|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Qendra Shqiptare pėr tė Drejtat e Njeriut - Tiranė: Feja dhe qytetėrimet ndėr shqiptarėt

 
 

Feja, demokracia dhe politikat e fazės kalimtare

 
 

 
14 prill 2004 / TN
 
Nga Prof. W. Cole Durham, Jr.(I riu)
durhamc@lawgate.buy.edu
 
     
Hyrje
 
U jam mirėnjohės organizuesve, dhe gjithashtu Organizatės pėr Sigurinė dhe Bashkėpunimin nė Europė (“OSBE”) dhe Zyrės sė saj tė Institucioneve Demokratike dhe tė tė Drejtave tė Njeriut (“ZIDDNJ”) pėr mundėsinė qė mė dha kjo konferencė pėr t’u rikthyer nė Shqipėri. Njė nga gjėrat qė mė ka mbetur nė mendje nga vizitat e mėparshme ėshtė kujdesi/angazhimi pėr tolerancėn, qė pėrbėn objektivin kryesor tė konferencės. Pėrgjatė viteve, kam pasur raste tė takohem me drejtuesit e katėr bashkėsive tė mėdha fetare nė Shqipėri dhe tė ndjej qartė vullnetin e mirė midis tyre. Jam, gjithashtu, i ndėrgjegjshėm qė ka pasur pėrparim tė madh nė fusha pararele me rėndėsi jetėsore pėr shoqėrinė civile. Pėr shembull, ėshtė miratuar njė legjislacion i mirė mbi organizatat jofitimprurėse . Por e shoh se ka ende shumė pėr tė bėrė.
 
Njė nga shqetėsimet qė kam ėshtė se toleranca dhe respekti i ndėrsjelltė, qė haset midis bashkėsive tė mėdha, nganjėherė nuk shfaqet kur ėshtė fjala pėr trajtimin e grupeve fetare mė tė vogla. Kam folur me aq pėrfaqėsues tė grupeve mė tė vogla, sa ėshtė e mjaftueshme pėr tė ditur se, ndėrsa ka njė klimė tė pėrgjithshme tolerance, shumė nga grupet e vogla kanė ende vėshtirėsi tė mėdha pėr gjetur respektin qė u takon dhe pėr tė zgjidhur shumė nga problemet kryesore tė jetės fetare. Por, sigurisht, prova e vėrtetė pėr tolerancėn dhe respektin e ndėrsjelltė nė njė shtet nuk ėshtė se si shkon puna pėr grupet mbizotėruese, por nėse grupet mė tė vogla ndjejnė tolerancėn dhe respektin e duhur, si pėrpara ligjit, ashtu edhe nė shoqėri.
 
Meqenėse bota jonė bėhet gjithnjė e mė shumė pluraliste, ēdo shtet ka njė shumėllojshmėri nė rritje tė grupeve mė tė vogla fetare nė gjirin e tij. Pėrgjithėsisht, kėto janė grupet qė kanė mė shumė nevojė pėr mbrojtje nga instrumentet ndėrkombėtarė tė tė drejtave tė njeriut. Duke njohur mirė natyrėn e ēiltėr dhe tolerante tė popullit shqiptar dhe prirjen e kėtij vendi ndaj standardeve tė tė drejtave tė njeriut, kam besim se kėtu ka vėrtet mundėsi pėr zhvillimin e institucioneve ligjore mbi bazėn e mirėkuptimit tė gjerė rreth rėndėsisė sė lirisė sė besimit, tolerancės dhe respektit tė ndėrsjelltė, tė cilat do tė bėjnė shumė pėr tė nxitur dhe ruajtur traditėn e pasur shqiptare tė tolerancės, si pėr bashkėsitė e mėdha, ashtu edhe pėr ato tė voglat.
 
Rėndėsia e parimit tė lirisė sė fesė apo besimit
 
Liria e fesė ėshtė mė e vjetra ndėr tė drejtat e njeriut ndėrkombėtarisht tė njohura, me rrėnjėt qė shtrihen pas nė shekullin e 16tė dhe mė tej . Nė shumė mėnyra, edhe si ēėshtje e historisė, edhe si ēėshtje e filozofisė, e drejta pėr lirinė e fesė ka qenė themelore pėr zhvillimin e tė drejtave tė tjera tė njeriut. Si rrjedhojė, ėshtė me vend tė flitet pėr lirinė e fesė si stėrgjyshe e tė drejtave tė tjera tė njeriut. Nė epokėn tonė joshpirtėrore, ajo, ndonjėherė, duket se ėshtė njė stėrgjyshe e lėnė pas dore, meqenėse pėrqendrohemi nė detyra nė dukje mė tė ngutshme tė jetės moderne.
 
Por ajo ėshtė njė stėrgjyshe qė ne e anashkalojmė pėr tė keqen tonė. Provat po bėhen gjithnjė e mė tė qarta se jeta fetare nuk venitet. Teza e ateizmit, qė pėr njė kohė tė gjatė ka pasur ndikimin kryesor nė qendėr tė sociologjisė sė besimit – ideja qė feja gjithnjė e mė shumė do t’i lėrė vendin mėnyrave mė ateiste tė organizimit shoqėror – po e humbet rėndėsinė. Nėse shpirti fetar mundi tė mbijetojė kėtu nė Shqipėri, nė atė qė ishte padyshim njė nga mė ateistėt e tė gjithė regjimeve, ka tė ngjarė tė mbijetojė kudo dhe nė ēdo vend.
 
Nė tė njėjtėn kohė, ėshtė e qartė qė prirja e historisė ėshtė drejt pluralizimit nė rritje. Ndėrsa vazhdon tė ketė vende ku njė traditė apo njė numėr i vogėl traditash fetare janė mbizotėruese, nuk ka vende – sidomos brenda kufijve tė OSBE – ku tė mos jenė tė pranishme njė sėrė traditash fetare. Siē e kanė theksuar edhe tė tjerė nė kėtė konferencė, ka njė numėr tė madh bashkėsish protestante, shumė nga tė cilat janė nė Shqipėri prej dhjetėra vitesh. Tė tjera bashkėsi gjerėsisht tė njohura si Adventistėt, Dėshmitarėt e Jehovait dhe Mormonėt kanė hedhur rrėnjė. Shumė fe tė tjera, tė vjetra dhe tė reja, kanė tėrhequr besimtarė nė Shqipėri.
 
Zvogėlimi i botės, lėvizshmėria nė rritje e punės, dhe forcat e pėrgjithshme tė globalizimit po sigurojnė qė pluralizmi fetar tė jetė kudo njė realitet. Ėshtė prirja e historisė. Nė njė botė pluraliste dhe qė zvogėlohet , ėshtė e kuptueshme qė nėse nuk gjejmė mėnyra pėr tė respektuar dhe sistemuar dallimet, siē e kėrkon liria fetare, ne lejojmė tė gėlojė dhimbja dhe njė numur i madh poshtėrimesh tė pakicės, deri nė atė pikė sa tė ketė shpėrthime tė papėrmbajtshme tė dhunės, urrejtjes dhe keqkuptimit.
 
Ėshtė e nevojshme tė kujtojmė se ēdo njeri pėrbėn njė minoritet nė shumicėn e vendeve tė botės. Bashkėsitė e mėdha fetare nė Shqipėri pėrbėjnė pėrqindje fare tė vogla tė shoqėrisė nė shtetin tim, ku myslimanė, ortodoksė, katolikė dhe hebrenj sė bashku nuk kapin as 5% tė popullsisė. Na duhet   tė kujtojmė edhe qė jetojmė nė njė botė tepėr tė ndėrlidhur me komunikime tė ēastit. Kur njė grup ėshtė nė fuqi, ose nė njė pozitė mbizotėruese nė njė vend, ai duhet tė ketė parasysh nė marrėdhėniet e tij me tė tjerėt se si do tė donte ta trajtonin nėse do tė ishte pakicė, sepse pothuajse ēdo grup, padyshim, ka bashkėbesimtarė qė gjetiu pėrfaqėsojnė njė minoritet. Kur jam nė Europėn Lindore, shpesh dėgjoj pakėnaqėsi sepse pėr shkak tė njė roli tė vetėm mbizotėrues qė ka luajtur njė fe, ajo meriton mirėnjohje tė veēantė dhe pėrfitime.
 
Feja ndyshon nga njėri vend nė tjetrin, por kėrkesa pėr favore tė veēanta ėshtė shpesh po e njėjtė. Nė shtetin ku banoj, kur po kėto fe janė nė pozitat e njė pakice tė vogėl, dėgjohet njė pretendim tjetėr: feja mbizotėruese apo mė e pėrhapur ka njė detyrim tė veēantė pėr tė qenė e ndjeshme ndaj nevojave tė grupeve mė tė vogla. Besoj se ky argument i dytė ėshtė, tek e fundit, mė bindėsi dhe ky ėshtė  kėndvėshtrimi tė cilin instrumentet ndėrkombėtare tė tė drejtave tė njeriut  kanė pėr qėllim ta mbrojnė. Nuk po ngre nė kėtė ēast ēėshtjen pėrse grupe tė ndryshme fetare meritojnė respekt pėr ndihmesėn historike dhe kulturore qė kanė dhėnė nė vende tė ndryshme. Por kjo kurrė nuk duhet tė jetė njė arsye pėr pandjeshmėrinė fetare dhe intolerancėn ndaj grupeve mė tė vogla dhe mė pak tė pranuara.
 
