|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

AKADEMI PĖRKUJTIMORE NĖ PESĖ VJETORIN E RĖNJES SĖ SALIH ĒEKUT DHE AGIM RAMADANIT  - HERONJĖVE TĖ  BETEJES SĖ KOSHARES

 
 

 
  

21 prill 2004 / TN

- Nė luftėn tonė tė fundit, Beteja e Koshares ishte e veēantė, andaj tė veēantė janė edhe kėta dy heronj, - tha nė kėtė tubim Nimon Alimusaj, deputet i LDK-sė nė Parlamentin e Kosovės. 

- Sali Ēeku, jurist, politikan, ushtarak, vizionar, ishte ndėr tė parėt qė u muar me pėrgaditjen e kryengritjes sė armatosur nė Kosovė. Agim Ramadani, oficer karriere, poet e piktor, qe ndėr tė parėt qė iu vėrsul kufirit shqiparo-shqiptar.  - tha nė fjalėn e tij zėvendėsministri i Ministrisė sė Mrojtes gjatė luftės nė Qeverinė e Kosovės ,-Agim Mehmeti.

Ndėrsa, Smajl Ēeku apeloi qė tė gjithė dėshmorėt tė respektohen  padallim se ku kanė luftuar dhe   kjo tė rregullohet me ligj nga institucionet e Kosovės.

Akademinė, duke kėrkuar falje per mungesėn e saj, e pėrshėndeti me njė telegran bashkshortja e Agim Ramadanit – Shukrije Ramadani.

Shkruan: Sefedin KRASNIQI

Brugg (ZVICĖR), 18 prill 2004

   

Nė sallėn e dekoruar me fotografitė e Sali Ēeku dhe Agim Ramadanit, si dhe tė presidentit Rugova, u  mbajt Akademi pėrkujtimore nė pesė vjetorin e rėnjes sė dy heronjėve nė Betejėn e lavdishme tė Koshares. Kjo betejė, me tė drejtė, ėshtė cilėsuar krenaria mė e madhe e  luftės sė fundit pėr ēlirimin Kosovės.

Veē shumė tė interesuarėve qė kishin ardhur nga tė katėr anėt e Zvicėres, pati edhe shumė bashkatdhetarė  nga Gjermania dhe Franca.  Tė pranishėm ishin shumė personalitete politike, si deputetėt e Parlamentit tė Kosovės, Agim Krasniqi,  Nimon Alimusaj etj.

Pėr tė nderuar gjakun e derdhur tė kolegėve, nuk munguan as  ushtarakėt qė drejtpėrdrejt kanė marrė pjesė nė organizimin dhe zhvillimin e luftės ēlirimtare tė Kosovės. Pėrveē zėvėndėsministrit tė Ministrisė sė Mbrojtes gjatė luftės, Agim Mehmetit, tė pranishėm ishin edhe  Gani Ahmetaj – komandant i Qendrės stervitore nė Papaj. Isa Agushi, bashkėfshatar dhe bashkėluftėtar i Agim Ramadanit nė Koshare dhe bashkudhėheqės i aksionit « Feniks » tė kryer nga njėsiti special – diverzant nė malet e Koshares si dhe mė vonė Shef i Shtabit tė Zonės Operative tė Karadakut. Pastaj, ushtaraku i paepur dhe veprimtari Skėnder Budakova.

Nga Gjermania kishte ardhė ushtaraku dhe anėtari i kryesisė sė LDK-sė, Shpend Shala si dhe Emrush Ēeku, ndėrsa nga Franca, kryetari i LDK-sė, Shaqir Shabani.

Veē anėtarėve tė familjeve tė heronjėve, kėsaj akademie ia shtuan madhėshtinė, me praninė e tyre, disa prej  bashkėluftėtarėve tė ditėve tė para (1991) tė komandantit tė parė tė Ushtrisė sė Republikės sė Kosovės - Salih Ēekut si : Saim Tahraj, Zenun Idrizi dhe Agron Tolaj, tė cilėt  organizatori i pėrshėndeti nė mėnyrė tė veēantė.

