|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E enjte, 24 prill 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova udhėtoi pėr nė SHBA

  • Holkeri nėnshkruan urdhėrin pėr hapjen e Zyrės sė Kosovės pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar

  • Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu i dha fund vizitės sė tij dyditėshe nė Kosovė

  • Kryeparlamentari Daci merr nė njė konferencė pėr Kosovėn nė Londėr

  • Nė Prishtinė u pėrkujtua trevjetori i vrasjes sė Ismet Rracit

  • V.Meurs: Statusi i pazgjidhur problem kyē i zgjidhjes sė shumė problemeve nė Kosovė

  • Gjykata e Gjilanit ka ngritur akuzat ndaj 20 personave pėr pjesėmarrje nė trazirat e marsit

  • Nė Vushtrri u bė rivarrimi i 11 shqiptarėve tė vrarė nga forcat serbe gjatė luftės nė Kosovė

  • Dy shqiptarėve nė Shkup rritet dėnimi nė 14 vjet burgim

  • Koshtunica dhe deputetėt e koalicioni serb "Kthimi" biseduan pėr autonominė e bashkėsisė serbe nė Kosovė

  • Skefer thotė se NATO-ja pėr shkak tė Kosovės do tė mbetet nė Ballkan

  • Nga njė predhė raketore apo mortaje nė Bagdad, janė vrarė 9 irakianė

  • Nga njė makinė bombė nė Tikrit janė vrarė pakten 4 policė irakianė

  • Nga njė shpėrthim nė njė fabrikė plastike janė vrarė tė pakten 2 vetė

  • Ish-ylli i futbollit profesional amerikan ėshtė vrarė nė Afganistan

  • Pesė irakianė janė arrrestuar nė lidhje me sulmet vetėvrasėse me bombė nė Basra

  • Gjatė kontrollit tė njė burgu nė Brazil, policia ka gjetur 5 trupa njerėzish tė masakruar

  • Dėshmi tė reja dramatike pėr masakrat nė Sudan

  • SHBA kėrkojnė nga Izraeli tė mos dėmtojė Jaser Arafatin

  • Ekipe tė Kombeve tė Bashkuara mbėrrijnė sot nė Korenė e Veriut

  • Pauell thotė se SHBA do tė pėrgatisin njė rezolutė tė re pėr Irakun

  • Al Sadėr paralajmėron pėr sulme vetėvrasėse

  • Nė Qerbela ėshtė vrarė njė ushtar bullgar

 
  
Presidenti Rugova udhėtoi pėr nė SHBA
 
Prishtinė, 24 prill 2004 - Presidenti i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova, mbrėmė udhėtoi pėr njė vizitė disaditėshe nė SHBA. Presidenti Rugova, i shoqėruar nga bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė, gjatė qėndrimit nė Amerikė do tė vizitojė shtetin federal Pensilvania, pastaj Nju Jorkun dhe Uashingtonin.

Pritet qė Presidenti Rugova gjatė qėndrimit nė SHBA tė ketė disa takime tė rėndėsishme.

Kjo vizitė e Presidentit Rugova qe paraparė gjatė muajit mars, por pėr shkak tė trazirave tė 17 e 18 marsit ajo u shty.
 
 
Holkeri nėnshkruan urdhėrin pėr hapjen e Zyrės sė Kosovės pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar
 
Prishtinė, 24 prill 2004 - Kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri ka nėnshkruar dje pasdite urdhėrin administrativ pėr hapjen e njė Zyre pėr Koordinimi dhe Bashkėpunim Ndėrkombėtar brenda zyrės sė kryeministrit tė Kosovės. Zyra do tė veprojė nė bazė tė autoritetit dhe udhėzimeve politike tė Kryeministrit tė Kosovės.
 