Rėndėsia e lirisė fetare pėr qėndrueshmėrinė dhe paqen brėnda dhe midis shoqėrive ėshtė njė nga argumentet mė tė fuqishme pėr ta mbrojtur atė nė shkallė ndėrkombėtare. Por sė fundi argumentet mė tė fuqishėm pėr ta mbrojtur atė kanė njė bazė mė tė thellė. Liria e ndėrgjegjes, feja dhe besimi mbėshteten nė thelbin e dinjitetit njerėzor. Ēdo traditė e rėndėsishme fetare ka pjesė tė shkruara ku njihet rėndėsia e lirisė dhe e tolerancės pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me lirinė e fesė dhe tė besimit.
 
Tė gjitha kėto norma shumė shpesh janė anashkaluar apo nėnvleftėsuar nė historinė e traditave tė ndryshme tė besimit. Por prania e pjesėve tė tilla vėrteton domethėnien themelore tė lirisė sė besimit. Mendimtarėt e mėdhenj tė teorisė politike kanė njohur vazhdimisht rėndėsinė e kėsaj sė drejte . Disa nga mendimtarėt mė tė thellė, nga Madison midis themelueve tė Kushtetutės amerikane, deri tek filozofėt bashkėkohorė si John Rawls, kanė qenė tė ndėrgjegjshėm se pėr shkak tė rėndėsisė frymėzuese tė fesė nė jetėn vetjake, ėshtė vėshtirė tė pėrfytyrosh se njė besimtar do tė pajtohej me njė sistem ligjesh, qė nuk do tė mbronte urdhėrimet e ndėrgjegjes .
  
Me kėto reflektime nė mendje, nuk ėshtė e habitshme qė bashkėsia ndėrkombėtare ka zhvilluar njė tėrėsi normash ligjore qė mbrojnė lirinė e fesė dhe tė besimit . Instrumentet kryesore, qė kanė tė bėjnė me Shqipėrinė pėrfshijnė:
 
1.  Deklarata e Pėrbotshme e tė Drejtave tė Njeriut 1948 (sidomos neni 18).
2.  Konventa Ndėrkombėtare mbi tė Drejtat Politike dhe Qytetare e 1966 (veēanėrisht neni 18).
3.  Deklarata e KB e 1981 mbi Heqjen e tė Gjitha Formave tė Intolerancės dhe tė Pabarazisė mbi bazėn e Fesė apo Besimit.
4.  Konventa e tė Drejtave tė Fėmijės (1989)(veēanėrisht neni 14)
5.  Konventa Europiane pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Njeriut dhe tė Lirive Themelore (sidomos Neni 9)(1950).
6.  Akti Pėrfundimtar i Helsinkit i 1975 dhe norma tė ndryshme shtesė tė miratuara nėn kujdesin e OSBE.
 
Nė vijim kam ndėrmend tė bėj disa vėrejtje tė pėrgjithshme rreth natyrės dhe domethėnies sė lirisė sė fesė dhe besimit, tė njohura botėrisht dhe pėrfshirjes sė kėsaj sė drejte nė ligjin shqiptar. Kėto vėrejtje do tė pasohen nga vėrejtje mė tė hollėsishme, qė synojnė tė theksojnė ēėshtje tė caktuara, qė mund tė kenė domethėnie tė veēantė nė Shqipėri.
 
III. Vėrejtje tė Pėrgjithshme mbi tė Drejtėn Themelore pėr Lirinė e Fesė apo tė Besimit.
 
Vėrejtja e parė qė dua tė bėj ėshtė se dokumentet ndėrkombėtare tė tė drejtave tė njeriut i japin njė status tė veēantė sė drejtės pėr lirinė e fesė dhe tė besimit . Kjo nuk ėshtė e habitshme duke ditur natyrėn themelore sė kėsaj tė drejte. Njė sėrė reflektimesh tė ndryshme e vėnė nė dukje kėtė gjė. Kėshtu, liria e fesė pėrfshihet midis tė drejtave tė pacenueshme qė pėrmban Neni 4 i Konventės Ndėrkombėtare mbi tė Drejtat Politike dhe Qytetare . Kėshtu, edhe “nė [i] rast situate tė jashtzakonshme kur kėrcėnohet jeta e kombit dhe ekzistenca e tė cilit ėshtė shpallur zyrtarisht”, kombet nuk mund tė heqin dorė nga e drejta e lirisė sė fesė apo besimit. Madje as lirisė sė fjalės nuk i jepet kjo pėrparėsi.
 
Neni 18 i Konventės Ndėrkombėtare, ashtu si dhe Neni 9 paralel me tė i Konventės Europiane, njeh se ka disa kufizime tė lejueshme mbi tė drejtėn e lirisė sė fesė apo tė besimit. Por kėto janė kufizuar me shumė kujdes. Kjo ėshtė vėrejtja ime e dytė e pėrgjithshme. Gjykata Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut nė Strasburg e ka bėrė shumė tė qartė, nė raste tė pėrsėritura, qė kufizimet mbi shfaqjen e lirisė sė fesė apo besimit janė tė lejueshme vetėm nėse ato janė (1) “tė pėrshkruara nė ligj”, (2) pėrmbushin njė nga rangjet e kufizuara tė synimeve tė ligjshme – p.sh., siguria shtetėrore, mbrojtja e rendit publik, shėndetit apo moralit, apo pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe lirive tė tė tjerėve, dhe ajo ēka ka rezultuar tė jetė mė e rėndėsishmja nė rastet qė rregullojnė kėtė ēėshtje, (3) qė kufizime tė tilla janė “tė pėrpjestueshme” nė kuptimin qė janė “ tė nevojshme nė njė shoqėri demokratike” me interesa tė tjera nė listėn e kufizuar tė synimeve tė ligjshme.
 
Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se klauzolat kufizuese shpesh keqkuptohen. Ligjvėnėsit shpesh mendojnė se ēdo legjislacion qė i shtohet njėrit prej synimeve legjitime tė renditura, si rendi publik, shėndeti apo morali, mund tė pranohet si kufizim i lejueshėm  mbi lirinė fetare. Nuk ėshtė fjala pėr kėtė. Vetėm kur legjislacioni kalon tė dy provat: atė tė synimit legjitim dhe testin shumė mė  shtrėngues “i nevojshėm nė njė shoqėri demokratike”, ai pėrbėn njė kufizim tė lejueshėm mbi lirinė fetare.  Mė lejoni tė jap dy shėmbuj.
 
Marrim rastin e njė vajze tė re myslimane qė dėshiron tė mbajė shami nė shkollė. A mundet shkolla tė kufizojė shprehjen e saj tė fesė duke mos pranuar ta lejojė atė tė mbajė njė veshje/simbol fetare? Pėrgjigja ime ėshtė jo, pa dhunuar tė drejtėn e saj tė lirisė sė fesė. Le tė pranojmė qė rregulli qė e ndalon atė tė mbajė shami ėshtė njė ligj, kėshtu qė testi “i pėrshkruar me ligj” pėrmbushet. Vini re se nuk ėshtė e qartė nėse ėshtė i pranishėm njė synim i lejueshem legjitim. “Mbajtja e zbukurimeve nė shkollė” ndoshta nuk ėshtė njė nga synimet e renditura legjitime. Sidoqoftė, ndonjėri mund tė pretendojė se kėtu bėhet fjalė pėr njė ēėshtje tė rendit publik dhe se testi i synimit legjitim pėrmbushet mbi kėtė bazė. Nė thelb, “rend publik”, siē pėrdoret nė instrumentet ndėrkombėtare, nuk do tė thotė “rend i parapėlqyer i shoqėrisė, i mbėshtetur nga regjimi nė fuqi”. Bėhet fjalė pėr ruajtjen e rendit publik nė kuptimin e shmangjes sė trazirave publike.
 
