|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E hėne, 29 mars 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Grosman tha se dhuna ėshtė njė kthim prapa nė procesin pėr implementimin e standardeve

  • Presidenti Rugova: SHBA-tė kėrkojnė qė ta tejkalojmė kėtė situatė dhe tė vazhdojmė progresin

  • Grosman: "Dhuna nė Kosovė nuk duhet tė ndodhė kurrė mė"

  • Italiani Xhentilini, i dėrguar special i Solanės nė Kosovė

  • Qeveria e Holandės ka ndarė 2,5 milionė dollarė pėr planifikimin hapėsinor tė Kosovės

  • Novicki thotė se "dhuna e marsit ka qenė pėrpjekje e spastrimit etnik tė serbėve anembanė Kosovės"

  • Nė Gjilan arrestohen pesė persona

  • Ėshtė gjetur trupi i pajetė i njė fėmije afėr Lipjanit

  • Nėnsekretari amerikan i Shtetit pėr Ēėshtje Politike Mark Grosman po viziton Prishtinėn

  • Nė Prishtinė ka mbėrritur edhe komandanti i NATO-s pėr Evropėn Jugore, gjenerali Gregori Xhonson

  • Podujevė: Tre zyrtarė tė LDK-sė kėrcėnohen me vdekje

  • Ushtarėt e KFOR-it francezė kanė liruar urėn pėr kalim pėr banorėt e tre rrokaqiejve nė Mitrovicė

  • Nė Prishtinė pėrfundoi punimet konferenca triditore pėr transformimin e arsimit nė Kosovė

  • Zėdhėnėsi i UNMIK-ut thotė qytetarėt e Kosovės nuk do tė lejojnė qė keqbėrėsit tė ndryshojnė shoqėrinė

  • Policia vazhdon aksionin e arrestimeve tė tė dyshimtėve nė protestat e dhunshme tė javės sė kaluar

  • Pas rebelimit tė tė burgosurve gjendja nė burgun e Dubravės raportohet e qetė

  • Statitistikat e Bankės Botėrore tregojnė se nė Kosovė 50 pėr qind e popullatės jetojnė nė varfėri

  • Karate: U mbajt Kampionati i Kosovės nė nėntė kategori

  • Tre anėtarėt e Grupit tė Kontaktit vizitojnė sot Beogradin pėr tė biseduar pėr Kosovėn

  • Nė njė shpėrthim nė Uzbekistan janė vrarė 2 persona dhe 20 tė tjerė janė plagosur

  • Njė gjykatė e Lituanisė ka dėnuar yllin e rokut francez me 8 vjet burg pėr vrasjen mikes sė tij

  • Qeveria Kongos ka arrestuar tė pakten 15 persona pas grushtetit tė dėshtuar

  • Njė ministre irakiane i shpėton atentatit, vriten njė civil britanik dhe njė civil kanadian

  • Kryeministri izraelit mund tė akuzohet pėr korrupsion

  • Komisioni qė heton sulmet e 11 shtatorit vazhdon punėn nė njė atomosferė polemikash

  • Pakistan: Esktremistėt myslimanė lirojnė pengjet

  • Humbje e partisė sė Shirakut

  • Plani i ri i Ananit pėr Qipron

  • Nė qytetin Mosul janė vrarė 4 kryengritės irakianė

  • Nė Napoli mafia ka vrarė me armė zjarri njė vajzė 14-vjeēare

  • Stuhia e fuqishme nė Brazil ka shkaktuar vdekjen e dy personave

  • Vdiq aktori britanik, Piter Ustinov

  • Njė shef i inteligjencės sė rrjetit tė Al Kaidės ėshtė vrarė gjatė ofensivės kundėr militantėve

  • Trupat amerikane nė Afganistan kanė vrarė njė sulmues vetėvrasės me autobombė

 
  
Grosman tha se dhuna ėshtė njė kthim prapa nė procesin pėr implementimin e standardeve
 
Prishtinė, 29 mars 2004 - Nėnsekretari amerikan i Shtetit, Mark Grosman, pati sot edhe njė takim tė pėrbashkėt me krerėt UNMIK-ut dhe me udhėheqėsit e institucioneve e me liderėt politikė tė Kosovės. Pas takimit, Grosman nė njė konferencė me gazetarė shprehu mbėshtetjen e Qeverisė amerikane pėr implementimin e planit standardet pėr Kosovėn, i cili do tė publikohet kėtė javė.

Ai tha se dhuna e ditėve tė fundit ėshtė njė kthim prapa nė procesin pėr implementimin e standardeve dhe shtoi se realizimi i planit pėr standardet tani ėshtė shumė mė i vėshtirė se sa para dy javėsh. Viti 2005 mbetet vit i rivlerėsimit tė plotėsimit tė standardeve, por tha se tani ėshtė shumė mė vėshtirė se para dy javėsh tė thuhet nėse rivelėsrimi do tė jetė pozitiv.

