|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E premte, 16 prill 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova nė njė takim me komandantin e KFOR-it tha se gjendja nė Kosovė po pėrmirėsohet

  • Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar boton librin me emrat e tė zhdukurve nė Kosovė

  • Banka Botėrore i dhuron Kosovės 15 milionė dollarė

  • Rexhepi u bėri thirrje qytetarėve tė paguajnė obligimet ndaj KEK-ut

  • Ndryshime nė QKU: zgjedhet bordi i ri drejtues

  • F.Sejdiu: "Iniciativat nga zeroja nuk janė shumė tė nevojshme"

  • Nė trazirat e 17 e 18 marsit u shkaktuan dėme nė vlerė prej 11 milionė e 900 mijė euro

  • LDK nė Dardanė bėn evidentimin e anėtarėve tė saj

  • Nesėr mbahet njė organizon pėr metodologjinė e zhvillimit tė kornizave pėr shkollat profesionale

  • Kosova do tė jetė njė nga temat kryesore nė takimin e sotėm tė ministrave tė jashtėm tė BE-sė

  • Zgjedhjet presidenciale nė Maqedoni shkojnė drejt balotazhit

  • Tornadot nė Bangladesh kanė lėnė tė vdekur tė pakten 66 njerėz

  • Tė paktėn 18 veta kanė humbur jetėn nė dy aksidente trafiku nė Turqi

  • Shtatė veta janė vrarė nė njė shpėrthim nė Meksikė

  • Takimi Bush - Bler nė Shtėpinė e Bardhė pritet tė tregojė frontin unik nė Irak

  • Nė luftimet nė Falluxha janė vrarė 15 irakianė dhe janė plagosur edhe 20 tė tjerė

  • SHBA-tė kanė reduktojnė numrin e ushtarwve nė Afganistan pasi tė mbahen zjedhjet

  • SHBA do tė zgjasin shėrbimin ushtarak pėr 20 mijė trupa amerikane qė ndodhen nė Irak

  • Audiokaseta e re duket se ėshtė regjistruar nga Osama Bin Ladeni

  • Irak: Vritet njė diplomat iranian

  • Bler pro planit tė paqes nė Lindjen e Mesme

  • Shqetėsime pėr sigurinė nė Arabinė Saudite

  • Nė qytetin Kufa janė dėgjuar njė sėrė shpėrthimesh

  • Irak: Njė danez i zhdukur, njė kinez i liruar

 
  
Presidenti Rugova nė njė takim me komandantin e KFOR-it tha se gjendja nė Kosovė po pėrmirėsohet
 
   
Prishtinė, 16 prill 2004 - Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, priti sot komandantin e KFOR-it, gjeneralin Holger Kamerhof.
 
Nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr gjendjen nė Kosovė, e cila siē u tha, ka filluar tė pėrmirėsohet.

Presidenti Rugova tha pas takimit se nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr gjendjen e cila ka filluar tė pėrmirėsohet dhe qė dhuna tė dėnohet. "Me dhunė ne nuk mund tė arrijmė qėllimet tona dhe zhvillimin tonė", u shpreh Presidenti Rugova.
 
Nė vazhdim ai tha se ėshtė biseduar pėr njė bashkėpunim edhe mė tė ngushtė me KFOR-in, dhe vlerėsoi se KFOR-i ka bėrė njė punė tė shkėlqyeshme dhe po vazhdon ta bėjė edhe mė tutje, duke falenderuar trupat paqeruajtėse qė ndihmuan gjatė ngjarjeve tė marsit tė qetėsohet gjendja nė Kosovė dhe tė cilat po kujdesen vazhdimisht pėr mbrojtjen dhe sigurinė e Kosovės.

"Biseduam edhe pėr vazhdimin e procesit tė rindėrtimit tė asaj qė ėshtė dėmtuar gjatė marsit dhe tė shikojmė mundėsinė e pajtimit ndėretnik, tė komunikimit ndėretnik, por qė tė gjitha palėt duhet tė tregojnė vullnet (si shumica ashtu edhe pakica) qė tė vazhdojnė kėtė proces nė Kosovė", tha Presidenti Rugova, duke shtuar qė sė bashku me UNMIK-un do tė bėhen pėrpjekje qė tė vazhdojė ky proces.
 
