|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E marte, 27 prill 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidentit Rugova iu dorėzua mirėnjohja "Mik i SHBA-ve" nė shtetin Pensilvania

  • Presidenti Rugova sot takohet me Kofi Ananin

  • Kryeparlamentari Daci priti Besnik Mustafajn

  • Sabri Hamiti bisedoi me Besnik Mustafajn

  • Kryeministri Rexhepi vizitoi sot Fushė Kosovėn

  • Nesėr i zhvillon punimet seanca e rregullt e Kuvendit tė Kosovės

  • Ombudspersoni i Kosovės formon Grupin pėr tė Drejtat e Fėmijėve

  • Shirer thotė se Evropa duhet t'i kushtojė vėmendje mė tė madhe ēėshtjes sė Kosovės

  • Ministrat e jashtėm tė BE-sė edhe pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė

  • Nė Shtutgart me njė akademi u shėnua 5-vjetori i rėnies heroike tė komandantit Sali Ēekaj

  • Paskal Moro, shefe e re e UNHCR-it nė Kosovė

  • Nė Uashington u zhvillua njė konferencė mbi tė ardhmen e Kosovės

  • Dy deputetė serbė nė Kėshillin e Evropės u suspenduan nga Asambleja Parlamentare

  • Mbrėmė nė Maqedoni ka filluar heshtja parazgjedhore

  • Nė Tiranė ėshtė mbajtur edhe njė protestė e tė pėrndjekurve politikė

  • Njė snajperist ka vrarė tė pakten dy policė nė qytetin indonezian Ambon

  • Nė Naxhaf janė vrarė 43 pjesėtarė tė forcave antikoalicion

  • Trupat izraelite kanė vrarė 2 palestinezė dhe njė tjetėr e kanė plagosur rėndė

  • Patrulla tė pėrbashkėta amerikano irakiane nė Falluxha

  • Gjashtė urdhėra tė tjerė arresti nė lidhje me shpėrthimet e Madridit

  • Ministrat e jashtėm tė BE-sė do tė vazhdojnė debatet mbi projekt-kushtetutėn

  • Pauell kėrkon delegim tė pushtetit

  • Diplomatėt britanikė kanė kritikuar politikėn e Blerit

  • Afganistani ka kryer ekzekutimin e parė me vdekje qė kur ėshtė pėrmbysur regjimi i talibanėve

  • Nė njė aksident nė Indi kanė humbur jetėn tė pakten 12 fėmijė

  • Gadafi ka filluar vizitėn e tij tė parė pas 15 vjetėsh nė Evropė

 
  
Presidentit Rugova iu dorėzua mirėnjohja "Mik i SHBA-ve" nė shtetin Pensilvania
 
Filadelfia, 27 prill 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka vizituar shtetin federal amerikan Pensilvania, me ftesė tė zv.guvernatores sė kėtij shteti, Ketrin Bejker Noll. Me kėtė rast presidenti Rugova me bashkėpunėtorėt, pati takime me zyrtarė civilė dhe ushtarakė tė Pensilvanisė.

Nė njė ceremoni tė zhvilluar me kėtė rast, Presidentit Rugova iu dorėzua mirėnjohja "Mik i SHBA-ve" dhe "njeriu qė punon pėr ta pėrmbyllur kornizėn ligjore pėr pavarėsinė e Kosovės".

Zv.guvernatorja e Pensilvanisė znj. Katrin Bejker Noll, nė njė darkė tė organizuar pėr nder tė Presidentit Rugova, tha se miqėsia e Ibrahim Rugovės ndaj SHBA-ve ka qenė jo vetėm nė tė mirė tė Kosovės, por edhe tė SHBA-ve.
 
"Fryma juaj e ngrohtė e bashkėpunimit ėshtė njė ideal drejt tė cilit aspirojnė tė gjithė njerėzit", tha zonja Noll. Ajo nė emėr tė gjithė qytetarėve tė Pensilvanisė i shprehu falėnderim Presidentit tė Kosovės pėr miqėsinė ndaj Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

"Nė emėr tė 12 milionė qytetarėve tė Pensilvanisė, dua t'ju shpreh lavdatė pėr arritjet tuaja tė jashtėzakonshme dhe t'ju falėnderoj pėr miqėsinė tuaj ndaj Shteteve tė Bashkuara. Vazhdofshi me suksese tė mėdha dhe paqe nė gjithė pėrpjekjet tuaja nė tė ardhmen", tha mes tjerash nė fjalėn e saj, zonja Ketrin Bejkėr Noll (Catherine Baker Knoll).