Edhe nėse do tė mund tė shpallej qė shamia kėrcėnon rendin nė kuptimin qė bėhet shkas pėr trazira publike, sidoqoftė, ėshtė shumė e vėshtirė tė thuash se “ėshtė e nevojshme nė njė shoqėri demokratike” pėr tė ndaluar mbajtjen e shamisė. As sistemi shkollor dhe as shteti nuk ka tė ngjarė tė preket rėndė pėrveē njė shqetėsimi tė vogėl  nėpėrmjet lejimit tė vajzave tė shfaqin besimet e tyre fetare nė kėtė mėnyrė. Nė ligjin pėr rastin mė tė fundit, Gjykata Europiane ka udhėzuar se t’u japėsh rėndėsi grupeve mė pak tė pranuara mund tė jetė e papėrshtatshme dhe mund tė shkaktojė tensione, por “kjo ėshtė njė nga rrjedhojat e pashmangshme tė nevojės pėr tė respektuar pluralizmin. Nė njė situatė tė tillė roli i autoriteteve shtetėrore nuk ėshtė tė largojnė ēdo shkak pėr tension duke shmangur pluralizmin, por tė marrin tė gjitha masat e nevojshme pėr tė siguruar qė grupet pjesėmarrėse t’i tolerojnė njėri-tjetrit.”    
 
Shembulli i dytė ka tė bėjė me ligjet shtrėnguese qė administrojnė regjistrimin e organizatave fetare. Duke njohur pėrvojėn e shumicės sė vendeve perėndimore qė shqetėsimi pėr rendin publik mund tė kanalizohet siē duhet nėpėrmjet regullave tė regjistrimit tė menjėhershėm, regjimet qė vendosin procedura tė kushtueshme dhe tė ngadalta qė bllokojnė hyrjen e menjėhershme nė statusin e entit ligjor nuk janė “tė nevojshme nė njė shoqėri demokratike”.
 
Ēka u pėrmend mė sipėr tė shpie nė njė vėrejtje tė tretė tė pėrgjithshme: Kushtetuta Shqiptare ka klauzola tė jashtėzakonshme mbi lirinė e fesė apo tė besimit, pėrfshirė edhe zbatimin e kėsaj norme pėr marrėdhėniet e fesė dhe shtetit. Kėto klauzola, siē i lexova, bėjnė fjalė pėr njė shtet asnjanės, nė tė cilin  respektohet liria e ndėrgjegjes, qė garanton lirinė e shprehjes sė fesė nė jetėn publike, njeh barazinė e tė gjitha bashkėsive dhe ėshtė pėr marrėdhėnie bashkėpunimi midis bashkėsive fetare dhe shtetit. Neni 10 parashikon:
 
1.  Nė Republikėn e Shqipėrisė nuk ka fe zyrtare.
2.  Shteti ėshtė asnjanės nė ēėshtje tė besimit dhe tė ndėrgjegjes dhe garanton lirinė e shprehjes sė tyre nė jetėn publike.
3.  Shteti njeh barazinė e bashkėsive fetare.
4.  Shteti dhe bashkėsitė fetare respektojnė ndėrsjelltas pavarėsinė e njėri-tjetrit dhe punojnė sė bashku pėr tė mirėn e secilit dhe tė tė gjithėve.
 
Ēėshtja qė mbetet e hapur nga kėto klauzola ėshtė saktėsisht sa “jofetar” duhet tė jetė shteti. Njė interpretim i mundshėm parashtrohet nga modeli i laicizmit, qė ėshtė ēelėsi i modelit francez, dhe ėshtė shtrirė madje edhe nė kufij mė tė tejskajshėm nga Turqia. Kjo pėrqasje kėrkon njė ndarje tė prerė tė fesė nga shteti, dhe ėshtė ndėrmarrė, veē tė tjerash, pėr tė ndaluar me ligj mbajtjen e shamisė nė mjedise publike. Pėrqasja tjetėr, qė duket mė e pėrafėrt me formulimin e Kushtetutės shqiptare, ėshtė mbajtja e njė sistemi tė asnjanėsisė, i cili lejon dallimet vetjake tė mbėshtetura nė besime tė ndėrgjegjshme dhe ruajtja e marrėdhėnieve tė bashkėpunimit me shtetin, ndėrkohė qė nuk preket pavarėsia e ndėrsjelltė. Ky ėshtė modeli mė karakteristik nė shumicėn e vendeve europiane dhe, sipas meje, pėrqasja qė bėn tė mundur respektin e mirėfilltė pėr lirinė e fesė ose tė besimit.
 
Vėrejtja e katėrt, nė pėrgjithėsi, qė dua tė bėj ėshtė se mbrojtja e lirisė fetare synon tė jetė gjerėsisht e zbatueshme. Pyetja se si do tė pėrcaktohen  “feja” dhe terma tė tjerė qė lidhen me jetėn fetare mbart njė larmi vėshtirėsish teorike, por si ēėshtje praktike ėshtė e rėndėsishme qė kėto terma tė  interpretohen me tolerancė pėr tė mbuluar sa mė shumė tė jetė e mundur lirinė e sigurisė sė besimit. Kjo ėshtė bėrė e qartė nė Vėrejtjet e Pėrgjithshme mbi Nenin 18 tė Konventės Ndėrkombėtare qė ėshtė shpėrndarė nga Komiteti i OKB pėr tė Drejtat e Njeriut-organi qė ėshtė zyrtarisht i ngarkuar me pėrpilimin e Konventės. Paragrafi 2 i kėsaj Vėrejtjeje thotė:
 
Neni 18 mbron besimet teiste, joteiste dhe ateiste, si edhe tė drejtėn pėr tė mos u pajtuar me asnjė fe apo besim. Termat besim dhe fe duhen interpretuar nė kuptimin e gjerė tė tyre. Neni 18 nuk kufizohet nė zbatimin e tij nė fetė tradicionale apo nė fetė apo besimet me karakteristika institucionale ose praktika tė ngjashme me ato tė feve tradicionale. Prandaj Komiteti sheh me shqetėsim ēdo prirje pėr diskriminim/paragjykim/pabarazi kundrejt ēdo feje apo besimi pėr ēfarėdolloj arėsyeje, pėrfshirė faktin qė ato janė krijuar rishtas, apo pėrfaqėsojnė pakica qė mund tė jenė subjekt i armiqėsisė nga ana e bashkėsive fetare mbizotėruese.  
 
Besoj se kjo gjuhė ėshtė e qartė dhe jo e dykuptimtė. Nė rast se ka ndonjė dyshim, grupeve fetare nganjėherė padrejtėsisht/gabimisht tė quajtura si “sekte” u jepet qartė e drejta e mbrojtjes sė lirisė fetare. Nėse grupe tė tilla, apo individė qė u pėrkasin kėtyre grupeve, pėrfshihen nė veprimtari kriminale, ata mund tė dėnohen, meqė ligjet karakteristike tė krimit zakonisht pėrmbushin provėn e trefishtė pėr kufizimet ndaj manifestimeve tė fesė (nėse ato fuqizohen qėllimisht pėr tė vėnė nė shėnjestėr njė grup tė veēantė). Pėrndryshe, sidoqoftė, ata meritojnė tė njėjtėn mbrojtje tė lirisė sė fesė si edhe qytetarėt e tjerė.
 
Vini re se ēfarė kėrkohet nga vėrejtjet e mėparshme shkon pėrtej tolerancės dhe kėrkon nderim, edhe nėse duke i nderuar nganjėherė ėshtė e papėrshtashme apo e papėlqyeshme. Nderimi kėrkon mė shumė se sa tė jesh tolerant vetėm mė fjalė pėr aq kohė sa ėshtė e pėrshtatshme. Nė njėfarė mėnyre, ai kėrkon tė merren seriozisht pikėpamjet tona dhe pikėpamjet e tė tjerėve, deri sa tė konsiderohen tė papėrshtatshme. Nderimi i ndėrsjelltė nuk ka frikė nga pikėpamjet qė bien ndesh tėrėsisht.  Nė njė botė pluraliste, ne kemi nevojė pėr kėrshėrinė rreth pikėpamjeve tė tė tjerėve, dhe kemi nevojė tė tregojmė shumė kujdes rreth pikėpamjeve tė tė tjerėve pėr t’i lėnė ata tė veprojnė sipas besimeve tė tyre, pėrveēse nė rrethana tepėr shtrėnguese, kur instrumentet ndėrkombėtare autorizojnė kufizimet ndaj manifestimeve tė fesė.
 