Zoti Rugova ritheksoi edhe me kėtė rast aspiratėn e popullit tė Kosovės pėr t'u integruar nė NATO, nė BE e nė miqėsi tė pėrhershme nė SHBA-tė. "Njė vend i pavarur, por pėr kėtė ne duhet tė punojmė dhe, siē po thonė miqtė tanė, pavarėsia nuk mund tė arrihet me dhunė, por ne tė gjithė duhet tė punojmė kundėr dhunės dhe tė hapim rrugėn dhe perspektivėn pėr integrime evropiane tė Kosovės", nėnvizoi Presidenti Rugova.

Gjenerali Holger Kamerhof tha se me Presidentin Rugova kishin shkėmbyer pikėpamjet e pėrbashkėta. "KFOR-i kujdeset pėr sigurinė nė Kosovė dhe vlerėsuam ato qė ndodhėn gjatė marsit. Biseduam pėr rikononsolidimin dhe rindėrtimin e asaj qė ishte shkatėrruar gjatė kėtyre ngjarjeve. Ėshtė vlerėsim se dhuna e fundit ka shkaktuar dėme tė mėdha", u shpreh Kamerhof, duke shtuar se ngjarjet e tilla kthejnė prapa.
 
"Ne duhet tė ecim pėrpara dhe tė gjejmė rrugėt se si t'i plotėsojmė standardet", tha ai dhe vėrejti se privatizimi po ecėn ngadalė, por theksoi se duhet menduar se ēfarė tė bėhet qė ky proces tė mos ndalet.
 
"Kjo nuk ėshtė nė duar tė KFOR-it apo tė NATO-s, por megjithatė ne do tė vazhdojmė punėn sė bashku me komunat, sepse pa siguri nuk mund tė ketė investime tė duhura kėtu", tha komandanti Kamerhof, duke theksuar se siguria nuk mund tė bėhet vetėm nga ushtarakėt, ngase, sipas tij, kjo ėshtė pėrgjegjėsi edhe e tė gjithė qytetarėve.

"Unė jam shumė i kėnaqur qė kemi objektiva tė pėrbashkėta. Tė gjithė duhet tė jemi pėrgjegjės pėr situatėn. Nuk mund t'u shmangemi atyre qė ndodhėn gjatė marsit. Do tė keni mbėshtetjen e trupave tė mia pėr sigurinė", porositi nė fund gjenerali Kamerhof.
 
 
Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar boton librin me emrat e tė zhdukurve nė Kosovė
 
   
Prishtinė, 16 prill 2004 - Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar ka botuar edicionin e tretė tė librit me emrat e personave qė janė zhdukur si pasojė e luftės nė Kosovė.
 
Nė kėtė libėr ndodhen 3272 emra tė personave tė zhdukur. Pėrfaqėsuesit e kėsaj organizate thanė se janė tė shqetėsur qė ky numėr ka lėvizur shumė pak nė krahasim me dy botimet e para tė viteve 2000 dhe 2001.
 
Gjithashtu shprehėn keqardhjen dhe shqetėsimin pėr procesin shumė tė ngadalshėm tė kthimit tė kufomave nga Serbia, si dhe tė identifikimit tė tyre nė Kosovė.
 
Ata thanė se tė gjitha tė dhėnat e mbledhura nga Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar u janė dėrguar qeverisė sė Beogradit dhe autoriteteve tė Kosovės. Njėherit ata theksuan se nė burgjet e Serbisė, me gjithė kėrkimet qė po bėn organizata e tyre, nuk ėshtė gjetur asnjė person, emri i tė cilit ndodhet nė librin e tė zhdukurve.
 
 
Banka Botėrore i dhuron Kosovės 15 milionė dollarė
 
Uashington, 16 prill 2004 - Banka Botėrore i dhuron Kosovės 15 milionė dollarė qė do tė zbatohen deri mė 30 qeshor tė vitit 2005. Kėshtu ka vendosur Bordi i udhėheqėsve ekzekutivė tė kėsaj banke nė bazė tė njė programi tė hartuar tė njė strategjie tė mėbshtetjes sė tranzicionit pėr Kosovėn.
 
