tjerė tė Kryesisė kishin evidentuar gati tė gjithė ushtarakėt qė kishin braktisur ish-ushtrinė jugosllave dhe qė ishin tė gatshėm t“i dalin zot Kosovės. Ndėr ta ishin Ahmet Krasniqi, Tahir Zemaj, Agim Mehmeti, Sylejman Kollēaku, Ibrahim Ukėhaxha, Burhan Jahiu Shpend Shala e shumė e shumė tė tjerė. Ne mendonim se duhet tė organizojmė njė ushtri tė mirėfilltė e tė pėrgatitur mirė me kuadėr tė kualifikuar nė lėmin e artit ushtarak. Pas shumė peripetive Dega e jonė arriti njė marrėveshje me strukturat e atėhershme udhėheqėse tė Shqipėrisė, nė tetor tė vitit 1991, kur na u lejua njė vend pėr stėrvitjen e formacioneve tė para ushtarake. Salih Ēekaj e Zahir Pajaziti ishin tė parėt qė filluan stėrvijtjen me 50 luftėtarė. Salihu me grupin e dytė stėrvijtjen e filloi nė nėntor tė vitit 1991 bashkė me legjenden e trimėrisė, Adem Jasharin.
 
Duke evokuar kujtime nga takimet me Sali Ēekajn, Hazir Kransiqi, tha se takimin e parafundit e pata me Salihun nė Tiranė me rastin e varrimit tė ministrit tė mbrojtjes, kolonel Ahmet Krasniqit. Vrasja e Ministrit tė mbrojtjes kolonel Ahmet Krasniqi, Salihun e kishte tronditur thellė. Ai mė priti nė Rinas, ishte hera e parė qė e shihja me lot nė sy. Pasi me shprehi ngushėllime iu drejtova: Salih nė Stuttgart do tė kthehemi sė bashku. Sepse kisha  frikė se radhėn e kishte ky te likuidohej nga dora e zezė tradhtare qė vrau ministrin.
 
Bac, me tha, bėhu i fortė e na ndihmo qė ministrin ta varrosem ashtu si duhet se pėr tė tjera do tė bėjmė si tė thuash ti. Mė shoqėroi tėrė kohėn sa isha atje dhe biseduam gjėrė e gjatė dhe pėr gjithēka. Kur u ndamė nuk pata forcė t“ i them eja me mua.  Ai me tha: Bac, shokėt i kam nė front dhe u kam thėnė se do tė kthehem gjithėsesi. -  edhe pse ai ishte i vetdijshem pėr rrezikun qė i kanosej pas shpine.  
 
Njėherė pas njė aksioni tė suksesshėm, Salihu na lajmėrohet nga Tirana: Shokė punėn pėr ēka kam ardhė e kreva. Kėto dy ditė shihemi nė Stuttgart.  Salih ia kthyem: Si ėshtė e mundur qė disa tė pandėrgjegjshėm me komunikatė nga Tirana e bėjnė tė vetin kėtė aksion?
 
Ai u pergjej: Me rendėsi ėshtė qė unė detyrėn e kreva e lė tė rrah gjoks kush tė dojė, kėshtu ishte Salihu.
 
E nderuara familje Ēekaj, tha nė fund Hazir Krasniqi, jemi krenar dhe mburremi me Salihun e juaj e bashėkpunėtorin tonė. Salihu me veprėn e vet do tė jetojė sa tė jenė shqiptarėt. Vepra e tij do tė jetė udhėrrėfyese pėr gjeneratat e reja. Figura e Salihut do tė jetė shembull pėr tė gjithė shqiptarėt se si duhet vepruar pėr tė mirėn e popullit, pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės.
  
