|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E hėne, 26 prill 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova nė SHBA: nesėr takohet me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Anan

  • Daci shprehet optimist se pavarėsia e Kosovės mund tė realizohet nė vitin 2005

  • Nė njė analizė tė Qeverisė thuhet se shkaqet e trazirave tė marsit ishin tė natyrės politike, ekonomike dhe sociale

  • GNK rekomandon ndryshime si te vendorėt ashtu edhe te ndėrkombėtarėt

  • Gjilan: Romėt janė qytetarė tė barabartė me tė gjithė tė tjerėt

  • Pėr pesė vite - 61 raste tė uzurpimit tė pronės komunale

  • Nesėr fillon diskutimi publik pėr Projektplanin Strategjik tė qytetit tė Prishtinės

  • Nė takimin e ministrave tė BE-sė do tė shyrtohet situata mė e re nė Kosovė

  • Sot fillon sesioni pranveror i Asamblesė Parlamentare tė KE, ku do tė diskutohet edhe pėr Kosovėn

  • Nė Stamboll tė Turqisė pėrfundoi konferenca e ministrave tė arsimit tė vendeve tė rajonit dhe tė Evropės Juglindore

  • Oda e Avokatėve tė Kosovės pėr kryetar tė ri zgjodhi Adem Vokshin

  • Mevlyde Saraēi u rizgjodh kryetare Forumit tė Gruas sė LDK-sė nė Gjakovė

  • Nga aktiviteti i degės sė LDK-sė nė Suedi

  • Po zhvillohen hetimet nėse polici nga Jordania ka pasur lidhje me Hamasin

  • Izabela Karlovic nuk ėshtė mė zėdhėnėse e administratės sė UNMIK-ut

  • Tirana zyrtare vlerėson se pjesėmarrja e gjerė nė votime do tė jetė nė shėrbim tė stabilitetit tė Maqedonisė e rajonit

  • Bujanoc: PVD nuk po i pėrmbahet afatit pėr mbajtjen e zgjedhjeve tė parakohshme, thotė LPD

  • Sipas Ēoviqit, ekziston edhe Grupi i dytė sekret pėr Kosovėn

  • Tetė kryengritės janė vrarė dhe katėr marinsa amerikanė janė plagosur nė Falluxha

  • Nga rrėshqitjet e dheut nė njė fshat nė Kirgizistan kanė humbur jetėn mbi 33 njerėz

  • Forcat kryengritėse kanė vrarė 8 ushtarė rusė nė Ēeēeni

  • Nė Shri Lankė janė vrarė 7 kryengritės tė Tigrave Tamilė

  • Nga njė shpėrthim nė Bagdad janė vrarė 2 ushtarė dhe 4 tė tjerė janė plagosur

  • Rreth 300 ushtarė amerikanė kanė hyrė nė Naxhaf pėr tė zėvendėsuar trupat spanjolle nė tėrheqje

  • Tre marinsa amerikanė janė plagosur nė njė pritė nė Afganistan

  • Nė Irak ėshtė sulmuar kolona nė tė cilėn ndodhej edhe presidenti bullgar

  • Nė luftimet nė Indonezi janė vrarė tė pakten 14 njerėz

  • Nė katėr sulme tė veēanta nė Irak janė plagosur 8 ushtarė amerikanė

  • Nė Irak ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe u plagosėn dy tė tjerė

  • Bashkimi Evropian do tė diskutojė pėr Qipron

  • Punonjės ndėrkombėtarė tė ndihmave flasin pėr njė shkatėrrim tė plotė nė Korenė e Veriut

  • Takimi vjetor i Bankės Botėrore dhe FMN-sė

  • Fisher presidenti i ri austriak

  • Sulmohen rafineritė e Basrės

  • Nė njė sulm tė militantėve palestinezė ėshtė vrarė njė polic izraelit

 
  
Presidenti Rugova nė SHBA: nesėr takohet me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Anan
 
Nju-Jork, 26 prill 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, i cili ndodhet pėr njė vizitė disaditėshe nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, do tė ketė takime me zyrtarė tė administratės amerikane, ndėrkaq tė martėn do takohet me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Anan.

Presidenti Rugova pas arritjes nė Nju Jork, pėr nder tė tij, komuniteti shqiptar, Dega e LDK-sė, pastaj Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan dhe Shoqata Panshqiptare "Vatra" organizuan njė darkė nė Nju-Xhersi.

Duke folur para shqiptar-amerikanėve, Presidenti Rugova tha se kishte ardhur nė SHBA qė tė takohet dhe tė bisedojė miqtė e Kosovės.
 
"Kam ardhur qė t'i vizitoj miqtė tanė, t'ju vizitoj juve dhe posaēėrisht kam ardhur pėr Kosovėn dhe ēėshtjen e saj, pėr mundėsitė e realizimit tė pavarėsisė sė Kosoėvs, qė ne tė gjithė e dėshirojmė dhe qė tė gjithė punojmė pėr tė", theksoi Presidenti Rugova, duke folur nė kėtė takim.

Pastaj ai foli pėr progresin e arritur nė Kosovė nė tė gjitha fushat e jetės, si nė planin ekonomik, ashtu edhe politik, ndėrkohė qė, siē tha, Kosova po hyn nė njė fazė tė re tė zhvillimit ekonomik, tė investimeve, tė privatizimit dhe proceseve tė tjera qė janė tė domosdoshme pėr zhvillimin e Kosovės.

Duke folur pėr ngjarjet e marsit, Presidenti Rugova tha se ato ishin tė dhimbshme, tė papranueshme, ishin ngjarje qė kishin pėr qėllim tė dėmtojnė imazhin e Kosovės, prandaj tė gjitha institucionet e vendit i kanė dėnuar ato, tha ai, duke shtuar se ndaj atyre qė kanė pėrdorur dhunėn do tė merren masa.
 