Aktivitetet e Bankės Botėrore do tė fokusohen nė mbėshtetjen e autoriteteve tė Kosovės nė zhvillimin e politikės ekonomike dhe nė planifikimin e kapacatiteteve, pėrmirėsimin e mjedisit tė biznesit pėr nxitjen e zhvillimit dhe hapjen e vendeve tė reja tė punės, ristrukturimin e minierave dhe tė sektorit tė energjetikės.

Qė nga pėrfundimi i konfliktit nė Kosovė, Banka Botėrore i ka dhėnė Kosovės 80 milionė dollarė, ndihmė kjo qė ka luajtur rol tė rėndėsishėm nė ndėrtimin e institucioneve dhe reformimin e ekonomisė. Nė tė ardhmen kjo bankė mund tė ndihmojė nė arritjen e stabilitetit nė vend dhe zhvillimet nė mes tė tė gjitha komuniteteve.
 
 
Rexhepi u bėri thirrje qytetarėve tė paguajnė obligimet ndaj KEK-ut
 
Kastriot, 16 prill 2004 - Kryeministri Bajram Rexhepi vizitoi sot termocentralin "Kosova B" nė Kastriot dhe bisedoi me strukturat drejtuese. Ai tha se qeveria do tė financojė projektet emergjente pėr KEK-un me mjetet e sificiti buxhetor.

Por me kėtė rast Rexhepi u bėri thirrje qytetarėve tė paguajnė obligimet ndaj Koorporatės Elektroenergjetike tė Kosovės (KEK) qė kjo koorporatė tė mbijetojė nga tė hyrat e veta. Rexhepi tha se qeveria do ta mbėshtesė KEK-un qė tė t'i mbledhė paratė nga borxhlinjtė.
 
"Nuk do tė ketė kurrfarė pardoni. KEK-u do tė ketė pėrkrahjen e plotė si nėpėrmjet gjykatės, policisė, qeverisė qė tė gjithė t'i bėjnė pagesat e tyre, nė mėnyrė qė KEK-u tė mos jetė barrė e buxhetit tė Kosovės", tha Rexhepi, duke shtuar se ky ėshtė obligim qė kryhet nė tėrė botėn, prandaj nuk ka justifikime.

Ndėrkaq nė lidhje me problemin e zhvendosjes sė banorėve tė fshatit Hade, Rexhepi tha se ajo bėhet pėr shkak tė rrezikut nga rrėshqitja e dheut dhe pėr arsye se KEK-ut i nevojitet thėngjilli. Ai tha se vendimi i qeverisė do tė zbatohet me pėrpikmėri.

Gjiathashtu kryeministri paralajmėroi ristrukturimin e KEK-u, i cili sipas tij, ėshtė i domosdoshėm, ndonėse edhe i dhimbshėm ngase njė pjesė ponėtorėve mund tė mbesin pa punė.

Menaxheri ndėrkombėtar i KEK-ut Pit Fajll tha se detyrė e parė e drejtuesve e kėsaj koorporate ėshtė tė pėrmiėsojnė cilsinė e furnizimit me energji elektrike ndaj konsumatorėve e pastaj do tė pėrqendrohen nė riorganizimin e KEK-ut. Por ai shtoi se kjo nuk mund tė bėhet nėse qytetarėt nuk i paguajnė shpenzimet e energjisė sė harxhuar.
 
 
Ndryshime nė QKU: zgjedhet bordi i ri drejtues
 
Prishtinė, 16 prill 2004 - Ministria e Shėndetėsisė pėr shkak tė mospunės dhe shpėrdorimit tė detyrės shkarkoi Afrim Lokun nga posti i drejtorit operativ tė Qendrės Klinike Universitare.
 