Veprimtaritė e saj do tė jenė tė bashkėrenduara ngushtė me shefin e UNMIK-ut dhe nė mėnyrė tė pėrshtatshme ato do tė koordinohen edhe me Presidentin e Kosovės. Kjo zyrė do tė pėrbėhet nga tri njėsi qė do tė jenė pėrgjegjėse pėr koordinimin e veprimtarive tė Qeverisė pėr bashkėpunimin ndėrkombėtar, dialogun rajonal nga pikėpamja teknike dhe ēėshtje protokolli qė lidhen me zyrėn.
 
Kryeadministratori Holkeri hodhi poshtė mundėsinė qė hapja tani e kėsaj zyre tė ketė tė bėjė me zhvillimet pas trazirave tė marsit. Ai tha se pas ngjarjeve fatkeqe tė marsit disa gjėra duhet tė vendosen nė njė mėnyrė tė re dhe shtoi se hapja e kėsaj zyre u bė tash pėr shkak tė disa procedurave ligjore qė kėrkuan kohė. Holkeri ka thėnė se kompetencat nė raport me marrėdhėniet me jashtė mbetėn pėrgjegjėsi e tij si shef i administratės sė UNMIK-ut.

Ndėrkaq, kryeministri Rexhepi konfirmoi se ėshtė marrė leja edhe pėr hapjen e njė zyre pėr siguri publike dhe shtoi se pjesa mė e madhe e zyrave tė tjera qė priten tė hapen do tė hjapen nė muajin maj. Ai tha se hapja e kėsaj zyre duhet tė jetė bėrthamė e njė ministrie tė jashtme tė ardhshme.
 
 
Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu i dha fund vizitės sė tij dyditėshe nė Kosovė
 
Prishtinė, 24 prill 2004 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu i dha fund vizitės sė tij dyditėshe nė gjatė sė cilės ai u takua me pėrfaqėsuesit mė tė lartė politikė ndėrkombėtarė dhe vendorė. Nė fund tė kėsaj vizite ai tha se Shqipėria do tė vazhdojė tė mbėshtesė Kosovėn nė rrugėt diplomatike.

Nė njė konferencė pėr shtyp nė Prishtinė, presidenti Moisiu u shpreh se Qeveria e Kosovės ėshtė duke bėrė njė politikė energjike pėr tė riparuar dėmet qė u shkaktuan gjatė marsit dhe pėr tė ecur pėrpara drejt realizimit dhe arritjes sė objektivave.

"Nga Kosova po largohem me mbresat mė pozitive", ka thėnė Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, nė pėrfundim tė vizitės sė tij dyditėshe nė Kosovė tė cilėn ai e vlerėsoi tė suksessshme. Ai tha se ka parė njė Kosovė qė synon pėr tė ardhmen e saj.

Presidenti Moisiu tha se Kosova e ka pasur dhe do ta ketė mbėshtetjen diplomatike tė Shqipėrisė, duke shtuar se gjatė takimeve qė ka pasur nė Kosovė ka parė edhe mangėsi nė marrėdhėniet ndėrmjet Shqipėrisė dhe Kosovės, veēanėrisht nė lėmin e arsimit dhe tė Akademisė sė Shkencave.
 
 
Kryeparlamentari Daci merr nė njė konferencė pėr Kosovėn nė Londėr
 
Prishtinė, 24 prill 2004 - Kryetari i Kuvendit, Nexhat Daci, ka udhėtuar nė Londėr ku do tė marrė pjesė nė konferencėn qė ka si temė "Rrethi vicioz i Kosovės - nėnzhvillimet, pasiguria dhe krizat qeveritare", e cila i zhvillon punimet prej 23 deri mė 26 prill.

Nė kėtė konferencė do tė diskutohen aspekte tė ndryshme tė zhvillimeve nė Kosovė dhe rajon dhe nė tė do tė marrin pjesė pėrfaqėsues tė vendeve ballkanike dhe shefat e zyreve diplomatike nė Prishtinė.
 
 
Nė Prishtinė u pėrkujtua trevjetori i vrasjes sė Ismet Rracit
 
   
Prishtinė, 24 prill 2004 - Sot nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė u mbajt njė akademi pėrkujtimore nė trevjetorin e vrasjes sė Ismet Rracit, kryetar i Asamblesė komunale tė Klinės dhe kryetar i degės sė LDK-sė pėr kėtė komunė.
 