Pas hapjes sė kėsaj Akademie perkujtimore nga z. Xhelal Mulliqi, koordinator i Grupit tė 7-tė,  tė LDK-sė, qė ishte edhe organizator i kėsaj akadamie, nė emėr tė LDK-sė, Dega nė Zvicėr dhe anėtarėve tė Kryesisė,  tė pranishmėve iu drejtua me njė fjalim Hysen Gėrvalla.

Nė vazhdim tė pranishmėve iu drejtua Nimon Alimusaj, deputet i LDK-sė nė Parlamentin e Kosovės.  Fjalimin e tij, qė gjatė leximit u ndėrpre disa herė kur pėrmendeshin emrat e Salih Ēekut dhe Agim Ramadanit si dhe ai i presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugovės, pėr lexuesit po  jepim nė vazhdim :

 

Beshkatdhetarė tė nderuar,

Nė jetėn e popullit tonė, nė rrugėtimin historik shumė tė bujshėm tė tij, ka shumė ngjarje, tė cilat duke pėrqendėraur nė vetvete pėrmbajtje tė epokave tė tėra, qėndrojnė si gur themelues tė hapave qė ka bėrė ky popull nė historinė e tij.

E tillė ishte, padyshim, Beteja e Koshares  e cila kulmoi me thyerjen kufirit qė ndante nė dyshė njė popull shpirtėrisht tė pandashėm dhe korrigjoi kėshtu padrejtėsinė mė tė madhe qė ia kishin bėrė kėtij populli Fuqitė e mėdha.

Kjo ngjarje e madhe, gjithsesi historike e jetike, mbase ngjarje mė e rėndėsishme e historisė sonė mė tė re, u referohet kėtyre figurave tė mėdha, tė cilat kemi mirėsinė dhe nderin t’i pėrkujtojmė sot.

Ngjarjet e mėdha pjellin fiugura tė mėdha, prandaj aq sa ishte e madhe historikisht Beteja e Koshares, aq dolėn tė mėdha figurat e autorėve kryesor tė asaj beteje, figura e Sali Ēekut dhe Agim Ramadanit.

Nė luftėn tonė tė fundit, Beteja e Koshares ishte e veēantė, andaj tė veēantė janė edhe kėta dy heronj.

Bashkatdhetarė tė nderuar, pra sot jemi tubuar kėshtu nė mėnyrė tė denjė t’i kujtojmė dy figura tė denja e tė veēanta kombėtare tė rėna heroikisht,  nė njė betejė tė veēantė,  nė mbyllje tė shekullit tė kaluar, tė cilat kontribuan nė mėnyrėn mė heroike tė mbyllej me fitore plaga e rėndė e popullit shqiptar, plaga e ndarjes nė dysh, e kėshtu  tė mbyllej me fitore edhe pėrpjekja shekullore e ēlirimit tė Kosovės.

Dhe duke kujtuar edhe nė dhé tė huaj figura tė tilla si Salihu dhe Agimi, ne kujtojmė ngjarjet e njė periudhe tė pėrgjakshme, pėrkujtojmė njė periudhė qėndrese e heroizmi, rrallė tė parė nė historinė e popujve tė tjerė e cila nxori figura rrallė tė para.

Sali Ēeku dhe Agim Ramadani e kaluan dhe pėrmbyllėn jetėn me ngjarje tė mėdha, prandaj kushdo qė provon tė bėjė biografi tė rastit pėr ta, siē e do edhe kjo akademi, e kanė tė rėndė hartimin e biografive groso mode, sepse nė biografinė e kėtyre legjendave tė Koshares nuk ka gjėra tė parėndėsishme, prandaj del pėrpara problemi i zgjedhjes, se ēka duhet veēuar pėr tė thėnė.

Unė me kėtė rast nuk kam ndėrmend as tė bėjė ndonjė analizė se si i realizuan ata detyrat qė ua ngarkoi momenti historik, detyra kėto tė cilave ata nuk iu nėnshtruan kurrė.

Megjitahtė, bashkatdhetarė tė respektuar, mė lejoni tė veēoj nė formė konstatimi disa karakteristika tė cilat besoj se e nxjerrin nė mėnyrė tė pėrgjithėsuar tėrė veprėn kombėtare tė kėtyre dy figurave embleme tė lėvizjes sonė tė fundit.

