|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E enjte, 15 prill 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti dje pasdite njė delegacion tė Ministrisė sė Jashtme tė Italisė

  • Ministrja Mumxhi vizitoi komunėn e Dragashit

  • U pėruruan banesat e rinovuara tė serbėve nė njė lagje tė Prishtinės

  • Si tė luftohet trafikimi me njerėz

  • Nė Hamburg nė qershor do tė mbahet njė akademi pėrkujtimore pėr disa figura tė shquara kombėtare shqiptare

  • Udhėheqja e komunės sė Prishtinės vizitoi stacionin verior tė SHPK-sė

  • Nė Gjakovė e shtuna dhe e diela janė shpallur ditė zie nė nderim tė rrivarimit tė 21 viktimave tė luftės

  • Zėdhėnėsi i KFOR-it thotė se Al Kaida nuk paraqet kėrcėnim pėr Kosovėn

  • Mitrovicė: Lirohet palestra e sporteve "Minatori" dhe pjesa e objektit tė Shtėpisė sė Kulturės

  • Brajshori e Xhentilini pėr sanimin e dėmeve gjatė trazirave tė marsit

  • Komuna e Prizrenit ka ndarė 230 mijė euro pėr rindėrtimin e tri shtėpive tė kulturės

  • Ministrat e mbrojtjes sė vendeve tė Evropės Juglindore po diskutojnė nė Sarajevė pėr bashkėpunmin nė rajon

  • Serbia nuk do tė heqė dorė nga Kosova pėr shkak tė resursve tė mėdha ekonomike, u tha nė njė tryezė tė rrumbullakėt

  • Cėrvenkovski kryeson nė zgjedhjet presidenciale nė Maqedoni

  • Talibanėt kanė vrarė njė shef policie dhe 9 truproje tė tij nė njė pritė nė Afganistan

  • Arafat: Palestinezėt do tė vazhdojnė luftėn e tyre pėr shtet tė pavarur

  • Britania ka refuzuar ofertėn pėr zjarrpushim, tė ofruar nga lideri i Al Kaidės

  • Italia dhe Japonia e ripėrsėritėn pėrkushtimin pėr mbetjen e trupave tė tyre nė Irak

  • SHBA dhe Britania kanė premtuar ndihmė financiare pėr rindėrtimin e Qipros sė bashkuar

  • Dy ushtarė amerikanė janė vrarė nė dy sulme tė veēanta nė Irak

  • Nė luftimet izraelito-palestineze janė plagosur 20 palestinezė

  • Talibanėt kanė vrarė me armė zjarri 7 persona nė Afganistan

  • Nė qendėr tė Bagdadit kanė ndodhur dy shpėrthime afėr selisė amerikane

  • Njė peng italian vritet nė Irak

  • Miler: FBI dhe CIA janė integruar thuajse nė ēdo nivel qė prej 11 shtatorit 2001

  • Ambasadori amerikan nė OKB mund tė emėrohet ambasador nė Irak

  • Bush mbėshtet planet e Sharonit

  • Bin Laden i ofron zjarrpushim Evropės

 
  
Presidenti Rugova priti dje pasdite njė delegacion tė Ministrisė sė Jashtme tė Italisė
 
   
Prishtinė, 15 prill 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti dje pasdite njė delegacion tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Italisė tė kryesuar nga Xhovani di Vietri. Me mysafirėt nga Italia Presidenti Rugova bisedoi pėr situatėn aktuale nė Kosovė dhe pėr pėrpjekjet qė po bėhen pėr pėrmirėsimin e gjendjes, duke velrėsuar se ka shenja pozitive pas ngjarjeve tė marsit.
 
Ai tha se nuk do tė lejohet qė dhuna tė pėrsėritet mė nė Kosovė dhe duhet tė vazhdojė progresi i mėtejshėm dhe tė rindėrtohen shtėpitė e shkatėrruara dhe objektet e tjera pėr tė cilat qeveria ka formuar njė fond tė veēantė.
 
Poashtu ai theksoi se tė gjithė qytetarėt qė janė zhvendosur do tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Presidenti theksoi me kėtė rast rėndėsinė e zhvillimit ekonomik dhe proceset e tjera nė tė mirė tė Kosovės, si dhe integrimin e grupeve etnike nė shoqėrinė kosovare.

Poashtu zoti Rugova u angazhuar pėr forcimin e marrėdhėnieve bileterale mes Kosovės e Italisė nė interes tė dy vendeve. Gjithashtu nė kėtė takim ėshtė folur edhe pėr ēėshtjen e standardeve, tė cilat siē tha Presidenti, janė caktuar pėr integrimin e Kosovės nė BE nė NATO, sepse kjo ėshtė e ardhmja e Kosovės, tha ai.