Ndėrkaq, Presidenti Rugova, duke u falenderuar pėr kėtė miėrnjohje tha se "roli i Amerikės ishte i pazėvendėsueshėm edhe nė jetėsimin e aspiratės shekullore tė shqiptarėve".

"Njohja sa mė e shpejtė e pavarėsisė sė Kosovės do ta qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės dhe tėrė botėn",- tha Presidenti Rugova.

Nė kėtė ceremoni mori pjesė edhe shefja e Gardes Civile tė Pensilvanisė gjeneralja Vajt.
Pastaj Presidenti Rugova vizitoi selinė qendrore tė Gardės Civile tė Pensilvanisė, trupat e sė cilės kanė pjesėtarė tė forcave amerikane nė Kosovė, tė cilėt i falėnderoi pėr kontributin e tyre nė Kosovė.

Presidenti Rugova deklaroi se nė Kosovė duhet tė qėndrojnė ushtarėt amerikanė. Konkretisht, tha ai, kampi "Bondstill" duhet tė mbetet pjesė e Kosovės, ngase Kosova do tė bėhet pjesė e Bashkimit Evropian, e NATO-s dhe e bashkėsisė ndėrkombėtare nė pėrgjithėsi.
 
"Pa ndihmėn e ushtarėve amerikanė", tha Presidenti Rugova, "nuk do tė kishim lirinė dhe nuk do ta gėzonim paqen. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė qenė vendi i cili mė sė shumti e ka ndihmuar Kosovėn dhe kosovarėt nuk i harrojnė miqtė e tyre".

Presidenti Rugova pati njė takim edhe me gjeneralin Xheri Bek, i cili ka qenė komandant i forcave amerikane nė kuadėr tė KFOR-it nė Kosovė, takim ky shumė i pėrzemėrt, ku Presidenti Rugova falėnderoi gjeneralin Bek pėr kontributin e tij nė Kosovė.
 
 
Presidenti Rugova sot takohet me Kofi Ananin
 
Nju Jork, 27 prill 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, i cili gjendet pėr vizitė disaditėshe nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, sot do tė qėndrojė nė Nju-Jork, ku do tė takohet me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Anan.
 
Tė enjtėn dhe tė premtėn presidenti Rugova do tė qėndrojė nė Uashington ku do tė ketė takime me zyrtarė tė Departamentit tė Shtetit dhe tė Shtėpisė sė Bardhė.
 
 
Kryeparlamentari Daci priti Besnik Mustafajn
 
Prishtinė, 27 prill 2004 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci, priti sot nėnkryetarin e Partisė Demokratike, Besnik Mustafaj, i cili ėshtė edhe kryesues i Komisionit parlamentar pėr Politikė tė Jashtme nė Kuvendin e Shqipėrisė dhe ka biseduar me te pėr zhvillimet nė tė dy vendet.

Zoti Mustafaj e njoftoi gjerėsisht kryeparlamentarin Daci pėr aktivitetet e Partisė Demokratike dhe analizėn e saj pėr ndryshime pozitive nė Shqipėri, pėr vizionin e saj pėr konsolidimin e demokracisė nė Shqipėri dhe pėr angazhimet pėr njė sistem proporcional tė zgjedhjeve nė vend.
 
Nė kėtė dritė ai ka folur edhe pėr fillimin e negociatave me Bashkimin Evropian pėr marrėveshjen e asociim-stabilizimit.
Kryeparlamentari Daci ėshtė shprehur se sistemi proporcional i zgjedhjeve ėshtė shumė mė i drejtė dhe mė praktik pėr vendet nė tė cilat nuk ėshtė konsoliduar plotėsisht demokracia.
 
Ai theksoi rėndėsinė e bashkėpunimit ndėrmjet tė dy vendeve nė interes tė qytetarėve dhe tė ardhmėrisė mė tė mirė. Daci ka vėnė nė pah edhe rolin e veprimit institucional pėr mbarėvajtjen e proceseve pozitive nė shoqėri, kurse tė dy bashkėbiseduesit janė pajtuar se informimi reciprok i institucioneve tė Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė i rėndėsishėm pėr tė dyja vendet, thuhet nė njė njoftim tė Kuvendit tė Kosovės.
 
 
Sabri Hamiti bisedoi me Besnik Mustafajn
 
Prishtinė, 27 prill 2004 - Kryetari i Grupit parlamentar tė LDK-sė nė Kuvendin e Kosovės Sabri Hamiti bisedoi sot nė Prishtinė me zotin Besnik Mustafaj, nėnkryetar i Komisionit pėr Politikė tė Jashtme tė Kuvendit tė Shqipėrisė pėr zhvillimet aktuale nė Kosovė dhe nė Shqipėri.
 