 
Sali Ēekaj ishte kreshnik. Si tė tillė e dinte vendi ku u lind e u rrit, si tė tillė e keni parė ju kėtu nė dhe tė huaj e si tė tillė e provoi Kosharja, - tha mr. Nimon Alimusaj
 
Mr. Nimon Alimusaj, anėtar i Kryesisė qendrore tė LDK-sė dhe deputet nė Kuvendin e Kosovės nė fjalėn e rastit tha se duke pėrkujtuar nė kėtė mėnyrė, jo pėr tė parėn herė, e as pėr tė vetmėn herė dėshmorėt e kombit, ju po bėni njė punė kombėtare, po ngulitni nė kujtesėn e shqiptarėve edhe jashtė atdheut njė periudhė historike e cila nxori figura tė mėdha kombėtare mė punėn dhe gjakun e tė cilėve arriti dita e lirisė tė cilėn po e gėzoni edhe ju jashtė Kosovės.
 
Gjithashtu, duke kujtuar figurat e tilla me kaq madhėshti, ju po pėrcillni tek breznitė e reja edhe nė dhe tė huaj testamentin e fuqishėm qė u jep atyre martirizimi i tyre nė altarin e atdheut: „Ne ramė dhe e bėmė Kosovėn tė lirė, ju tė gjallėt, ju brezat e rinj qė vini, kudo qė jeni, nė Kosovė dhe jashtė saj, keni njė detyrė akoma mė tė lartė e mė tė madhėrueshme, duhet tė pėrpiqeni qė t“ia sillni Kosovės dritėn e qytetėrimit tė vėrtetė, ditėn e qytetėrimit perėndimor”. Tė forcohet kujtesa historike dhe porositė e saj dhe nė kėtė mėnyrė ėshtė punė e mirė kombėtare.
 
Ngjarjet e mėdha kėrkojnė njerėz tė mėdhenj, njerėz eprorė tė cilėt nė realizimin e idealit tė tyre kombėtar mund tė bijnė, por vdekja nuk mundet t“ua marrė me vete kurrė emrin. Tė tillėt janė tė pavdekshėm. I tillė ishte Sali Ēekaj andaj i pavdekshem ėshtė edhe emri i tij.
 
Sali Ēekaj, pra nuk ishte i zakonshėm. Ai kishte karakter tė jashtėzakonshėm, virtyte tė jashtėzakonshme, sjellje tė jashtėzakonshme dhe shokė tė idealit kombėtar tė jashtėzakonshėm.
Sali Ēekaj ishte fjalėpak, me vullnet tė ēelniktė, i durueshėm nė momente tė rėnda, gjakftohtė nė rast rreziku, i shpejtė nė verpime, i disiplinuar nė pasionet e tij. Sali Ēekaj kishte besim absolut nė idealin e tij, nė sistemin e tij politik e ushtarak, nė vetėn dhe tė shokėt e tij tė politikės e tė luftės. Thėnė shkurt Sali Ēekaj ishte kreshnik, ishte njė burrė i rrallė. Si tė tillė e dinte vendi ku u lind e u rrit, si tė tillė e keni parė ju kėtu nė dhe tė huaj, si tė tillė e provoi Kosharja, ku u tregua lama e nami i trimėrisė shqiptare. Ky ėshtė portreti i Sali Ēekajt.
 
Po cili ishte kuadri historik nė tė cilėn u shqua kjo figurė e jashtėzakonshme?
 
Nė dekadėn e fundit tė shekullit tė kaluar nė Kosovė u paraqitė njė levizje e madhe e organizuar pėr ēlirim kombėtar, si vazhdimėsi e disa lidhjeve tė mėparshme e quajtur LDK.
 
Kjo parti-lėvizje kishte dy faza, atė paqėsore e cila fitoi simpatinė e botės demokratike dhe fazėn e cila kulmoi me luftė, me njė luftė e cila vėrtetoi para botės se shqiptarėt nuk janė asnjėherė tė lodhur e tė ligėshtuar nė mbrojtjen e trojeve tė tyre. Nė kėto dy faza Sali Ēekaj u dallua si njeri epror, si profesionist dhe institucionalist rigoroz. Nė fazėn e parė Sali Ēekaj ishte dishepull i shkollės politike tė politikanėve tė mėdhenj qė i dhanė vulėn e vet tėrė periudhės: i dr. Ibrahim Rugovės dhe i Fehmi Aganit dhe i sistmeit tė tyre politik.
 
