|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Pėr herė tė parė bashkėpunimi me shoqatėn  Egjiptiane pėr Studime Historike

 
 

 

18 prill 2004 / TN

Nga  Vedat G.SAHITI  / Kajro (EGJIPT)

Edhe Kosova, ky vend i lartėsuar, qė gjithmonė ėshtė krenuar me personalitetet dhe figurat e shquara qė ka nxjerrė nė fushėn e mendimit, bashkohet sot me kėtė shoqatė nėpėrmjet njėrit prej bijve tė saj, njė prej figurave tė shquara, fisnikun, studiuesin, mendimtarin Prof. Dr. Beqir Ismaili. Ky personalitet  ka luajtur dhe luan njė rol tė shkėlqyer nė shėrbim tė kauzes shqiptare por, nė mėnyrė tė veēantė, roli i tij ėshtė i ndjeshėm nė pėrpjekjet e tij pėr sensibilizimin dhe pėrkrahjen qė meriton vendi i tij, Kosova.

Ky pionier i botės sė mendimit dhe tė kulturės ėshtė dhe autor i mjaft veprave tė shquara letrare, historike, kulturore dhe gjuhėsore, duke pasuruar kėshtu bibliotekėn gjuhėsore me njė sėrė studimesh tė reja tė vlefshme pėr tė gjithė brezat. Pikėrisht, pėr kėtė kontribut tė ēmuar, jo vetėm pėr vendin e tij por pėr mbarė botėn , si dhe pas njė vlerėsimi tė lartė nga shumė personalitete tė botės sė shkencės dhe tė kulturės “Shoqata Egjiptiane pėr Studime Historike” e ka zgjedhur Prof. Dr. Ismailin anėtar tė saj, duke shpresuar qė tė pėrfitojė nga dituria dhe nga studimet e tij, qė kanė furnizuar pėr njė kohė tė gjatė lėvizjen pėrparimtare tė mendimit, kulturės e historisė, nė nivel ndėrkombėtar.

Prof. Dr. Beqir Ismaili ėshtė personaliteti i parė Kosovar, qė nderohet me kėtė anėtarėsim, duke u bėrė kėshtu edhe kontribuesi i parė nga Kosova qė do tė japė ndihmesėn e tij pėr tė njesuar idetė dhe synimet e Shoqatės, me nevojat historike, studimore dhe kulturore nė Kosovė.

Shoqata Egjiptiane pėr Studime Historike ėshtė themeluar nė Korrik tė vitit 1945, me njė Dekret Mbretėror pėr krijimin e shoqatės sė 30- tė mbretėrore pėr studime historike. Njė rrol tė rėndėsishėm pėr daljen nė skenė tė kėsaj Shoqate ka patur Dr. Hasan Hosni Basha, i cili nė atė kohė ka qenė Sekretar Personal i Mbretit Faruk.

Njė nga qėllimet kryesore qė duhej tė pėrmbushte Shoqata ishte ringjallja e studimeve historike si dhe sensibilizimi i i ēėshtjes sė historisė nė mes rinisė dhe masave.

Pas kryengritjes sė Korrikut tė vitit 1952 (ku u rrėzua sistemi mbretėror i cili u zėvendėsua me atė republikan) emri i kėsaj shoqate u bė “Shoqata Egjiptiane pėr studime historike”

Aktiviteti i kėsaj shoqate ka qenė i vazhdueshėm deri nė vitin 1999, vit ky kur ajo mori njė hov tė ri nė aktivitetet qė filloi tė zhvillojė. Kėshtu pėrveē simposiumeve, sesoneve kulturore, konferencave vjetore, shoqata ka organizuar tryeza debati dhe seminare pėr studiuesit e rinj nė lidhje me historinė osmane. Pėrveē kėtyre aktiviteteve gjatė pesė viteve te fundit shohim njė hov tė madh tė Shoqatės dhe nė fushėn e botimit. Kėshtu pėrveē revistės sė saj tė njohur “Revista Egjiptiane e Historisė” janė botuar dhe tre libra me studime tė referuara nė konferenca apo simpoziume.

     1-       Reformė apo pėrtėritje? Egjipti nė periudhėn e Muhamed Aliut.