Merrnin pjesė zyrtarė tė lartė tė LDK-sė, udhehėqės komunalė nga Klina, familjarė dhe qytetarė tė Klinės dhe tė Kosovės. Ismet Rraci u vra nė mėngjesin e 24 prill 2004it tė vitit 2001 nga njė dorė kriminele.
 
Duke folur nė kėtė akademi pėr figurėn e Ismet Rracit, nėnkryetari i LDK-sė Kolė Berisha tha: "Tash tri vjet pothuajse nė ēdo hap, ne pėrballemi me mungesėn fizike tė njėrit nga ata qė na i mori paqja.
 
Tash tri vjet, nė vend se me Ismetin e gjallė, ne takohemi, pėrshėndetemi, komunikojmė dhe kuvendojmė vetėm pėrmes kujtimeve, fotografive dhe veprės sė tij tė rralllė", tha Berisha, duke shprehur dhembje pėr mikun e bashkėveprimtarin e tij shumėvjeēar Ismet rracin.
 
Por, tha Kolė Bersiha, as familjarėt e Ismetit, e as bashkėmendimtarėt e tij nuk guxojnė tė lejojnė qė dhembja ta mundė krenarinė, sepse Ismeti "ėshtė dhe do tė mbetet pėrherė i madh, shumė i madh sesa vrasėsit e tij".

Ndėrkaq, Prenk Gjetaj, nėnkryetar i komunės sė Klinės dhe kryetar i Degės sė LDK-sė foli pėr jetėn dhe aktivitetin politik e atdhetar tė Ismet Rracit qė nga fund vitet e viteve '80 dhe gjatė viteve 90. Ai tha se Ismet Rraci ishte njė ndėr themeluesit e degės sė LDK-sė nė Klinė dhe sekretar i parė i saj e pastaj edhe kryetar i degės. Gjetaj foli edhe pėr veprimtarinė arsimore tė Ismet Rracit, i cili edukoi shumė breza tė rinjsh nė frymėn patriotike si arsimtar i gjuhės shqipe.

Qėndrimi kombėtar dhe demokratik, tha Gjetaj, e bėnte Ismetin Rracin edhe mė tė dashur nė mesin e miqve dhe bashkėveprimtarėve tė tij. "Pikėrisht para tre vjetėve kriminelėt ordinerė, sikurse edhe shumė figura tė ndritura tė ēėshtjes sonė, kryesisht tė LDK-sė, e vranė edhe kėtė burrė tė madh tė Kosovės", tha Gjetaj, duke shtuar se "mallkimi i kėsaj toke kėta vrasėtarė do t'i zėrė dhe do t'i ndėshkojė ashpėr".

"Ismet Rraci do tė mbetet dėshmor i demokracisė, metaforė e fuqishme si shprehje e dashurisė dhe e pėrkushtimit pėr liri e demokraci", tha mes tjerash Prenk Gjetaj.

Nė fund tė kėsaj akademie u shfaq njė program artistik si dhe u shfaq njė videodokumentar.
 
 
V.Meurs: Statusi i pazgjidhur problem kyē i zgjidhjes sė shumė problemeve nė Kosovė
 
Kėln, 24 prill 2004 - Wim Van Meurs, udhėheqės i projektit tė fondacionit gjerman Berteslman me titullin "Kosovo's Fifth Anniversary - on the Road to nowhere" ("Pėrvjetori i pestė i Kosovės - nė rrugė pėr askund"), thotė se statusi i pazgjidhur i Kosovės ėshtė problemi kyē, i cili pamundėson zgjidhjen e problemeve tė shumta, siē janė papunėsia, privatizimi, gjendja ekonomike etj.