Po ashtu nė kėtė takim bashkėbiseduesit e konsideruan tė rėndėsisė sė veēantė bashkėpunimin ndėrmjet Grupit parlamentar tė LDK-sė nė Kuvendin e Kosovės dhe tė Grupit parlamentar tė Partisė Demokratike nė Kuvendin e Shqipėrisė.

Gjatė takimit u theksua nevoja e intensifikimit dhe forcimit tė bashkėpunimit institucional ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė, qė nėnkupton takime tė veēanta nė Prishtinė dhe nė Tiranė.
 
 
Kryeministri Rexhepi vizitoi sot Fushė Kosovėn
 
Fushė Kosovė, 27 prill 2004 - Kryeministri Bajram Rexhepi vizitoi sot Fushė Kosovėn nė njė takim qė pati me udhėheqjen komunale bisedoi pėr gjendjen aktuale, dhe ku ishin tė pranishėm edhe pjesėtarė tė minoriteteve.

Rexhepi tha se pėrkundėr dėmeve tė mėdha, me angazhimin e strukturave komunale dhe pėrfaqėsuesve tė komunitetit serb ėshtė ruajtur ajo qė ka qenė mė sė vėshtiri - besimi nė njėri tjetrin, duke premtuar ndihmėn pėr tė filluar rehabilitimi i dėmeve.
 
Ai tha se nė 24 banesa banorėt mund tė kthehen, ndėrkaq shtėpitė e tjera, sipas prioriteteve, do tė rindėrtohen. "Do ta kenė pėrkrahjen tė gjitha ato komuna qė dinė ēka duan dhe i ndėrtojnė raportet ndėrnjerėzore", the Rexhepi.

Ndėrkaq, kryetari i komunės sė Fushė Kosovės Skėnder Zogaj tha se e kishte njoftuar kryeministrin pėr dėmet e shkaktuara dhe punėn qė po bėhet aktualisht nė sanimin e gjendjes.
 
Ai tha se kishte marrė pėr pėrkrahjen qė shumė shpejt tė riparohen dėmet, duke shtuar se kjo pjesė ėshtė shkatėrruar dukshėm, por nuk janė shkėputur lidhjet mes njerėzve.
 
 
Nesėr i zhvillon punimet seanca e rregullt e Kuvendit tė Kosovės
 
Prishtinė, 27 prill 2004 - Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės do tė mblidhen nesėr, mė 28 prill (e jo siē ishte paraparė mė 29 prill), nė njė seancė tė rregullt pėr tė shqyrtuar 11 projektligje. Pėr herė tyė dytė do tė shqyrtohet Projektligji pėr energjinė, ai pėr Rregullartorin e energjisė si dhe pėr Energjinė elektrike.
 
Poashtu do tė shqyrtohet edhe Projektligji pėr njėsitė matėse, ai pėr Standardizimin, Projektligji pėr materialin fidanor, ai pėr Marrėveshjet financiare ndėrkombėtare dhe ai pėr Kinematografinė e Kosovės.

Pėr herė tė parė, ndėrkaq do tė shqyrtohen: Projektligji pėr parkun Kombėtar Bjeshkėt e Nemuna, ai pėr Mbrojtjen e konsumatorėve dhe Projektligji pėr ndėrtimet.

Nė po kėtė seancė do tė shtrohet propozimi i Komisionit pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar pėr vėnie nė rend dite tė Standardeve pėr Kosovėn, si dhe disa ēėshtje tė tjera.
 
 
Ombudspersoni i Kosovės formon Grupin pėr tė Drejtat e Fėmijėve
 
Prishtinė, 27 prill 2004 - Institucioni i Ombudspersonit nė Kosovė (IOK) ka formuar Grupin pėr tė Drejtat e Fėmijėve (GDF), tė pėrkrahuar financiarisht nga ana e UNICEF-it. IOK ėshtė i pėrkushtuar pėr mbrojtjen e tė gjitha tė drejtave tė njeriut nė Kosovė, mirėpo GDF nė mėnyrė tė veēantė do tė funksionojė pėr tė monitoruar, hetuar dhe promovuar njė vetėdijėsim pėr ēfarėdo shkelje tė tė drejtave tė fėmijėve nga ana e autoriteteve publike, thuhet nė njė njoftim tė Ombudspersonit tė Kosovės.

Formimi i Grupit pėr tė Drejtat e Fėmijėve i mundėson IOK-sė tė ketė pėrqėndrim tė veēantė nė mbrojtjen e tė drejtave tė fėmijėve nė pajtim me Konventėn e tė Drejtave tė Fėmijės tė Kombeve tė Bashkuara dhe Konventėn Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut, duke e bėrė mbrojtjen e kėtyrė tė drejtave nė Kosovė mė efektive dhe duke e pėrmirėsuar situatėn e pėrgjithshme pėr fėmijėt.