Presidenti falenderoi mysafirėt italianė pėr prezencėn ushtarake, administrative dhe humanitare tė Italisė nė vendin tonė, duyke shtuar se pret edhe mė tutje qė Italia tė vazhdojė pėrpjekjet e mėtejshme pėr integrimin e Kosovės nė Evropė.

Mysafirėt nga Italia thanė se kishin ardhur nė Kosovė pėr tė dėshmuar se komuniteti ndėrkombėtar ėshtė i interesuar pėr njė stabilitet tė Kosovės, ndėrkaq Italia punon nga afėr pėr tė pasur njė Ballkan stabil.

"Ne kemi qėndrimin tonė se ju duhet tė arrini sė pari standardet tė cilat i hapin rrugėn Kosovės pėr tė zgjidhur problemet nė perspektivė. E ardhmja e rajonit ėshtė nė Evropė.
 
Kjo do tė thotė se duhet tė arrini tė gjitha standardet evrpiane", tha zoti Xhovani di Vietri. Ai u shpreh se dhuna nuk ėshtė rruga pėr t'i zgjidhur problemet, duke shprehur njėherit shqetėsimet nė liddhje me dhunėn e marsit. "Perspektiva qė ne ofrojmė ėshtė progresi dhe moderimi", tha ai.
 
 
Ministrja Mumxhi vizitoi komunėn e Dragashit
 
Dragash, 15 prill 2004 - Ministrja e Shėndetėsisė Dr.Resmije Mumxhi, me bashkėpunėtorė, vizitoi sot komunėn e Dragashit, ku bisedoi me kryetarin e komunės Halim Shemsedini, pėr ēėshtjet e ndryshme qė e preokupojnė popullatėn e kėsaj ane.

Pastaj ministrja Mumxhi sė bashku me kryetarin e komunės Shemsedini, vizituan edhe Shtėpinė e Shėndetit dhe u njoftuan nga afėr pėr problemet, gjendjen dhe pėrkujdesjen shėndetėsore qė ofron ky institucion shėndetėsor.
Zonja Mumxhi dhe z. Shemsedini vizituan edhe disa fshatra tė komunės sė Dragashit, mes tė cilave edhe Restelicėn.

Ministrja Mumxhi premtoi se komuna e Dragashit do tė ketė pėrkrahjen e plotė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės shėndetėsore dhe ngritjes sė cilėsisė sė shėrbimeve shėndetėsore pėr banorėt e kėsaj ane, nė veēanti banorėve ruralė.
 
 
U pėruruan banesat e rinovuara tė serbėve nė njė lagje tė Prishtinės
 
Prishtinė, 15 prill 2004 - Kryeministri Bajram Rexhepi dhe zv.kryeadministratori i Kosovės Ēarls Brajshou pėruruan sot banesat e rinovuara tė serbėve nė lagjen Ulpiana nė Prishtinė, tė cilat u dėmtuan gjatė trazirave tė marsit.
 
Nė kėtė ceremoni merrnin pjesė edhe pėrfaqėuesit e vendeve tė "Kuintit", ndėrkaq pėrfaqėsuesit serbė bojkotuan.

Ēarls Brajshou tha se ėshtė shumė i kėnaqur me intervenimin e shpejtė tė Qeverisė pėr krijimin e kushteve qė njerėzit tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Gjithashti ai tha se UNMIK-u po bashkėpunon me trupat e KFOR-it qė njerėzit qė kthehen nė banesat e tyre tė ndiehen tė sigurt.

Ndėrakq kryeministri Rexhepi tha se qeveria po dėshmon se ėshtė e aftė pėr mė shumė pėrgjegjėsi nė tė gjitha fushat. Ai shprehu kėnaqėsinė qė banorėt e komunitetit serb qė jetojnė nė Prishtinė mund tė kthehen nė banesat e tyre.
 
Rexhepi kėrkoi nga BE-ja dhe SHBA-tė qė tė inkurajojnė serbėt qė problemet e tyre tė zgjidhen nė Prishtinė e jo nė Beograd. Serbėt, tha Rexhepi, askush nuk i pengon qė tė kenė marrėdhėnie konstruktive me Beogradin, duke ritheksuar se problemet zgjidhen nė Prishtinė pėr tė gjitha komunitetet.