Ndėrkaq, drejtori ekzekutiv i kėsaj qendre ka dhėnė dorėheqje nga ky post. Kėto ndryshime janė bėrė pėr shkak tė menaxhimit tė dobėt dhe mosrealizimit tė buxhetit sipas planit e programit, tha ministrja Resmie Mumxhi, duke refuzuar tė japė vlerėsime nėse ka pasur korrupsion nė kėtė qendėr.

Pas kėtyre ndryshimeve nė QKUK, Ministria e Shėndetėsisė ka marrė vendim qė tė themelojė bordin e pėrkohshėm menaxhues pėr kėtė qendėr, bėri tė ditur ministrja Mumxhi. Mandati i bordit do tė jetė 3 deri nė 6 muaj, thotė zonja Mumxhi, me shpresė se pas kėtyre ndryshimeve gjendja do tė pėrmirėsohet nė kėtė qendėr.
 
Bordi pėrbėhet nga Dr.Skėnder Murati, kryetar i bordit, Ēerkin Bytyēi, Adnan Bozaliu, Arsim Ēavdėrbashi, Bajram Ajeti dhe Jahir Muholli.

Zonja Mumxhi tha se riorganizimi i QKUK-sė ėshtė i domosdoshėm.
 
 
F.Sejdiu: "Iniciativat nga zeroja nuk janė shumė tė nevojshme"
 
Prishtinė, 16 prill 2004 - Duke komentuar njė iniciativė jozyrtare qė misionin e OKB-sė nė Kosovė ta zėvendėsojė njė mision i Bashkimit Evropian, anėtari i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės Fatmir Sajdiu tha se "iniciativat nga zeroja nuk janė shumė tė nevojshme".

Zoti Sejdiu tha pėr radion "Evropa e lirė" se Kosova ka njė mision tė rėndėsishėm ndėrkombėtar dhe ai beson qė Kombet e Bashkuara kanė marrė atė mandat.

"Nė kėtė proces ne dėshirojmė njė rol tė posaēėm tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe kjo besoj se do tė ndodhė. Natyrisht nė pėrpjekjet e pėrgjithshme edhe Bashkimi Evropian e ka rolin dhe duhet ta kryejė atė nė kuadrin e mekanizmave tė pėrgjithshėm ndėrkombėtarė", tha Sejdiu.
 
 
Nė trazirat e 17 e 18 marsit u shkaktuan dėme nė vlerė prej 11 milionė e 900 mijė euro
 
Prishtinė, 16 prill 2004 - Sipas Komisionit ndėrministror pėr dėmet e shkaktuara nga trazirat e 17 e 18 marsit, ato vlerėsohen nė 11 milionė e 913 mijė euro.
 
Gjatė kėtyre trazirave nė 17 komuna janė shkatėrruar ose dėmtuar 610 shtėpi, tri shkolla, dy objekte shėndetėsore dhe katėr objekte publike, thuhet nė raportin e pėrgatitur nga komisioni nė krye tė tė cilir ėshtė ministri Behxhet Brajshori.
 
Ndėrkaq, pėr objektet fetare ende nuk janė bėrė vlerėsimet e dėmeve dhe kjo ēėshtje do tė mbetet pėr grupin tjetėr tė punės, tha Brajshori. Sipas tij, kėto janė vlerėsime preliminare.

Siē dihet, qeveria pėr sanimin e objekteve paraprakisht ka ndarė 5 milionė euro, pra nevojiten edhe mjete tė tjera shtesė pėr rinovimin e tyre dhe se pėr kėtė do tė vendosė qeveria. Brajshori me kėtė rast tha se edhe faktori ndėrkombėtar duhet tė ndihmojė nė sanimin e kėtyre dėmeve.

Komuna e cila ka pėsuar mė sė shumti dėme ėshtė Mitrovica, pastaj Fushė Kosova, Przireni e kėshtu me radhė. Tani mbetet tė shqyrtohet edhe dinamika e rinovimit tė objekteve, tha Brajshori, ndėrkohė qė mė 26 e 27 prill pritet tė vijnė ekspertėt e UNESKO-s qė bashkė me ata vendorė tė vlerėsojnė dėmet e shkaktuara nė objektet e kulteve fetare.
 