"Protestat janė pjesė e jetės demokratike, por dhuna dhe sjelljet shkatėrrimtare qė kishin pėr qėllim shkatėrrimin e Kosovės, nuk do tė lejohen kurrsesi", nėnvizoi Presidenti Rugova.

Nė vazhdim tė fjalės sė tij, Presidenti Rugova foli pėr transferin e kompetencave nga UNMIK-u tek institucionet vendore, si dhe pėr zgjedhjet e ardhshme nacionale gjatė tetorit pėr tė vazhduar me proceset e mėtejshme demokratike.

Kongresisti amerikan Eliot Engėll, pjesėmarrės nė kėtė darkė, tha se miqtė e Kosovės nė Amerikė do tė angazhohen edhe mėtutje pėr jetėsimin e pavarėsisė sė Kosovės, sepse kjo do tė ndodhė dhe ėshtė njė kauzė e drejtė.
 
Ai tha se askund nė botė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nuk kanė miq mė tė mėdhenj se tek shqiptarėt dhe kjo e obligon Amerikėn, qė tė ketė njė pėrgjegjėsi mė tė madhe si ndaj Kosovės, ashtu edhe ndaj shqiptarėve kudo nė Ballkan.

Poashtu nė kėtė mbrėmje foli edhe profesori Dejvid Filips, i cili u shpreh me fjalė tė zgjedhura pė Kosovėn dhe duke vlerėsuar lart figurėn e Ibrahim Rugovės.

Presidentin e Kosovės e pėrshėndetėn nė kėtė takim edhe kryetari i degės sė LDK-sė Agim Rexhaj, kryetari i "Vatrės" Agim Karagjozi, pėrfaqėsuesi i Kėshillit Shqiptaro-Amerikan, ai i Legalitetit etj.

Presidenti Rugova pati njė takim tjetėr me zėvendėsguvernatoren e shtetit Pensilvania, ndėrkaq sot Presidentit Rugova do t'i jipet njė mirėnjohje e veēantė si mik i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

Tė martėn presidenti i Kosovės takohet me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, z. Kofi Anan, ndėrkaq tė enjtėn dhe tė premtėn ai do tė jetė nė Uashington pėr takim me zyrtarė tė Departamentit tė Shtetit dhe Shtėpisė sė Bardhė.
 
 
Daci shprehet optimist se pavarėsia e Kosovės mund tė realizohet nė vitin 2005
 
Londėr, 26 prill 2004 - Kryeparlamentari Nexhat Daci thotė se qėndrimi ndėrkombėtar ndaj Kosovės ka filluar tė ndryshojė dhe se pritet bartja mė e shpejtė e pėrgjegjėsive nė duart e kosovarėve, pėrfshirė edhe ato pėrgjegjėsi qė janė tė rezervuara pėr UNMIK-un.
 
Por zoti Daci tha se institucionet e Kosovės duhet qė tani tė jenė mė tė kujdesshme ndaj pakicave nė veēanti asaj serbe. Daci kėto komente i bėri sot pėr BBC-nė nė Londėr, ku mori pjesė nė njė konferencė pėr Kosovėn.

"Ka njė kthesė shumė pozitive reth vlerėsimeve qė unė i kam dhėnė njė vit mė parė, dhe ēuditėrisht ka njė pėrputhje mendimesh rreth zhvillimeve nė Kosovė nė kėto vite", theksoi Daci.
 
Sipas tij, ajo qė ėshtė premtuese dhe nė tė mirė tė Kosovės ka pėrafrim tė qarqeve rreth pėrshpejtimit tė kalimit tė pėrgjegjėsive nė duart e institucioneve vendore. "Mua mė gėzon fakti se do tė rriten kapacitet e qeverisė sė Kosovės.
 
Ėshtė mendim i pėrafėrt se qeveria jonė duhet tė kompletohet me tė gjitha organet e saj, do tė thotė gati tė gjitha ministritė pos asaj tė mbrojtjes, tė cilėn ne nuk e kemi kėrkuar ndonjėherė", nėnvizoi Daci.

I pyetur nėse pavarėsia e Kosovės mund tė realizohet nė vitin 2005, kryeparlamentari Daci tha se ėshtė optimist dhe mendon se po. "Do tė duhet njė punė mė serioze nėpėr parti politike. Dhe nė qoftė se vėrtet e kemi njė seriozitet, siē flasim, unė them po", ritheksoi Daci.
 
 
Nė njė analizė tė Qeverisė thuhet se shkaqet e trazirave tė marsit ishin tė natyrės politike, ekonomike dhe sociale
 
Prishtinė, 26 prill 2004 - Nė njė propozim analizė tė kryeministrisė sė Kosovės thuhet se shkaqet e trazirave tė marsit ishin tė natyrės politike, ekonomike dhe sociale. Nė kategorizimin e shkaqeve qė i ka nxitur trazirat hynė edhe zhgėnjimi me sistemin aktual tė qeverisjes dhe pakėnaqėsinė e thellė pėr shkak tė mungesės sė rezultateve tė pritura nė planin politi.
 
Po ashtu edhe situata e rėndė ekonomike dhe sociale, por edhe mangėsitė dhje paqartėsitė e Kornizės Kushtetuese dhe Rezolutės 1244 numrohen si shkaqe qė nxitėn trazirat e marsit, tė cilat lanė pas 19 tė vdekur, qindra tė plagosur dhe shumė dėme materiale.

Nė kėtė analizė zyra e kryeministrit ka konstatuar se anarkia e dy ditėve tė marsit ka sjellė pasoja shkatėrruese pėr vendin si dhe ka arritur tė ndryshojė imazhin e Kosovės nė arenėn ndėrkombėtare. Nė prani tė gjithė botės sė civilizuar ne dėshtuam tė tregojmė se jemi pjesė e kėtij civilizimi, thuhet nė analizėn e Qeverisė sė Kosovės.
 