Edhe shefja e Zyrės amerikane nė Prishtinė, Marsi Ris, pėrgėzoi Qeverinė pėr angazhimin drejt rikthimit tė besimit ndėrmjet komuniteteve.

Pėr renovimin e kėtyre banaseve qeveria ka dhėnė 75 mijė euro.
 
 
Si tė luftohet trafikimi me njerėz
 
Prishtinė, 15 prill 2004 - Nė njė seminar tė organizuar nga Instituti Gjyqėsor i Kosovės pėr luftėn kundėr trafikimit tė njerėzve, u tha se trafikimi ėshtė njė dukuri e shėmtuar dhe vepėr penale me pasoja tė rėnda pėr shoqėrinė. Qeveria e Kosovės dhe UNMIK-u, u tha nė kėtė seminar, duhet tė bėjnė edhe mė shumė pėr krijimin e kushteve pėr parandalimin dhe luftimin e krimit tė organizuar.

Nė debat morėn pjesė prokurorė dhe gjyqtarė vendorė, tė cilėt folėn pėr sanksionet dhe mjetet hetimore pėr parandalimin e krimit tė organizuar.

Kėshilltari ligjor pranė Zyrės amerikane nė Prishtinė, Mark Miler, tha se prokuroria duhet ta mbikqyrė punėn e policisė hetimore.

Mazllum Baraliu nga Institutit Gjyqsor i Kosovės, tha se vendi ynė ka kuadro qė tė pėrballet me trafikimin, njė dukuri kjo e re nė Kosovė. Mirėpo, sipas tij, mungojnė kushtet pėr ta luftuar trafikimin.
 
 
Nė Hamburg nė qershor do tė mbahet njė akademi pėrkujtimore pėr disa figura tė shquara kombėtare shqiptare
 
Hamburg, 15 prill 2004 - Nė Hamburg tė Gjermanisė mė 12 dhe 13 qershor do tė organizohet njė akademi pėrkujtimore me rastin e 100-vjetorit tė lindjes sė atdhetarit Xhafer Deva dhe 58-vjetorit tė vrasjes sė udhėheqėsit tė luftės pėr Shqipėrinė etnike, kapidan Mark Gjon Markut.

Nė kėtė akademi pėrkujtimore do tė flitet pėr kėto dy figura heroike tė kombit shqiptar me argumente shkencore, si dhe pėr veprimtarinė atdhetare tė Ndue Pėrlleshit, tė Besės Kombėtare -konkretisht pėr udhėheqėsin e saj Ymer Berishėn, pėr jetėn dhe veprėn e Midhat Frasherit, tė Pater Anton Harapit, pėr luftėn e Drenicės dhe Shaban Polluzhen e Mehmet Gradicen, pėr jetėn dhe veprėn e Heroines Shkodrane e cila u flijua pėr Kosovėn, Marije Shllakun, pėr Gjon Sereēin dhe Ajet Gergurin, pėr Xhemė Gostivarit, Prek Calin, Aziz Zhilivodėns, Muharrem Bajraktarin etj.

Nė kėtė akademi do tė bėhet edhe promovimi i gjashtė librave tė autorėve shqiptarė qė jetojnė nė diasporė dhe me njė ekspozitė do tė paraqitet edhe maestro i artit shqiptar nė bote, Gjelosh Gjokaj, thuhet nė njė njoftim tė Kėshillit organizativ.
 
 
Udhėheqja e komunės sė Prishtinės vizitoi stacionin verior tė SHPK-sė
 
Prishtinė, 15 prill 2004 - Kryetari i komunės sė Prishtinės Ismet Beqiri, me bashkėpunėtorėt, vizitoi sot stacionin verior tė SHPK-sė. Kapiten Ali Kllokoēi, komandant i kėtij stacioni policor, i informoi udheqėsit komunalė pėr punėn dhe aktivitetin e kėtij stacioni policor.

Kryetari i Kuvendit Komunal tė Prishtinės, Ismet Beqiri, ēmoi punėn dhe aktivitetin e kėtij stacioni policor, i cili me sukses po lufton krimin dhe rastet devijante, duke bėrė qė lagjja "Kodra e trimave" tė jetė mė e qeta nė Prishtinė.
Beqiri kėrkoi njė bashkėpunim edhe mė tė ngushtė midis komunės dhe kėtij stacioni policor.

Komandanti i kėtij stacioni tė SHPK-sė, Ali Kllokoēi, tha se territori ku veprojnė pjesėtarėt e kėtij stacioni ėshtė mjaft i hapur si nė qytet dhe nė fshatra pėrreth, por ai shtoi se ekziston njė bashkėpunim i mirė me tė gjitha institucionet si dhe me popullatėn.