Vėreni qė dikush mund tė kėmbėngulė nė pikėpamjet e tij, pa qenė fundamentalist, ekstremist apo fanatik. Kėto mund tė jenė pikėpamje pėrjashtuese. Ajo qė ėshtė e nevojshme pėr njė jetesė tė pėrbashkėt nuk ėshtė kultura e marrėveshjes, por njė kulturė nė tė cilėn sistemet tona tė besimit tė pėrfshijnė njė besim nė vlerat themelore tė dinjitetit njerėzor, dhe tė lirisė sė fesė.  Nėse kam pikapamje tė rrėnjosura fetare, dhe ato pėrfshijnė pėrkushtim ndaj lirisė sė fesė pėr veten time dhe pėr tė tjerėt, dhe nėse ju keni pikėpamje tė ndryshme fetare, qė gjithashtu pėrfshijnė pėrkushtimin ndaj nderimit pėr tė tjerėt, ne mund tė jemi miq dhe tė jetojmė sė bashku nė njė shoqėri tė qėndrueshme.  Nuk ėshtė e nevojshme tė braktisim besimet tona pėr tė pasur nderim pėr tė tjerėt; sidoqoftė, kemi nevojė tė ushtrojmė ato tipare tė traditave tona fetare qė angazhohen pėr tė nderuar lirinė dhe dinjitetin e tė tjerėve, madje edhe tė drejtėn e zgjedhjes se ēfarė mund tė jetė pikėpamje e gabuar, sipas kėndvėshtrimit tonė. Nė kėtė vėshtrim, njė nga detyrat mė tė rėndėsishme pėr shoqėritė e sotme ėshtė tė bėjnė tė tyren angazhimin pėr tė nderuar dinjitetin njerėzor dhe pikėpamjet e tė tjerėve. Ne kemi nevojė tė kujtojmė se bindja qė njėri thotė tė vėrtetėn nuk mbart nė vetvete tė drejtėn pėr t’ia detyruar tjetrit ta besojė kėtė tė vėrtetė, ndėrkohė qė ai mund ta shohė botėn ndryshe.
 
IV. Rregullat ndėrkombėtare mbi tė drejtat e njeriut dhe ligji pėr shoqatat fetare.
 
Me kėto probleme tė mėdha para nesh, do tė dėshiroja t’i kthehesha njė ēėshtjeje mė tė ngushtė: ēfarė kanė pėr tė thėnė instrumentet ndėrkombėtare tė tė drejtave tė njeriut rreth ēėshtjes se si duhet hartuar ligji i njė vendi nė lidhje me shoqatat fetare? Kjo pikė trajtohet nė njė broshurė tė vogėl, qė kam pėrgatitur pėr OSBE-nė tė titulluar Liria e Fesė apo Besimit: Ligjet qė ndikojnė nė strukturimin/formimin e bashkėsive fetare . Kjo broshurė u pėrgatit  mbi bazėn e udhėzimeve tė grupit Kėshillimor tė Ekspertėve mbi Lirinė e Fesė apo Besimit pėr shkak tė pikėpamjes sonė qė njė problem i madh pėr lirinė fetare nė vendet e OSBE-sė janė ligjet e papėrshtatshme qė merren me krijimin e neneve ligjore pėr shoqatat fetare (ose me mungesėn e tyre).  Zotimet e OSBE-sė sigurojnė qė “Shtetet anėtare do t’u japin, me kėrkesėn e tyre, bashkėsive tė besimtarėve, qė ushtrojnė apo pėrgatiten tė ushtrojnė besimin e tyre brenda kuadrit kushtetues tė shteteve tė tyre, njohjen e statusit tė parashikuar pėr ta nė vendet pėrkatėse.”  E thėnė shkurtimisht, kjo nėnkupton qė njė shtet anėtar nė OSBE, si Shqipėria,  zotohet ta bėjė statusin  ligjor tė vlefshėm pėr tė gjithė grupet qė e kėrkojnė njė status tė tillė nė kėtė vend. Sidoqoftė, termi “bashkėsi fetare” interpretohet sipas ligjit shqiptar, nė kuptimin “bashkėsi besimtarėsh”, ndėrsa kjo klauzolė e OSBE synonte qartė tė mbulonte tė gjitha besimet dhe grupet Weltanschauung brenda vendit. Tani nuk do tė harxhoj kohėn pėt tė kaluar me hollėsi tė gjithė broshurėn. Mė lejoni thjesht tė theksoj disa pjesė kryesore.
 
Pika e parė dhe pak a shumė e dukshme ėshtė qė vetė rregullat e ndėrlikuara tė regjistrimit mund tė pengojnė tė drejtat e lirisė fetare.Po ashtu, ndėrhyrja nė strukturat – politikėn kishėtare – e organizatave fetare ėshtė nė vetvete njė ndėrhyrje nė sferėn fetare. Se si organizojnė grupet fetare punėt e tyre shumė shpesh ėshtė ēėshtje e besimit tė rrėnjosur fetar – njė ēėshtje e brendshme doktrinore nė tė cilėn shteti nuk duhet tė ndėrhyjė.  Vonesat subjektive nė dhėnien e miratimeve janė bėrė pėr tė dhunuar Nenin 9 tė Konventės Europiane, e cila merret me lirinė e fesė apo tė besimit. Rasti kyē, Manousakis,  pėrmban vonesa tė gjata nė dhėnien e lejes pėr njė vend lutjeje Dėshmitarėve tė Jehovait nė Greqi, por parimet bazė do tė duhej tė zbatoheshin edhe nė shumė raste tė tjera tė vonesave nė dhėnien e statusit  ligjor grupeve fetare.
 
Shumė domethėnėse janė njė sėrė rastesh tė kohėve tė fundit tė shqyrtuara nga Gjykata Europiane e tė Drejtave tė Njeriut, qė kanė tė bėjnė me lirinė e shoqatave (Neni 11 i Konventės Europiane).  Rastet mė tė rėndėsishme pėrfshijnė Partinė e Bashkuar Komuniste nė Turqi dhe njė organizatė kulturore maqedonase nė Greqi.  Si pikė mbėshtetėse ėshė ajo qė Gjykata e Strasburgut pohon se e drejta pėr lirinė e shoqatės pėrfshin tė drejtėn pėr tė pasur statusin  ligjor. Ndėrsa rastet fillestare nuk pėrfshinin organizatat fetare, rasti pėr pretendimin se organizatat fetare kanė tė drejtėn e organizmave ligjore do tė dukej sot njė e drejtė edhe mė e fuqishme pėr shoqatėn se sa (pėr) organizatat e pėrfshira nė rastet paraprirėse. Dhe nė tė vėrtetė, raste tė tjera kanė pranuar qė e drejta pėr statusin e organizmit mund tė pretendohet gjithashtu nga organizatat fetare.  Kėshtu, angazhimet politike nga ana e shteteve pjesėmarrėse nė OSBE pėr tė dhėnė statusin e organizmit ligjor janė tashmė tė mbėshtetura nga instrumentet e Gjykatės Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut nė lidhje me lirinė e shoqatės.
 
Kėto janė njė larmi ēėshtjesh qė lidhen me kėrkesat organizative. Nė pjesėn mė tė madhe, duhet tė shihen si punė tė brendshme qė shtrihen pėrtej qėndrimit tė njė shteti asnjanės. Gjykata nėnvizon kėtė pikė nė rastin Kisha eMetropolisė pėr Bessarabinė v. Moldavi,  duke u shprehur se: 
 
Pėrderisa bashkėsitė fetare tradicionalisht ekzistojnė nė formėn e strukturave tė organizuara, Neni 9 duhet interpretuar nė dritėn e Nenit 11 tė Konventės, i cili mbron jetėn e shoqatave kundrejt ndėrhyrjeve tė pajustifikuara tė Shtetit.
 
E parė nė atė perspektivė, e drejta e besimtarėve pėr lirinė e fesė, e cila pėrfshin tė drejtėn pėr tė shprehur fenė e njėrit nė bashkėsi me tė tjerėt, mbulon edhe mundėsinė qė besimtarėt lejohen tė shoqėrohen lirisht, pa ndėrmjetėsinė subjektive tė shtetit. Nė tė vėrtetė, ekzistenca e pavarur e bashkėsive fetare ėshtė e domosdoshme pėr pluralizmin nė njė shoqėri demokratike dhe ėshtė kėshtu njė ēėshtje qė, nė thelb, duhet mbrojtur, gjė qė mbulohet nga Neni 9…
 
Njė nga pikat mė tė rėndėsishme ėshtė qė ligji pėr shoqatat fetare nuk duhet tė lejojė zyrtarėt shtetėrorė tė merren me rishikimin  subjektiv ( pėrdorur si e kundėrta e zyrtares) tė strukturave organizative apo me mėnyrat e veprimit tė grupeve fetare.  Njė ndėrhyrje e tillė ėshtė thjesht jo e pėrshtatshme pėr zyrtarėt qė pėrfaqėsojnė njė shtet asnjanės.
 
Statutet qė administrojnė shoqatat fetare shpesh pėrfshijnė bazat pėr mosmiratimin e regjistrimit dhe pėr shpėrndarjen e shoqatės.  Shumė shpesh, pikėpamjet e shprehura janė  tė paqarta dhe lėnė hapėsirė pėr zbatime jo tė arsyeshme tė gjykimit zyrtar. Klauzola tė tilla mund tė nxjerrin jashtė loje parakushtet pėr tė shmangur situata tė paparashikueshme si ato qė janė krijuar nė rastin Manousakis.
 
Sė fundi, ėshtė jetėsore qė tė ketė procedura efikase apelimi.Dėshtimi nė kėtė drejtim mund tė dhunojė parimet pėr procesin e duhur ligjor tė parashikuar nė Nenin 6(1) tė Konventės Europiane.
 