 
LDK nė Dardanė bėn evidentimin e anėtarėve tė saj
 
Dardanė, 15 prill 2004 - Nė njė takim tė Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Dardanė me pėrfaqėsuesit e nėndegėve dhe disa drejtorėve tė drejtorive komunale, u debatua pėr aktivitetin e kėsaj partie. Nga shumė diskutime u rikonfirmua informacioni i mėparshėm pėr pėrkrahjen e gjerė qė aktualisht e ka LDK-ja nė Dardanė.
 
Kjo u dėshmua nga takimet e zhvilluara nėpėr nėndegė dhe aktiva si dhe frymės optimiste qė e pėrshkuan kėto takime.

Nga evidentimi i anėtarėsisė sė LDK-sė dhe listat e sjella nga shumica e nėndegėve, deri mė tash janė konfirmuar mbi tetė mijė anėtarė tė LDK-sė dhe ėshtė partia mė masive nė kėtė komunė. Pritet qė pas kompletimit tė listave tė disa nė nėndegėve dhe tė tri tjerave qė ende nuk i kanė dorėzuar, numri i anėtarėve do tė jetė shumė mė i madh.

Tė gjithė tė pranishmit kėrkuan qė aktiviteti partiak tė zgjerohet edhe mė shumė, sidomos pati vėrejtje nė pasivitetin e Forumit tė Gruas. Lidhur me kėtė ēėshtje u vendos qė nė njė afat brenda dy javėsh tė mbahet njė kuvend, ku do tė bėhej konsolidimi i kėtij forumi.

Tė pranishmit u informuan edhe me punėn shumė tė suksesshme qė po e bėjnė institucionet komunale. Dėshmia mė e mirė ėshtė realizimi i disa projekteve nė lėmin e infrastrukturės si dhe projektet tjera tė realizuara prej se ka filluar tė qeverisė LDK-ja nė komunė.
 
 
Nesėr mbahet njė organizon pėr metodologjinė e zhvillimit tė kornizave pėr shkollat profesionale
 
Prishtinė, 16 prill 2004 - Instituti pėr Menaxhim dhe Inxhinierig tė Ndėrmarrjes (IEME) qė udhėheq projektin e hartimit tė kornizave dhe kurrikulit pėr 47 profile tė ndryshme tė shkollave profesionale nė Kosovė organizon nesėr njė seminar intensiv njėditor pėr ekspertėt vendorė qė punojnė nė hartimin e kurikulit nė temėn:

"Metodologjia e zhvillimit tė kornizave dhe kurrikulit pėr shkollat profesionale".

Nė kėtė seminar do tė ligjėrojė Dr. Herbert Winkler, ekspert pėr arsimin profesional nga Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Kulturės e Austrisė. Zoti Winkler ėshtė udhėheqės nė Departamentin pėr kurrikulat mėsimore tė arsimit profesional nė Ministrinė e Arsimit tė Austrisė.
 
Ai ka qenė udhėheqės i shumė projekteve pėr zhvillimin e kurikuleve dhe nė harmonizimin e tyre nė nivel evropian dhe rajonal. Aktualisht ėshtė i angazhuar si ekspert ndėrkombėtar i IEME-s pėr kurrikule mėsimore tė arsimit profesional.
 
 
Kosova do tė jetė njė nga temat kryesore nė takimin e sotėm tė ministrave tė jashtėm tė BE-sė
 
Talmor, 16 prill 2004 - Kosova bashkė me Irakun do tė jenė dy temat kryesore nė takimin ministrave tė jashtėm tė Bashkimit Evropian, qė fillon sot nė qytetin Talmor tė Irlandės.

Diplomatėt thanė se nga takimi pritet t'i dėrgohet njė mesazh i qartė shumicės shqiptare tė Kosovės se pavarėsia nuk mund tė arrihet pėrmes dhunės.
 
Sipas burimeve nga Brukseli zyrtar mbėshtetje do t'i jepet dhe politikės standardet para statusit. Bashkimi Evropian, Shtetet e Bashkuara dhe Kombet e Bashkuara do tė shohin zbatimin e standardeve para pėrcaktimit tė statusit final.
 