Ndėrkaq Jaser el Hadidy, oficer i stafit ndėrkombėtar, tha se stafi vendor dhe ai ndėrkombėtar ėshtė shumė i motivuar pėr krijimin e qetėsisė jo vetėm nė kėtė pjesė tė Prishtinės, por edhe mė gjerė.
 
 
Nė Gjakovė e shtuna dhe e diela janė shpallur ditė zie nė nderim tė rrivarimit tė 21 viktimave tė luftės
 
Gjakovė, 15 prill 2004 - Me vendim tė kryetarit tė Kuvendit komunal tė Gjakovės e shtuna dhe e diela e kėsaj jave janė shpalllur ditė zie nė kėtė komunė. Kėshtu u bė e ditur nė takimin e Komitetit komunal pėr tė zhdukur. Tė shtunėn nė orėn 13.00 nė "Lėndinėn e pikėllimit" nė fshatin Mejė do tė rivarrosėn 6 trupa, ndėrkaq tė dielėn nė Gjakovė nė orėn 14.00 do tė bėhet rivarrimi i 15 tė vrarėve nė "Kodrėn e Ēabratit".
 
 
Zėdhėnėsi i KFOR-it thotė se Al Kaida nuk paraqet kėrcėnim pėr Kosovėn
 
Prishtinė, 15 prill 2004 - Zėdhėnėsi i KFOR-it Xhim Moren ka thėnė dje nė Prishtinė se Al Kaida nuk paraqet kėrcėnim pėr Kosovėn, siē spekulohet nė disa media tė Beogradit.
 
Ndėrkaq ai ka pėrsėritur qėndrimin se AKSH-ja konsiderohet si nga NATO-ja ashtu edhe nga KFOR-i si grup terrorist.
 
Ai ka shtuar se KFOR-i dhe policia e UNMIK-ut po i shqyrtojnė masat lidhur me raportimet se kjo organizatė ėshtė paraqitur publikisht nė Kosovė.

Ndėrkohė, autoritetet e UNMIK-u kanė pohuar se janė nė pėrfundim e sipėr bisedimet me udhėheqėsit e Kosovės, shqiptarė e serbė pėr t'i bindur ata qė sė shpejti tė ulen nė njė tavolinė bisedimesh pėr tė kthyer, siē thuhet, besimin e humbur ndėrmjet komuniteteve pas trazirave tė 17 e 18 marsit.
 
 
Mitrovicė: Lirohet palestra e sporteve "Minatori" dhe pjesa e objektit tė Shtėpisė sė Kulturės
 
Mitrovicė, 15 prill 2004 - Drejtori i Drejtorisė pėr Kulturė, Rini dhe Sport, Xhemajl Syla, ka arritur marrėveshjen me pėrfaqėsuesit e KFOR-it pėr lirimin e palestrės sė sporteve "Minatori" dhe tė pjesės sė objektit tė Shtėpisė sė Kulturės, ku ėshtė i vendosur Arkivi Historik, por me disa kushtėzime.

Marrėveshja u mundėson punėtorėve tė kėtyre institucioneve qė tė fillojnė punėn pa pengesa, por me kusht qė ata mė parė tė sigurojnė bexhat nga zyrtarėt e BSHVL-sė, nė bazė tė tė cilėve do tu lejohet hyrja nė objektet ku punojnė.

Palestra e sporteve, nė bazė tė marrėveshjes do tė mund tė shfrytėzohet pėr ushtrime nga sportistėt qė nga dita e premtė, 16.04.2004. Hyrja nė palestėr do tė lejohet vetėm nė bazė tė listės, tė cilėn duhet ta bėjnė zyrtarėt komunal.
 
Takimet e ndryshme sportive nė Palestrėn e sporteve do tė lejohen qė nga uikendi i kėsaj jave, por fillimisht pa shikues. Qė nga java e ardhshme do tė lejohet edhe hyrja e shikuesve nė palestėr pėr pėrcjelljen e takimeve sportive, por numri i tyre nuk guxon tė jetė mbi 1.500.
 
 
Brajshori e Xhentilini pėr sanimin e dėmeve gjatė trazirave tė marsit
 
Prishtinė, 15 prill 2004 - Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit Behxhet Brajshori ka biseduar me pėrfaqėsuesin special tė Bashkimit Evropian nė Kosovė, Fernando Xhentilini lidhur me punėn qė po bėn Komisioni pėr sanimin e dėmeve tė trazirave tė marsit.
 