Aktivitetet parėsore tė GDF-sė do tė pėrfshijnė zhvillimin e hetimeve mbi aspekte tė ndryshme tė pėrgjithshme tė shkeljeve tė tė drejtave tė fėmijės dhe punėn me ankesat individuale tė fėmijėve apo tė atyre qė pėrfaqėsojnė fėmijėt, nė mėnyrė qė tė ndėrmerren veprimet pėrkatėse.
 
 
Shirer thotė se Evropa duhet t'i kushtojė vėmendje mė tė madhe ēėshtjes sė Kosovės
 
Strazburg, 27 prill 2004 - Nė Strazburg dje pasdite ka filluar sesionin e saj tė rregullt Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės, ku do tė debatohet pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė. Nė prag tė fillimit tė sesionit, kryetari i AP, Peter Shirer ka deklaruar se Evropa duhet tė ketė mė shumė pėrgjegjėsi dhe t'i kushtojė vėmendje mė tė madhe ēėshtjes sė Kosovės.

Po ashtu u bė e ditur se pėr Kosovėn pritet mbajtja e njė debati urgjent tė nxitur nga trazirat e marsit, kurse pėr Shqipėrinė do tė analizohen zhvillimet nė vitet e fundit atje.
 
 
Ministrat e jashtėm tė BE-sė edhe pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė
 
Luksemburg, 27 prill 2004 - Ministrat e jashtėm tė Bashkimit Evropian nė takimin e djeshėm nė Luksemburg kanė diskutuar edhe pėr gjendjen nė Kosovė.
 
Me kėtė rast ėshtė pėrsėritur mbėshtetja pėr politikėn standardet para statusit, pėr dialogun ndėrmjet bashkėsive etnike nė Kosovės, si dhe pėr vazhdimin e dialogut Prishtinė - Beograd pėr ēėshtje me interes tė pėrbashkėt. Kėshilli i ministrave i BE-sė nėnvizon se ėshtė i pėrkushtuar pėr tė krijuar njė Kosovė tė sigurtė demokratike dhe prosperuese.
 
BE-ja nėnvizon se dhuna e fundit nė Kosovė ka shėnuar njė kthim prapa dhe ka rrezikuar pėrparimin e arritur nė vitet e fundit. Kėshilli i Ministrave rikonfirmon se pas kėsaj dhune prioritet duhet tė jetė siguria, ndihma pėr kthimin e tė zhvendosurėve, rindėrtimi i objekteve tė shaktėrruar dhe sjellja para drejtėsisė tė atyre qė janė pėrgjegjės pėr kėtė dhunė.
 
Kėshilli kėrkon nga tė gjithė liderėt e Kosovės, posaqėrisht ata shqiptarė qė tė bashkėpunojnė n gushtė me UNMIK-un dhe KFOR-in qė tė krijohet njė siguri fizike pėr pakicat dhe mbrojtje e plotė e tė drejtave tė tė tyre, thuhet nė konkluzat nga takimi i Kėshillit tė ministrave tė BE-sė.

Njėherėsh iu bė thirrje institucioneve tė Kosovės qė ato tė demonstrojnė pėrkushtim dhe pėrgjegjėsi pėr tė arritur njė pėrparim konkret nė implementimin e standardeve.
 
Shefat e diplomacive evropiane gjithashtu nėnvizuan rėndėsinė e dialogut ndėrmjet komuniteteve nė Kosovė, sikurse edhe ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr tė adresuar ēėshtje tė rėndėsishme nė interes tė pėrbashkėt, ndėrkaq Bashkimi Evropian shprehet se ėshtė i gatshėm tė ndihmojė njė dialog tė tillė.
 
 
Nė Shtutgart me njė akademi u shėnua 5-vjetori i rėnies heroike tė komandantit Sali Ēekaj
 
Shtutgart, 27 prill 2004 - Nė pesėvjetorin e rėnies heroike tė komandantit tė UĒK-sė Sali Ēekajt, nė Shtutgart ė Gjremanisė, u mbajt njė akademi pėrkujtimore.

Merrnin pjesė familjarė, nė mesin e tė cilėve edhe nėna e heroit, Nushe Ēekaj, bashkėlufėtarė dhe bashkėpunėtorė tė Sali Ēekajt, pėrfaqėsues tė partive politike tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė dhe familjarė tė dėshmorėve tė Kosovės.

Mysafirėt fillimisht i pėrshėndeti Shpend Shala, anėtar i kryesisė sė LDK nė Gjermani.