 
GNK rekomandon ndryshime si te vendorėt ashtu edhe te ndėrkombėtarėt
 
Prishtinė, 26 prill 2004 - Duke prezentuar sot nė Prishtinė raportin e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, pėrfaqėsuesi i kėtij grupi Aleks Anderson, tha se trazirat e marsit kanė nxjerrė nė shesh mungesėn e institucioneve, tė udhėheqjes dhe mėnyrėn pėr absorbimin e pakėnaqėsive.
 
Nė raporton e titulluar "Kolapsi nė Kosovė", Anderson vlerėsoi se Beogradi vazhdimisht ėshtė pėrpjekur pėr destabilizmin e Kosovės, e jo tė mbrojė monirotetin serb, tha ai. Gjithashtu Anderson tha se trazirat kanė treguar se probleme ka edhe nė misionin e KFOR-it, duke shtuar se ka pasur shumjė raste kur trupat paqeruajtėse vetėm janė larguar nga vendi i ngjarjes.
 
Sipas tij, KFOR-i u bė njė forcė me komandė mė pak unike sesa ishte mė parė, ndėrkohė qė ka lavdėruar qėndrimin e pjesėtarėve tė SHPK-sė, tė cilėt, siē tha, megjithėse nuk ėshtė i trajnuar pėr situata tė tilla, nė tė shuntėn e rasteve ka vepruar si duhet.

Anderson tha se rrjedhat qė ēojnė nė destabilizimin e situatės janė tė paparashikueshme, dhe po qe se nuk ndėrmerren masa tė mėnjehershme, atėherė Kosova rrezikon tė bėhet "Bregu Perendimor i Evropės", duke rekomanduar ndryshime si tek vendorėt ashtu edhe tek ndėrkombėtarėt.

Ai tha se Qeveria dhe shoqėria civile duhet tė mobilizohen kundėr dhunės, duke shtuar se mė 17 mars ka pasur njė reagim spontan tė lidershipit, por qė tani mund tė bėhen konsolidime.

Anderson porositi qė serbėt e Kosovės duhet ta kuptojnė se nuk ėshtė real besimi i tyre se do tė kenė mbrojtjen e forcave serbe tė sigurisė. Ata duhet tė akomodohen me shumicėn shqiptare, e cila, nga ana e vet, duhet t'u ofrojė kėtė mundėsi, tha ai.

Anderson tha se edhe UNMIK-u duhet tė pėsojė ndryshime edhe nė mandat edhe nė strukturė. "Vetė udhėheqja e UNMIK_ut duhet t'i kėrkojė kėto ndryshime. "Kemi nevojė pėr mė shumė udhėheqėsi tė UNMIK-ut e jo vetėm pėr zbatim tė vendimeve tė marra, nga selia e OKB-sė dhe nga kryeqytetet e tjera", tha Anderson.

GNK rekomandon edhe rritjen e rolit tė Grupit tė Kontaktit pėr Kosovėn dhe njė qėndrim mė tė qartė tė bashkėsisė ndėrkombėtare pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės. GNK rekomandon rregullimin e strukturave paralele serbe nė mėnyrė qė serbėt tė shohin nė Kosovė njė ardhmėri afatgjatė.

Qeverisė sė Serbisė i rekomandohet tė vazhdojė dialogin me Prishtinėn pėr ēėshtjet teknike.
 
 
Gjilan: Romėt janė qytetarė tė barabartė me tė gjithė tė tjerėt
 
Gjilan, 26 prill 2004 - Romėt nė komunėn e Gjilanit janė qytetarė tė barabartė me tė gjithė tė tjerėt dhe kėshtu duhet edhe tė ndjehen, ka thėnė Xhemajl Hyseni, zėvendėskryetar i komunės, nė takimin me pėrfaqėsuesit e romėve, tė cilėt programin e vizitave tė komunitetit dhe takimet me institucionet komunale i kanė filluar nė Gjilan, ndėrsa do t`i vazhdojnė nė Ferizaj dhe Obiliq.

Gani Toska tha se dėshiron qė romėt nė Gjilan tė kenė trajtim tė njėjtė me komunitetet tjera, si nė shfrytėzimin e buxhetit komunal tė paraparė pėr pakicat, ashtu edhe nė shkollim, punėsim dhe mbėshtetje sociale. Ai tha se ėshtė i habitur se si romėt nuk janė tė pėrfaqėsuar fare nė Komitetin pėr Komunitete dhe Komitetin pėr Ndėrmjetėsim.

Ndėrkaq, sipas Gazmend Saliloviqit, aktivist nga Graēanica, romėt janė tė frikėsuar pas trazirave tė marsit, anipse ato nuk kanė qenė tė drejtuara direkt kundėr tyre. Ai tha se komuniteti rom ėshtė i gatshėm tė integrohet nė institucionet dhe shoqėrinė kosovare.

Xhemajl Hyseni, zėvendėskryetar i komunės, tha se papunėsia ėshtė njė problem i pėrgjithshėm nė Kosovė, ndėrsa sa i pėrket arsimimit tė fėmijėve romė, ai tha se komuna ka ofruar pėr ta hapėsirė nė shkollėn "Thimi Mitko", por ėshtė refuzuar. Ai tha se komuna nuk ka bėrė aq sa duhet pėr romėt, por ka bėrė aq sa ka mundur, pa privilegjuar dhe pa anashkaluar asnjė komunitet.

Edhe kryeshefi ekzekutiv Enver Muja tha se gjendja e romėve nė komunėn e Gjilanit ėshtė mė ndryshe, seē e prezentuan pėrfaqėsuesit e kėtij komuniteti, ndėrsa i ftoi ata qė tė jenė mė aktivė nė zyrėn e komuniteteve.
 