"Ngritja e ngadalshme e ēėshtjes sė statusit tė Kosovės nė axhendėn e interesimit tė opinionit ndėrkombėtar dhe vendor, ėshtė njė prej shkaqeve krysore tė shpėrthimit tė dhunės", tha Meurs pėr "Dojēe velen". Kjo nuk ishte ndoshta shkasi pėr shpėrthimin e valės mė tė re tė dhunės, thotė Muers, duke shtuar se qėllimi ishte pamundėsimi i strategjive tė palės kundėrshtare dhe saktėsimi i pozicioneve tė veta.

Sipas kėtij projekti, hapi i parė do tė ishte tė saktėsohet edhe njė herė se kthimi i Kosovės nėn sovranitetin e Serbisė ėshtė i pamundėshėm.

Sipas Meursit, problemet do tė mbeten nėse sovraniteti mbetet nė Beograd apo nė Prishtinė. Ai mendon se sovraniteti i OKB-sė nė Kosovė do tė ishte njė prej zgjidhjeve mė tė pranueshme nė kėtė kohė dhe do tė mundėsonte njė punė mė tė qetė dhe mė normale tė pėrfaqėsuesve ndėrkombėtarė dhe vendorė nė Kosovė.
 
"Mendoj se me propozimin tonė do tė eliminoheshin kėto mosmarrveshje sikur edhe tendencat e Beogradit pėr ndalimin e privatizimit dhe ēėshtjet tjera qė pamundėsojnė zhvillimin ekonomik tė Kosovės", thotė Meurs. Ai thekson se statusi i pazgjidhur i Kosovės pamundėson edhe zhvillimet nė skenėn ndėrkombėtare, siē janė ndarja e kredive, privatizimi i pronės nė kėtė vend etj.

Meurs ėshtė i mendimit se ndarja apo kantonizimi i Kosovės nuk do tė ishte e pranueshme pėr Kosovėn, sepse gjithmonė do tė mbeteshin rajone me pakica. "Ndarja do tė kishte pasoja negative edhe pėr tėrė rajonin, sepse kėrkesa pėr ndarjen do tė kishte edhe nė Maqedoni dhe Bosnje-Hercegovinė", thotė Meurs.
 
 
Gjykata e Gjilanit ka ngritur akuzat ndaj 20 personave pėr pjesėmarrje nė trazirat e marsit
 
Gjilan, 24 prill 2004 - Gjykata komunale e Gjilanit ka ngritur akuzat ndaj 20 personave tė arrestuar pėr shkak tė pjesėmarrjes nė trazirat e 17 dhe 18 marsit. Sipas burimeve tė Gjykatės komunale nė Gjilan ka ende raste qė po shqyrtohen pėr akuza tė ngjashme.
 
 
Nė Vushtrri u bė rivarrimi i 11 shqiptarėve tė vrarė nga forcat serbe gjatė luftės nė Kosovė
 
Vushtrri, 24 prill 2004 - Nė Vushtrri u bė rivarrimi i 11 kufomave tė shqiptarėve tė vrarė nga forcat serbe gjatė luftės nė Kosovė. Kohė mė parė eshtrat e kėtyre martirėve ishin kthyer nga njė varrezė masive nė Serbi dhe kufomat e tyre ishin identifikuar nė morgun e Rahovecit.

Nė ceremoninė e varrimit morėn pjesė me mijėra qytetarė nga Vushtria dhe nga Kosova, pėrfshirė kėtu edhe strukturat komunale dhe familjarėt e martirėve, tė cilėt, pas ceremonisė sė varrimit kanė vėnė shumė kurora lulesh mbi varret e kėtyre martirėve.
 
 
Dy shqiptarėve nė Shkup rritet dėnimi nė 14 vjet burgim
 
Shkup, 24 prill 2004 - Gjykata e Apelit e Shkupit i ka dėnuar me nga 14 vjet burgim dy shqiptarė nga njė fshat i Kumanovės, tė cilėt janė shpallur fajtorė se nė afėrsi tė fshatit Sopot nė muajin mars tė vitit tė kaluar kanė vendosur njė minė ku kanė humbur jetėn dy pjesėtarė tė kontigjentit polak tė NATO-sė dhe njė pėrkthyese.
 