Nė fjalen e tij, Hazir Krasniqi, kryetar i degės sė LDK nė Gjermani, theksoi se Sali Ēekaj ėshtė ndėr figurat mė markante nė historinė mė tė re tė Kosovės. Ai ishte kreator dhe realiziues i thyrjes sė kufirit shqiptaro-shqiptar nė Betejen e Kosharės. Sali Ēekaj ishte njėri ndėr organizatorėt e tė gjitha protestave qė organizoi Dega e LDK nė Gjermani pėr "Njohjen e Pavarėsisė sė Kosovės".

Ai ishte i mirėpritur nėpėr tubimet me bashkatdhetarėt dhe fjala e tij ka mbetur nė kujtesė: "Njė mėrgatė e organizuar mirė dhe e bashkuar, do tė jetė krah i fortė i pavarėsisė sė Kosovės".

Ndėrkaq, nė emėr tė Kryesisė qendrore tė LDK-sė, foli Nimon Alimusaj i cili tha se "Sali Ēekaj ishte i jashtzakonshėm, ishte njeri fjalėpak, i durueshėm nė momente tė rėnda, i shpejtė nė veprime dhe i disiplinuar".
 
Alimusaj theksoi se Sali Ēekaj kishte besim nė idealin e tij, nė vendin dhe nė shokėt e tij politik e ushtarak. Salih Ēekaj ka bėrė luftė institucionale dhe profesionale, nėnvizoi Alimusaj.

Tė pranishmit nė kėtė akademi pėrkujtimore, nė emėr tė familjarėve i pėrshėndeti Migjen Ēekaj, i biri i komandantit Sali Ēekaj.

LDK nė Gjermani ka bėrė tė ditur pėr themelimin e ēmimit vjetor me emrin Sali Ēekaj, i cili do t'u ndahet individėve, organizatave dhe institucioneve qė japin kontribut pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės.
Nė fund tė akademisė u shfaq filmi dokumentar "Gurėthemeli i pavarėsisė", kushtuar figurės heroike tė Sali Ēekajt.
 
 
Paskal Moro, shefe e re e UNHCR-it nė Kosovė
 
Prishtinė, 27 prill 2004 - Zonja Paskal Moro iu bashkua UNHCR-sė nė Kosovė, duke marrė postin e shefes sė misionit, pasi qė z. Ualter Airvin, pas dy vjet pune ėshtė emėruar pėrfaqėsues i UNHCR-sė nė Itali.

Me formim profesional nė drejtėsi dhe marrėdhėnie ndėrkombėtare, znj. Moro, nė 15 vitet e kaluara kreu shumė detyra nė UNHCR, e mė sė shumti nė Evropėn Qendrore, atė tė Lindjes dhe atė Juglindore, duke pėrfshirė edhe Kosovėn ndėrmjet 1999-2000. Tani, ajo vjen nga Strasburgu i Francės, ku punonte si pėrfaqėsuese e UNHCR-sė nė institucionet evropiane.
 
 
Nė Uashington u zhvillua njė konferencė mbi tė ardhmen e Kosovės
 
Uashington, 27 prill 2004 - Nė javėn e kaluar Qendra "Udro Vilson" nė Uashington zhvilloi njė konferencė mbi tė ardhmen e Kosovės gjatė secilės ekspertė dhe analistė ranė dakord nė pėrgjithėsi se rajoni i Ballkanit mund tė hyjė nė njė fazė mė tė vėshtirė paqėndrueshmėrie.
 
Nė konferencė u shpreh pak optimizėm se zgjidhja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės do tė kontribuonte pėr qėndrueshmėri nė rajon. Komentet mė pesimiste i bėri analisti i ēėshtjeve tė sigurimit, Dejvid Kenin, i cili argumentoi se pėrpjekjet e mira tė komunitetit ndėrkombėtar nuk do tė jenė tė suksesshme po qe se fraksionet rivale etnike tė rajonit nuk dėshirojnė njė zgjidhje paqėsore tė konfliktit.

Z. Kenin shprehu bindjen se nuk do tė ketė zgjidhje afatgjate nėse njerėzit nė rajon nuk vendosin tė marrin pėrgjegjėsi pėr tė ardhmen e tyre. "Nėse trupat tona largohen, nėse pushtimi de fakto merr fund ashtu do tė marrė fund edhe situata e tanishme.
 
Nuk do tė ketė mė Bosnje, do tė ketė diēka tjetėr dhe ēdo gjė do tė jetė e lakmueshme pėr t'u rrėmbyer pėrsėri, ka thėnė analisti Kenin. Ai tha se pavarėsia e Kosovės do tė zgjidhte pak probleme, por mund tė nxiste shpėrbėrje tė etniteteve tė tjera nė ish-Jugosllavi.