V. Rrjedhojat pėr ligjin shqiptar
 
Ēfarė nėnkuptojnė normat ndėrkombėtare pėr ligjin shqiptar? Me sa duket shumė gjėra. Neni 5 i Kushtetutės parashikon qė “Republika e Shqipėrisė i pėrmbahet ligjit ndėrkombėtar qė ka lidhje me tė.” Kjo nėnvizohet mė tej nė Nenin 116, i cili duket se mishėron parashtrimet e ligjit tė shteteve fqinje qė ligjit ndėrkombėtar, duke pėrfshirė klauzolat e shqyrtuara mė sipėr, ėshtė drejtpėrsėdrejti i zbatueshėm. Natyrisht, unė nuk jam njė jurist shqiptar, kėshtu qė edhe mund tė gaboj nė interpretimin e klauzolave kushtetuese shqiptare.
  
Fatmirėsisht, Shqipėria tashmė i ka miratuar ligjet e saj “Mbi Organizatat JoFitimprurėse”  dhe “Mbi Regjistrimin e Organizatave JoFitimprurėse” . E kuptoj se organizatat fetare mund tė themelohen dhe tė regjistrohen sipas kėtyre klauzolave. Franca dhe shumica e legjislacioneve nė hemisferėn Perėndimore e bėjnė tė vlefshėm statusin ligjor pėr organizatat fetare nėpėrmjet kėtij lloj statuti, dhe ėshtė e qartė qė kjo mjafton pėr tė pėrmbushur detyrimet ndaj tė drejtave tė njeriut pėr ta bėrė tė vlefshėm statusin e organizmit pėr organizatat fetare. Nė disa shtete tė Europės dhe tė Amerikės Latine normat ligjore sigurojnė njė shkallė mė tė lartė tė statusit ligjor pėr organizatat fetare, pjesėrisht pėr njohjen e rolit tė shquar qė disa tradita fetare kanė luajtur nė shoqėri tė veēanta, dhe pjesėrisht pėr tė administruar nivele mė tė larta tė bashkėpunimit dhe tė mbėshtetjes shtetėrore pėr fenė. 
  
Si njė ēėshtje e tė drejtave ndėrkombėtare tė njeriut, Shqipėria ėshtė e lirė tė zgjedhė njė larmi rrugėsh, pėr sa kohė qė ajo u pėrmbahet kėrkesave mė fillestare pėr lirinė e fesė apo tė besimit nė drejtim tė nderimit tė lirisė sė ndėrgjegjes dhe tė shmagjes sė trajtimit diskriminues. Kushtetuta Shqiptare vendos kufizime shtesė, qė duket se flasin pėr njė formė tė shtetit asnjanės.
 
Mė lejoni tė them, se ndėrsa lexoja disa nga klauzolat kyēe tė Kushtetutės Shqiptare, po bėhesha gjithnjė e mė i pasigurt nėse i kuptoja ato. Por, pėr hir tė diskutimit, mė lejoni tė parashtroj njė interpretim tė besueshėm tė pėrfshirjes sė mishėrimit tė Nenit 5 tė ligjit ndėrkombėtar nė rendin e brendshėm dhe nė klauzolat shqiptare qė merren me fenė. Kureshtja ime pėrqendrohet nė gjuhėn e Nenit 10 tė Kushtetutės shqiptare lidhur me “bashkėsitė fetare”. Togfjalėshi “bashkėsi fetare” ėshtė njė term i pėrdorimit tė pėrgjithshėm nė shkallė ndėrkombėtare, sepse ai zbatohet pa shprehur ndonjė kuptim fyes apo parapėlqyes pėr tė gjitha grupet fetare, nėse ato janė tė mėdha apo tė vogla, dhe nėse ato janė tė krishtera, hebreje, myslimane,budiste, hindu, e kėshtu me radhė.
 
Kėshtu, Kushtetuta Shqiptare duket se ka zgjedhur gjuhėn qė ėshtė mė e ndjeshme ndaj tė gjitha grupeve fetare. Neni 10 parashikon qė “shteti ėshtė asnjanės nė ēėshtje tė besimit dhe ndėrgjegjes” dhe se “shteti njeh barazinė e bashkėsive fetare”. Nė pamje tė parė, kėto klauzola do tė dukeshin se janė tė drejta dhe do t’u siguronin trajtim tė njėjtė tė gjitha grupeve fetare nė Shqipėri.
 
E kuptoj se kėtu ka pasur disa mosmarrėveshje, sidoqoftė, qė termi “bashkėsi fetare” duhej formuluar mė saktė, pėr tė mos u zbatuar vetėm nė fetė kryesore tradicionale nė Shqipėri. E kundėrta do tė ishte  njė interpretim i pafat i asaj qė tingėllon si gjuhė pėrmbledhėse, qė siguron barazi dhe pėrfshirje. Klauzolat kushtetuese shqiptare duhen interpretuar nė njė mėnyrė qė shmang mospėrputhjet me dekretet ndėrkombėtare me qėllim qė termi “fe” dhe termat qė lidhen me tė pėr shkak tė pėrfshirjes, tė formulohen nė pėrgjithėsi dhe “tė mos kufizohen nė pėrdorimin e tyre vetėm nė fetė tradicionale”
 
Nėse pranohet njė interpretim mė i gjerė i shprehjes “bashkėsi fetare”, mund tė thuhet se Shqipėria ka plotėsuar detyrimin e saj pėr ta bėrė statusin ligjor tė organizmit tė vlefshėm pėr grupet fetare nė procesin e vėrtetė tė zbatimit tė kushtetutės sė saj. Neni 10 siguron qė “Bashkėsitė fetare janė persona juridikė”. Neni 4(3) parashikon qė “ Klauzolat e Kushtetutės janė tė zbatueshme drejtpėrsėdrejti, pėrveēse kur Kushtetuta parashikon diēka tė ndryshme”. Kėshtu, del sikur bashkėsitė fetare janė vetvetiu persona juridikė. Nė kėtė interpretim, direktiva e OSBE plotėsohet nga veprimi i vetvetishėm i kushtetutės.
 
Pas pranimit tė kėtij leximi, shteti duhet tė kalojė njė legjislacion ku tė kėrkohet qė komunitetet fetare tė njoftojnė shtetin pėr egzistencėn e tyre dhe tė informojnė zyrtarėt e shtetit pėr mėnyrėn e kontaktimit tė pėrfaqėsuesve tė tyre ligjorė, por ama shteti nuk e ka nė dorė faktin nė se njė organizatė fetare fiton tė drejtėn e tė qenurit person juridik ose jo. Kjo do tė ishte e ngjashme  me sistemet qė funksionojnė nė legjislacionin anglo-sakson (Common law) kur grupet fetare krijojnė entitete legale duke formuar truste,ose si nė Afrikėn e Jugut, ku grupet fetare mund tė formojnė korporata pa marrė miratim formal nga shteti. Marrėdhėniet e tjera me shtetin mund tė rregullohen nėpėrmjet marrėveshjeve nė pėrputhje me Nenin 10(5), por ekzistenca e komuniteteve, si persona juridikė, nuk do tė varet nga veprimi apo miratimi i shtetit. Natyrisht, nė qoftė se kjo dispozitė do tė interpretohej ngushtė dhe do tė zbatohej vetėm pėr njė numėr tė kufizuar komunitetesh fetare, ajo nuk do tė pėrmbushte kėrkesat e OSBE nė lidhje me grupet fetare, qė nuk klasifikohen si “komunitete fetare”.
 
Interpretimi i mėsipėrm mund tė hidhej poshtė duke u bazuar nė faktin se Neni 10(6), qė i konsideron komunitetet fetare si persona juridikė, nuk ėshtė drejtpėrdrejt i zbatueshėm nga Neni 4(3), meqenėse Neni 10(5) pohon ndryshe. Nė kėtė mėnyrė, vazhdon argumentimi, Neni 10(5) specifikon se “marrėdhėniet ndėrmjet shtetit dhe komuniteteve fetare rregullohen nė bazė tė marrėveshjeve tė pėrfaqėsuesve tė tyre me Kėshillin e Ministrave. Kėto marrėdhėnie i ratifikon Kuvendi.” Hapi tjetėr nė kėtė argumentim ėshtė shpjegimi i Nenit 10(5) qė tėrėsia e marrėdhėnieve tė njė feje me shtetin, duke pėrfshirė kėtu ēėshtjen nė se komuniteti fetar ekziston si person juridik, pėrcaktohet nga marrėveshjet me shtetin, dhe Neni 10(6) nuk ėshtė i zbatueshėm drejtpėrdrejt, sepse Neni 10(6) e specifikon ndryshe-d.m.th. ai specifikon se statusi i entitetit varet nga njė marrėveshje.
 