Ndėrkaq Xhentilini ka vlerėsuari se fillimi i kėtij procesi ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe i ka dhėnė mbėshtetje institucioneve tė Kosovės qė ky proces tė zhvillohet sa mė shpejt.
 
 
Komuna e Prizrenit ka ndarė 230 mijė euro pėr rindėrtimin e tri shtėpive tė kulturės
 
Prizren, 15 prill 2004 - Bordi i Drejtorėve i Kuvendit komunal tė Prizrenit ka ndarė shumėn prej 230 mijė euro pėr rindėrtimin e tri shtėpive tė kulturės nė Prizren, nė Zhur dhe nė fshatin Gjonaj. Shuma mė e madhe e kėtyre mjetėve janė tė dedikuara pėr shtėpinė e kulturės "Xhemajli Berisha" nė Prizren pėr nxehje qendrore qė deri mė tash ishte problem shumė i madh pėr ēdo lloj manifestimin nė stinėn e dimrit.
 
 
Ministrat e mbrojtjes sė vendeve tė Evropės Juglindore po diskutojnė nė Sarajevė pėr bashkėpunmin nė rajon
 
Sarajevė, 15 prill 2004 - Ministrat e mbrojtjes sė vendeve tė Evropės Juglindore, tė mbledhur nė njė konferencė nė Sarajevė, po diskutojnė sot pėr bashkėpunimin nė pėrforcimin e paqes dhe tė stabilitetit nė rajon dhe pėr pėrfshirjen e tij nė integrimet euroatlantike. 
 
Nė kėtė takim po marrin pjesė ministrat e mbrojtjes sė Shqipėrisė, Bosnjės e Hercegovinės, Bullgarisė, Greqisė, Kroacisė, Maqedonisė, Rumanisė dhe Serbisė e Malit tė Zi, si dhe pėrfaqėsuesit e NATO-s, Bashkimit Evropian dhe tė disa organizatave ndėkombėtare.
 
 
Serbia nuk do tė heqė dorė nga Kosova pėr shkak tė resursve tė mėdha ekonomike, u tha nė njė tryezė tė rrumbullakėt
 
Beograd, 15 prill 2004 - Sipas ministrit serb tė Minierave dhe Energjetikės Radomir Naumov nė Kosovė "ekzistojnė resurse ekonomike pėr shkak tė tė cilave brezat e sotėm nuk mund tė heqin dorė nga pjesa e territorit tė Serbisė". Kėto komente ministri serb i bėri nė njė tryezė tė rrumbullakėt me temėn "Fshehtėsitė e resurseve tė Kosovės".
 
Ndėrkaq, profesori i Fakultetit Xehetaro-Metalurgjik Radomir Simiq ka thėnė nė kėtė tryezė se "njė vend tė veēantė nė strukturėn e lėndėve minerale tė Kosovės zė thėngjilli, rezervat gjeologjike tė tė cilit janė jashtėzakonisht tė mėdha, madje aq tė mėdha qė me rezerva tė tilla nuk mund tė lavdėrohet asnjė vend evropian".
 
 
Cėrvenkovski kryeson nė zgjedhjet presidenciale nė Maqedoni
 
Shkup, 15 prill 2004 - Rezultatet jozyrtare tė zgjedhjeve presidenciale nė Maqedoni tregojnė se kryeministri aktual Branko Crvenkovski kryeson, por ka marrė mė pak se 50 pėr qind tė votave, minimalja e kėrkuar pėr tė siguruar presidencėn.

Thuajse tė gjitha votat janė numėruar dhe partitė politike nė Maqedoni njoftojnė se Cėrvenkovski ka marrė afro 48 pėr qind tė votave, ndėrsa konkurrenti i tij Sashko Kedev i partisė VMRO renditet nė vend tė dytė me afro 40 pėr qind tė votave.

Nėse kėto rezultate konfirmohen zyrtarisht, dy kandidatėt do tė konkurrojnė nė njė raund tė dytė pas dy javėsh.

Dy kandidatėt shqiptarė nuk morėn njė numėr tė mjaftueshėm votash pėr tė sfiduar Crvenkovskin. Rezultatet jozyrtare tregojnė se Gėzim Ostreni ka marrė rreth 14 pėr qind tė votave, ndėrsa Zydi Xhelili ka marrė vetėm 8 pėr qind tė votave.
 