Ndėrkaq Gert Ahrens diplomat gjerman nė pension me njė eksperiencė 15-vjeēare nė Ballkan tha se Serbia ėshtė dobėsuar ndjeshėm nga humbjet qė ka pėsuar gjatė shpėrbėrjes dhjetėvjeēare. Vendi tha ai ėshtė dobėsuar aq shumė psikologjikisht sa qė situata atje ėshtė e ngjashme me atė nė Gjermani pas Luftės sė Parė Botėrore.
 
Ai vuri theksin nė lidhjet historike tė Serbisė nė Kosovė dhe realitetin zhgėnjyes qė Serbia nuk do tė riafirmojė sundimin e saj mbi rajonin e pėrbėrė nga 90 pėr qind shqiptarė. Z. Ahrens favorizoi pavarėsinė e Kosovės, por shprehu shqetėsim se njė zhvillim i tillė mund tė pėrshpejtojė shpėrbėrjen e Maqedonisė, ku gati njė e treta e popullėsisė ėshtė shqiptare. Sipas tij Marrėveshja e Ohrit pėr ndarjen e pushtetit nė Maqedoni nuk po funksionon.

Folėsit tjerė nė konferencė mbėshteten njė propozim nga Instituti Amerikan i Paqes pėr tė parandaluar dėshtimet tjera nė rajon. Ky institut po i bėnė thirrje Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimit Evropian tė shtojnė pėrpjekjet pėr tė nxitur paqen dhe qėndrushmėrinė nė Ballkan, transmeton Z.A.
 
 
Dy deputetė serbė nė Kėshillin e Evropės u suspenduan nga Asambleja Parlamentare
 
Strazburg, 27 prill 2004 - Dy deputetė qė pėrfaqėsojnė Serbinė dhe Malin e Zi nė Kėshillin e Evropės u suspenduan dje nga Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės deri me njė vendim tė dytė.
 
Propozimi pėr kėtė u bė nga njė eurodeputet nga Sllovenia. Nė tė vėrtetė eurodeputeti slloven Roman Jakiē i kėrkoi kryetarit tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės Peter Shirer qė tė mos ua njohė letrat kredenciale dy anėtarėve tė delegacionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, pasi udhėheqėsit e partive ku ata bėjnė pjesė proēedohen nga Tribunali i Hagės pėr krime lufte.
 
Fjala ėshtė pėr Vojisllav Sheshelin dhe Sllobodan Millosheviqin. Peter Shirer e hodhi nė votė propozimin e eurodeputetit slloven, i cili mori mbėshtetjen e 10 kolegėve tė tij nė sallė.

Eurodeputetėt serbė nuk do tė kenė as tė drejtėn e votės derisa Komiteti politik i Kėshillit tė Evropės tė shqyrtojė gjendjen dhe tė marrė njė vendim pėrfundimtar.
 
 
Mbrėmė nė Maqedoni ka filluar heshtja parazgjedhore
 
Shkup, 27 prill 2004 - Mbrėmė nė mesnatė nė Maqedoni ka filluar heshtja parazgjedhore. Kandidatėt presidencial Branko Cėrvenkovski nga Lidhja Socialdemokrate dhe Sashko Kedev nga VMRO-DPMN vetėm disa orė do tė agjitojnė qytetarėt qė tė fitojnė votėn e tyre nė raundin e dytė tė zgjedhjeve presidenciale tė caktuara pėr 28 prill.
 
 
Nė Tiranė ėshtė mbajtur edhe njė protestė e tė pėrndjekurve politikė
 
Tiranė, 27 prill 2004 - Nė Tiranė edhe dje ėshtė mbajtur njė protestė e tė pėrndjekurve politikė nė kohėn e diktaturės komuniste. Gjatė protestave qė u organizuan para Kuvendit tė Shqipėrisė pati edhe incidente ndėrmjet policisė dhe protestuesve.
 
Njėherėsh nė Kuvendin e Shqipėrisė zhvillohej debat i ashpėr. Protestuesit kėrkojnė miratimin e ligjit pėr kompensimin e tyre. Pėrreth godinės sė parlamentit ishi ndėrmarrė masa tė larta sigurie. Opozita shqiptare ka kėrkuar nė seancėn e djeshme pėrfundimin e punimeve pėr sa kohė qė Kuvendi ishte i rrethuar me policė dhe protestues.

Opozita kėrkoi qė nė rendin e ditės tė diskutohet Ligji pėr kompensimin e ish tė pėrndjekurėve politikė.
 