Vini re se nė rast se adoptohet ky interpretim, del se e vetmja mėnyrė qė Shqipėria t’i plotėsojė detyrimet e veta pėr dhėnien e statusit legal komuniteteve fetare do tė kryhej nėpėrmjet marrėveshjeve, dhe lind domosdoshmėria e akordimit tė marrėveshjeve tė tilla pėr tė gjithė komunitetet fetare.Megjithėse kjo s’ėshtė e pėrshtatshme nga pikpamja praktike, kjo nuk do tė krijonte probleme juridike pėr Kushtetutėn shqiptare. Ndryshe nga Spanja , ku ēdo grup duhet tė provojė se ėshtė “i pėrcaktuar mirė” pėr tė gėzuar tė drejtėn e lidhjes sė marrėveshjes, si dhe ndryshe nga Gjermania, ku njė grup duhet tė marrė njė “gewähr der Dauer” (garanci qėndrueshmėrie) pėr tė fituar statusin e “korporatės publike” , kėtu nuk dalin kufizime pėr grupet qė duan tė lidhin marrėveshje; tė gjithė komunitetet fetare e kanė kėtė tė drejtė. Kjo ėshtė nė pajtim me Nenin 10(3), i cili deklaron se “shteti e njeh barazinė e komuniteteve fetare.” Pėr mė tepėr, kjo mund tė mos jetė dhe shumė e bezdisshme, sepse Parlamenti mund tė kalojė ligje qė parashikojnė qė ēdo grupi qė dėshiron status juridik t’i akordohet njė marrėveshje standarde kur pėrmbushen disa kėrkesa tė specifikuara ligjore. Kjo ndodh nė fakt nė shumė shtete tė SHBA, tė cilėt kanė ligje tė posaēme pėr kishat e mėdha, shoqėruar me ligje bazė (default laws) qė u sigurojnė status juridik grupeve mė tė vogla fetare .
 
Por kjo mėnyrė e pėrgjithshme e leximit tė Nenit 10(5) si njė kufizim i efektit tė drejtpėrdrejtė tė Nenit 10(6) do tė ishte njė mėnyrė tepėr e sforcuar interpretimi e Nenit 10. Pse duhej qė hartuesit e kushtetutės tė deklaronin qė “komunitetet fetare janė persona juridikė” nė qoftė se me kėtė ata nėnkuptonin se komunitetet fetare nuk e fitojnė kėtė status pa u arritur mė parė njė marrėveshje?Mė e natyrshme do tė ishte qė kjo tė pohohej drejtpėrdrejt, p.sh. duke deklaruar se komunitetet fetare do ta marrin statusin juridik sapo tė pėrfundohen marrėveshjet e pėrmėndura nė Nenin 10(5). Madje hartimi i Nenit 10(5) pėr tė parandaluar efektin e drejtpėrdrejtė tė nenit 10(6) do tė krijonte dhe vėshtirėsinė e nėnkuptimit se tė gjitha komunitetet fetare nuk e gėzonin statusin e personit juridik pėrderisa marrėveshjet nuk ishin kryer ende, duke vėnė kėshtu nė pikėpyetje tė gjitha veprimet ligjore tė kryera mė parė nga komunitetet fetare ekzistuese, si kontratat ekzistuese, titujt e pronėsisė e kėshtu me radhė. Mė racionale ėshtė tė mendohet se hartuesit e kushtetutės synonin tė bėnin krejt tė kundėrtėn: tė njihnin automatikisht statusin juridik tė komuniteteve fetare ekzistuese.
 
Neni 10(5) pėr tė parandaluar rrjedhojėn e drejtpėrdrejtė pėr Nenin 10(6) do tė kishte edhe papėrshtatshmėrinė e tė nėnkuptuarit qė tė gjitha bashkėsive fetare u mungon statusi i organizmit nė pritje tė kėtij miratimi, duke vėnė nė pikėpyetje tė gjitha mėnyrat e marrėdhėnieve ligjore tė vendosura  nga bashkėsitė fetare ekzistuese, si kontratat ekzistuese, pronėsia mbi pronat, dhe kėshtu me radhė. Ėshtė shumė mė e arsyeshme tė mendosh qė kuadri kushtetues synonte tė bėnte pikėrisht tė kundėrtėn: tė njohė vetvetiu/menjėherė statusin e organizmit tė bashkėsive fetare ekzistuese.
 
Kjo pėrputhet me interpretimin mė realist tė Nenit 10(5), qė thotė se shteti mund tė hyjė nė marrėdhėnie me bashkėsitė fetare qė ekzistojnė, pavarėsisht nėn Nenin 10(6), dhe nė kėtė rast, “marrėdhėniet midis shtetit dhe bashkėsive fetare rregullohen mbi bazėn e marrėveshjeve”. Ky interpretim do tė ishte nė harmoni/nė pėrputhje me praktikėn nė shtete tė tjera tė pėrafėrta, si Austria, Kroacia, Gjermania, Hungaria, Italia, Polonia, dhe Spanja , tė cilat kanė hyrė nė marrėveshje me Selinė e Shenjtė dhe shpesh edhe me bashkėsi tė tjera fetare. Hartuesit e Kushtetutės shqiptare kanė menduar padyshim pėr pėrvoja tė tilla, kur kanė pėrpiluar Nenin 10(5). Ėshtė e pėrfytyrueshme qė ndonjėri ta kuptojė Nenin 10(5) sikur do tė thotė se e vetmja mėnyrė sipas sė cilės shteti shqiptar mund tė lidhej me ēdo bashkėsi fetare do tė ishte me anė tė marrėveshjes. Por kjo do tė ishte jashtėzakonisht e mbrapshtė dhe e pazakontė, duke parė numrin e madh tė grupeve tė vogla fetare qė ekzistojnė nė Shqipėri si nė ēdo shoqėri tjetėr tė lirė.
 
Pėrndryshe, ndonjė mund tė mbėshtesė idenė qė termi “bashkėsi fetare” kishte pėr qėllim tė zbatohej vetėm pėr bashkėsitė e mėdha, si myslimanėt, ortodoksėt, katolikėt romanė, bektashitė, dhe ndoshta hebrenjtė. Pėrshtypja ime ėshtė qė shqiptarėt nganjėherė flasin sikur kėto janė tė vetmet bashkėsi fetare nė Shqipėri, por historia dhe tė dhėnat shoqėrore ekzistuese pohojnė tė kundėrtėn. Do tė kish qenė tepėr e pazakontė pėr kuadrin kushtetues shqiptar qė ai tė vendoste nė Nenin 10(2) qė “shteti ėshtė asnjanės nė ēėshtjet e besimit dhe tė ndėrgjegjes dhe garanton lirinė e shprehjes sė tyre nė jetėn publike” dhe nė Nenin 10(3) qė “shteti njeh barazinė e bashkėsive fetare” dhe pastaj tė hidhte poshtė kėtė pėr tė parashtruar njė klauzolė shumė joasnjanėse dhe jotė barabartė nė Nenin 10(4) sipas sė cilės katėr nga pesė grupet kanė njė status tė parapėlqyer.
 
Duke lėnė mėnjanė veēorinė e krijimit tė njė pabarazie kushtetuese nė interpretimin e klauzolave qė pasojnė menjėherė pas njė pohimi tė paasnjanėsisė sė shtetit nė ēėshtjet e besimit, ndėrlikimet shumėfishohen nėse dikush pėrpiqet tė ndjekė rrugėn e interpretimit tė ngushtė tė termit “ bashkėsi fetare”. Sipas kėtij kėndvėshtrimi, ēfarėdo qė tė mendohet rreth ēėshtjes nėse kategoria mė e kufizuar apo bashkėsitė fetare vetvetiu kanė statusin ligjor tė organizmit, vetėm bashkėsitė fetare kanė tė drejtėn pėr marrėveshjet. Por nuk ka standarde tė qarta qė tė sqarojnė saktėsisht cilat grupe kanė tė drejtėn e marrėveshjes tani, dhe cilat grupe mund ta kenė kėtė tė drejtė nė tė ardhmen. Kjo do tė dukej sikur po krijohet diskriminim nė strukturėn e kushtetutės shqiptare, gjė qė do tė binte ndesh me klauzolat e barazisė sė Nenit 18 , dhe do tė ishte veēanėrisht problematik kur kihet parasysh se nė pėrputhje me Nenin 16(2) tė Kushtetutės shqiptare, “ Tė drejtat themelore, liritė dhe detyrimet e pėrmendura nė kėtė kushtetutė janė tė vlefshme gjithashtu pėr personat juridikė pėrsa kohė qė ato i pėrmbahen qėllimit tė pėrgjithshėm tė kėtyre personave dhe thelbit tė kėtyre tė drejtave, lirive dhe detyrimeve”.
 
