|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Adoleshentėt, pak tė drejta dhe shumė tė pasigurt

 
 

 
19 prill 2004 / TN
 
Nga: Rita LOLOĒI dhe Eva MANĒO*)
 
 
Pyetėsori
  
1. Mosha: 15-17 vjeē
 
2. Gjinia:    (78)   Mashkull (57)   Femėr
 
3. Ku banoni?
a) Zona:            (98)     Qytet          (37)     Fshat                     
b) Krahina: (15) Veriu i Shqipėrisė (90) Tiranė (27) Shqipėria Qendrore (3) Jugu i Shqipėrisė                    
 
4. Sa persona banojnė nė shtėpi me ju:
(4)   2 veta
(16) 3 veta
(37) 4 veta
(36) 5 veta
(42) 6 veta e mė shumė
 
6. Sa fėmijė pėrveē jush jeni nė shtėpi?
  Nėn 14 vjeē Mbi 14-17 vjeē
  1 fėmijė 42 30
  2 fėmijė 22 17
  3 fėmijė 10 14
  4 fėmijė e mė shumė    
  Asnjė tjetėr    
 
7. Me cilėt nga prindėrit jetoni?
      -  me tė dy prindėrit          (131)
      - vetėm me babain             (1)
      - vetėm me nėnėn              (3)
      - me  tė tjerė
 
Sa tė angazhuar jeni nė komunitet ose nė jetėn publike?
  
8. A jeni anėtar i ndonjė grupi, klubi ose shoqėrie
(35) Po
(75) Jo
(20) Nuk jam i sigurtė                                       
 
 
9. Ku ndjeheni mė tė sigurtė: 
  A keni besim te: Aspak Pak Pothuajse  Plotėsisht
  Tė rriturit 69 43 3 -
  Nėna juaj 2 2 5 126
  Babai juaj 3 2 7 123
  Policia 42 49 35 9
  Qeveria 94 27 14 -
  Politikanėt 116 14 5 -
  Gjyqtarėt  59 42 34 -
  
10. A mendoni se si tė rinj keni tė drejta?
(82) Po
(28) Jo
(25) Nuk jam i sigurtė               
 
11. A keni dėgjuar pėr Konventėn e Kombeve tė Bashkuara pėr tė Drejtat e Fėmijėve?
(56) Po
(39) Jo
(40) Nuk jam i sigurtė               
 
12. A mund tė mė thoni tri tė drejta tė cilat ju i keni?
(32) tė drejtėn e fjalės
(25) tė drejtėn e shkollimit
(29) besimi fetar           
(70) nuk mė vjen nė mend asnjė                        
 
13. Sipas jush a respektohem tė drejta e juaja?
(10) Aspak
(43) Jo shumė
(63) Disi 
(8)  Totalisht      
Ose
(0) Asnjėherė  (12) Jo shpesh  (6) Disi  (2) Shumė  (14) Gjithnjė
 
14. Kush mendoni se duhet t’ju vėjė nė dijeni pėr tė drejtat e juaja?
(Ju lutem zgjidhni njė deri nė tre pėrgjigje)
(5) Ju  (106) Familja juaj (96)  Shkolla juaj (42) Media
Ose                 
(26) Qeveria  (0) Asnjė nga kėto  (0) Tjetėr (ju lutem pėrcakojeni)
 
 
Sa tė sigurtė ndiheni?
 
15. Aty ku jetoni mendoni se jeni tė sigurtė ndaj krimit? Sa tė sigurtė ndiheni?
(11) Shumė tė sigurtė (36) Disi tė sigurtė (20) Disi tė pasigurtė
(26) Shumė tė pasigurtė  (42) Nuk e di/ varet
 
16. A ka qenė ndonjė shok/shoqe ose anėtar i familjes suaj, viktimė e ndonjė krimi ose dhune?
(8) Dhunė fizike (5) Dhunė Seksuale (4) Rrėmbimi (15) Vjedhje   
(30) Tjetėr (21) Nuk e di (50) Asnjėherė
 
17. Po ju?
(4) Dhunė fizike (2) Dhunė seksuale (4) Rrėmbimi  (15) Vjedhje   
(27) Dhunė psikologjike  (4) Nuk e di (85) Asnjėherė
 
 
Tė drejtat e tė rinjve, adoleshentėve dhe nxėnėsve, njohja e kartave dhe e konventave ndėrkombėtare dhe ato tė pėrfshira nė legjislacionin shqiptar kanė qenė objekt i njė pyetėsori tė organizuar nga njė grup specialistėsh tė shoqatės sonė, Unioni Rinor i tė Drejtave tė Njeriut. Jo pa qėllim nė kėtė pyetėsor kemi pėrzgjedhur dy shkolla, shkollėn profesionale tė Ndėrtimit “Karl Gega” si dhe shkollėn e mesme tė pėrgjithshme “Myslim Keta” qė pėr specifikėn e tyre kanė njė kontigjent tė pėrzier nxėnėsish nga Tirana dhe qytetet tė tjera tė vendit, nga zona fshatare dhe tė tjera pak mė tė zhvilluara. Pra janė gjetur dy institucione tė arsimit tė mesėm shkollor qė pėrfaqėsojnė nė miniaturė njė mini-Shqipėri.
 