Ata ishin dėnuar nga njė gjykatė e Kumanovės, me nga 10 vjet me akuzėn pėr terorizėm, ndėrsa Gjykata e Apelit ka rritur dėnimin edhe me nga 4 vjet tė tjera.
 
 
Koshtunica dhe deputetėt e koalicioni serb "Kthimi" biseduan pėr autonominė e bashkėsisė serbe nė Kosovė
 
Beograd, 24 prill 2004 - Kryeministri i Serbisė Vojisllav Koshtunica dhe deputetėt e koalicioni serb "Kthimi" nė Kuvendin e Kosovės nė takimin e tyre tė djeshėm nė Beograd konkluduan se kėrkohet mbėshtetje e gjėrė pėr planin e Qeverisė serbe pėr zgjidhjen e situatės nė Kosovė, plan i cili parasheh autonomi tė bashkėsisė serbe nė Kosovė. Nė kumtesėn e Qeverisė sė Serbisė theksohet se ky plan duhet tė miratohet edhe nga Kuvendi i Serbisė.
 
 
Skefer thotė se NATO-ja pėr shkak tė Kosovės do tė mbetet nė Ballkan
 
Lubjanė, 24 prill 2004 - Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s, ka vizituar dje Slloveninė, vend qė ėshtė anėtarėsuar nė NATO nė fillim tė kėtij muaji. Gjatė takimve Skefer ka theksuar se NATO-ja do tė mbetet nė Ballkan pasi gjendja nė Kosovė e kėrkon njė gjė tė tillė. Njėherėsh, kreu i Aleancės ka vlerėsuar rolin e Sllovenisė nė misonet paqeruajtėse nė botė.
 
 
Nga njė predhė raketore apo mortaje nė Bagdad, janė vrarė 9 irakianė
 
Bagdad, 24 prill 2004 - Tė paktėn nėntė irakianė janė vrarė sot (e shtunė) kur njė predhė raketore apo mortaje ka qėlluar nė njė treg, nė njė paralagje shiite tė Bagdadit, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt dhe burimet spitalore, njofton Rojter. Drejtori i spitalit ka thėnė se disa nga tė tridhjetė tė plagosurit gjenden nė gjendje tė rėndė. Tė paktėn dy predha kanė rėnė nė treg, por nuk ėshtė e qartė kush i ka shkrepur.
 
 
Nga njė makinė bombė nė Tikrit janė vrarė pakten 4 policė irakianė
 
Tikrit, 24 prill 2004 - Njė makinė bombė, qė mendohet tė ketė qenė taksi, ka shpėrthyer sot (e shtunė) nė qendėr tė qytetit verior irakian, Tikrit, ku janė vrarė tė paktėn 4 policė irakianė, njofton Rojter. Shpėrthimi ka ndodhur afėr bazės kryesore amerikane nė Tikrit, i cili ka qenė relativisht i qetė nė muajt e fundit. Janė dhėnė pamjet televizive tė automjetit tė djegur dhe tė tre trupave tė pajetė.
 
 
Nga njė shpėrthim nė njė fabrikė plastike janė vrarė tė pakten 2 vetė
 
Iliopolis, SHBA, 24 prill 2004 - Njė shpėrthim ka goditur sot (e shtunė) njė fabrikė plastike nė qytetin Iliopolis (SHBA), ku janė vrarė tė pakten dy vetė dhe janė plagosur edhe katėr tė tjerė, kanė bėrė tė ditur autoritetet, njofton Rojter. Dėshmitarėt kanė thėnė se shpėrthimi ka qenė i fuqishėm dhe ėshtė dėgjuar pesė mila larg.
 
