|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Koment

 
 

Europa tė mos nxitohet me azilimin

 
 

 

30 mars 2004 / TN

Ruud LUBBERS, Komisioneri i Lartė pėr Refugjatėt i Kombeve tė Bashkuara

Komisioneri i Lartė pėr Refugjatėt i Kombeve tė Bashkuara, Ruud Lubbers shprehu tė hėnėn shqetėsime ndaj dy pjesėve kyēe tė projektit tė legjislacionit tė Bashkimit Europian, duke paralajmėruar se disa dispozita nė projektet aktuale nuk do tė pėrmbushnin standardet ligjore ndėrkombėtare. Lubbers tha se kėto mund tė ēojnė nė gėrryerjen e sistemit botėror tė azilit, duke vėnė nė rrezik jetėn e refugjatėve tė ardhshėm.

Dy projekt direktivat – tė fundit prej pesė pjesėve tė rėndėsishme tė legjislacionit qė ka pėr qėllim harmonizimin e ligjit pėr azilin tė BE-sė – do tė diskutohen nga Ministrat e Drejtėsisė dhe Ēėshtjeve tė Brendshme tė BE-sė nė Bruksel tė martėn. Supozohet qė ato tė pėrfundohen nė kohė pėr zgjerimin e Bashkimit Europian nė 1 Maj.

“Numri i azilkėrkuesve qė hyjnė nė BE ka rėnė nė mėnyrė tė theksuar dhe vazhdon tė ndodhė kėshtu”, vuri nė dukje Lubbers.

“Ne mund ta pėrmirėsojmė menaxhimin e azilit duke u fokusuar nė njė ndarje mė tė mirė tė barrės mes BE-sė”, tha ai. “Edhe mė shumė e rėndėsishme, ne mund t’i mbajmė numrat tė vegjėl duke investuar pėrpjekje dhe burime mė tė mėdha nė rajonet nga vijnė refugjatėt. Tashmė jemi duke parė progres nė kėtė kuptim. Nuk ka nevojė tė fokusohemi vetėm nė pakėsimin e standardeve dhe pėrpjekjen pėr tė frenuar, dhe refuzuar mbrojtjen sa mė shumė njerėzve tė jetė e mundur”.

Lubbers i dėrgoi njė letėr javėn e kaluar Kryeministrit irlandez, Bertie Ahern, mbajtėsit aktual tė Presidencės sė BE-sė, tė ndjekura nga dy nota tė hollėsishme qė parashtronin shqetėsimet kryesore tė UNHCR-sė: njėra pėr draftin e Direktivės sė Cilėsimit, e cila parashtron pėrkufizimin se kush kualifikohet si refugjat dhe kush kualifikohet pėr mbrojtje plotėsuese (qė pėrdoret, mes tė tjerash, pėr viktimat e luftės); dhe tjetra pėr draftin e Direktivės sė Procedurės sė Azilit, e cila parashtron se si arrihet vendimi nė rastin e ēdo individi.

Pėr herė tė parė, Lubbers i ngriti shqetėsimet e UNHCR-sė pėr drejtimin ku po shkon Direktiva e Procedurave, nė njė deklaratė nėntorin e kaluar.

Nė shėnimin e saj, UNHCR-ja parashtron njė sėrė shqetėsimesh duke pėrfshirė zbatimin e tė ashtuquajturit koncepti i “vendit tė tretė tė sigurt” sipas tė cilit azilkėrkuesit mund tė kthehen mbrapsht nė njė vend tjetėr tė njohur si “tė sigurt”. Agjencia kritikoi njė “pėrjashtim fshirės” qė do t’u mohonte disa azilkėrkuesve akesin drejt njė procedure tė tėrė, duke mos marrė parasysh mundėsinė qė njė vend i konsideruar pėrgjithėsisht i sigurt, “mund tė mos jetė megjithatė i sigurt pėr individė tė veēantė”. Kjo do tė krijonte njė rrezik tė vėrtetė tė kthimit tė detyruar (refoulement) nė mėnyrė indirekte tė refugjatėve deri nė persekutimin e mundshėm nė vendin  e tyre “nė kundėrshtim me Konventėn e vitit 1951 dhe instrumentave ligjorė ndėrkombėtarė tė tė drejtave njerėzore”.

Nė lidhje me kėtė, UNHCR-ja tha se kriteri pėr pėrcaktimin e “sigurisė” sė njė vendi tė tretė ėshtė “minimal” dhe mund tė ēojė nė kthimin e azilkėrkuesve nė vendet qė nuk zbatojnė standardet bazė tė tė drejtave njerėzore dhe ku nuk ka garanci qė rastet e tyre do tė shqyrtohen nė mėnyrė tė drejtė dhe efiēente. Kjo “mund tė ēojė nė mohim efektiv tė sė drejtės pėr tė kėrkuar azil sipas tė drejtės ndėrkombėtare”, pėrmend UNHCR-ja.