Pyetėsori i ndėrtuar nė mėnyrė klasike, pra njė tip i tillė anketimi qė bėn pėrcaktimin djem vajza dhe qė fokusohet nė grupmoshat “nėn 14 vjeē” dhe “14-17 vjeē”, ka dhėnė pėrfundime interesante. Nė pyetėsor kanė marrė pjesė 135 nxėnės, ndėr tė cilėt 78 janė meshkuj dhe 57 janė femra; 98 vijnė nga qyteti dhe pjesa tjetėr nga zont rurale; tė anketuarit kanė njė shpėrndarje gjeografike ku 15 vetė janė nga pjesa veriore e vendit, 90 vetė janė nga qyteti i Tiranės, 27 pjestarė nga Shqipėria Qėndrore dhe 3 vetė nga Jugu i Shqipėrisė.
 
Megjithė prirjen e sotme qė zė fill nga vitet tetėdhjetė tė shekullit tė kaluar pėr tė pasur njė familje komode me dy-tri fėmijė, pjesa e nxėnėsve tė anketuar, nė shumicė tė konsiderueshme vijnė nga familje me mė shumė persona.
 
Tė pyetur pėr pjestarėt e pėrbashkėt tė njė familjeje, vetėm 20 prej tyre janė me minimum pjestarėsh dy deri nė tre veta, ndėrsa kemi 37 persona me katėr pjestarė, 36 tė tjerė me pesė pjestarė dhe 42 veta me gjashtė persona.
 
Megjithėse grupmosha nėn katėrmbėdhjetė vjeē zė njė peshė mė tė madhe nė pėrfshirjen e tyre nė pyetėsor (74 vetė), shumica e tyre nuk ishin tė privuar nga mospasja e dy prindėrve, ēka ėshtė edhe ky njė problem tepėr i ndjeshėm sidomos nė zonat rurale ku nė emėr tė njė kodi mesjetar tė quajtur Kanun shumė fėmijė janė pa njė prind dhe kryesisht pa babain. (Deformimi i kodeve kanunore ka bėrė tė mundur qė ēdo vrasje e kryer edhe para tetėdhjetė- njėqind vjetėsh tė shpėrblehet me njė vrasje nga meshkujt.
 
Vetėm nė Malėsinė e Madhe nė prefekturėn e Shkodrės ka aktualisht rreth 700 gra pa bashkėshortėt ndėrsa 1237 fėmijė janė tė ngujuar nė shtėpi dhe nuk mund tė ndjekin sistemin shkollor, ciklin e ulėt, tetėvjeēar ose tė mesėm).
 
Fėmijėt e qyteteve janė mė shumė tė prirur pėr tė bėrė jetė kolektive dhe nė pyetėsorin tonė nėntėdhjetė prej tyre janė nga Tirana, kryeqyteti i vendit qė shquhet pėr njė jetė mė aktive dhe me njė sėrė insitucionesh kulturore- artistike e sportive.
 
Megjithatė tė pyetur pėr pjesėmarrje nė veprimtari tė komunitetit ose tė veprimtarive publike, nxėnėsit janė pėrgjigjur negativisht. Vetėm 35 nga tė anketuarit janė pjestarė tė shoqatave tė ndryshme, ndėrsa 75 vetė bėjnė ritualin e pėrditshėm shtėpi-shkollė e anasjelltas ose shkollė –konvikt shkolle.
 
E ndodhur edhe shkolla tetėvjeēare dhe e mesme nė lėvizjen e ndryshimeve tė mėdha, mospasja ende e njė platforme edukuese nė rang dikasteri tė ministrisė sė Arsimit ose nė shkallė kombėtare, pėrvoja ende e paktė pėr tė krijuar komunitete, shoqata dhe grupe interesi, tė gjitha kėto si dhe faktorė tė tjerė jashtėshkollorė, mes tė cilave edhe njė shkallė e lartė varfėrie e kufizon mjaft jetėn publike tė fėmijėve ose qė priren drejt njė argėtimi individual.
 