 
Ish-ylli i futbollit profesional amerikan ėshtė vrarė nė Afganistan
 
Uashington, 24 prill 2004 - Ish-ylli i futbollit profesional amerikan, Pat Tillman, i cili ka lėnė njė kontratė sportive nė vlerė prej 3.6 milionė dollarė pėr t'iu bashkuar forcave ushtarake speciale elite, ėshtė vrarė nė Afganistan, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt amerikanė, njofton Rojter. Zyrtarėt, qė deshėn tė mbeten anonimė, kanė thėnė se Tillman ėshtė vrarė nė luftimet e tė enjtes nė juglindje tė Afganistanit derisa Armata e tij e Rengjerėve po gjurmonte guerilėt talibanė dhe pjesėtarėt e Al Kaidės.
 
Ushtari 27-vjeēar, kishte pėrfunduar karrierėn e futbollit nė maj 2002, ėshtė figura mė e shquar publike amerikane qė ėshtė ėshtė vrarė nė luiuftimet nė Afganistan apo nė Irak.
 
 
Pesė irakianė janė arrrestuar nė lidhje me sulmet vetėvrasėse me bombė nė Basra
 
Bagdad, 24 prill 2004 - Pesė irakianė janė arrrestuar sot (e shtunė) nė lidhje me sulmet vetėvrasėse me bombė nė Basra, njofton BBCWorld. Nė njėoftim thuhet se gjatė arrestimit tė dy militantėve, nė kamionin e tyre janė gjetur mjete shpėrthyuese. Ndėrkaq, gjatė arrestimit tė tre tė tjerėve, policia ka zbuluar nė shtėpinė e tyre 20 tona mjete shpėrthyese.
 
 
Gjatė kontrollit tė njė burgu nė Brazil, policia ka gjetur 5 trupa njerėzish tė masakruar
 
Rio de Zhaneiro, 24 prill 2004 - Gjatė kontrollit tė njė burgu nė Brazil pas kryengritjes sė tė burgosurve, policia ka gjetur edhe pesė trupa njerėzish tė masakruar, njofton BBCWorld. Kėshtu, numri i pėrgjithshėm i tė mbyturve nė kryengritjen pesėditore nė burgun Uso Branko nė shtetin Amazon, ka arritur nė 14 sish.
 
Revolta ka pėrfunduar tė enjten dhe tė burgosurit kėrkonin ndėrrimin e drejtorit dhe pakėsimin e numrit shumė tė madh tė tė burgosurve nė burg. Tė burgosurit kanė liruar 170 pengje.
 
 
Dėshmi tė reja dramatike pėr masakrat nė Sudan
 
Darfur, Sudan, 24 prill 2004 - Njoftohet pėr dėshmi tė reja dramatike pėr masakrat e kryera nga forcat proqeveritare nė Sudanin perendimor, njofton BBCWorld. Grupi "Hjumen Rajts Uoē" me seli nė Nju Jork ka thėnė se milicia proqeveritare ka ekzekutuar 136 burra nė njė operacion tė bashkėrenduar nė muajin e kaluar.
 
Ndėrkaq, gjatė vitit janė mbytur rreth 10 mijė, kurse janė zhvendosur rreth njė milion njerėz. Qeveria sudaneze nuk iu ka pėrgjigjur kėtij raporti.
 
 
SHBA kėrkojnė nga Izraeli tė mos dėmtojė Jaser Arafatin
 
Uashington, 24 prill 2004 - Shtėpia e Bardhė i bėri thirrje kryeministrit izraelit Ariel Sharon qė tė mbajė fjalėn e tij dhe tė mos dėmtojė udhėheqėsin palestinez, Jaser Arafat. Zyrtarė tė administratės sė presidentit Bush thanė se fjala ėshtė fjalė.

Ata i bėnė kėto komente pasi kryeministri Sharon tha se nuk ndjehet mė i detyruar ndaj premtimit qė i bėri presidentit Bush para 3 vjetėsh kur pranoi qė tė mos e dėmtonte fizikisht zotin Arafat.

Njė zyrtar i lartė i administratės sė presidentit Bush tha se Shtetet e Bashkuara e kanė bėrė plotėsisht tė qartė se do tė kundėrshtojnė ēdo veprim pėr tė dėmtuar Jaser Arafatin dhe se qėndrimi amerikan i ėshtė pėrsėritur autoriteteve izraeite pas komenteve mė tė fundit tė kryeministrit Sharon.
 