 
Talibanėt kanė vrarė njė shef policie dhe 9 truproje tė tij nė njė pritė nė Afganistan
 
Kabul, 15 prill 2004 - Talibanėt kanė vrarė njė shef policie dhe 9 truproje tė tij nė njė pritė nė jug tė Afganistanit, bėjnė tė ditur sot (e enjte) zyrtarėt vendorė, njofton BBCWorld. Po kėshtu, bėhet e ditur se gjatė shkėmbimit tė zjarrit ėshtė vrarė edhe njė nga sulmuesit. Incidenti ka ndodhur tė merkurėn nė zonė tė largėt tė provincės Kandahar, rreth 400 km nė jug tė kryeqytetit Kabul.
 
Nė njoftim thuhet gjithashtu se nė tri ditėt e kaluara janė vrarė rreth 20 vetė, pėrfshirė edhe ekzekutimin e njė familjeje 7-anėtarėshe, pėr tė cilėn kemi njoftuar nė edicionet e mėhershme.
 
 
Arafat: Palestinezėt do tė vazhdojnė luftėn e tyre pėr shtet tė pavarur
 
Ramallah, 15 prill 2004 - Presidenti Jaser Arafat ka deklaruar sot (e enjte) se palestinezėt do tė vazhdojnė luftėn e tyre pėr shtet tė pavarur dhe do tė insistojnė nė tė drejtėn e refugjatėve palestinezė tė kthehen nė trojet e tyre nė Izraelin e tashėm, njofton Rojter. Kjo deklaratė e Arafatit ėshtė reagimi i parė zyrtar pas deklaratės sė presidentit Bush pėr mbėshtetjen e Izraelit tė mbajė pjesė tė Bregut Perendimor me ēfarėdo marrėveshjeje paqėsore.
 
Arafati, duket qartė i zemruar, nuk iu ka referuar drejtpėrdrejt deklaratės sė Bushit, qė e ka transmetuar televizioni palestinez, por ka thėnė: "Qeveritarėt fanatikė izraelitė e kanė gabim dhe gabojnė edhe mbėshtetėsit e tyre dhe ju e dini se nė kė mendoj", ka thėnė ai.
 
 
Britania ka refuzuar ofertėn pėr zjarrpushim, tė ofruar nga lideri i Al Kaidės
 
Londėr, 15 prill 2004 - Britania ka refuzuar ofertėn pėr zjarrpushim me vendet evropiane, tė cilėn e ka ofruar lideri i Al Kaidės, Osama bin Laden, me motivacion se armėpushimi me terroristėt ėshtė "njė absurditet", njofton AFP. Oferta pėr paqe vendeve evropiane me kusht tė tėrheqin trupat nga vendet muslimane, dhėnė nė njė audiokasetė nga Bin Ladeni, ėshtė njė "dredhi cinike", ka thėnė zėdhėnėsi i Forin Ofisit.
 
 
Italia dhe Japonia e ripėrsėritėn pėrkushtimin pėr mbetjen e trupave tė tyre nė Irak
 
Bagdad, 15 prill 2004 - Italia dhe Japonia e ripėrsėritėn pėrkushtimin pėr mbetjen e trupave tė tyre nė Irak pėrkundėr vrasjes sė njė pengu italian dhe rrėmbimit tė 2 japonezėve tjerė.

Kryeministri italian Silvio Berluskoni tha se vrasja nuk do tė ndikojė nė pėrpjekjet paqėsore tė Italisė nė Irak, ku janė vendosur rreth 3.000 trupa italiane, ndėrsa kryeministri japonez Juniēiro Koizumi u zotua se nuk do t'i kthejė trupat nė shtėpi.

Ndėkaq, nė Manila, presidenti i Filipineve Gloria Arrojo tha se e ka pezulluar dėrgimin e trupave shtesė nė Irak, ndėrsa nga Moska njoftohet se njė aeroplan rus ėshtė nisur pėr tė evakuar grupin e parė tė specialistėve rusė nga Iraku.
 
 
SHBA dhe Britania kanė premtuar ndihmė financiare pėr rindėrtimin e Qipros sė bashkuar
 
Bruksel, 15 prill 2004 - Shtetet e Bashkuara dhe Britania kanė premtuar sot (e enjte) ndihmė financiare pėr tė ndihmuar rindėrtimin e Qipros sė bashkuar nė kuadėr tė njė plani paqėsor tė Kombeve tė Bashkuara, ku parashihet njė referendum javėn e ardhshme, mė 24 prill, njofton Rojter.
 