Njė nga pyetjet e pyetėsorit tonė pėr tė parė shkallėn e besimit dhe sigurisė tė nxėnėsve dhe fėmijėve ndaj disa kategorive njerėzore, ka dhėnė gjithashtu pėrgjigje shumė interesante. Ndryshe nga disa dhjetėvjecarė tė mėparshėm ka njė humbje tė madhe tė besimit te tė rriturit, madje ky brez shikohet si i paragjykuar dhe si pėrgjegjės pėr atė shkallė zhvillimi nė tė cilin ndodhet aktualisht shoqėra shqiptare.
 
Por kur brenda brezit tė tė rriturve bėjnė pjesė edhe prindėrit e tyre, ndėrsa mund tė pėrvijohej njė armiqėsi prindėr –fėmijė, kemi sėrish njė besim tė madh sidomos te nėna. Por edhe babai nuk ėshtė mė pak nė shkallėn e besimit nga fėmijėt. Pas viteve nėntėdhejtė dhe pas njė pėrpjekjeje pozitive pėr marrėdhėnie mė tė drejta nė ciftet bashkėshortore, familja shqiptare ka pėsuar njė tronditje tė thellė, kemi njė numėr tė konsiderueshėm shkurorėzimesh dhe divorcesh, fėmijėt mė shumė janė pėrkrahur nga nėna qė tashmė duhet tė pėrballojė e vetme edhe vėshtirėsitė financiare qė pėr burrin e divorcuar nuk ka asnjė instrument ligjor qė ta detyrojė. (Zyrat pėrmbarimore nė Shqipėri, pėrvec problematikės qė ato kanė si egzekutuese tė vendimeve gjyqėsore, nuk janė nė gjendje qė tė detyrojnė asnjė burrė tė divorcuar qė tė japė kontributin e vet mujor pėr fėmijėt e vet).
 
Kategoritė qeverisėse, aktorėt mė tė drejtpėrdrejtė dhe mė pėrgjegjės, pra struktura shtetėrore si qeveria, policia, spektri politik qė ėshtė herė nė pozitė drejtuese dhe herė nė minorancė, pra partitė politike, pushteti gjyqėsor dhe sidomos gjyqtarėt- kėto kategori janė gjithashtu pak tė besueshme dhe nuk japin shumė shpresė pėr fėmijėt dhe nxėnėsit.
 
Shqipėria nuk ėshtė njė terren i virgjėr edhe nė fushėn e tė drejtave tė njeriut; si nė dispozitat kushtetuese ashtu edhe nė kushtetutėn e Shqipėrisė kapitulli i tė drejtave tė Njeriut ėshtė i krahasueshėm me standartet mė bashkėkohore tė shoqėrive tė konsoliduara europerėndimore. Nė funksion tė kėtyre neneve kushtetuese dhe nė pėrputhje me detyrimet europiane janė nėnshkruar ose ratifikuar karta e tė drejtave tė fėmijėve dhe shumė karta tė tjera, por ana zbatuese e tyre lė ende shumė pėr tė dėshėruar.
 
Njė grup organizatash joqeveritare, vendase dhe tė huaja, me njė veprimtari mbidhjetėvjecare nė Shqipėri, ka bėrė gjithashtu punėn e vet pėr njohjen e kėtij kuadri tė tė drejtave njerėzore. Ndoshta nga kjo shpjegohen edhe pėrgjigjet pėr njohjen e konventės sė OKB-sė pėr tė Drejtat e Fėmijėve ku 56 veta ia jėnė pėrgjigjur pozitivisht. Pėrgjigjet e pyetjes dymbėdhjetė tė pyetėsorit jep njė tablo tė qartė dhe realiste se si zbatohen tė drejtat e njeriut nė Shqipėri.
 
Gjithashtu edhe pėrgjigjet pėr sigurinė japin gjithashtu njė tablo tė zymtė dhe qė kėrkohet njė kėmbėngulje mė e madhe sidomos pėr disa figura krimi qė trondisin vijimėrisht jetėn e shqiptarėve dhe posacėrisht atė tė nxėnėsve.
 
Njė nėnkapitull i pyetėsorit tonė “sa tė sigurtė ndiheni” ka marrė pėrgjigje negative nė shumicėn  e nxėnėsve dhe adoleshentėve tė anketuar; shumė syresh kanė qenė vetė viktima tė krimit. Brenda dėshirės sė rinisė shqiptarė pėr tė studjuar jashtė shtetit, sidomos nė Itali ka kontigjente tė tėra qė vazhdojnė ciklin e mesėm por mė shumė ciklin unersitar, krahas shuėm faktorėve ėshtė edhe gjendja e pasigurisė qė i detyron ata tė largohen jashtė vendit.
 
 
*Autoret janė drejtuese tė shoqatės Unioni Rinor i tė Drejtave tė Njeriut          


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.