|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Recension:

 
 

SATIRA DHE IRONIA NĖ THELB TĖ AFORIZMAVE

 
 

 
24 prill 2004 / TN
 
Halil HAXHOSAJ
 
Mehmet Bobi: “Aforizma”, botoi SHB “Ideali as”, Gjakovė, 2004
  
 
Nė vend tė hyrjes
 
Emrin e krijuesit Mehmet Bobi, lexuesi i ynė e njeh mė tepėr si poet, tregimtar, madje edhe gazetar, por rrallė ndonjėherė edhe si shkrues tė aforizmave. Ky krijues i zellshėm herė pas here nėpėr faqet e gazetave dhe tė revistave tona ėshtė paraqitur edhe me aforizma, qė deridiku kanė zgjuar kurreshtjen e lexuesit.
 
Mehmet Bobi si autor i aforizmave ėshtė paraqitur heret dhe gjithnjė ka korrur njė sukses tė lakmueshėm. Por kjo paraqitje e tij ishte e herėpasherėshme dhe e ndėrprerė, prandaj edhe lexuesi i tyre nuk ka mundur tė krijonte njė pasqyrė tė saktė pėr rolin dhe  fizionominė e aforizmave tė Mehmet Bobit. Andaj, siē duket, ky krijues i zellshėm, i cili deri me tash i ka botuar veprat poetike: “E nuk mė lenė tė qetė”, “Parnasi im”, “Pak mėsim, pak dėfrim” dhe “Njė minutė heshtje”, me nė fund vendosi qė para lexuesve tė vet tė paraqitet edhe me njė libėr tejet interesant aforizmash me titullin e njėjtė “Aforizma”.
 
 
Strukturimi i librit dhe esenca e aforizmave
 
Libri i Mehmet Bobit “Aforizma” u botua nga SHB “Ideali as” mė 2004 dhe ndahet nė dy pjesė: nė pjesėn e parė qė quhet “Aforizma” dhe nė pjesėn e dytė qė quhet “Satirizma”. Mirėpo, sidoqoftė, ky nė radhė tė parė konstituohet si libėr me aforizma qė nė brendi ka edhe satirėn si mėlmesė primare. Pra, lidhur me kėtė qė nė fillim mund tė konstatohet se edhe pjesa e parė e librit, pra aforizmat, ėshtė e ndėrtuar mbi rrafshin e satirės, e pse jo edhe tė sarkazmės ēka ėshtė gjėja parėsore e kėtij lloji letrar.
 
Andaj edhe nė aforizmat e Mehmet Bobit, hetohet deridiku njė dozė e tolerueshme e satirės qė ka pėr qėllim thumbimin dhe satirizimin e disa veseve, dukurive, tė ligave, tė kėqijave tė individit tonė dhe tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi tė kėsaj kohe dhe tė kėtij mjedisi ku jetohet dhe frymohet. Kėshtu me penėn e tij prej krijuesi, Bobi shpesh ia arrin qėllimit artistik dhe letrar qė tė thotė atė qė e mundon nė radhė tė parė si krijues nė kėtė kohėn tonė tė shoqėrisė tranzitore dhe nė kėtė mjedisin tonė kaq interesant dhe tė pakuptim. Dhe kėshtu ai ia arrin disi, qė pse jo tė ēlirohet nga ato gjėra qė janė tė kėqija, madje edhe pengesat kryesore tė zhvillimit dhe tė pėrparimit tė Kosovės.
 
Aforizmat e Mehmet Bobit, pothuajse esencialisht prekin tė gjitha poret e jetės tė njeriut tonė, pa marrė parasysh gjininė, moshėn, gjendjen sociale, shpirtėrore, ekonomike, e besa edhe bindjet e tij politike. Kėshtu disa aforizma kanė pėr temė, nė esencėn e tyre, femrėn pėr tė cilėn nė krijimtarinė botėrore janė shkruar vėllime tė tėra.
 
Por, Mehmet Bobi, femrėn e konsideron si krijesėn mė tė shenjtė dhe mė tė pasur pa tė cilėn vėshtirė se do tė ekzistonte bota. Mirėpo, ai nuk pėrton qė ta ironizojė atė, pėrveē qė e aforizon, thėnė me gjuhėn e tij. Andaj, nė disa aforizma dhe satirizma pėr femrėn nė librin e tij ai shkruan: “Femra qė mahnit me bukuri ėshtė burim bukurie ose kobi”, ose “Femra ėshtė arenė ku edhe humbja ėshtė e madhėrishme”, apo “ Femra ėshtė tiktaku i njerėzimit”, e tjerė.
 
E veēanta dhe mjeshtria e aforizmave
 
Njė kaptinė e veēantė interesimi i aforizmave dhe satirizmave tė Mehmet Bobit ėshtė liria, pavarėsia, flamuri, koprracia, dhelpėria, grykėsia, dembellėku, etj. Kėto dukuri dhe disa tė tjera qė domosdo dominojnė nė kėtė libėr, me siguri se do tė mbahen gjatė nė mend nga lexuesi i vemendshėm, e pse jo do tė jenė citate tė mira pėr disa tė tjerė, tė cilėt mėtojnė qė tė hulumtojnė kėtė lloj krijimtarie dhe tė mirren me tė.
 
Njė mjeshtri e krijimtarisė aforistike tė Mehmet Bobit, qėndron nė faktin sepse disa thėnie, apo urti popullore dhe tė tjera, ai i fut nė thonjėza dhe pastaj e krijon aforizmin apo satirėn e vet e cila pėr disa nuanca zgjerohet dhe finksionalizohet autorialisht. Mbase, kjo nuk ia ul vlerėn, por pėrkundrazi e ngrit librin nė njė nivel mė tė lartė.
 
Pėr kėtė mund tė merrėn shumė shembuj si: Qengji i butė i thithė dy nėnė, por pėrfundon te kasapi” ose “Peshku i madh e ha tė voglin, por tė dy i ha peshkatari”, apo “Libri ėshtė burim i diturisė, por jo edhe i pasurisė”, etj. Pra, pjesa e dytė e satirizmave tė kėtij lloji ėshtė krijim origjinal i Mehmet Bobit, i cili potencon domethėnien e autorit pa ndonjė sqarim tė dukshėm apo perifrazues, siē ėshtė rrezik tė ndodhė nė raste tė tilla.
 
Libri “Aforizma” i autorit Mehmet Bobi, qė sapo doli nga shtypi, nga lexuesi mund tė vėshtrohet, pėrceptohet dhe kapet nga rrafshe e kėnde tė ndryshme pėr tė absorbuar koloritin e tij.
 
Me kėtė libėr ky autor ka zbuluar dhe treguar mjeshtrisht edhe njė talent tė tij prej krijuesi, i cili nė tė ardhmen me siguri do tė sjellė edhe vepra tė tjera interesante tė kėsaj natyre dhe tė kėtij lloji.


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.