 
Pėr pesė vite - 61 raste tė uzurpimit tė pronės komunale
 
Gjilan, 26 prill 2004 - Uzurpimet e pronės shoqėrore nuk janė ndonjė dukuri e re as nė Gjilan, por ato janė zhvilluar me njė tendencė mė tė shpejtė pas luftės. Drejtori i pronės, Alban Qerimi thotė se gjatė pesė viteve tė kaluara janė regjistruar 61 raste tė uzurpimeve, ndėrsa nuk e pėrjashton mundėsinė qė tė ketė edhe mė tepėr.

Ka filluar aksioni pėr rikthimin e pronės komunale nė Gjilan, e cila nė periudha tė ndryshme ėshtė pėrvetėsuar njėanshėm nga persona tė pandėrgjegjshėm. Alban Qerimi, ushtrues i detyrės sė drejtorit pėr gjeodezi, kadastėr, pronė dhe banim thotė se gjatė javės qė vjen do tė rikthehen 6 prona tė uzurpuara, ndėrsa procedura do tė vazhdojė edhe me 32 prona tjera, tė cilat do tė rimerren gradualisht.

Gjatė kėsaj jave iu janė shpėrndarė vėrejtjet gjashtė uzurpatorėve dhe atyre iu ėshtė kėrkuar qė brenda afatit 7 ditor t`i largojnė objektet e tyre nga prona komunale.

Ka keqkuptime edhe sa i pėrket aerofotogrametrisė, sepse disa qytetarė mendojnė se ky ėshtė njė rast i mirė pėr t`i legalizuar uzurpimet. Kjo nuk do tė ndodhė asnjėherė, thotė z. Qerimi.
 
 
Nesėr fillon diskutimi publik pėr Projektplanin Strategjik tė qytetit tė Prishtinės
 
Prishtinė, 26 prill 2004 - Prej nesėr nė lokalet e Drejtoratit pėr Shėrbime Publike tė Kuvendit Komunal tė Prishtinės, i cili gjendet nė afėrsi tė hotelit "Grand" nė Prishtinė, do tė fillojė diskutimi publik pėr miratimin e Projekt-planit Strategjik Urban tė Prishtinės.

Diskutimi publik do tė zgjasė 30 ditė qė nga dita e nesėrme dhe ai fillon ēdo ditė prej orės 10:00 dhe pėrfundon nė orėn 15:00.

Tė pėrkujtojmė se diskutimi publik lidhur me Projektplanin Strategjik Urban tė Prishtinės organizohet nga Drejtorati pėr Planifikim dhe Urbanizėm i KK tė Prishtinės, ndėrsa ekspertėt e kėtij Drejtorati do tė kujdestarojnė vazhdimisht pėr t'i informuar qytetarėt ēdo ditė gjatė orarit tė pėrcaktuar kohor.

Gjatė diskutimit publik 30 ditėsh, qytetarėt e Prishtinės mund tė informohen detajisht pėr kėtė projektplan, si dhe mund t'i japin vėrejtjet dhe sugjerimet rreth tij.

Nė mbledhjen e fundit javėn e kaluar tė Asamblesė Komunale tė Prishtinės, me shumicė votash ėshtė miratuar vendimi pėr Projektplanin Strategjik Urban tė Prishtinės.
 
 
Nė takimin e ministrave tė BE-sė do tė shyrtohet situata mė e re nė Kosovė
 
Bruksel, 26 prill 2004 - Nė Bruksel do tė mbahet takimi i ministrave tė jashtėm tė Bashkimti Evropian. Sipas njoftimeve nga Brukseli nė kėtė takim ministrat e jashtėm tė BE-sė do tė shqyrtojnė situatėn mė tė re nė Kosovė.
 
 
Sot fillon sesioni pranveror i Asamblesė Parlamentare tė KE, ku do tė diskutohet edhe pėr Kosovėn
 
Strazburg, 26 prill 2004 - Sot nė Strazburg fillon sesioni pranveror i Asamblesė Parlamentare tė Kėshullit tė Evropės, nė tė cilin ndėr tė tjera do tė diskutohet edhe pėr Kosovėn. Njoftohet se raportin mbi gjendjen nė Kosovė nė kėtė sesion mė 29 prill do ta paraqes shefi i UNMIK-ut, Hari Holkeri.
 
 
Nė Stamboll tė Turqisė pėrfundoi konferenca e ministrave tė arsimit tė vendeve tė rajonit dhe tė Evropės Juglindore
 
Stamboll, 26 prill 2004 - Nė Stamboll tė Turqisė dje ka pėrfunduar konferenca dyditore e ministrave tė arsimit tė vendeve tė rajonit dhe tė Evropės Juglindore nė tė cilėn u diskutuan ndryshimet nė fushėn e arsimit tė lartė.
 
Nė kėtė takim ka marrė pjesė edhe ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė sė Kosovės Rexhep Osmani, i cili edhepse nė cilėsin e vėzhguesit nė diskutimin e tij nė kėtė takim tha se Kosova ka arritur pėrparime tė dukshme nė zhvillimin e sistemit tė arsimit tė lartė.
 
Ministri Osmani ka thėnė se pjesėmarrja e delegacionit tė Kosovės nė kėtė takim dėshmojė se Kosova po pėrcjell me kujdes tė gjitha ndryshimet dhe proceset e reformave nė tė gjitha nivelet e arsimit nė botė.
 
 
Oda e Avokatėve tė Kosovės pėr kryetar tė ri zgjodhi Adem Vokshin
 
Prishtinė, 26 prill 2004 - Oda e Avokatėve tė Kosovės nė periudhėn e ardhshme do tė angazhohet pėr avancimin e veprimtarisė normative, inkurajimin e femrave, minoriteteve dhe tė tė rinjve pėr ushtrimin e profesionit tė avokatit si dhe nė operacionalizimin e standardeve pėr sundimin e ligjit nė Kosovė.
 
