|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

NJOFTIME

   
 

AKADEMI PĖRKUJTIMORE ME RASTIN E 100 VJETORIT TĖ LINDJES SĖ INGJINJER XHAFER DEVĖS DHE 58 VJETORIT TĖ RĖNJES HEROIKE TĖ KAPIDAN DR MARK GJON MARKUT

 
 

 
16 prill 2004 / TN
 
Nga Nue OROSHI
 
Duke u nisur nga fakti qė njė pjesė e historiografisė shqiptare ende po mbahet e ndrydhur ne sirtaret e dokumenteve tė kohės, ende ėsht e fortė propaganda komuniste e pasardhėsve komunist tė cilėt ende edhe sotė po lansojn teza tė fallsifikuara mbi nacionalistėt qė punuan pėr Shqipėrin Etnike pasė konsulltimeve tė gjera vendosėm qė nė Hamburg tė Gjermanis ta mbajm me 12 dhe 13 Qershor 2004 njė Akademi pėrkujtimore me rastin e 100 vjetorit tė lindjes sė atdhetarit nacionalist Ingjinjer Xhafer Devės dhe 58 vjetorit tė vrasjes sė udhėheqėsit tė luftės pėr Shqipėrin etnike Kapidan Dr Mark Gjon Markut.
 
Nė kėtė akademi pėrkujtimore pėrveē qė do tė flitet pėr kėto dy figura heroike tė kombit shqiptar do tė perfshihen dhe me argumente shkencore do tė flitet edhe pėr Lidhjen e Dyte tė Prizrenit, veprimtarin e Nacionalizmės Shqiptare nė kėt periudh kohore, mbi veprimtarin Atdhetare tė Ndue Pėrlleshit, mbi veprimtarin e Besės Kombėtare – Konkretisht udheheqėsin e saji profesor Ymer Berishėn,mbi jeten dhe vepren e Midhat Frasherit, mbi veprimtarin atdhetare tė Pater Anton Harapit, mbi luften e Drenices konkretisht mbi Shaban Polluzhen dhe Mehmet Gradicen, mbi jetėn dhe veprėn e Heroinės shkodrane e cila u flijue pėr Kosovėn martire Marije Shllakun, ketu nuk do tė lihet anash pa u pėrmendur edhe Qėndresa dhe tragjedija e Qamėris gjatė kėsaji periudhe kohore. Do tė flitet me pietet tė lartė edhe mbi veprimtarinė atdhetare tė Gjon Sereqit dhe tė Ajet Gergurit, mbi jetėn dhe veprėn e Xhem Gostivarit, mbi qendresėn antikomuniste tė Prek Calit, mbi veprimtarin atdhetare te Aziz Zhilivodes pa harruar kreshnikun e Lumės martire Muharrem Bajraktarin, do tė flitet edhe pėr jeten dhe veprėn e Sadik Ramė Gjurgjevikut dhe shumė figurave dhe portreteve kombėtare nacionaliste qė kontribuan burrėrisht dhe kombėtarisht.
 
Nė kėtė akademi pėrkujtimore do tė bėhet edhe promovimi i gjashtė librave tė autorėve shqiptarė qė jetojnė nė diasporė dhe me njė ekspozit do tė paraqitet edhe maestro i artit shqiptar nė botė profesor Gjelosh Gjokaj.
 
Meqense kjo akademi perkujtimore ka karakter shumė tė gjerė dhe duke u nisur nga fakti qė ēdo organizatė politike dhe jopolitike si dhe individ e intelektual tė ndryshėm mund tė kontribuojnė nė mėnyra tė ndryshme pėr kėtė ēėshtje e formuam nje keshillė tė gjerė organizativ si vijon:
 
1.Unioni i Studentėve Ilyria nė Hamburg Ilir Purellku
2. Nėndega e Lidhjes Demokratike tė Kosovės nė Hamburg Miftar Tahirsylaji
3. Dega e Partis Shqiptare Demokristiane tė Kosovės nė Hamburg Gjon Berisha
4.Dega e Beslidhjes Kombėtare Demokratike Shqiptare  Xhemajl Luma
5.Dega e Partis Demokratike tė Shqipėris Miftar Lumneshi
6.Dega e Ballit Kombėtar   Niman Mulliqi
7.Klubi Shqiptar Verrat e Llukes  Rrustan Neziri
8. Klubi Shqiptar Kosova  Ali Morina
 
Intelektual dhe personalitete tjera.
 