 

1. Nė veprėn atdhetare tė Agim Ramadanit dhe Salih Ēekut zotėroi dashuria pėr tokėn e tė parėve, ajo dashuri tė cilėn njė mendje e madhe frėnge e shkėputi nga kategoritė metafizike dhe e ngriti, e lartėsoi nė filozofi kombėtare dhe nė kult fetar.

« nga tė gjitha idetė pas tė cilėve u dhash – shkruan kjo mendje e ndritur, asnjė nuk u rrėnjos nė mua kaq thellė sa dashuria pėr tokėn kombėtare ».

Kėto fjalė, bashkatdhetarė tė nderuar u shkojnė bukur kėtyre trimave tė Kosovės.

Ēdo veprim i tyre me kėtė dashuri,  pėr tokėn kombėtare lidhet. Dhe atdhedashuria e tyre nuk ishte njė atdhedashuri romantike, por njė atdhedashuri plotėsisht realiste, njė atdhedashuri e re e njė patriotizmi krijonjės e cila tashmė kur vulosej fati i Kosovės, nuk mund tė shfaqej me profka po me flijime heroike.

Dhe sė kėndejmi konstatimi i parė : Salih Ēeku dhe Agim Ramadani, para e mbi tė gjitha, ishin figura nacionaliste.         

2. Njė atdhedashuri e tillė, nė atė mot tė madh, nuk mund tė ishte e tillė pa njė guxim qė shpesh  ēon nė vdekje. Tevona, asgjė e madhe nė botė nuk ėshtė bėrė pa njė guxim tė madh. Me tė drejtė thuhet « bota ėshtė e guximtarėve. Guximtarėt mbrojnė gjendje tė reaj, ata i vėzhgojnė thellė ngjarjet, ata pjellin ide tė reja, dhe mė nė fund, kur binden, versulen titanisht nė luftė pėr fitore.

Dhe konstatimi tjetėr : Salih Ēeku dhe Agim Ramadani u shquan me  njė guxim i cili nuk e peshon as rrezikun e vdekjes.  

3. Njė lėvizje e madhe, e udhėhequr nga njė njeri i madh i quajtur Ibrahim Rugova, nė dekadėn e fundit tė shekullit tė kaluar, pritje tė kulmonte me luftė. Lufta pritej tė ndodhte, por jo pa i ardhur ora e vet. Ngjarjet e mėdha e kanė orėn e tyre. Pėrndryshe, ato janė fatale. Ishte njė politikė e urtė e Ibrahimm Rugovės, i cili e shtyri luftėn tė mos ndodhte pa i ardhur ora, e cila vinte bashkė me pėrkrahjen e atyre qė quhen super shtete dhe me forcėn mė tė madhe ushtarake  tė globit qė quhet NATO.

Salih Ēeku dhe Agim Ramadani e dinin se lufta nuk vjen vetėm tė kalohet. Lufta duhet edhe tė mendohet.

Salih Ēekaj dhe Agim Ramadani dhe shokėt e tyre, gjithashtu oficerė tė karrierės, e menduan dhe e planifikuan profesionalisht luftėn.

Dhe ja njė konstatim i tretė : Salih Ēekaj dhe Agim Ramadani bėnė njė luftė institucionale dhe profesionale e cial nuk ishte karakteristikė e tė gjitha luftave qė u zhvilluan gjithandej Kosovės nė ato ditė tė motit tė madh.

Kėto dy figura tė luftės sonė e kishtin tė vetėn atė porosi tė shkollės filozofike tė stoikės, sipas tė cilės trimi i mirė duhet tė rrojė si burrė dhe tė vdes si burrė. Kėta jetuan dhe vdiqėn si burra.

Edhe njė konstatim : Agimi dhe Salihu ishin tė atij mendimi se nė detyrėn e tyre supreme u duhen shokė tė mirė, besnikė dhe tė disiplinuar, sepse shokėt e ligj, tė rekrutuar  nė interesa tė veēanta mund ta deskriditojnė luftėn edhe nė sy tė popullit tė vet. Dhe vėrtetė shokėt e tyre, oficerė tė karrierės, mbetėn model i luftarėve tė paqė e pa dangė.