Kėshtu u tha ndėr tė tjera nė Kuvendin vjetor tė Odės sė Avokatėve tė Kosovės, tė mbajtur nė Prishtinė.

Oda e Avokatėve tė Kosovės pėr kryetar tė ri zgjodhi Adem Vokshin.
 
 
Mevlyde Saraēi u rizgjodh kryetare Forumit tė Gruas sė LDK-sė nė Gjakovė
 
Gjakovė, 26 prill 2004 - Nė Gjakovė u mbajt mbledhja e Kuvendit zgjedhor tė FG tė LDK-sė pėr kėtė komunė, ku mori pjesė edhe Melihate Tėrmkolli, kryetare e FG tė LDK-sė, me bashkėpunėtoret.

Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės ėshtė edhe program nacional dhe vetėm me LDK-nė dhe me presidentin Ibrahim Rugova Kosova do ta realizojė pavarėsinė, tha nė kėtė kuvend zgjedhor.

Forumi i Gruas ėshtė shtylla mė e fortė e pavarėsisė sė Kosovės, sepse edhe 14 vite mė parė Forumi i Gruas bashkė me veprimtarėt e LDK-sė ndėrtoi institucionet e Kosovės.

Mbase kjo u dėshmua disa herė me fitoret e njėpasnjėshme tė LDK-sė dhe do tė dėshmohet edhe nė zgjedhjet nacionale tė tetorit ku LDK do tė fitojė shumicėn absolute, theksoi nė fjalėn e saj pėrshėndetėse kryetarja e FG-sė, Melihate Tėrmkolli.

Nė kėtė kuvedn tė grave foli edhe kryetari i KK dhe i Degės sė LDK-sė nė Gjakovė Aqif Shehu.

Me kėtė rast u lexua raporti i punės mes dy Kuvendeve nga kryetarja Mevlyde Saraēi dhe u aprovua njėzėri.
Kuvendi zgjodhi kryesinė prej 15 anėtarėsh dhe dhjetė delegatė pėr kuvendin qendror tė FG tė LDK-sė.

Kryetare e Degės sė FG tė LDK-sė u rizgjodh, Mevlyde Saraēi.
 
 
Nga aktiviteti i degės sė LDK-sė nė Suedi
 
Malme, 26 prill 2004 - Kryesia e Degės nė Suedi dėnon tė gjitha aktet e dhunės tė drejtuara ndaj pjesėtarėve tė KFOR-it dhe UNMIK-ut dhe apelon te tė gjithė qytetarėt e Kosovės, tė cilėt ia duan tė mirėn Kosovės, qė tė mos bien nėn ndikimin e atyre individėve, tė cilėt bėjnė ēmos pėr tė prishur imazhin e Kosovės para faktorit ndėrkombėtarė dhe pėr tė bllokuar procesin e njohjes formale tė pavarėsisė sė Kosovės.

Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Suedi, qysh nė javėt e ardhshme do ti bėjė disa vizita pjesėtarėve tė KFOR-it suedezė, tė cilėt janė kthyer nė Suedi pėr shkak lėndimeve qė kanė pėsuar gjatė trazirave tė marsit.
Poashtu, kėto ditė pritet qė tė caktohet njė takim me dy politikanė suedezė tė partisė sė Moderatėve, tė cilėt njėherit edhe janė deputetė nė Parlamentin Evropian.

Ndėrkaq, pėr shkak tė interesimit jashtėzakonisht tė madh pėr anėtarėsim nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės, ndėr prioritetet kryesore tė kėsaj Dege do tė jetė riaktivizimi i disa nėndegėve nė disa qytete tė mėdha nė Suedi, tė cilat kanė vepruar dhe kontribuar shumė nė tė kaluarėn.

Nga kjo mbledhje, Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Suedi, doli me disa konkluzione.
 
 
Po zhvillohen hetimet nėse polici nga Jordania ka pasur lidhje me Hamasin
 
Prishtinė, 26 prill 2004 - Nė Kosovė po vazhdojnė hetimet pėr tė vėrtetuar nėse polici nga Jordani qė ka vrarė tre policė amerikanė nė Mitrovicė ka pasur lidhje me lėvizjen palestineze Hamas, i ka deklaruar AP njė zyrtar i lartė i NATO-s.
 
Ky polic nga Jordania, i cili u vra nė kėtė sulm kishte prejardhje palestineze, ndėrkaq hetuesit po pėrpiqen tė hetojnė arsyet e qėndrimit tė tij nė Arabinė Saudite vetėm njė muaj para se tė vinte nė Kosovė.
 
Sipas kėtij raporti, burimet zyrtare tė OKB-sė kanė thėnė se njė i mbijetuar ka deklaruar se polici jordanez ka qeshur deri sa ka shtėnė me armė zjarri ndaj policėve amerikanė.

Zėdhėnėsi i Departamentit pėr Polici dhe Drejtėsi i OKB-sė Neraj Sing nuk pėrjashtoi mundėsinė se po bėhet njė hetim i tillė.
 
 
Izabela Karlovic nuk ėshtė mė zėdhėnėse e administratės sė UNMIK-ut
 
Prishtinė, 26 prill 2004 - Izabela Karlovic nuk ėshtė mė zėdhėnėse e UNMIK-ut, ka konfirmuar administrata ndėrkombėtare nė Kosovė. Mirėpo, zėvendėsimi ende nuk ėshtė gjetur ka bėrė tė ditur administrata e UNMIK-ut nė Prishtinė.

Kohė mė parė ishte thėnė se kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri e ka shkarkuar zonjėn Karlovic nga ky post pėr disa deklarata tė saj qė lidheshin me trazirat e 17 e 18 marsit nė Kosovė.
 