 
Zgjedhjet presidenciale nė Maqedoni shkojnė drejt balotazhit
 
Shkup, 16 prill 2004 - Kryeministri i Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski, do tė pėrballet me konservatorin pak tė njohur nė raundin e dytė tė zgjedhjeve tė 28 prillit.

Kryeministri Cėrvenkovski i partisė socialdemokrate fitoi numrin mė tė madh tė votave nė zgjedhjet e sė mėrkurės me 42 pėrqind tė votave. Anėtari i opozitės Seshko Kedev fitoi 33 pėrqind tė votave.
 
Qė tė dy konkurojnė tė zėvėndėsojnė presidentin Boris Trajkovski, i cili humbi jetėn nė njė aksident ajror nė muajin shkurt.
 
Vėzhguesit evropianė thanė se zgjedhjet ishin kryesisht tė lira.

Departamenti amerikan i Shtetit e uroi Maqedoninė pėr atė qė u cilėsua njė votim i organizuar mirė brėnda njė kohe kaq tė shkurtėr pas vdekjes tragjike tė presidentit Trajkovski.
 
 
Tornadot nė Bangladesh kanė lėnė tė vdekur tė pakten 66 njerėz
 
Daka, Bangladesh, 16 prill 2004 - Tornadot e fuqishme, qė e kanė goditur Bangladeshin qė prej tė mėrkurės, kanė lėnė tė vdekur tė pakten 66 njerėz dhe rreth 1.000 tė lėnduar, njofton BBCworld.
 
Mė sė shumti janė goditur fshatrat nė dy distriktet Mymensing dhe Netrokona. Atje janė nisur shumė ekipe shpėtimi, mjekėsore dhe ndihma humanitare. Shirat e rrėmbyeshme dhe erėrat e fuqishme kanė lėnė pa strehė mijėra njerėz.
 
 
Tė paktėn 18 veta kanė humbur jetėn nė dy aksidente trafiku nė Turqi
 
Ankara, 16 prill 2004 - Tė paktėn 18 veta kanė humbur jetėn nė dy aksidente trafiku nė Turqi. Nė pėrplasjen e autobusit me njė kamion tė paktėn 11 veta kanė humbur jetėn nė vendin e quajtur Merzifon nė veri tė Turqisė.
 
Autobusi qė transportonte pasagjerė pas pėrplasjes me kamionin ėshtė ndezur, njoftojnė mediat turke. Shkaku i aksidentit nuk dihet.

Nė njė aksident tjetėr qė ka ndodhur afėr Ankarasė tė paktėn shtatė veta kanė humbur jetėn nė pėrplasjen e trenit mbi njė minibus me nxėnės, 50 km larg Ankarasė. Treni ekspres me njė shpejtėsi tė plotė ėshtė pėrplasur pėr minibusin qė nė atė moment po kalonte rrugėn hekurudhore.
 
 
Shtatė veta janė vrarė nė njė shpėrthim nė Meksikė
 
Meksiko Siti, 16 prill 2004 - Tė paktėn shtatė veta janė vrarė tė enjtėn nė mbrėmje nė njė shpėrthim tė prodhimeve piroteknike nė qytetin meksikan Guadalahara, kanė bėrė tė ditur autoritetet e atjeshme.

Shkaqet e shpėrthimit nuk dihen, kurse hetimet po zhvillohen. Sipas dėshmitarėve, trupat e tė vrarėve ishin hedhur 30 metra pėrreth depos.
 
 
Takimi Bush - Bler nė Shtėpinė e Bardhė pritet tė tregojė frontin unik nė Irak
 
Uashington, 16 prill 2004 - Takimi nė Shtėpinė e Bardhė i presidentit Bush dhe i kryeministrit Bler pritet tė tregojė frontin unik nė Irak, me shpresė se do tė pėrfitojnė mbėshtetjen publike pėr koalicionin ushtarak, njofton Rojter.
 
Dy liderėt pritet tė kenė sot (e premte) njė takim prej 90 minutash, tė mbajnė njė konferencė tė pėrbashkėt shtypi dhe pastaj do tė kenė njė drekė private njėorėshe.