Xhelil Musa
Arif Molliqi
Nue Oroshi
Selman Etemi
Sahit Qekaji
Avni Bilalli
Hagji Dervishaji
Albert Bisaku
Gjon Tuniqi
 
Meqenėse pėr kėto dy personalitete tė mėdha tė popullit shqiptarė ėshtė shkruar fare pak nė kontekstin qė e merituan, vendosėm qė si kėshill organizativ sė bashku me informatėn pėr mbajtjen e kėsaji akademie Shkurtimisht ta botojmė edhe nga njė biografi tė shkurtėr tė inxhinjer Xhafer Devės dhe kapidan Dr Mark Gjon Markut.
           
XHAFER DEVA KY BURR I PATHYER I KOMBIT-SHQIPTAR
 
Pikėrisht me 21 shkurt tė vitit 1904 rrafsh njė shekull mė parė familjes sė njohur tė Ibrahim Devės nga Mitrovica ju shtue edhe nje d’jal i pesti me radhė.Kushė do tė mendonte se mu ky djalė i lindur njė shekullė mė parė nė Mitrovicė do tė jet njėri ndėr shqiptarėt mė tė fortė i cili tėr jetėn e vet do tė punoji pa u ndalur kurrė deri nė frymen e fundit tė jetės sė ti pėr Shqipėrin etnike. Dhe pikerisht mu nė kėtė njėqind vjetor tė lindjes sė kėtij idealisti tė shqiptarisė i cili ēdo gjė shkriu pėr Shqipėrinė etnike dhe duke u nisur nga fakti se veprimtarinė e tij e ka mbuluar tisi i harresės vdekjeprurėse nė Kosovėn e Shqipėrisė etnike, vendosėm qė ta  perkujtojmė me njė akademi perkujtimore me rastin e njėqind vjetorit tė lindjes, njėrin ndėr nacionalistėt demokrat tė Shqipėrisė etnike, Xhafer Ibrahim Devėn.
 
Po pse themi Xhafer Deva burr I pathyer i kombit shqiptar.Vėrtet ishte burr I pathyer.Aji qėndroji I pathyer edhe atėher kur vendosi tė hyji nė politikėn shqiptare qė ta realizoji planin e ti pėr Shqipėrin Etnike,aji qėndroji I pathyer edhe atėher kur ishte ministėr I puneve tė mbrendshme,aji qėndroji I pathyer edhe kur e udhehoqi Lidhjen e Dyte te Prizrenit,aji qėndroji I pathyer edhe kur e akuzuan komunistėt pansllavist, si fashiste.
 
Madje, pati edhe aso rastesh kur Xhafer Deva qėndroi i pathyer kur atė e akuzuan edhe tė huajt siq ishte gjenerali anglez Hill, i cili e pėrcaktoji Deven si njėri ndėr bashkėpunėtorėt e Gjermanėve e pėrgjigjja e tė pathyerit heroji i kombit shqiptar Xhafer Devės  me 25 prill tė vitit 1944 nė mėnyrė publike nė nje nga orėt mė tė dėgjuara tė mbrėmjes nė "Radio Tiranė" ku midis tė tjerave i tha Hillit me atė zėrin e ti burrėror dhe tė pathyeshem: ”Shqiptari Xhafer Deva qė ka nderin t'ju pėrgjigjet mund t’ju theksoj se nuk ėshtė nė shėrbim tė gjermaneve, nuk ashtė kenė kurrė, dhe nuk do tė jet kurrė, por gjithashtu, nuk ėshtė nė shėrbim tė anglezve, amerikaneve, rusėve. Xhafer Deva ka nderin tė jet nė shėrbim tė popullit shqiptar, dhe sigurisht ky shėrbim asht ndera mė e madhe qė mundė tė ketė.
 