 
Tirana zyrtare vlerėson se pjesėmarrja e gjerė nė votime do tė jetė nė shėrbim tė stabilitetit tė Maqedonisė e rajonit
 
Tiranė, 26 prill 2004 - Ministria shqiptare e Punėve tė Jashtme thekson se ka ndjekur me vėmendje procesin e zhvillimit tė zgjedhjeve tė parakohshme presidenciale nė Maqedoni, si ngjarje me ndikim pėr zhvillimet e brendshme nė vend, por i rėndėsishėm edhe pėr frymėn e pėrgjithshme tė proceseve nė rajon.

Ajo pėrshėndet atmosferėn e qetė dhe normale nė tė cilėn u zhvillua raundi i parė i zgjedhjeve, duke shprehur bindjen se pėrmbyllja me sukses dhe nė kohė e procesit zgjedhor ėshtė shumė e rėndėsishme pėr dinamikėn e zhvillimit tė reformave, tė procesit tė integrimeve dhe zbatimit tė Marrėveshjes sė Ohrit.
 
Ministria e Jashtme shqiptare vlerėson se "pjesėmarrja e gjerė nė votime do tė jetė shprehje e angazhimit serioz politik dhe qytetar nė shėrbim tė stabilitetit dhe pėrparimit tė Maqedonisė e rajonit".
 
 
Bujanoc: PVD nuk po i pėrmbahet afatit pėr mbajtjen e zgjedhjeve tė parakohshme, thotė LPD
 
Bujanoc, 26 prill 2004 - Kohėve tė fundit Luginėn e Preshevės e kanė vizituar diplomatė amerikanė dhe evropianė, por ata janė takuar vetėm me prefektėt e komunave, ndonėse spektrin politik shqiptar e pėrbėjnė katėr subjekte politike.
 
"Pėrfaqėsuesit e lartė tė organizatave ndėrkombėtare nuk e shohin tė udhės (jo tė gjitha) tė takohen me udhėheqėsit e kėtyre subjekteve, tė cilėt me siguri se do tė kishin dhėnė kontributin e tyre nė parqitjen reale tė situatės nė kėto komuna tė Luginės sė Preshevės, thuhet nė njė komunikatė tė Lėvizjes sė Progresit Demokratik (LPD) me seli nė Bujanoc.

Sipas LPD-sė, prefekti i Preshevės atė qė e shpalos para ndėrkombėtarėve nuk e praktikon edhe pėr opinionin publik vendor. "Shikuar nga ky prizėm i politikės 'monoetnike' tė PVD-sė qė drejton prefekturat nė Preshevė dhe Bujanoc, gjatė takimeve me ndėrkombėtarėt dhe vizitat si dikur nė Norvegji e tashti sė shpejti edhe nė Amerikė, nė rajonin e Luginės sė Preshevės paraqiten dy realitete: njė pėr ndėrkombėtarėt dhe njė pėr opinionin publik vendor!", thekson LPD, duke kritikuar mediat lokale rajonale, pėr tė cilat thuhet se janė bėrė zėdhėnėse dhe favorizojnė vetėm njė subjekt - PVD-nė.

PVD nuk po i pėrmbahet afatit tė 11 marsit tė kėtij viti, kur i ka skaduar mandati Kėshillit tė Pėrkohshėm dhe mbajtjes sė zgjedhjeve tė parakohshme, thekson mė tutje LPD.

"Kėto kritika qė po ia drejtojmė PVD-sė, nuk janė qėllimkėqija dhe nuk vuajnė nga pretendimi pėr ta bllokuar punėn e saj drejt realizimit tė objektivave tė saja programore", duke shtuar se kėto dukuri nuk duhet tė pėrsėriten, sepse i dėmtojnė proceset pėr zgjidhjen e krizės nė Luginėn e Preshevės, theksohet nė kėtė komunikatė tė LPD-sė.
 
 
Sipas Ēoviqit, ekziston edhe Grupi i dytė sekret pėr Kosovėn
 
Beograd, 26 prill 2004 - Nebojsha Ēoviq ka deklaruar se zgjidhja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės ka filluar. Ai tha se me kėtė publikisht po merret Grupi Pėrkrahės pėr Kosovėn, tė cilin e pėrbėjnė Grupi i Kontaktit, Bashkimi Evropian dhe UNMIK-u.
 
Sipas Ēoviqit ekziston edhe Grupi i dytė sekret dhe atė e pėrbėjnė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Bashkimi Evropian dhe NATO nė kuptimin, qė programet tė ndėrtohen nga Amerika, e cila udheheqė kėtė proces.
 
 
Tetė kryengritės janė vrarė dhe katėr marinsa amerikanė janė plagosur nė Falluxha
 
Falluxha, 26 prill 2004 - Tetė kryengritės janė vrarė dhe tė paktėn katėr marinsa amerikanė janė plagosur gjatė shkėmbimit tė zjarrit me muslimanėt sunitė nė qytetin e Falluxhės, thanė zyrtarėt e forcave amerikane, njofton AFP.
"Njoftimet e para bėjnė tė ditur pėr tetė armniq tė vrarė dhe katėr marinsa tė plagosur", u tha gazetarėve koloneli Xhon Kolman.
 
 
Nga rrėshqitjet e dheut nė njė fshat nė Kirgizistan kanė humbur jetėn mbi 33 njerėz
 
Bishkek, Kirgizistan, 26 prill 2004 - Zyrtarėt e emergjencės kanė bėrė tė ditur sot (e hėnė) nga rrėshqitjet e dheut nė njė fshat nė Kirgizistan drohet se kanė humbur jetėn mbi 33 njerėz. Nė njoftim thuhet se dheu ka mbuluar 12 shtėpi nė fshatin Budalik, 700 km nga kryeqyteti Bishkek.
 