Nė vazhdim, u ftua ta marrė fjalėn zėvendėsministri i Ministrisė sė Mrojtjes gjatė luftes, Agim Mehmeti,  i cili veē dy figurave embleme, Salih Ēekut dhe Agim Ramadanit,  pėr tė cilėt ishte organizuar kjo akademi,  pėrmendi edhe fytyrat dhe ushtarakėt qė me gjakun e tyre  shkruan historinė mė tė re tė Kosovės,  por, qė nė pabesi e nė prita u vranė nga « forcat mė tė errėta antikombėtarė ». Edhe fjala e tij zgjoi interesim tė madh nė sallė.

 

Tė  nderuar bashkatdhetarė, tė nderuar mysatirė nga Kosova,

Po e pėrjetoj me dhembje tė thellė nė kėtė ditė pėrkujtimi mungesen e kolegėve tė mi tė ngushtė. Sa me shumė qė po kalon koha, dhimbja dhe malli po rritet pėr Kolonel Ahmet Krasniqin, Ministėr i Mbrojtjes, i vrarė barbarisht nė Tiranė nga forcat mė tė errėta antikombėtare. U bė njė vit e mė tepėr qė kur plumbat e tradhtisė u zbrazen mbi Kolonel Tahir Zemajn. Po bėhen  5 muaj qė kur luftarėt e lirisė dhe pjestarėt e SHPK-sė, Sabahate Tolaj dhe Isuf Haklaj u vranė nga dora e zgjatur serbe e cila pandalshėm po vepron ne Kosovė.

Po bėhen pesė vite qė kur nė vijėn  e parė tė frontit, ballė pėr ballė me forcat armike, ranė Sali Ēeku dhe Agim Ramadani. Sali Ēeku, jurist, politikan, ushtarak, vizionar, ishte ndėr tė parėt qė u muar me pėrgaditjen e kryengritjes sė armatosur nė Kosovė. Edhe pse i pėrkiste grupimit mė tė madh politik ne Kosovė, ky, vizion tė qartė e kishte bashkimin e tė gjithė shqiptarėve nė luftė kundėr okupatorit serb. Bėri tė pamundurėn pėr Kosovėn.

Agim Ramadani, oficer karriere, poet e piktor, qe ndėr tė parėt qė iu vėrsul kufirit shqiparo-shqiptar. Sė bashku me Sali Cekun dhe trimat tjerė e hoqėn gurin e kufirit dhe i treguan botės se shqiparėt nė tokėn e vet nuk durojnė zgjedhė dhe gurė kufitarė tė huaj. Me penė dhe pushkė u bėnė shembull dhe frymėzim pėr gjeneratat e reja.

Kėta dy heronjė tė kombit shqiptar u flijuan jo pėr tė hyrė nė histori, por pėr ta ēliruar tokėn arbėrore. Guximi dhe sakrifica e tyre do tė mbesin tė pashlyera, pėr jetė tė jetėve, nė mbamendjen historike tė kombit shqiptar.

Sali Cekun e kam njohur qė nga shkolla e mesme nė Deēan. Kur unė shkova nė shkollat ushtarake valėt e jetės na patėn nda. Kaloi njė kohė bukur e gjatė dhe nuk qemė ndėgjuar. Nė fund tė viteve tė nėntėdheta pata ndėgjuar pėr guximin e paepur te Sali Cekut nė realizimin e elementeve tė shtetėsisė sė Kosovės, si ne rrafshin juridik ashtu edhe nė atė ushtarak. Kur pak kush gjente guximin vetėm tė mendonte pėr Kryengitje tė armatosur nė Kosovė, ishte Sali Ceku, ai i cili  iu pervesh punės sa tė rrezikshme por shumė tė guximshme nė organizimin e bėrthamave tė para ushtarake nė Rrafsh te Dukagjinit e mė gjerė.