Takimi i tyre i fundit sy mė sy ishte para pesė muajsh. Nė kėtė takim, pritet qė dy liderėt tė caktojnė 30 qershorin si afat pėr t'ia dorėzuar pushtetit politik njė qeverie tė pėrkohshme irakiane.
 
Britania ka njoftuar se ka pasur rreth 60 ushtarė tė vrarė nė Irak, kurse SHBA-tė rreth 700, pėrfshirė edhe 88 ushtarė tė vrarė nė kėtė muaj. SHBA-tė kanė rreth 130 mijė trupa nė Irak, ndėrsa Britania ka 12 mijė ushtarė atje.
 
 
Nė luftimet nė Falluxha janė vrarė 15 irakianė dhe janė plagosur edhe 20 tė tjerė
 
Falluxha, 16 prill 2004 - Trupat amerikane dhe guerilėt irakianė kanė pasur luftime tė ashpra gjatė natės nė qytetin perendimor Falluxha, nė tė cilat janė vrarė 15 irakianė, kurse janė plagosur edhe 20 tė tjerė, kanė bėrė tė ditrur sot (e premte) dėshmitarėt dhe burimet mjekėsore, njofton Rojter.
 
Aeroplanėt luftarakė amerikanė kanė sulmuar caqet nė qytet dhe gjatė luftimeve ėshtė shkatėrruar njė automjet amerikan i blinduar, kanė thėnė dėshmitarėt.
 
 
SHBA-tė kanė reduktojnė numrin e ushtarwve nė Afganistan pasi tė mbahen zjedhjet
 
Kabul, 16 prill 2004 - Shtetet e Bashkuara, qė kanė shtuar trupat nė Afganistan pėr tė kapur Osama bin Ladenin dhe militantėt e Al Kaidės, do tė reduktojnė numrin e tyre pasi tė mbahen zjedhjet nė vend, ka bėrė tė ditur sot (e premte) njė oficer i lartė ushtarak amerikan.
 
Ai tha gjithashtu se 15,500 ushtarė amerikanė janė sjellė nė Afganistan vetėm pėr tė asgjėsuar Al Kaidėn, aleatėt e talibanėve dhe shkaktarėt e dhunės para zgjedhjeve tė shtatorit nė Afganistan.
 
 
SHBA do tė zgjasin shėrbimin ushtarak pėr 20 mijė trupa amerikane qė ndodhen nė Irak
 
Uashington, 16 prill 2004 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes Donald Ramsfeld miratoi njė kėrkesė tė komandantėve nė Irak pėr tė fuqizuar nivelin e trupave amerikane tė dislokuara atje nė rreth 135 mijė. Rreth 1 e katėrta e 20 mijė amerikanėve qė kanė marrė urdhėr tė mos largohen nga Iraku janė trupa tė Gardės Kombėtare ose tė forcave rezervė.

"Ne parashikojmė qė ata tė qėndrojnė nė Irak edhe pėr deri nė 90 ditė tė tjera", tha Ramsfeld.

Tashmė qė lufta ka hyrė nė vitin e dytė, disa rezervistė kanė mė shumė se njė vit qė janė larguar nga punėt e tyre tė rregullta, duke u bėrė shkas qė disa pjesėtarė tė familjeve tė tyre tė ngrenė zėrin kundėr luftės.
 
Duke pėrshkruar gjendjen aktuale si njė provė pėr vullnetin e koalicionit nė Irak, sekretari Ramsfeld pohoi dje se njė vit mė parė nuk e kishte parashikuar qė dhuna nė Irak, veēanėrisht ndaj forcave tė koalicionit, do tė arrinte nivele tė tilla.
 
 
Audiokaseta e re duket se ėshtė regjistruar nga Osama Bin Ladeni
 
Bagdad, 16 prill 2004 - Zyrtarė amerikanė thonė se kaseta e re audio, qė u transmetua nga rrjete televizive arabe duket se ėshtė regjistruar nga Osama Bin Ladeni, ashtu siē u njoftua. Zyrtarėt mirėpritėn kundėrshtimin e njėzėshėm tė ofertės sė udhėheqėsit terrorist ndaj asaj qė u cilėsua si "armėpushim" ndaj vendeve tė Evropės qė tėrheqin trupat nga vendet myslimane.