 
Forcat kryengritėse kanė vrarė 8 ushtarė rusė nė Ēeēeni
 
Moskė, 26 prill 2004 - Njoftohet se nė Republikėn e Ēeēenisė, forcat kryengritėse kanė vrarė 8 ushtarė rusė dhe kanė plagosur edhe 20 tė tjerė, njofton AP. Po nė kėtė njoftim thuhet se forcat ruse kanė arrestuar 200 njerėz nėn dyshimin e bashkėpunimit me guerilėt.
 
 
Nė Shri Lankė janė vrarė 7 kryengritės tė Tigrave Tamilė
 
Batikaloa, Shri Lanka, 26 prill 2004 - Nė Shri Lankėn lindore janė vrarė sot 7 kryengritės tė Tigrave Tamilė, bėn tė ditur kjo lėvizje kryengritėse, njofton BBCWorld. Nė njoftim thuhet se sulmues tė paidentifikuar kanė hapur zjarr nga njė kombibus nė kampin e kryengritėsve afėr qytetit Batikaloa dhe kėshtu kanė vrarė kryengritėsit e lartpėrmendur.
 
 
Nga njė shpėrthim nė Bagdad janė vrarė 2 ushtarė dhe 4 tė tjerė janė plagosur
 
Bagdad, 26 prill 2004 - Dy vetė janė vrarė dhe katėr tė tjerė janė plagosur nga njė shpėrthim i fuqishėm, qė hodhi nė erė katėr automjete ushtarake amerikane tė tipit Hamvi dhe rrėnoi njė shtėpi nė Bagdad, njofton AFP.
 
Menjėherė pas shpėrthimit, trupat amerikane janė parė duke bartur me lese dy trupa. Nė kėtė incident janė lėnduar katėr civilė, pėrfshirė dy fėmijė. Banorėt kanė thėnė se kanė parė nė automjete njė granatė raketore pas shpėrthimit. Zėdhėnėsi ushtarak amerikan nuk ishte nė gjendje tė konfirmojė incidentin.
 
 
Rreth 300 ushtarė amerikanė kanė hyrė nė Naxhaf pėr tė zėvendėsuar trupat spanjolle nė tėrheqje
 
Naxhaf, 26 prill 2004 - Rreth 300 ushtarė dhe policė ushtarakė amerikanė kanė hyrė nė bazėn ushtarake nė qytetin e shenjtė shiit Naxhaf, pėr tė zėvendėsuar trupat spanjolle nė tėrheqje dhe pėr tė bėrė trysni nė milicinė radikale shiite antamerikane nė kontrollimin e disa pjesėve tė qytetit, njofton AP. Baza ėshtė rreth tri mila nga vendi i shenjtė shiit, qė ndodhet nė zemėr tė Naxhafit. Trupat spanjolle po pėrgatiten tė ikin, kurse forcat amerikane kanė hyrė qė tė pengojnė qė vendi tė bjerė nė duart e milicisė.
 
 
Tre marinsa amerikanė janė plagosur nė njė pritė nė Afganistan
 
Kabul, 26 prill 2004 - Tre marinsa amerikanė janė plagosur, njėri syresh rėndė, nė njė pritė nė provincėn jugore tė Afganistanit, Kandahar, qė ėshtė shenja mė e re e shtimit tė dhunės nė jugun e vendit, ka bėrė tė ditur sot (e hėnė) ushtria amerikane, njofton Rojter. Po kėshtu, njoftohet pėr njė bombė tė shpėrthyer dje afėr njė autokolone nė Kandahar.
 
Zėdhėnėsi ushtarak e pėrshkroi sulmin si pritė, por s'ka dhėnė detaje mė tė hollėsishme pėr bombėn nėse ishte incident, ku janė pėrzier guerilėt talibanė.
 
 
Nė Irak ėshtė sulmuar kolona nė tė cilėn ndodhej edhe presidenti bullgar
 
Sofje, 26 prill 2004 - Nė Irak ėshtė hapur zjarr ndaj kolonės nė tė cilėn ndodhej edhe automobili i presidentit bullgar Georgi Pėrvanov, por gjatė sulmit nuk ka pasur viktima, njoftohet nga Sofja. Presidenti Pėrvanov ndodhet nė njė vizitė ushtarėve bullgarė nė Irak.
 
Ndaj kolonės ėshtė hapur zjarr ndėrsa po udhėtonte midis kampeve tė ushtarėve bullgarė dhe polakė nė pjesėn jugore tė qytetit Qerbela.

Informacionet para kohe tė mediave polake kanė mundėsuar sulmin ndaj presidentit Pėrvanov, thonė zyrtarėt bullgarė. "Pėr fat tė keq mediat polake kanė publikuar informacionin pėr vizitėn e tij mė herėt sesa ishte e nevojshme, gjė qė radikalėve shiitė u ka lėnė mjaft kohė qė tė sulmojnė kolonėn e tij", ka thėnė zėdhėnėsi i qeverisė bullgare, Dimitar Conev.
 
 
Nė luftimet nė Indonezi janė vrarė tė pakten 14 njerėz
 
Ambon, Indonezi, 26 prill 2004 - Njoftohet se luftime tė ashpra kanė shpėrthyer sot (e hėnė) ndėrmjet muslimanėve dhe kristianėve nė ujdhesat Molucane tė Indonezisė, njofton BBCWorld. Banorėt e kryeqytetit provincial, Ambon, kanė njoftuar pėr luftime, bombardime dhe zjarrvėnie sporadike.
 
Burimet spitalore kanė njoftuar pėr tė pakten 9 persona tė lėnduar. Dhuna e fundit vjen pas pėrleshjeve tė fundjavės, nė tė cilat janė vrarė tė pakten 14 njerėz dhe mbi 100 tė tjerė janė plagosur.
 
 
Nė katėr sulme tė veēanta nė Irak janė plagosur 8 ushtarė amerikanė
 
Bagdad, 26 prill 2004 - Tetė ushtarė amerikanė janė plagosur nė katėr sulme tė veēanta nė pjesėn qendrore tė Irakut, bėhet e ditur nė njė kumtesė tė sotme (e hėnė) tė koalicionit tė udhėhequr nga amerikanėt, njofton AFP. Nė njoftim thuhet se ata janė plagosur nė sulmet e djeshme.
 
