|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

ATI I SHENJT GJON PALI I DYTĖ NĖ MESAZHIN E TIJ TĖ 26-TĖ TĖ PASHKĖVE “URBI ET ORBI”:

 
 

ME KULTURĖ TĖ LARTĖ JETE E ME DASHURI TA MUNDIM LOGJIKĖN E VDEKJES E T’IA RIKTHEJMĖ NJERĖZIMIT MBARĖ PAQEN

 
 

 
12 prill 2004 / TN
 
- NJERĖZ VULLNETMIRĖ TĖ GJITHĖ SĖ BASHKU PĖR ARDHMĖRINĖ PAQĖSORE TĖ NJERĖZIMIT
 
Engjėll KOLIQI
 
Qytet i Vatikanit, 11 prill 2004
 
Si zakonisht, edhe sivjet, pėr tė 26-tėn herė me radhė nė papatin e tij, Ati i Shenjt Gjon Pali II, ceremonitė kremtuese tė mundimeve, vdekljes dhe ringjalljes sė Jezu Krishtit, i ka filluar tė Enjtėn e Madhe, duke ua larė kėmbėt dymbėdhjetė besimtarėve, si vetė Krishti dymbėdhjetė apostujve.
 
Tė Premten e Madhe, megjithė lodhjen e pleqėrisė dhe sėmundjen, Papa kishte vendosur tė udhėheq vetė ritin e Udhės sė Kryqit, qė tradicionalisht pėrkujton mundimet dhe vdekjen e Krishtit pėr shpėtimin e njerėzimit nga mėkati i rrjedhshėm prej Evės e Adamit, nė amfiteatrin antik tė Romės “Colosseo”. Nė pjesėn e fundit – tė katėrmbėdhjetėn, vetė Papa barti kryqin e Krishtit dhe u dha mijėra tė pranishėmve bekimin apostullik.
 
Shenjtėria e Tij Gjon Pali II udhėhoqi edhe Meshėn e Mesnatės dhe spalli ringjalljen e Krishtit, qė simbolizon fitoren e jetės mbi vdekjen dhe ngadhnjimin e mirėsisė kundėr mėkatit e kundėr tė keqes, nė Bazilikėn e Shėn Pjetrin nė Vatikan.
 
Edhe sot Meshėn solemne, para mbi njėqindmijė besimtarėsh tė ardhur nga tė katėr anėt e botės, nė Sheshin e Shėn Pjetrit nė Vatikan e udhėhoqi Ati i Shenjt. As lodhja e madhe, as sėmundja, as kėshillat e shėrbimeve sekrete pėr ndoj atentat tė mundshėm nuk ia ndėrruan mendjen Papės, i cili ishte mė i fortė se kurėdoherė nė vitet e fundit, nė britmat e Tij pėr paqe nė botė dhe pėr bashkim tė tė gjithė njerėzve vullnetmirė qė botės dhe ardhmėrisė sė njerėzimit t’ia dhurojnė njė rend tė ri paqėsor dhe me plot kulturė dashurie.
 
Megjithė paralajmėrimet pėr ndoj atentyat tė mundshėm, nė Sheshin e Shėn Pjetrtit kanė mbėrritur mbi 100 mijė besimtarė tė ardhur nga tė gjitha anėt e botės. Si kurrė mė parė organet e rendit kanė ndėrmarrė masa sigurie dhe secili qė la hyrė nė shesh ėshtė kontrolluar me mjetet mė tė sofistikuara. Ka qenė i ndaluar kėto ditė festive edhe fluturimi i aeroplanėve nė qiellin mbi qytetin e Romės.
 
Edhe me kėtė rast, nė Mesazhin e Pashkėve «URBI ET ORBI» Papa ka ngritur zėrin e arsyes kundėr dhunės qė ka kapluar shumė pjesė tė botės e shumė popuj. Posaēėrisht ka kբrkuar ndėrhyrjen e institucioneve kombėtare dhe ndėrkombėtare pėr restaurimin e paqes nė Afrikė e nė Lindjen e Mesme – nė Irak e nė Tokėn e Shenjtė (Izrael e Palestinė). Gjon Pali i Dytė ka ftuar njerėzimin tė gjej guxim dhe t’i kundėrvehet nė mėnyrė tė qėndrueshme terrorizmit. “Institucionet kombėtare dhe ndėrkombėtare – ka thėnė Papa – duhet tė gjejnė sa mė shpejt zgjidhje tė kėnaqshme paqėsore nė konfliktet ekzistuese – nė Afrikė, nė Irak dhe nė Tokėn e Shenjtė.
 
Por sidomos ata qė e ndjejnė veten e tyre bij tė abrahamit, le tė rizbulojnė vėllazėrinė qė i bashkon dhe dhe i shtyn nė njė bashkėpunim, pėr tė siguruar njė ardhmėri tė afėrt me rend paqėsor dhe me njė kulturė dashurie” Ai ka ftuar besimtarėt e krishterė dhe jo tė krishterė qė secili nė mėnyrėn e vet t’i luten Zotit dhe tė gjejnė mėnyra bashkėpunimi pėr rindėrtimin e rendit botėror nė paqe, nė liri dhe me njė kulturė tė lartė dashurie. Kėtė e kanė borxh tė gjithė njerėzit vullnetmirė, qė e kanė nė zemėr dashurinė dhe ardhmėrinė e njerėzimit – ka pėrfunduar Papa, duke shtuar se nuk guxojmė ta lėmė tė zhduket njerėzimi prapa urrejtjes.
 
Pasi ka shpjeguar simbolizimin e ringjalljes sė Krishtit me fitoren e jetės mbi vdekjen dhe ngadhnjimin e mirėsisė mbi mėkatin e tė keqen, Ati i Shenjt ka shqiptuar urimet e Pashkėve nė 62 gjuhė botėrore. Urimi i nėntė me radhė ka qenė urimi drejtuar kombit shqiptar, nė gjuhėn tonė amtare.


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.