Xhafer Deva qėndroj i pathyer dhe nuk u lekund edhe atėherė kur u dashtė qė ta lėshoj Kosovėn e tij dashur dhe tė vendoset nė Austri, Itali  e mė vonė nė Amerikė. Ai ishte largpamės dhe vigjilent, ishte njėri ndėr atdhetarėt, politikanėt, dhe luftėtarėt mė tė fortė shqiptarė nė shekullin qė e lam pasė. Prandaj me plote ndėrgjegje e themi qė ėsht ardhur koha qė historia shqiptare ta vendos nė vendin e merituar kėtė burre tė shekullit qė e dha Kosova jone Heroike, kėtė burrė tė shekullit qė e dha Shqipėria jonė Etnike.
 
Me kėtė duamė tė theksojmė se ėshtė ardhur koha qė historia ta thot fjalėn e vet pėr Xhafer Devėn dhe me argumente shkencore tė bien pertok pseudo tezat e disa historianėve shėrbėtor tė politikės ditore komuniste tė cilėt  u munduan ta kriminalizojn veprėn e Xhafer Deves, por nuk mundėn t’ia humbin shkelqimin veprės se tij, tė vjellurat e ketyre historianėve pansllavist nė tė gjitha viset shqiptare kundėr Xhafer Devės janė groposur thellė nė plehun e historisė, ndėrsa dita ditės veprimtaria atdhetare e kėtij burri tė palėkundur tė Shqipėrisė etnike po del nė sheshė.
 
Prandaj ėshtė ardhur koha qė Kosova martire kjo pjesė e ndarė padrejtėsisht e Shqiperisė etnike jo vetėm ta vendos nė ballin e oxhakut tė historisė sonė kombėtare Xhafer Deven, por ajo edhe ti merr eshtrat e Xhafer Devės dhe ti kthej nė Mitrovicėn e tij tė dashur, prandaji ndegjoni shqiptar porosit biografi dhe bashkpuntori shumvjeqar i Xhafer Devės, publicisti  Idriz Lamaji, i cili nė librin Xhafer Deva nė Dritėn e Letrave tė veta dhe zbulesa tjera tė Mergatės Shqiptare Nė York 2002 nė faqėn 154 thot: “Eshtrat e Xhafer Devės pushojnė sot nė njė varrė tė vetmuar, nė varrezat e gjelbėrta tė Palo Altos nė Kaliforni, eshtrat e ti duhet kthyer nė Kosovė, dhe rivarrosur nė qytetin e ti tė lindjes, nė Mitrovicen e Isa Boletinit tė famshėm, nė atė qytet tė cilin sot e kėrcnojnė serbėt pėr vdekje. Varri i tij nė vendlindje do tė ishte njė piramid kufiri, e cila do ti bėnte roje atdheut mė shumė se njė ushtarė i mbėrthyer nė armė. Ėshtė emri dhe veprimtaria e ti qė e frikson armikun tonė shekullor. Ėshtė emri Xhafer Deva pėr tė cilin njė kryeministėr serb ka thėnė “Deva nuk blehet me pare se ėshtė i pasur, Deva ėshtė armiku ynė i pėrbetuar, Deva duhet vrarė. Xhafer Deva ky nacionalist dhe atdhetar i madh i kombit shqiptar mbylli sytė me 25 Maji 1978  nė moshen 74 vjeēare me amanetin qė ta mbajm gjallė idealin kombėtar tė Lidhjes sė Prizrenit.
 
 
KAPIDAN DR MARK GJON MARKU ISHTE  UDHĖHEQĖS I LUFTĖS PĖR SHQIPĖRIN ETNIKE
 
Nė vitin 1913 nė kullėn e Kapidan Gjon Marka Gjonit nė Orosh tė Mirditės u lind d’jali i parė tė cilin e pagėzuan me emrin Mark. Aty u lind njė kapidan i ri njė atdhetar i cili do tė qėndroi pėr vite tė tėra nė ballė tė luftės si drangua pėr Shqipėrin etnike. Marku u edukua nė frymėn kombėtare. Ai u rritė nė kullėn e kapidanėve tė Oroshit tė Mirditės, nė kullen ku pėr shekuj me radhė u ruajt Kanuni dhe tradita kombėtare, me parimet e mirnjohura shqiptare, nderė, bes e burrrėri.
 