Reagimi ndaj zėrit, qė pretendoi tė ishte i Osama Bin Ladenit, erdhi nga sekretari amerikan i Shtetit Kolin Pauell, i cili u tha gazetarėve se ėshtė mirėnjhohės qė aleatėt e Amerikės dėnuan atė qė u shikua si pėrpjekje pėr tė pėrēarė vendosmėrinė e vendeve perėndimore nė luftėn kundėr terrorizmit.
 
 
Irak: Vritet njė diplomat iranian
 
Bagdad, 16 prill 2004 - Zyrtarėt iranianė thanė se njė prej diplomatėve tė tyre tė lartė u vra nė Bagdat. Agjencia shtetėrore iraniane e lajmeve IRNA tha se diplomati i vrarė ishte atasheu kulturor dhe i shtypit i ambasadės.
Ai u vra kur persona tė panjohur hapėn zjarr kundėr makinės sė tij pranė ambasadės iraniane. Askush nuk e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr vrasjen.
 
 
Bler pro planit tė paqes nė Lindjen e Mesme
 
Londėr, 16 prill 2004 - Kryeministri britanik Toni Bler ka zhvilluar bisedime nė Nju Jork me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Annan.

Ky takim bėhet vetėm disa orė pas kritikave tė zotit Annan pėr planin e njėanshėm tė Izraelit pėr t'u tėrhequr nga Gaza nė shkėmbim tė mbajtjes sė disa pjesėve tė Bregut Perėndimor.

Duke folur me gazetarėt, zoti Bler tha se ai nuk ishte i zhgėnjyer nga mbėshtetja e gjerė e propozimit izraelit nga presidenti  Bush.

Ai mohoi se kėshtu ishte anashkaluar plani i paqes i mbėshtetur nga bashkėsia ndėrkombėtare.
 
 
 
Shqetėsime pėr sigurinė nė Arabinė Saudite
 
Rijad, 16 prill 2004 - Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell, ka njoftuar se ka urdhėruar largimin e stafit jo tė domosdoshėm diplomatik nga Arabia Saudite pėr shkak tė shtimit tė frikės pėr sigurinė e tyre.

Ky urdhėr do tė jetė edhe pėr familjet e tė gjithė personelit tė ambasadės amerikane nė kryeqytetin saudit Riad, dhe dy konsullatave nė Xhedah dhe Dahram.

Deklaratat e zotit Pauell vijnė dy ditė pasi ambasada tha se kishte informacione pėr njė kėrcėnim tė ri terrorist.
 
 
Nė qytetin Kufa janė dėgjuar njė sėrė shpėrthimesh
 
Kufa, Irak, 16 prill 2004 - Dėshmitarėt kanė thėnė se nė qytetin e shenjtė shiit Kufa janė dėgjuar sot (e premte) njė sėrė shpėrthimesh, njofton Rojter. Nė paralagjet e kėtij qyteti, gjithashtu janė parė duke vrapuar edhe dhjetėra milicė tė armatosur.
 
Ata janė pėrleshur me trupat e huaja. Tė pakten katėr ushtarė janė vėrejtur tė jenė pjesėtarė tė armatės sė klerikut radikal Moktada al Sadėr, pėr tė cilin trupat amerikane janė zotuar se do ta zėnė apo do ta vrasin.
 
 
Irak: Njė danez i zhdukur, njė kinez i liruar
 
Kopenhagė, 16 prill 2004 - Njė qytetar danez i zhdukur duket me siguri tė jetė zėnė peng nė Irak, ka bėrė tė ditur sot (e premte) ministri i Jashtėm i Danimarkės, njofton BBCWorld. Askush deri tash s'ka kontaktuar me tė, ka shtuar ai. Ndėrkohė njė lider klerik sunit ka thėnė se kidnapuesit kanė liruar njė kinez, por autoritetet kineze ende nuk e kanė konfirmuar raportin.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>