Nė njė konferencė donatorėsh, qė pritet tė mbahet pėr nxitjen e grekėve dhe turqve qipriotė tė votojnė pėr bashkim, Uashingtoni ka premtuar se do tė ofrojė 400 milionė dollarė pėr rindėrtimin e kėsaj ujdhese mesdhetare. Opinioni i turqve, ėshtė pėr bashkim, ndėrsa ai grek ėshtė kundėr dhe pritet tė injorojnė trysninė politike dhe karrotėn financiare, ngase janė tė sigurt se gjithsesi do tė bashkohen nė Bashkimin Evropian mė 1 Maj.
 
 
Dy ushtarė amerikanė janė vrarė nė dy sulme tė veēanta nė Irak
 
Bagdad, 15 prill 2004 - Dy ushtarė amerikanė janė vrarė nė dy sulme tė veēanta gjatė 24 orėve tė fundit nė qytetet veriore irakiane Samara dhe Mosul, ka bėrė tė ditur sot (e enjte) zėdhėnėsi ushtarak amerikan, duke mos dhėnė detaje tė tjera, njofton Rojter. Sipas tė dhėnave mė tė reja, tė pakten 93 ushtarė amerikanė janė vrarė gjatė aksioneve nė luftimet nė Irak gjatė prillit.
 
 
Nė luftimet izraelito-palestineze janė plagosur 20 palestinezė
 
Gaza, 15 prill 2004 - Ushtarėt izraelitė dhe palestinezėt e armatosur kanė zhvilluar sot (e enjte) luftime nė Gazėn jugore, kur Izraeli ndėrmori njė sulm vetėm disa orė pasi presidenti Bush mbėshteti largimin e Izraelit nga territori palestinez, njofton Rojter. Nė kėto luftime janė plagosur 20 palestinezė, pėrfshirė edhe plagosjen e 11 vetėve, qė u goditėn nga njė predhė e shkrepur nga helikopteri, e cila ka goditur njė ndėrtesė, ku fshiheshin palestinezėt e armatosur, kanė thėnė burimet palestineze.
 
Ushtria izraelite ka thėnė se predha nga helikopteri ėshtė shkrepur nė njė grup personash tė armatosur, qė po kontrabandonin armė nė kufi me Egjiptin dhe qė po luftonin kundėr ushtarėve izraelitė.
 
 
Talibanėt kanė vrarė me armė zjarri 7 persona nė Afganistan
 
Kabul, 15 prill 2004 - Militantėt e dyshimtė talibanė kanė vrarė me armė zjarri nė Afganistanin Juglindor shtatė persona, njofton BBCWorld. Zyrtarėt lokalė tė sigurimit kanė thėnė se ata janė ekzekutuar me pushkatim dhe ndėr tė vrarėt janė edhe njė grua dhe njė fėmijė.
 
Ata janė vrarė pasi automjeti i tyre ėshtė ndalur afėr kufirit pakistanez nė provincėn Paktika nė juglindje tė Kabulit. Tė shtatė tė vrarėt kanė qenė nga njė familje dhe tė pakten tre syresh kanė qenė zyrtarė lokal qeveritarė.
 
 
Nė qendėr tė Bagdadit kanė ndodhur dy shpėrthime afėr selisė amerikane
 
Bagdad, 15 prill 2004 Dy shpėrthime, qė janė dėgjuar sot (e enjte) nė qendėr tė Bagdadit ishin tė largdirigjuara, ka bėrė tė ditur njė zėdhėnės ushtarak amerikan, njofton BBCWorld.
 
Ai nuk dha detaje tjera, por njė ushtar nė selinė "Zona e gjelbėr" tė administratės amerikane, qė ruhet shumė, ka thėnė se shpėrthimet janė tė lidhura me ceremoninė nė kopshtin e afėrm zologjik. "Zona e gjelbėr" ka qenė shpesh cak i sulmeve raketore dhe tė mortajave tė guerilės qė lufton kundėr ndėrhyrjes amerikane.
 
 
Njė peng italian vritet nė Irak
 
Bagdad, 15 prill 2004 - Kryengritėsit nė Irak vranė njėrin prej 4 pengjeve italiane qė ata rrėmbyen kohėt e fundit.
Ministri i jashtėm Franco Frattini konfirmoi vrasjen e 36 vjeēarit Fabricio Kuatroēi, njė prej 4 rojeve italiane tė sigurimit, tė cilėt u rrėmbyen tė hėnėn nė Irak.
 