 
Njė snajperist ka vrarė tė pakten dy policė nė qytetin indonezian Ambon
 
Ambon, Indonezi, 27 prill 2004 - Njė snajperist ka vrarė sot (e martė) tė pakten dy policė nė qytetin indonezian Ambon, ku dhuna ndėrmjet muslimanėve dhe kristianėve ka shpėrthyer qė prej tė dielės, njofton BBCWorld.
 
Rreth njėmijė policė janė dėrguar nė ujėdhesat Molucane, por pėrkundėr tyre, tė pakten 24 njerėz janė vrarė brenda dy ditėve. Mbi pesė mijė njerėz kanė humbur jetėn nė rajon qė kur ka shpėrthyer konflikti ndėrfetar mė 1999.
 
 
Nė Naxhaf janė vrarė 43 pjesėtarė tė forcave antikoalicion
 
Naxhaf, Irak, 27 prill 2004 - Forcat amerikane tė mbėshtetura nga aeroplanėt kanė vrarė nė pėrleshjet gjatė natės 43 pjesėtarė tė forcave antikoalicion afėr qytetit tė shenjtė irakian, Naxhaf, kanė bėrė tė ditur sot (e martė) banorėt dhe ushtria amerikane, njofton Rojter.
 
Po kėshtu, bėhet e ditur se njė sistem kundėrajror i forcave antikoalicion ėshtė shkatėrruar nga forcat ajrore tė koalicionit amerikan. Zėdhėnėsja ushtarake amerikane nuk ka dhėnė detaje mė tė hollėsishme pėr incidentin.
 
 
Trupat izraelite kanė vrarė 2 palestinezė dhe njė tjetėr e kanė plagosur rėndė
 
Nablus, 27 prill 2004 - Trupat izraelite kanė vrarė sot (e martė) dy palestinezė dhe njė tjetėr e kanė plagosur rėndė nė njė shkėmbim zjarri nė njė kamp refugjatėsh nė Bregun Perendimor, njofton AP.
 
Tė vrarėt kanė qenė pjesėtarė tė grupit islamik Hamas, kanė thėnė zyrtarėt e sigurimit palestinezė. I plagosuri ėshtė dėrguar nė njė spital izraelit, kanė thėnė dėshmitart. Nuk ėshtė e qartė nėse i plagosuri ka qenė kėmbėsor.
 
 
Patrulla tė pėrbashkėta amerikano irakiane nė Falluxha
 
Bagdad, 27 prill 2004 - Trupat amerikane dhe forcat irakiane tė sigurimit kanė nė plan tė follojnė stė martėn patrullat e pėrbashkėt nė qytetin e trazuar tė Falluxhės, njė ditė pas pėrleshjeve tė fundit vdekjepurėse.

Tė paktėn 8 kryengritės irakianė dhe njė marins amerikan u vranė tė hėnėn nė luftimet qė shpėrthyen atje, megjithėse nė qytetin kryesisht mysliman ishte shpallur armėpushimi.

Nėnkomandanti i operacioneve tė koalicionit nė Irak, Gjenerali Mark Kimmitt, tha se marinsat u sulmuan nga kryengritėsit, qė hapėn zjarr me armė tė lehta dhe granada nga dritaret e minaresė sė njė xhamie.
 
 
Gjashtė urdhėra tė tjerė arresti nė lidhje me shpėrthimet e Madridit
 
Madrid, 27 prill 2004 - Spanja nxori gjashtė urdhėra tė tjerė arresti nė lidhje me shpėrthimet e 11 marsit nė trenat e Madridit. Autoritetet kanė pėrhapur afishe me emrat, fotografitė dhe datėlindjet e personave tė dyshuar. Nė afishe ėshtė identifikuar vetėm kombėsia e marokenit Said Berraxh.

Autoritetet spanjolle mendojnė se ekstremistė myslimanė tė lidhur me al-Kaidėn mbajnė pėrgjegjėsinė pėr shpėrthimet e 11 marsit nė katėr trena tė Madridit qė shkaktuan vdekjen e 191 vetave.

15 tė dyshuar, 13 marokenė, njė spanjoll dhe njė sirian, mbahen nė burg nėn akuza, duke filluar nga pjesėmarrje nė shpėrthime deri te bashkėpunimi me njė organizatė terroriste.
 
 
Ministrat e jashtėm tė BE-sė do tė vazhdojnė debatet mbi projekt-kushtetutėn
 
Bruksel, 27 prill 2004 - Ministrat e jashtėm tė Bashkimit Evropian ranė dakord tė vazhdojnė debatet mbi projekt-kushtetutėn e organizatės me synimin qė tė zgjidhen mosmarrėveshjet deri nė mes tė qershorit.

