|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Tė gjithė intelektualėt tanė duhet tė reagojnė si Kadareja

 
 

 
9 prill 2004 / TN
 
Ata qė janė zėmėdhenj dhe tė  ēmuar  nė vendet ku jetojnė, duhet tė reagojnė  vazhdimisht nėpėr mediat e huaja. Veē kėsaj, duhet tė pėrpiqen tė krijojnė, po ashtu, vazhdimisht, lidhje miqėsore me politikanė tė rėndėsishėm. Edhe miqėsia me ta ėshtė njė element me peshė pėr Kosovėn. Ata duhet ta bėjnė punėn e vet, e ne punėn tonė. Tė gjithė - pėr Kosovėn
 
Shkruan: Nazmi LUKAJ
 
1. Nė botė, ne shqiptarėt kemi shumė intelektualė me zė. Mendimi i tyre ėshtė shumė i respektuar nė vendet ku jetojnė. Dhe, janė shumė tė ēmuar. Por, sa herė qė ndodh diēka nė Kosovė, veē disa sishve, si Kadareja e ndonjė tjetėr, tė tjerėt, nė vend se tė reagonin, preferojnė heshtjen. Kėsisoji ata nuk janė duke e kryer misionin kombėtar qė i takon ēdo intelektuali. Pse heshtin, e dinė vetėm ata. E se sa e fuqishme dhe sa ndikuese ėshtė fjala e intelektualit me zė nė Perėndim, dėshmojnė reagimet e Ismajl Kadaresė. Janė tė rėndėsishme, sepse politika ndėrkombėtare mbėshtetet shumė edhe nė intelektualėt tanė me zė, si Kadareja. 
 
Reagimet e tij vlerėsohen dhe analizohen nga qarqet politike. Meqė pėrmbajnė nė vetvete argumente bindėse, ato ndikojnė qė tė mos mjegullohet truri i tė huajve pėr shqiptarėt dhe pėr Kosovėn. Mjafton tė vlerėsohet intervista e tij dhe shkrimet qė i bėn nė gazetat e Francės. Dhe, intervista e tij e fundit dhėnė gazetės “Le Monde” tė Parisit. Me tė e ka zhveshur plotėsisht politikėn e Beogradit karshi Kosovės dhe karshi ngjarjeve tė fundit. Me tė, si edhe mė parė, me argumente bindėse u ka dėshmuar francezėve se fajtori kryesor pėr zhvillimet negative nė Kosovė ėshtė Koshtunica. Edhe me kėtė intervistė e ka kryer misionin e tij si intelektual nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare.
 
2. Si Kadareja duhet tė veprojnė edhe intelektualėt e tjerė me emėr dhe me ndikim, sa herė qė ndodh diēka nė Kosovė, por edhe t’i shfaqin mendimet e tyre nė mediumet e vendeve ku jetojnė, me tė cilat do t’i ndihmonin shumė kombit tonė pėr t’u kuptuar mė mirė synimi i tij. Prandaj, tash e tutje nuk duhet ta preferojnė heshtjen. Po, edhe kur ndodh, edhe kur nuk ndodh ndonjė zhvillim nė Kosovė, duhet t’i shfaqin opinionet e tyre  nė mediumet e jashtme. Ata nuk kanė probleme pėr botim, se janė emra tė mėdhenj. Si tė tillė, tė huajve u intereson tė lexojnė se ēka mendojnė  pėr zhvillimet nė Kosovė.
 
Pėr Kosovėn. Pėr politikėn dhe relacionin e saj me botėn e me vendet e tjera fqinje. Ato zgjojnė kureshtjen e tė huajve, tė cilėt e mbėshtesin shumė opinionin e tyre nė argumente tė fuqishme. Ata kanė mjaft argumente tė tilla pėr tė qenė bindės pėr ta. Me to, ndikojnė shumė qė tė krijojnė tė huajt njė imazh tė mirė pėr ne. Po ashtu, ndikojnė edhe qė njė imazh tė tillė ta kenė edhe politikat e atyre vendeve ku jetojnė. Ky ėshtė misioni i tyre qė duhet ta kryejnė. Pavarėsisht qė nuk merren me politikė, e kanė obligim ta bėjnė si intelektualw me zė.
 
Nė radhė tė parė, si obligim ndaj kombit. Sė dyti, pėr shkak tė peshės sė madhe qė ka opinioni i tyre.  3.  Secili shqiptar e ka pėr obligim tė jetė ambasador i kombit tė vet kudo qė jeton. Me sjelljet e veta. Me reagimet e veta. Ne, nė Kosovė, duhet tė sillemi me kulturė ndaj ndėrkombėtarėve. Me ta, duhet tė jemi tė matur dhe tė dimė se ēka flasim. Tė jemi bindės nė komunikim. Me njė fjalė, t’u lėmė pėrshtypje se jemi shumė tė pėrgatitur dhe tė kulturuar. E ata qė janė jashtė, secili prej tyre duhet  tė pėrpiqet ta japė kontributin e vet.
 
Intelektualėt mė me pak peshė, tė pėrpiqen qė nė biseda me tė huajt tė dėshmojnė kulturė tė lartė, se kėshtu e identifikojnė kombin me veten. Ndėrsa ata qė janė zėmėdhenj dhe tė  ēmuar nė Perėndim, tė reagojnė  vazhdimisht nėpėr media. Veē kėsaj, duhet tė pėrpiqen tė krijojnė, po ashtu, vazhdimisht, lidhje miqėsore me politikanė tė rėndėsishėm tė vendeve ku jetojnė, sepse edhe miqėsia me ta ėshtė shumė e rėndėsishme pėr Kosovėn. Ata duhet ta bėjnė punėn e vet, e ne punėn tonė. Tė gjithė- pėr Kosovėn.
 
4. Nėse kanė heshtur deri mė tash, tash e tutje duhet tė reagojnė fuqishėm, siē reagon Ismajl Kadareja. Se shumė zėra, bėjnė shumė punė. Kjo vlen edhe pėr disa intelektualė e politikanė tė njohur tė Kosovės, qė i kanė futur veshėt nė lesh qė moti. Kėta nė asnjė shtyp nuk e japin kontributin e tyre, qė do tė ishte shumė i vlefshėm, pasi janė njohės tė mirė tė rrjedhave politike. Opinionet e tyre janė shumė tė rėndėsishme pėr politikėn tonė. Pėr kombin tonė. Mu pėr kėtė, duhet tė paraqiten, mė nė fund, me opinionet e tyre. Se koha ėshtė qė tė gjithė intelektualėt brenda e jashtė Kosovės tė vihen nė shėrbim tė kombit. Me tė gjitha forcat.  Me krejt potencialin intelektual.


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.