Ai tha se ambasadori italian nė Doha e kishte parė vrasjen nė video kasetė. Ministri i jashtėm italian, Franco Frattini konfirmoi vrasjen disa orė pasi rrjeti televiziv Al-Xhazira njoftoi se kishte marrė njė video-kasetė nga rrėmbyesit nė tė cilėn tregohej vrasja.

Rrjeti televiziv arab Al-Xhazira e njoftoi me anė tė njė mesazhi nga rrėmbyesit, njė grup qė e quan veten Batalioni i Gjelbėrt. Mesazhi pėrfshin edhe njė kėrcėnim se nė qoftė se Italia nuk pėrmbushte kėrkesat e kėtij grupi, edhe 3 pengjet e tjerė do tė ekzekutohen.
 
 
Miler: FBI dhe CIA janė integruar thuajse nė ēdo nivel qė prej 11 shtatorit 2001
 
Uashington, 15 prill 2004 - Drejtori i Byrosė Federale tė Hetimeve, Robert Mueller, tha se agjencia e tij dhe agjencia tjetėr e lartė e zbulimit amerikan, CIA, janė integruar thuajse nė ēdo nivel qė prej sulmeve terrroiste tė 11 shtatorit.

Duke dėshmuar dje para komisionit qė po heton mbi sulmet e 11 shtatorit, zoti Mueller tha gjithashtu se pengesat ligjore qė parandaluan bashkėpunimin e sektorėve tė ndryshėm tė FBI-sė janė hequr.

Po dje, kreu i Agjencisė Qendrore tė Zbulimit, CIA-s, tha se do tė duhen edhe pesė vjet pėr tė ngritur atė lloj shėrbimi zbulimi qė u nevojitet Shteteve tė Bashkuara pėr t'u mbrojtur nga al-Qaida dhe grupe tė tjera terroriste. Zoti George Tenet i bėri komentet gjatė dėshmisė qė dha dje pėrpara tė njėjtit komision.
 
 
Ambasadori amerikan nė OKB mund tė emėrohet ambasador nė Irak
 
Uashington, 15 prill 2004 - Mjetet amerikane tė informimit njoftojnė se ambasadori i Shteteve tė Bashkuara nė OKB, Xhon Negroponte mund tė emėrohet ambasadori i ri amerikan nė Irak.

Gazeta "New York Times" dhe agjencia Associated Press citojnė zyrtarė tė administratės sė presidentit Bush qė nuk pranojnė tė identifikohen, sipas tė cilėve Negroponte ėshtė kandidati kryesor pėr kėtė post kur sovraniteti tė ketė kaluar nė duart e irakianėve.
 
 
Bush mbėshtet planet e Sharonit
 
Uashington, 15 prill 2004 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush i ka dhėnė mbėshtetje tė fuqishme planeve tė kryeministrit izraelit, Ariel Sharon, pėr tė tėrhequr trupat dhe kolonėt nga Gaza dhe pjesė tė Bregut Perėndimor.

Duke folur pas bisedimeve me zotin Sharon nė Shtėpinė e Bardhė, ai e quajti planin "njė akt histroik dhe kurajoz" qė mund t'i japė fund konfliktit tė gjatė nė rajon.

Zoti Bush tha gjithashtu se refugjatėt palestinezė nuk duhet tė vendosen nė Izrael, kundėrshtoi njė rikthim nė kufijtė e vitit 1949 tė vendit, dhe ju afrua shumė pranė pranimit tė pjesės mė tė debatueshme tė planit tė Sharonit - mbajtja e disa vendbanimeve tė mėdha nė Bregun Perėndimor.

Duket se zoti Bush i ka dhėnė zotit Sharon atė qė ka kėrkuar si dhe ndryshuar hartėn e pėrpjekjeve tė ardhme pėr paqe nė Lindjen e Mesme.
 
 
Bin Laden i ofron zjarrpushim Evropės
 
Bagdad, 15 prill 2004 - Njė rrjet televiziv arab ka transmetuar njė audiokasetė qė thuhet se ėshtė nga Osama Bin Laden nė tė cilėn ai i ofron Evropės zjarrpushim, nėse ajo ndalon sulmet ndaj myslimanėve.

Megjithatė nė kasetė, tė transmetuar nga kanali satelitor al-Arabiya, zėri njoftohet tė thotė se zjarrpushimi nuk i shtrihet dhe SHBA-sė.

Personi nė kasetė gjithashtu betohet tė hakmerret pėr vrasjen e udhėheqėsit shpirtėror tė Hamasit, Ahmed Sheik Jasin.

Autenticiteti i kasetės nuk mund tė verifikohet menjėherė.
 

  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>