Bisedimet do tė rifillojnė mė 17 maj. Mė 17 dhe 18 qershor do tė organizohet njė takim i nivelit tė lartė nė Bruksel. Ky takim do tė pėrfshijė drejtuesit e qeverive dhe tė shteteve nga 10 vendet e reja anėtare qė do tė hyjnė nė Bashkimin Evropian tė shtunėn, mė 1 maj.

Bisedimet mbi projektrezolutėn e Bashkimit Evropian dėshtuan nė dhjetor pas mosmarrjeshjeve lidhur me rregullat e reja tė votimit.
 
 
Pauell kėrkon delegim tė pushtetit
 
Uashington, 27 prill 2004 - Sekretari amerikan i shtetit, Kolin Pauell ka thėnė se qeveria e pėrkohshme irakiane qė do tė marrė pushtetin pas 30 qershorit duhet t'i kalojė njė pjesė tė sovranitetit pėrsėri SHBA-sė.

Pyetja qė ngrihet tani pas kėtyre fjalėve ėshtė se sa pushtet tė vėrtetė duhet tė ketė mė 1 korrik qeveria e re e pėrkohshme irakiane. Zyrtarėt amerikanė kanė thėnė se pushteti duhet tė jetė i kufizuar, megjithėse kjo ėshtė diēka kontradiktore. Tani Pauell ka ofruar njė formulė tė re.
 
Ai thotė se qeveria irakiane do tė marrė sovranitetin e plotė tė Irakut dhe pastaj t'i japė njė pjesė amerikanėve, kėshtu qė SHBA tė vazhdojnė tė mbeten nė komandėn e trupave tė veta nė vend.
 
 
Diplomatėt britanikė kanė kritikuar politikėn e Blerit
 
Londėr, 27 prill 2004 - Mė shumė se 50 ish diplomatė britanikė kanė kritikuar ashpėr kryeministrin Toni Bler si dhe kanė sulmuar politikėn amerikane dhe britanike nė Irak dhe Lindjen e Mesme.

Nė njė letėr drejtuar zotit Bler, ish ambasadorėt dhe diplomatė tė tjerė tė rangut tė lartė thanė se kryeministri duhet ose tė influencojė mbi atė qė ata e pėrshkruan si politikė e Uashingtonit e destinuar pėr tė humbur, ose tė mos e pėrkrahė mė atė.

Ata thanė se ishte e qartė se nuk kishte patur plane pėr drejtimin e Irakut pas Sadam Huseinit. Diplomatėt i pėrshkruan njoftimet e fundit tė presidentit Bush dhe kryeministrit izraelit, Ariel Sharon mbi Gazėn dhe Bregun Perėndimor si tė njėanshme dhe ilegale.
 
 
Afganistani ka kryer ekzekutimin e parė me vdekje qė kur ėshtė pėrmbysur regjimi i talibanėve
 
Kabul, 27 prill 2004 - Afganistani ka kryer ekzekutimin e parė me vdekje qėkur ėshtė pėrmbysur regjimi i talibanėve para dy vjetėve, njofton BBCnews.
 
Njė ish-komandant ushtarak, i akuzuar pėr vrasje, ėshtė vrarė javėn e kaluar me njė tė shtėnė nė kokė nė njė burg jashtė Kabulit, bėhet e ditur sot (e martė). Presidenti Karzai e ka nėnshkruar vendimin me vdekje, por, siē ka thėnė zėdhėnėsja e tij, me gjysmė zemre.
 
 
Nė njė aksident nė Indi kanė humbur jetėn tė pakten 12 fėmijė
 
Kalkuta, 27 prill 2004 - Tė paktėn 12 fėmijė indianė kanė humbur jetėn, kurse 20 tė tjerė janė lėnduar, disa syresh rėndė, nė njė aksident kur autobusi i shkollės ėshtė pėrplasur me njė tren nė shtetin e Bengalit Perendimor, afėr qytetit Xhalpaiguri, rreth 450 km nė veri tė Kalkutės, ka bėrė tė ditur policia, njofton BBCnews. Nė autobus ndodheshin 40 nxėnės.
 
 
Gadafi ka filluar vizitėn e tij tė parė pas 15 vjetėsh nė Evropė
 
Bruksel, 27 prill 2004 - Lideri libian, Muamer Gadafi, ka filluar vizitėn e tij tė parė pas 15 vjetėsh nė Evropė dhe ka mbėrritur sot (e martė ) nė Bruksel pėr njė vizitė dyditėshe, njofton BBCWorld.
 
Vizita shėnon fazėn mė tė re nė rihyrjen e Libisė nė bashkėsinė ndėkombėtare pas pėrjashtimit shumėvjeēar. Kjo vizitė pėrmbyll njė muaj tė suksesshėm pėr liderin libian pas vizitės sė kryeministrit britanik Toni Blder nė Tripoli.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

l>