     2-       Takimi i qytetėrimeve nė kėtė botė tė ndryshme; bashkėjetesė apo konflikt.

     3-        Feja dhe shteti nė vendet arabe.

Po ashtu janė botuar dhe dy libra me punimet e seminarit tė historisė osmane:

     1-       Esnafėt profesionalė dhe shoqėrorė nė Egjipt nė periudhėn osmane.

     2-       Drejtėsia nė mes Sheriatit dhe aktualitetit nė periudhėn osmane.

Duke parė zhvillimin e hovshėm tė kėsaj qendre kėto tre vitet e fundit shumė media kanė treguar interes tė madh nė mbulimin informativ tė veprimtarive tė saj. Po kėshtu njė numėr i madh qendrash tė njohura shkencore kanė ofruar bashkėpunimin e tyre pėr veprimtari tė pėrbashkėta. Nga kėto qendra mund tė pėrmendim:

    -          Qendra kėrkimore e arkitekturės – Universiteti i Kairos.

    -          Qendra e kėrkimeve shoqėrore – Universiteti i Kairos.

    -          Qendra e kėrkimeve dhe e studimeve arabe dhe afrikane.

    -          Qendra e studimeve shoqėrore, ekonomike dhe ligjore.

E veēanta ėshtė se vazhdimisht, nė krye tė saj, Shoqata ka patur njerėz tė pėrkryer dhe mjaft tė aftė, duke filluar nga Prof. Muhamed Tahir Pasha nė vitin 1946 e deri tek Prof. Rauf Abas Hamid.

Njė nga projektet qė synon tė realizojė Shoqata nė ndihmė tė anėtarėve tė saj dhe tė shtresės intelektuale, ėshtė krijimi i njė biblioteke elektronike si dhe projekti i skedarit tė plotė tė bibliotekės. Por qėllimi kryesor i kėsaj Shoqate ėshtė qė, tė pėrcjellė tek brezat mesazhin e saj nė shėrbim tė historisė Islame, tė historisė sė Egjiptit dhe tė asaj arabe. Pėr tė realizuar qėllimin e saj ajo kryen njė sėrė aktivitetesh kulturore nga tė cilat mund tė pėrmendim:

  -          Organizimi dhe nxitja e studimeve historike, veēanėrisht ato qė kanė tė bėjnė me historinė e Egjiptit dhe tė kombit arab.

  -          Grumbullimi i dokumentave, burimeve dhe kujtimeve historike, veēanėrisht ato qė kanė tė bėjnė me historinė e Egjiptit dhe tė kombit arab.

  -          Krijimi i njė skedari tė plotė qė ka tė bėjė me tė gjitha studimet historike nė pėrgjithėsi.

  -          Krijimi i tablove me fotografi tė Egjiptit nė periudha tė ndryshme kohore si dhe krijimin e njė skedari tė plotė me emra e mundėsisht dhe me fotografi tė personaliteteve tė shquar gjatė periudhave tė ndryshme historike.

  -          Botimi i njė reviste periodike qė tė pėrmbajė studimet e kryera nga kjo Shoqatė, revistė e cila do tė shėrbejė njėkohėsisht edhe si regjistrues i studimeve dhe i kėrkimeve historike.

  -          Dhėnia e ndihmės sė mundėshme pėr nxitjen e studimeve historike.

  -          Organizimi i konferencave dhe i udhėtimeve qė i shėrbejnė kėtyre studimeve.

  -          Organizimi i cikleve me ligjėrata tė njė niveli tė lartė nė ēėshtje tė ndryshme historike.

  -          Dhėnia e kontributit pėr shoqėrinė dhe zhvillimin e saj, pėrsa i pėrket fushave qė lidhen me studimet historike.

  -          Organizimi i kurseve pėr ngritjen profesionale nė fushėn e kompjuterave dhe tė gjuhėve tė huaja.

Kjo ėshtė njė panoramė e shkurtėr e Shoqatės sė Studimeve Historike dhe e rolit tė saj nė shėrbim tė studimeve historike dhe nė ngritjen e nivelit tė tyre. Shoqata ėshtė njė burim i mendimit historik qė i vlen umetit nė shumė fusha, por njėkohėsisht ajo ka njė ndikim tė shkėlqyer tek personalitetet Historike.


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.