Nėse njė legjislacion i tillė bėhet i nevojshėm, njė nga shpresat e mia ėshtė logjikisht nė njė tė ardhme tė afėrt, Shqipėria tė pranonte legjislacionin qė do tė bėjė statusin juridik tė organizmit tė vlefshėm pėr tė gjitha grupet fetare. Gjykoj se ēdo legjislacion i tillė do tė shmangte mosmarrėveshjet. Ai duhet pėrgatitur me kujdes tė madh, pas kėshillimit me tė gjitha grupet e interesuara, nė mėnyrė qė tė plotėsohen kėrkesat  ligjore dhe tė mundėsohet arritja e mirėkuptimit e  Kjo do tė ishte, tek e fundit, njė pėrfitim, duke siguruar ndėrkohė pėrmbushjen e standardeve ndėrkombėtare.
 
Njė pėrqasje shumė mė e thjeshtė ėshtė tė marrėsh thjesht Nenin 10(6) tė Kushtetutės ashtu siē shprehet, dhe tė pranosh qė tė gjitha bashkėsitė fetare, tė mėdha dhe tė vogla, janė organizma ligjore sipas Kushtetutės shqiptare. Pėr shkak tė statusit tė tyre fetar, tė tilla bashkėsi
 
gėzojnė tė drejtėn e njė vlerėsimi dhe mbrojtjeje tė veēantė sipas Kushtetutės. Bashkėsitė fetare janė tė lira sipas Kushtetutės tė rregullojnė ēėshtjet e tyre nė pėrputhje me normat e tyre tė veēanta apo me bindje tė tjera se si duhet tė organizohet sa mė mirė bashkėsia e tyre. Ato mund tė dėshirojnė tė shtojnė transparencėn e tyre, qė vjen nga ekzistenca e organizmave ligjore sipas ligjeve pėr organizatat jofitimprurėse, dhe duhet tė lejohen tė veprojnė kėshtu. Ato mund tė parapėlqejnė tė organizojnė nėnorganizma, si dioqezat dhe bashkėsitė kishėtare sipas rregullave tė veta tė brendshme, ose mund tė dėshirojnė tė ngrenė organizma ligjorė zyrtarė, qė upėrgjigjen strukturave tė tilla kishėtare pėr tė lehtėsuar administrimin e veprimtarisė tė tyre. Shteti duhet tė jetė bashkėpunues pėr lehtėsimin e problemeve tė tilla. Nė disa raste, organizmat fetare mund tė dėshironin ta bėnin kėtė pėr tė ngritur organizma ligjore tė veēanta, si institucionet bamirėse apo arsimore.
 
Bashkėsitė fetare nganjėherė kėrkojnė  qė atyre t’u jepet njė status qė vė nė dukje se ato janė diēka mė tepėr sė sa thjesht “njė organizatė shoqėrore”. Statusi kushtetues i veēantė i tyre tashmė e pasqyron kėtė tė vėrtetė. Por nėse kjo nuk ėshtė e mjaftueshme, mund tė miratohet legjislacion i veēantė qė zbaton tė drejtat e bashkėsive fetare ndaj statusit tė organizmit. Si njė ēėshtje e praktikės kjo mund dhe duhet t’u hapė rrugė shumė klauzolave tė ligjeve standarde mbi organizatat jofitimprurėse, nė pėrputhje me njė dallim mė tė madh tė grupeve fetare, kur kjo duket se kėrkohet nga parimet e lirisė fetare dhe tė nevojave tė veēanta tė grupeve fetare.
 
Disa nga gupet mė tė mėdha fetare kanė ēėshtje tė veēanta pėrsa i pėrket kthimit tė pronave tė kishės dhe probleme tė tjera, qė mbulohen nė mėnyrė tė pėrshtatshme nga marrėveshje tė veēanta tė miratuara nga organet drejtuese. Ēėshtje tė kėtij lloji pėrfshijnė probleme tė ndėrlikuara, qartėsisht tė dallueshme nga ēėshtjet qė lidhen me legjislacionin, qė synon tė sigurojė statusin e duhur ligjor tė organizmit pėr grupet fetare. Pavarėsisht nga  rruga qė do tė zgjedhė Shqipėria,  pėrsa i pėrket legjislacionit tė mėtejshėm mbi statusin ligjor tė organizmit pėr grupet fetare, nuk duhet tė lejohet qė ēėshtjet e ndėrlikuara tė kthimit tė pronės tė pengojnė rrugėn pėr tė pasur njė sistem tė thjeshtė, qė njeh dhe zbaton  tė drejtat e tė gjitha grupeve fetare pėr tė marrė statusin e organizmit ligjor, siē kėrkohet nga angazhimet ndėrkombėtare tė Shqipėrisė. Praktikisht, ka disa hapa qė Shqipėria mund tė ndėrmarrė menjėherė pėr tė siguruar vazhdimėsinė e traditės sė saj tė qėndrueshme tė tolerancės nė vendosjen e demokracisė pluraliste bashkėkohore.
 
VI. Pėrfundime
 
Mė lejoni tė pėrfundoj me njė histori rreth njė prifti hebre  qė ia ka treguar drejtuesit tė bashkėsisė sime fetare, (njė grup i krishterė) Shimon Peres, ish-kryeministėr i Izraelit. Zotit Peres ia ka treguar historinė, aq mirė sa s’ka ku tė vejė mė, njė mysliman. Ajo ėshtė si mė poshtė:
 
Njė hebre po bisedonte me dy nga miqtė e tij. Kleriku pyeti njėrin nga burrat: “Si e kupton kur ka kaluar nata dhe ka filluar dita?”. Nė ligjin hebre, mund tė thuhen gjėra tė ndryshme pėr kėtė pyetje.
 
Shoku i tij  pėrgjigjet: “Kur sheh nė largėsi dhe mund tė dallosh delen nga dhia, atėherė e merr vesh qė nata ka kaluar dhe dita ka filluar” Tė dytit iu bė e njėjta pyetje. Ai u pėrgjigj: “Kur sheh nė largėsi dhe mund  tė dallosh pemėn e ullirit, nga pema e fikut, ja se si e kupton.”
 
Pastaj ata pyetėn klerikun e si mundej tė tregonte kur mbaron nata dhe kur fillon dita. Ai u mendua pėr ca kohė dhe pastaj tha: “Kur vėshtron nė largėsi dhe  shikon fytyrėn e njė gruaje dhe mund tė thuash: ‘Ajo ėshtė motra ime’. Dhe kur vėshtron nė largėsi dhe shikon fytyrėn e njė burri dhe mund tė thuash: ‘Ai ėshtė vėllai im’, atėherė do ta kuptoni se drita ka ardhur.”
 
Shpresoj se si rrjedhojė e kėsaj konference, mund tė marrim pjesė nė ardhjen e njė mėngjesi tė ri, kur tė lėvizim pėrtej tolerancės sė thjeshtė, drej vijimit tė mirėkuptimit tė pastėr dhe tė nderimit tė ndėrsjelltė nė njohjen e njėri-tjetrit si vėllezėr e motra nė familjen e njerėzimit. Midis gjėrave tė tjera, kam shpresė se kjo do tė pėrfshijė njohjen e atyre qė nuk janė nga bashkėsitė mbizotėruese nė Shqipėri dhe dhėnien e nderimir tė duhur, si me ligj ashtu edhe nė tė  vėrtetė, ndėrsa Shqipėria vazhdon tė pėrparojė nė arritjet e saj tė demokracisė dhe tė  pluralizmit. Secili nga identitetet tona le tė arrijė tė pėrfshijė njė pėrmasė tė qytetarisė botėrore, tė hapur ndaj dialogut dhe kulturės sė tė drejtave tė njeriut qė ėshtė e aftė pėr mirėkuptim tė mirėfilltė, duke nderuar dhe sheshuar dallimet.
 
 
Shtojca
 
Detyrimet e OSBE pėr lirinė e mendimit, ndėrgjegjes, fesė ose besimit
 
HELSINKI 1975 (Deklarata mbi Parimet qė Rregullojnė Marrėdhėniet midis Shteteve Pjesėmarrėse, parimi VII, par. 1 dhe 3) Shtetet pjesėmarrėse do tė respektojnė (...) lirinė e mendimit, ndėrgjegjes, fesė ose besimit, pėr tė gjithė, pa dallim race, gjinie, gjuhe apo feje.
(...)
 Brenda kėtij kuadris pjesėmarrrėse do tė njohin dhe respektojnė lirinė e individit pėr tė pranuar dhe ushtruar, vetėm apo nė bashkėsi me tė tjerė, fenė apo besimin, duke vepruar nė pėrputhje me vullnetin e ndėrgjegjes sė vet.
 