UNHCR-ja tha se projektet e neneve nė lidhje me apelimet mund tė ēojnė nė dhunimin e sė drejtės ndėrkombėtare. Sikurse lexon  teksti, “shumica” e azilkėrkuesve tė refuzuar qė apelojnė, nuk do tė lejohen tė qėndrojnė brenda BE-sė derisa tė merret vendim pėr apelimet e tyre – pavarėsisht faktit se nė disa vende europiane 30-60 pėr qind e vendimeve fillestare negative rrėzohen nė vazhdim nė apel.

Teksti pėrmban njė listė pėrjashtimesh tė variueshme pėr parimin qė njerėzit duhet tė lejohen tė qėndrojnė ndėrsa shqyrtohen apelimet e tyre – pėrjashtime “qė nuk kanė lidhje me hollėsitė e kėrkesės sė njė personi, por bazohen nė faktorė teknikė ose tė pėrdorshėm sipas nevojės, ose sjelljes sė aplikuesit”, shkruhet nė shėnimin e UNHCR-sė. “ Pėr shembull, personat mund tė lėvizen ndėrsa apelimi vazhdon, thjesht, sepse janė ndaluar apo, sepse nuk aplikuan mė herėt. Kėto rregulla mund tė paragjykojnė keqasi refugjatėt qė janė tė traumatizuar, konfuzė ose thjesht jo tė informuar pėr procesin e azilit”.

“Efekti kumulativ i kėtyre masave tė propozuara ėshtė qė BE-ja do tė rrisė dukshėm shanset qė refugjatėt e vertetė tė detyrohen tė kthehen nė vendet e tyre”, tha Lubbers tė hėnėn. “Do tė jetė e vėshtirė tė biesh nė gjurmė tė tyre, sepse kthimi i detyruar mund tė kryhet pėrmes njė zinxhiri vendesh, por kjo nuk do tė thotė se nuk do tė ndodhė. Qoftė edhe njė person i vetėm i kthyer drejt rrezikut tė torturės, ėshtė shumė”.

UNHCR-ja pėrmendi gjithashtu njė sėrė shqetėsimesh madhore mbi projektin aktual tė Direktivės sė Cilėsimit, pėrfshirė propozimet pėr tė kufizuar nė njė shkallė seriozisht tė dėmshme qėllimin e asaj ē’ka pėrbėn “dėm serioz” (dhe si rrjedhojė ata qė kualifikohen si pėrfitues tė mbrojtjes ndėrkombėtare). Kjo mund tė ēojė nė refuzimin e tė gjitha formave tė mbrojtjes ndėrkombėtare pėr njerėzit qė largohen nga njė zonė lufte.

Lubbers tha se disa shtete tė BE-sė dukeshin tė qėllimshme pėr tė detyruar qė praktiktat e tyre mė kufizuese dhe tė diskutueshme tė pėrfshihen edhe nė praktikat e 25 anėtarėve tė ardhshėm tė BE-sė. “Madje nė disa raste, kėto praktika nuk kanė qenė aprovuar edhe nė legjislacionin e tyre vendas ose po kalojnė sfida ligjore, megjithatė kėto shtete po i shtyjnė kėto praktika drejt nivelit tė BE-sė.”

Lubbers tha gjithashtu se nėse BE-ja aprovonte Direktivat nė formėn aktuale, kjo do tė krijonte njė preēedent negativ pėr pjesėn tjetėr tė botės, ku do tė shiheshin si njė pėrpjekje pėr tė kthyer mbrapsht barrėn nė vendet nė zhvillim, tė cilat strehojnė tashmė shumicėn e refugjatėve tė botės. Kjo mund tė kishte njė efekt tė njėpasnjėshėm qė mund tė dobėsojė mbrojtjen e refugjatėve nė mbarė botėn”, tha ai. “Vendet e tjera do tė vėshtrojnė BE-nė dhe do tė thonė ‘Nėse ata mund ta bėjnė kėtė, edhe ne mund ta bėjmė”.

“Ne duhet tė kujtojmė qėllimet fillestare tė procesit tė harmonizimit, tė cilat ishin krijimi i njė sistemi azili tė pėrbashkėt europian, bazuar – dhe kėtu do tė citoj Konkluzionet e Tamperės – ‘nė respektin absolut tė tė drejtėn pėr tė kėrkuar azil’ dhe ‘aplikim tė plotė dhe pėrfshirės’ tė Konventės sė Kombeve tė Bashkuara sė 1951-it pėr Refugjatėt. Ne duhet ta ringjallim kėtė frymė.

“Europa duhet tė jetė krenare pėr traditėn e saj tė dhėnies sė azilit, tė shpėtimit tė jetėve”, tha Lubbers. “Numri i azilkėrkuesve po zvogėlohet. Ne po punojmė pėr tė gjetur zgjidhje dhe pėr tė pėrmisuar kushtet nė rajonet e origjinės, dhe po shohim sukseset e kesaj politike njerėzore dhe efektin e saj nė shifrat. Do tė ishte njė keqardhje e vėrtetė nėse nė kėtė pikė Europa do tė dėmtonte traditėn e madhe tė mbrojtjes sė refugjatėve tė vėrtetė”.


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.