Mėsimet e para Kapidanė Dr Mark Gjon Marku i mori ne Orosh,tė cilatė u pasuruan mė vonė nė driten e diturisė,nė qytetin e lashtėsis dhe kulturės shqiptare nė Shkoder. Por, duke parė se Shqipėris i nevoitėn njerėzit e shkolluar,Kapidan Marka Gjoni vazhdoi studimet Univerzitare nė Romė, ku mori titullin doktor i drejtėsisė. Duke i parė rreziqet e shumta nga shkaku qė Shqipėria rrqshqiste nė duart e komunizmit pansllavist, dr Marku ishte njėri nder organizatorėt kryesor tė Kuvendit kushtetues kombėtar qė u mbajt me 23 tetor 1943 nė Tiranė.
 
Rritja e grupeve kriminale komuniste nukė kishte tė ndalur dhe pėr kėtė arsye kapidan Mark Gjon Marku nė mars te vitit 1944 formon Grupin Nacional tė Pavarur, ku detyrė parėsore e kėti grupi ishte qė tė luftohej komunizmi nė tė gjitha viset shqiptare ashtu siqe ishin betuar nė kuvendin kushtetues kombėtar tė Tiranės. Me kalimin e kohės provokimet e komunistėve shtoheshin tė cilėt pėrkraheshin nga si vėllezerit e tyre ideologjik jugosllav dhe mercenar rusė.
 
Pas njė qėndrese tė madhe antikomuniste Kapidan Dr Mark Gjon Marku udhėhiqte Luftėn per Shqipėrin Etnike nė tė gjitha viset shqiptare.Kur forcat nacionaliste filluan tė dobsohen dhe kur i propozuan pėr ta lėn Shqipėrin pėr tė dalė nė perėndim ai ishte pėrgjigjur:  “Unė nukė e kamė kryer ende detyren ndaj atdheut. Nuk mund t’i braktis burrat qė mė kanė ndjekur deri mė sot. Fati imė ėshtė i lidhur ngusht me fatin e tyre. E di se do tė vritem, por pėr mua ėshtė mė mirė tė vdes me njė plumbė nė ballė, se sa tė ndahem me turp me ata, tash qė shuplaka e zotit paska rėn mbi popullin tonė shqiptarė“
 
Kapidan dr Mark Gjon Marku gjatė njė lufte tė ashpėr kundėr komunistėve pansllavistė tė cilėt pėrkraheshin nga rusėt e jugosllavėt plagoset rėnd  dhe duke mos dashur tė binte i gjallė nė duar tė komunistėve ia kishte shkrepur vetit nje plumbė me 14 qershor 1946 nė Bujtin tė Perlatit-Kėthell. Nė vitin 1946 nė moshėn 33 vjeēare pas njė karriere tė bujshme atdhetare dhe politike, do tė bie nė fushėn e nderit djali i parė i kapidan Gjon Marka Gjonit, kapidan Dr.Mark Gjon Marku.
 
Me atė rast vajtuan dhe gjėmuan edhe zanat e malit dhe drangonjet nėper tė gjitha viset shqiptare, ku i thuhej bukės bukė e ujit ujė. Por mė sė shumti vajtoi Shqiperia e cila ende sot e kėsaj dite po i ndjen plagėt e mos realizimit tė projektit tė paramenduar, tė pėrpiluar ushtarakisht dhe politikishtė nga Kapidan dr Mark Gjon Marku pėr njė Shqiperi tė shqiptarėve pėr njė Shqipėri etnike.     
 
NĖ EMĖR TĖ KĖSHILLIT ORGANIZATIV
ARIF MOLLIQI
NUE OROSHI


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

  

>