 
Nė Irak ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe u plagosėn dy tė tjerė
 
Uashington, 26 prill 2004 - Njė ushtar amerikan u vra dhe dy tė tjerė u plagosėn nga shpėrthimi i njė bombe nė anė tė rrugės nė kryeqytetin irakian.

Njė zėdhėnės ushtarak amerikan tha se shpėrthimi nxiti njė shkėmbim zjarri mes forcave tė koalicionit dhe personave tė armatosur dhe se nė zonėn e luftimeve ndodheshin disa fėmijė irakianė. Ende nuk ka njoftime pėr vitima nė radhėt e cicilėve.

Ndėrkohė, dy sulme me raketa nė Mosul lanė 4 irakianė tė vdekur dhe tė paktėn 10 tė tjerė tė plagosur. Nė njė incident tjetėr, njė ushtar amerikan vdiq nga plagėt qė mori dje nė njė sulm kundėr njė objekti nafte nė Gjirin Persik.
 
 
Bashkimi Evropian do tė diskutojė pėr Qipron
 
Bruksel, 26 prill 2004 - Ministrat e jashtėm tė Bashkimit Evropian po pėrgatiten tė diskutojnė rreth Qipros sopt (tė hėnėn), nė takimin e tyre tė fundit para zgjerimit tė organizatės mė njė maj.

Zyrtarėt thanė se nė takimin e tyre nė Luksemburg, ministrat do tė diskutojnė rreth mėnyrave pėr tė shpėrblyer qipriotėt turq pėr mbėshtetjen e njė plani tė Kombeve tė Bashkuara pėr ribashkimin e ishullit.
 
 
Punonjės ndėrkombėtarė tė ndihmave flasin pėr njė shkatėrrim tė plotė nė Korenė e Veriut
 
Phenian , 26 prill 2004 - Punonjės ndėrkombėtarė tė ndihmave qė po arrijnė nė vendin e shpėrthimit katastrofik tė ditės sė enjte nė Korenė e Veriut, flasin pėr njė shkatėrrim tė plotė.

Punonjėsit e Kryqit tė Kuq thanė se stacioni i trenit nė qytetin Ryongchon dhe zonat pėrrreth janė shkatėrruar nga shpėrthimi.

Qeveria e Koresė sė Veriut njoftoi pėr kėtė katastrofė dje. Zyrtarė koreanoveriorė thanė se ėshtė konfirmuar vdekja e tė paktėn 154 vetave dhe plagosja e njė mijė e 300 tė tjerėve. 76 prej viktimave ishin fėmijė, shkolla e tė cilėve u shėmb plotėsisht nga shpėrthimi.
 
 
Takimi vjetor i Bankės Botėrore dhe FMN-sė
 
Uashington, 26 prill 2004 - Ministrat e Financave tė vendeve mė tė fuqishme ekonomike u takuan dje nė Uashington dhe premtuan se do tė dyfishojnė pėrpjekjet pėr tė shpejtuar rritjen ekonomike nė botė.

Ministrat e Financave tė tė ashtuquajturit Grupi i Shtatėshes takohen rregullisht pėr tė vendosur mbi drejtimin e politikės ekonomike tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar ku ata janė anėtarėt mė tė fuqishėm.
 
Nė grupin e shtatėshes bėjnė pjesė Shtetet e Bashkuara, Japonia, Gjermania, Franca, Britania, Italia dhe Kanadaja.
 
 
Fisher presidenti i ri austriak
 
Vjenė, 26 prill 2004 - Austriakėt kanė zgjedhur social demokratin e opozitės, Hajnc Fisher si presidentin e tyre pasi ai kandidoi pėrballė ministres sė jashtme, konservatores, Benita Ferrero-Valdner sipas rezultateve paraprake.

Hajnc Fisher, njė parlamentar i lartė i opozitės do tė jetė presidenti i parė social demokrat nė 18 vjet. Fitorja e tij pėrballė ministres sė jashtme Benita Ferrero-Valdner tregon pakėnaqėsinė ndaj qeverisė sė koalicionit tė krahut tė djathtė pas reformave aspak popullore.
 
 
Sulmohen rafineritė e Basrės
 
Basra, 26 prill 2004 - Rafineria kryesore e naftės sė Irakut nė Basra ėshtė mbyllur pas sulmeve vetėvrasėse tė koordinuara mbi pajisjet pėr nxjerrjen e naftės.

Nė kėto sulme gjetėn vdekjen edhe dy marinarė amerikanė ndėrsa katėr tė tjerė u plagosėn.

Sulmet janė tė para tė kėtij lloji qė nga fillimi i luftės vitin e kaluar dhe ato pėrkuan mė njė javė tė dhunshme anembanė Irakut. Sulmuesit vetėvrasės kėtė radhė kanė pėrdorur barka pėr tė goditur kėto pajisje.
 
 
Nė njė sulm tė militantėve palestinezė ėshtė vrarė njė polic izraelit
 
Hebron, 26 prill 2004 - Njė polic kufitar izraelit ėshtė vrarė dje dhe tre tė tjerė janė plagosur nė njė sulm tė mbrėmshėm tė militantėve palestinezė nė Bregun Perendimor, njofton BBCnews. Brigadat e martirėve Al Aksa kanė thėnė se sulmin e kanė kryer pėr hakmarrje pėr vrasjen e liderit Rantisi tė Hamasit.
 
Sulmi ka ndodhur nė rrugė jashtė qytetit Hebron dhe policėt e palagosur kanė vazhduar rrugėn rreth dy km. deri nė njė postbllok tė armatės, ku kanė marrė ndihmėn e parė mjekėsore.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>