Nė tė gjitha ngjarjet me rėndėsi pėr komb e atdhe qė bėri kjo parti levizje, Sali Ēekaj ishte nė radhėn e parė. Pra Sali Ēekaj me punėn e tij si funksionar i LDK-sė, ndihmoi fuqishėm qė vullnetin politik tė Kosovės ta ngrisė nė vullnet institucional.
 
Bashkatdhetarė tė nderuar, tha nė vazhdim mr. Nimon Alimusaj, mė lejoni tė shkoqis edhe pak kėtė karakteristikė bazė nė jetėn politike e ushtarake tė Sali Ēekajt. Ky ishte kundėrshtar rigoroz ndaj njė karakteristike qė ėshtė konsideruar edhe nga tė huajt si huq i shqiptarėve, janė negative e natyrės sė tij – individualizmin, mungesėn e dukurisė sė turmės tek shqiptarėt, mungesėn e frymės sė kopesė.
 
Ēekaj e dinte se sa herė shqiptarėt kanė humbur nė tė kaluarėn, gjithmonė kjo ka ndodhur pėr shkak se atyre u ka munguar njė qednresė e bashkėrenditur. Dhe esenca e verpimtarisė politike tė Sali Ēekajt e cila pėrmblidhet pikėrisht nė kėtė konstatim: Sali Ēekaj mbi tė gjitha, nė politikėn e tij e kishte nocionin e njė bashkimi kombėtar tė disiplinuar. Ai e forcoi nė diasporė njė element tė rėndėsishėm tė platformės politike tė LDK-sė, integrimin dhe harmonizimin e tė gjitha energjive tė kombit qė e shpiejnė nė njė bashkim mendor e shpirtėror nė pėrpjekje pėr pavarėsinė e Kosovės. Kėtė ai e konsideron si pikėn e parė tė vijės sė urtė politike qė ka pėr tė sjellė nė dritė popullin e Kosovės.
 
Ka dy farė heroizmash, heroizmin nė jetė dhe heroizmin nė luftė. Sali Ēekaj i pati tė dy. Edhe nė luftė, si nė politikė, Sali Ēekaj e pati pėr bazė nė mėnyrė rigoroze nocionin e njė bashkimi tė disiplinuar, nocionin e njė qėndrese tė bashkėrenditur nėn komandėn e strukturave tė njė institucioni tė quajtur Ministri e mbrojtjes e qė e kishte edhe njė komandant suprem. Pėr fat tė keq jo tė gjithė ata qė u gjenden nė kėtė luftė vepruan kėshtu. Dhe kjo pati pasoja.
 
Nė ato ditė tė motit tė madh Sali Ēekajn e gjejmė herė nė Isniq e herė nė Prapaqan, herė nė Llukė e herė nė Loxhė e gjithandej Rrafshit tė Dukagjinit, herė nė male e herė nė kufi, pėr t“u pėrqendruar me fuqi titanike pėr thyerjen e kufirit me Betejėn e Kosharės. Nė ato ditė Sali Ēekaj nuk i teproi asnjė minutė kohe, pėrderisa ra heroikisht si burrė nė Koshare, pushka nuk i qėndroi e fjetur pėr asnjė moment. Sali Ēekaj ra, vdiē, pra i shkoi pas si burrė Agim Ramadanit, por pas tij shkoi Tahir Zemaj, tė cilin, sa fatkeqėsi kombtare e mori paqja, por mbeti gjallė emri dhe kujtesa pėr ta.
 
Nė kėtė Akademi me recitime pėr Sali Ēekajn u paraqitėn Behar Buqolli e Qendresa Gashi, kurse Akademinė e pėrshėndeten edhe Halil Ahmeti, Gani Azemi, Ramė Manaj, Ibrahim Berisha, Luz Thaēi, Emrush Ēekaj, Gani Geci, Fazli Hajdaraj, kurse nė emėr tė familjes u falėnderua Migjen Ēekaj, i biri i heroit Sali Ēekaj.

(Fotografitė: Agim KAMERAJ)


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.