MADRID 1983 (Ēėshtjet qė lidhen me sigurinė nė Europė, par. 12, 13 dhe 14)
 
Shtetet pjesėmarrėse ripohojnė se do tė njohin, respektojnė dhe pėr mė tepėr pranojnė tė ndėrmarrin veprimet e nevojshme pėr tė siguruar lirinė e individit pėr tė zgjedhur dhe ushtruar, vetėm apo nė bashkėsi me tė tjerė, fenė ose besimin duke vepruar nė pėrputhje me vullnetin e ndėrgjegjes sė vet. Nė kėtė perspektivė, ata do tė kėshillohen, kur ėshtė nevoja, me besimet, institucionet dhe organizatat fetare, qė veprojnė brenda kuadrit kushtetues tė vendeve tė tyre pėrkatėse. Ata do tė shqyrtojnė pozitivisht kėrkesat e bashkėsive fetare ose tė besimtarėve qė ushtrojnė fenė e tyre apo pėrgatiten ta ushtrojnė atė brenda kuadrit kushtetues tė shteteve tė tyre, qė t’u jepet statusi i parashikuar nė vendet pėrkatėse pėr besimet, institucionet dhe organizatat fetare.
 
VIENĖ 1989 (Ēėshtjet qė lidhen me Sigurinė nė Europė, par. 11, 16.1 deri 16.11 dhe 17)
 
(11) [Shtetet pjesėmarrėse] (…) pranojnė se do tė respektojnė tė drejtat e njeriut dhe liritė themelore, pėrfshirė lirinė e mendimit, ndėrgjegjes, fesė apo besimit, pėr tė gjithė, pa dallim race, gjinie, gjuhe apo feje.(…)
(…)
(16)  Nė mėnyrė qė tė sigurohet liria e mendimit e individit pėr tė zgjedhur dhe ushtruar fenė apo besimin, shtetet pjesėmarrėse do tė, inter alia,
 
40. DETYRIME TĖ VEĒANTA PĖR DIMENSIONIN NJERĖZOR PJESA, A
 
(16.1). marrin masat e nevojshme pėr tė parandaluar dhe zhdukur dallimin ndaj individėve apo bashkėsive mbi bazė feje apo besimi pėr njohjen, ushtrimin dhe gėzimin e tė drejtave dhe lirive themelore tė njeriut nė tė gjitha fushat e jetės qytetare, politike, ekonomike, shoqėrore dhe kulturore dhe pėr tė siguruar barazinė midis besimtarėve dhe jobesimtarėve;
(16.2) nxisin njė klimė tolerance dhe respekti tė ndėrsjelltė midis besimtarėve tė bashkėsive tė ndryshme si dhe midis besimtarėve dhe jobesimtarėve;
(16.3). japin sipas kėrkesės sė tyre bashkėsive apo besimtarėve, qė ushtrojnė apo pėrgatiten pėr tė ushtruar besimin e tyre  brenda kuadrit kushtetues tė shtetit tė tyre, njohjen e statusit tė parashikuar pėr ta nė vendet pėrkatėse;
(16.4). respektojnė tė drejtėn e kėtyre bashkėsive fetare pėr tė
. ngritur dhe mbajtur lirisht vende tė pėrshtatshme pėr adhurim apo mbledhje,
.organizohen vetė nė pėrputhje me strukturėn e tyre hierarkike dhe institucionale,
. zgjedhur, emėruar dhe zėvendėsuar punonjėsit e tyre nė pėrputhje me kėrkesat dhe standardet e tyre pėrkatėse si edhe me ēfarėdolloj marrėveshjeje tė pranuar lirisht midis tyre dhe shtetit,
. kujdesen dhe marrin mbi baza vullnetare ndihmesa financiare dhe ndihmesa tė tjera. kėshillohen me besimet, institucionet dhe organizatat fetare nė mėnyrė qė tė arrihet njė kuptim mė i mirė i kėrkesave tė lirisė fetare;
(16.6) .respektojnė tė drejtėn e ēdonjėrit pėr tė dhėnė dhe marrė edukim fetar nė gjuhėn qė ai zgjedh vetė, si individ apo sė bashku me tė tjerė;
(16.7). nė kėtė perspektivė, inter alia, lirinė e prindėrve pėr tė siguruar edukim moral dhe fetar tė fėmijėve tė tyre nė pėrputhje me bindjet e tyre;
(16.8). lejojnė kualifikimin e punonjėsve fetarė nė institucionet e pėrshtatshme
(16.9). respektojnė tė drejtėn e besimtarėve tė veēantė dhe bashkėsive tė besimtarėve pėr tė marrė, zotėruar dhe pėrdorur libra tė shenjtė, botime fetare nė gjuhėn e zgjedhur prej tyre dhe artikuj dhe materiale tė tjerė qė lidhen me ushtrim tė fesė apo besimit,
(16.10)- tė lejohen besimet fetare, institucionet dhe organizatat tė hartojnė, importojnė dhe tė shpėrndajnė botime dhe materiale  fetare.
(16.11)- tė konsiderohen me pėrparėsi interesat e komuniteteve fetare pėr tė marrė pjesė nė dialog publik, duke pėrfshirė kėtu mas-mediat.
(17) Shtetet pjesėmarrės njohin se ushtrimi i tė drejtave tė sipėrpėrmėndura nė lidhje me lirinė e fesė apo tė besimit mund t’u nėnshtrohet vetėm atyre kufizimeve qė parashikohen me ligj nė pėrputhje me detyrimet e tyre ndaj ligjit ndėrkombėtar dhe detyrimeve tė tyre  ndėrkombėtare. Ata do tė sigurojnė ushtrimin e plotė dhe tė efektshėm tė lirisė sė mendimit, tė ndėrgjegjes, tė fesė apo tė besimit nė ligjet dhe rregullat e tyre si dhe gjatė zbatimit tė kėtyre tė fundit.
 
41 PJESA A - Tė drejtat qytetare dhe politike.
 
KOPENHAGEN 1990 (Par. 9.4 dhe 18.1 deri nė 18.6)
 
Shtetet pjesėmarrės ripohojnė qė:
(9.4). cilido do tė:
(9.4). cilido do tė ketė tė drejtėn e lirisė sė mendimit, tė ndėrgjegjes dhe fesė. Kjo e drejtė pėrfshin lirinė e cilitdo pėr tė ndryshuar fenė apo besimin si dhe lirinė pėr ta shfaqur fenė apo besimin, qoftė i vetmuar apo nė komunitet me tė tjerėt, publikisht apo privatisht, nėpėrmjet kultit, mėsimdhėnies, praktikave dhe ritualit.Ushtrimi i kėtyre tė drejtave do t’u nėnshtrohet vetėm atyre kufizimeve qė parashikohen me ligj dhe qė pėrputhen me standardet ndėrkombėtare.
[Shtetet pjesėmarrės]
(18.1). vėrejnė se Komisioni i Kombeve tė Bashkuara pėr tė Drejtat e Njeriut ka njohur tė drejtėn e cilitdo pėr tė bėrė vėrejtje tė ndėrgjegjes(objeksion koshience) ndaj shėrbimit ushtarak;
(18.2). marrin nė konsideratė masat qė kanė marrė kohėt e fundit nga disa shtete pjesėmarrės pėr tė lejuar pėrjashtimin nga shėrbimi ushtarak i detyruar nė bazė tė vėrejtjeve tė ndėrgjegjes (objeksioneve tė koshiencės);
(18.3) marrin nė konsideratė veprimtaritė e shumė organizatave joqeveritare nė lidhje me vėrejtjet e ndėrgjegjes pėr shėrbimin ushtarak tė detyruar;
(18.4) bien dakord tė shqyrtojnė, kur kjo s’ėshtė bėrė mė parė, forma tė ndryshme shėrbimi alternativ, tė cilat janė tė pranueshme pėr arsyet e vėrejtjeve tė ndėrgjegjes, forma qė janė nė parim tė njė natyre joluftarake apo civile, nė interesin publik, tė njė natyre jondėshkuese;
(18.5) i bėjnė tė ditur publikut informacionet pėr kėtė ēėshtje;
(18.6) mbajnė parasysh, nė kuadrin e Konferencės mbi Dimensionin Njerėzor, ēėshtjet e rėndėsishme nė lidhje me pėrjashtimin nga shėrbimi ushtarak i detyruar, atje ku kėto ekzistojnė, pėr individė nė bazė tė vėrejtjeve tė ndėrgjegjes ndaj shėrbimit tė armatosur dhe shkėmbejnė informacion pėr kėto ēėshtje.
 
BUDAPEST 1994 (Kapitulli VIII, par. 27)
 
Duke rideklaruar pėrkushtimin e tyre pėr sigurimin e lirisė sė ndėrgjegjes dhe tė fesė dhe pėr nxitjen e njė klime tė tolerances reciproke dhe tė respektit ndėrmjet besimtarėve tė komuniteteve tė ndryshme si dhe ndėrmjet besimtarėve dhe jobesimtarėve, [shtetet pjesėmarrės] shprehėn shqetėsimin e tyre pėr shfrytėzimin e fesė pėr qėllime agresive.
 
STAMBOLL 1999 (Karta e Sigurisė Evropiane,par. 19)
 
19.(.) Ne i pėrkushtohemi kundėrvėnjes ndaj kėrcėnimeve tė tilla ndaj sigurisė, si dhunimet e (...) lirisė sė mendimit, ndėrgjegjes, fesė apo besimit (...)


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.