Salihi e dinte forte mirė se nė njė moment tė caktuar rezisentcės aktive paqėsore do t’i duhet edhe elementi ushtarak dhe kur mė shumė e kur me pak, por kurrė pa u ndalur, punoi ne reaizimin e aspriatave tė popullit shqiptar pėr liri. Ai kishte njė energji tė pashterrshme dhe madhėshtia e tij qėndronte nė ate se ai nuk dobėsohej edhe atėherė kur punėt nuk shkonin mirė pėr shkak tė mos punės, mos seriozitetit dhe sabotimeve tė punėve ushtarake dhe te sigurisė nga politikanė, grupe dhe individė tė papėrgjegjshėm. Rėnia e kėtij intelektuali tė shquar nė Kosharėn martire e bėri atė tė pavdekshėm dhe pėrkundėr modestisė sė tij e ngriti nė piedestalin mė tė lartė tė historisė.

Agim Ramadanin e kam njohur nė vitet e nėntėdhjeta nė Zvicėr. Nė atė kohė, ne oficerėt profesionistė qemė angazhuar nė krijimin dhe formimin e Sistemit tė Mbrojtjes si dhe ne kuadėr tė tij Ministrinė e Mbrojtjes, me qėllim tė pėrgaditjes pėr luftė tė armatosur kundėr okupatorit serb. Agimi pati dhėnė kontribut tė ēmuar nė pėrgaditjen e elaborateve tė ndryshme pėr aftėsimin e kuadrove. Pėr mė tepėr, ai shquhej nga tė tjerėt me zgjuarėsinė dhe zotėsinė ushtarake. Agimin e kam njohur edhe si piktor dhe poet. Nė pikturat dhe shkrimet e tij, ai e shprehte mallin e pashuar pėr Zhegrėn e tij dhe pėr Kosovėn. Kur plasi lufta nė Kosovė, ai ishte ndėr tė parėt qė iu vėrsul drejt kufirit. Bėri tė pamunduren, dhe nė fund, fare nė fund, gjaku i tij e vaditi Kosovėn qė e kishte dashur edhe me shumė se fėmijėt e vet, mė shumė se vetveten. Padyshim se trimat e tillė lindin rrallė.

Tė nderuar pjesmarrės, Kosova falė angazhimit tė gjeneratave pas gjeneratave, ku me pushkė e ku me penė, falė gjaku tė shumė e shumė martirėve dhe politikės sė veēantė tė udhėhequr nga figura shumė e shquar kombėtare Dr. Ibrahim Rugovės, ėshtė shumė afėr realizimit te Pavarėsisė sė saj. Por gjithashtu duhet theksuar se Kosova sot krahas rrezikut qė i vjen nga Serbia, po kėrcėnohet seriozisht nga kriminelėt dhe grupet e ndryshme mafioze tė cilėt nuk kanė ndėrgjegjje, flasin shqip, e s'duan tė dinė as pėr popull e as pėr atdhe. Ėshtė koha dhe momenti i fundit qė grupeve tė tilla t’iu ipet vendi i merituar nė shportėn e plehrave tė historisė.

 
Lavdi jetės dhe veprės sė Sali Ēekut dhe Agim Ramadanit !
Lavdi gjithė tė rėnėve pėr ēlirimin e Kosovės !
Rroftė kombi shqiptar !

Recitimet nga Edona dhe Egzona Imeri, nė veēanti deklamimi nga aktorja e re Njomza Gjokaj, kushtuar luftės ēlirimtare,  ngjallen emocione te tė pranishmit nė sallė.

Me prezantimin e njė projekti tė ilustruar me fotografi dhe sekuenca filmike, qė pėrshkruanin aq realisht shumė aksione nga Beteja e Koshares dhe me gjerė, ku komandantėt Salih Ēeku dhe Agim Ramadani shiheshin nė aksione kundėr forcave serbe dhe me dėrgimin e njė telegrami presidentit tė Kosovės, qė e lexoi kryetari i FR tė LDK-sė pėr Zvicėr, z. Kuēi, organizatori e mbylli kėtė akademi pėrkutimore tė organizuar pėr mrekulli dhe me shumė pėrkushtim.


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>