|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

 

   
 

Koment

 
 

Dy gabime tė rėnda tė Veton Surroit

 
 

 
29 mars 2004 / TN
 
Qarqet diplomatike ndėrkombėtare nuk duhet tė mbėshtetet nė deklaratat e individėve pėr ngjarjet qė ndodhin nė Kosovė. Ato duhet  tė mbėshteten vetėm nė fjalėt e institucioneve tė Kosovės. Fjalėt e individėve jashtinstitucionalė pėr to duhet tė konsiderohen tė parėndėsishme, pėr tė mos u krijuar dy politika pėr Kosovėn: edhe e individėve, edhe politika e institucioneve.
 
Nazmi LUKAJ
 
Botuesi i  “Kohės ditore”, Veton Surroi, bėri shumė gafe nė politikė, sidomos pas luftės, me tė cilat veten po e nxjerr edhe diletant, mbase edhe tė dyshimtė kombėtarisht. Nga gafet mė tė mėdha tė tij ėshtė ai qė e pati bėrė menjėherė pas luftės, kur i akuzoi shqiptarėt pėr fashizėm dhe  ai i paradisaditshmi, kur tha se kjo qė ngjau nė Kosovė ishte pėrpjekje pėr spastrim etnik! Njėjtė si ky mund tė deklarojnė vetėm serbėt dhe armiqtė e shqiptarėve.
 
S’e kap mendja e shėndoshė qė njė njeri, i cili pretendon se ėshtė nga njohėsit mė tė mirė tė politikės dhe nga komentatorėt mė tė mirė- tė bėjė deklarata tė tilla!!!  Nuk ėshtė e mundshme qė Surroi tė mos jetė i vetėdijshėm se ēka thotė e ē’shkruan, ngase i pėrgatitur ėshtė. 
 
Por, te ky njeri diēka ėshtė e pakuptueshme: ose ėshtė shpirt i shitur, ose kėshtu mendon se i ndihmon Kosovės. A ėshtė shpirtshitur a jo, me kėtė nuk dua tė merrem. Kėtė vetėm ai mund ta dijė. Veē, nėse po mendon se me kėso deklaratash i ndihmon ēėshtjes kombėtare, kjo assesi nuk mund tė qėndrojė. Deklarata e tij pėr fashizėm tė shqiptarėve ishte menjėherė pas luftės. Ēdo gjė qė ndodh sapo tė kryhet lufta, nuk ėshtė pėr t’u akuzuar, sepse lufta grumbullon mllefin e popullit tė robėruar.
 
Popullin qė pėr vite tė tėra ėshtė masakruar nga njė pakicė kombėtare, e mbėshtetur nga regjimi i vet, nuk mund ta akuzosh pėr fashizėm, sepse i duhet disa vjet pėr ta ndryshuar vetėdijen pėr torturat, krimet dhe barbarizmat qė ia ka shkaktuar ajo dhe regjimi i saj.
 
Shqiptarėt, madje, dėshmuan se jo vetėm qė nuk janė hakmarrės, po janė edhe humanė. Ēka do tė kishin bėrė serbėt, a thua? Do t’i kishin vrarė e masakruar sa mė shumė shqiptarėt.  Prandaj, s’di ku e nxori Surroi kėtė konstatim?!!!  Deklarata e tij pati stepur popullin. Me tė, i dėmtoi pėrpjekjet e para tė politikės shqiptare dhe i dha krah politikės serbe, e cila edhe sot ėshtė njė politikė hiq mė larg fashizmit tė Milosheviqit,por  tė cilėn askush nė Serbi nuk po e quan politikė fashiste. As popullin serb se ka logjikė fashiste. E Surroi del kundėr vetvetes!!!
 
Edhe mė i rėndė se gabimi i parė ishte deklarata e tij se protestat ishin pėrpjekje pėr pastrim etnik!!! Kjo deklaratė ėshtė shumė- shumė e rėndė. Shumė qarqe politike me ndikim kanė njėfarė pėrshtypjeje pėr Surroin si njohės i rrjedhave politike. Ato, nė njėfarė mase, besojnė  nė deklaratat e tij. Ato qė nuk ia duan tė mirėn  Kosovės,  do t’i shfrytėzojnė deri nė maksimum kundėr saj. Dimensioni i dytė i anės negative tė deklaratave tė tij  ėshtė se do t’i shfrytėzojė edhe Serbia. Veton Surroi, kėshtu, na stepi edhe njė herė. Ēdokush i bėri pyetje vetes:
 
ēka deshi me kėtė deklaratė? Ku e pa spastrimin etnik, kur nė pėrleshjen ndėrmjet serbėve provokues dhe shqiptarėve ishin nė mes KFOR-i dhe policia e UNMIK-ut? Ku mund tė bėhet pastrimi etnik, kur njė pakicė, si serbėt, mbrohen nga strukturat ndėrkombėtare? Cilėt shqiptarė janė aq tė ēmendur  qė tė pėrpiqen pėr ta bėrė pastrimin etnik nė praninė e KFOR-it dhe tė policisė sė UNMIK-ut?
 
Askush. Kėtė nuk ėshtė kaq naiv tė mos e dijė  Surroi, i cili sa e sa herė u mundua ta ironizojė rėndė edhe presidentin Rugova pėr veprime gjoja tė pamatura politike. Pas kėsaj deklarate, ironizimi qė ia ka bėrė dhe ia bėn presidentit, tash ta pėrforcon  dyshimin se Surroi ėshtė me qėllim jo vetėm kundėr Tij, por kundėr tė gjithė atyre qė janė kėmbėngulės pėr pavarėsinė e Kosovės.
 
Ēdokush nga intelektualėt mund ta ndihmojė dhe mund ta dėmtojė Kosovėn me deklaratat e veta. Por, secili e ka pėr detyrė ta masė shumė fjalėn para se ta thotė, nėse ka qėllim tė mirė kombėtar. Ēdokujt mund t’i falet njė gabim, por jo vazhdimisht. As Surroit, i cili  gjithnjė e mė tepėr po e mjegullon vetveten, duke u zvetėnuar nė popull, derisa ky njė ditė do ta leēisė pėr veprimet e tij, qė ia kanė dėmtuar interesat kombėtare. Edhe Surroi, edhe ēdo intelektual, duhet ta dinė se mė e rėndė ėshtė ta akuzosh veten, se kur tė akuzon dikush tjetėr. Kur ta akuzosh veten, i ke dhėnė vulė tė fortė akuzės. Vulė qė shlyhet vėshtirė. 
 
Edhe njė gjė: qarqet diplomatike ndėrkombėtare nuk duhet tė mbėshtetet nė deklaratat e individėve pėr ngjarjet qė ndodhin nė Kosovė. Ato duhet  tė mbėshteten vetėm nė fjalėn e institucioneve tė Kosovės. Fjalėt e individėve jashtinstitucionalė pėr to duhet tė konsiderohen tė parėndėsishme, pėr tė mos u krijuar dy politika pėr Kosovėn- edhe e individėve, edhe politika e institucioneve.
 

                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.