 
Ekipe tė Kombeve tė Bashkuara mbėrrijnė sot nė Korenė e Veriut
 
Nju Jork, 24 prill 2004 - Ekipe tė Kombeve tė Bashkuara pėr vlerėsimin e dėmeve dhe agjenci tė tjera humanitare mbrrijnė sot nė Korenė e Veriut pėr tė vlerėsuar dėmet e pėrplasjes katastrofike tė trenave tė enjten.

Njė zėdhėnės i Kombeve tė Bashkuara tha se Koreja e Veriut kėrkoi zyrtarisht dje ndihmė ndėrkombėtare, njė ditė pas shpėrthimit qė tronditi qytetin Ryongchon, 20 kilometra nė jug tė kufirit me Kinėn.

Zyrtarė tė Koresė sė Veriut thanė se disa qindra njerėz humbėn jetėn dhe disa mijėra u plagosėn.
 
 
Pauell thotė se SHBA do tė pėrgatisin njė rezolutė tė re pėr Irakun
 
Uashington, 24 prill 2004 - Zyrtarė tė administratės sė presidentit Bush nuk kanė qenė tė saktė rreth pėrmbajtjes sė rezolutės sė Kombeve tė Bashkuara. Por ata thanė se qėllimi i saj do tė jetė forcimi i legjitimitetit tė qeverisė sė pėrkohshme nė Irak, ndėrkohė qė krijohet njė bazė politike pėr pjesėmarrjen e mė shumė vendeve nė operacionet paqėruajtėse.

Nė njė intervistė me televizionin hollandez dje, sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauell tha se zyrtarėt amerikanė po punojnė pėr hartimin e njė projektrezolutė dhe dhe do ta paraqesin atė sapo sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Anan, tė miratojė planin e tė dėrguarit tė tij tė posaqėm Lakdar Brahimi, pėr njė qeveri tė pėrkohshme irakiane.
 
 
Al Sadėr paralajmėron pėr sulme vetėvrasėse
 
Naxhaf, 24 prill 2004 - Kleriku radikal shiit, Moktada al-Sadėr, kėrcėnoi se forcat e tij do tė fillojnė njė valė shpėrthimesh vetėvrasėse kundėr forcave tė koalicionit nėse ato ndėrmarrin sulme nė qytetet e shenjta myslimane shiite nė Irak.

Moktada al-Sadri e bėri kėtė paralajmėrim sot gjatė lutjeve tė sė premtes nė Kufa, pranė qytetit tė shenjtė Naxhaf.
Kleriku al-Sadėr vazhdon tė qendrojė nė Naxhaf nė pėrpjekje pėr ti shpėtuar kapjes ose vrasjes nga ana e forcave tė koalicionit, tė cilat kėrkojnė shpėrndarjen e milicinė e tij tė paligjshme.
 
 
Nė Qerbela ėshtė vrarė njė ushtar bullgar
 
Qerbela, 24 prill 2004 - Nė qytetin Qerbela tė Irakut janė bėrė luftime tė rrepta nė mes tė trupave tė koalicionit tė udhėhequr nga SHBA-tė dhe kryengritėsve shiit tė ashtėquajturit milicė tė Mehdiut. Me kėtė rast, siē bėhet e ditur nga Sofja, ėshtė vrarė njė ushtar bullgar.
 
Milicėt shiitė po e ndihmojnė udhėheqėsin radikal Moktada el Sadėr, tė cilin trupat amerikane duan ta arrestojnė ose ta vrasin. Ndėrkohė kleriku radikal shiit, Moktada al-Sadėr, kėrcėnoi se forcat e tij do tė fillojnė njė valė shpėrthimesh vetėvrasėse kundėr forcave tė koalicionit nėse ato ndėrmarrin sulme nė qytetet e shenjta myslimane shiite nė Irak.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.