"Dhuna e fundit na ka kthyer prapa pėr vizionet, tė cilat i kemi dhe pėr shpresėn qė duhet ta arrijmė nė vitin 2005", tha Grosman, duke pyetur: "Ēka mė tutje? A jemi ngujuar nė kėtė pikė? Ku ėshtė bota?" Pėr shkak tė njrėzve kėtu, tha Grosman, duhet vazhduar mė tutje dhe duhet zbatuar vizionet e Kombeve tė Bashkuara, duke shtuar se gjithēka ėshtė nė duart e njerėzve tė Kosovės.

"Erdha nė Kosovė ngase njerėzit kėtu duhe tė ecin pėrpara dhe SHBA-tė janė tė gatshme pėr tė ndihmuar me pjesėmarrjen e NATO-s, tė BE-sė tė OKB-sė, e cila ėshtė e gatshme tė ndihmojė dhe duhet tė gjejmė mėnyrat sesi mund ta bėjmė kėtė", tha ai.

"Duhet tė fokusohemi nė fushat e prioritetet, nė qeverisjen vendore, nė mėnyrė qė komunitetet tė kenė mė shumė siguri, tė ketė mė shumė vende tė punės pėrmes privatizimit dhe tė fukosohemn nė ekonomi", nėnvizopi nėnsekretari amerikan.

Ai tha se pesė vjet mė parė NATO veproi pėr t'u sjellė paqe njerėzve nė Kosovė, pėr tė ndėrtuar njė shoqėri demokratike dhe paqėsore dhe sot njerėzit dhe liderėt duhet tė veprojnė nė mėnyrė vendimmarrėse dhe efektive pėr tė krijuar njė shoqėri e cila i plotėson kėto standarde. Njerėzit kėtu janė tė gatshėm pėr ta bėrė kėtė dhe SHBA-tė angazhohen pėr kėtė, tha Grosman.
 
 Zoti Grosman dėnoi fuqishėm aktet e dhunshme qė ndodhėn gjatė trazirave tė 17 e 18 marsit. Njėherit ai u shprehu ngushėllime familjarėve tė tė gjithė atyre qė e humbėn jetėn dhe tė atyre qė u lėnduan nė kėto trazira, duke theksuar se kjo dhunė nuk guxon tė pėrsėritet kurrė mė nė Kosovė.

Grosman bėri tė qartė se ata qė janė pėrgjegjės pėr vdekjet, lėndimet dhe shkatėrrimet duhet tė nxirren para organeve tė drejtėsisė, ndėrkohė qė mbėshteti pėrpjekjet e KFOR-it dhe tė UNMIK-ut pėr vendosjen e qetėsisė dhe pėr normalizimin e gjendjes nė Kosovė.

Gjithashtu nėnsekretari amerikan tha se Qeveria amerikane mbėshtet qėndrimin e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr ndėrtimin e njė shoqėrie multietnike, tė qetė, tė sigurtė e tolerante pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės, pavarėsisht prej pėrkatėsisė etnike.

Grosman theksoi se SHBA-tė qėndrojnė pas pėrcaktimit se ēėshtja e statusit final tė Kosovės tė hapet pas pėrmbushjes sė standardeve, nė afatin qė ishtė parashikuar apo edhe mė heret, nėse kėto standarde plotėsohen.
 
 
Presidenti Rugova: SHBA-tė kėrkojnė qė ta tejkalojmė kėtė situatė dhe tė vazhdojmė progresin
 
   
Prishtinė, 29 mars 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot paradite nėnsekretarin amerikan tė Shtetit Mark Grosman, me tė cilin bisedoi pėr situatėn aktuale nė Kosovė, pas trazirave tė ditėve tė kaluara.

Pas takimit Presidenit Rugova tha se me nėnsekretarin Grosman kishte biseduar pėr gjendjen dhe ngjarjet tragjike qė ndodhėn ditė mė parė nė Kosovė. "SHBA-tė janė mjaft tė brengosura pėr kėto ngjarje dhe kėrkojnė qė ta tejkalojmė kėtė situatė dhe tė vazhdojmė progresin", theksoi Presidenti Rugova, duke shtuar se do tė ketė njė angazhim tė vazhdueshėm tė SHBA pėr Kosovėn.
 
Gjithashtu nė kėtė takim, tha zoti Rugova, ėshtė biseduar edhe pėr sanimin gjendjes nga dėmet qė janė bėrė gjatė trazirave dhe pėr fondin qė ka krijuar qeveria e Kosovės pėr rindėrtimin e monumenteve kulturore-historike, si dhe tė objekteve tė tjera publike e tė shtėpive. "Ne sė bashku me UNMIK-un, bashkėsinė ndėrkombėtare, do tė vazhdojmė progresin tonė dhe do tė kemi pėrkrahjen e SHBA-ve", tha ai.

Presidenti Rugova dhe rithekosi se njohja se mė e shpejtė e pavarėsisė sė Kosovės do ta qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės, pra njė Kosovė demokratike, paqėsore, e integruar nė NATO, nė BE dhe nė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė, dhe nė fund e falenderoi nėnsekretarin Grosman pėr vizitėn dhe pėr pėrkrahjen e SHBA-ve.

Nėnsekretari Grosman me kėtė rast nuk u prononcua pėr media.
 
 
Grosman: "Dhuna nė Kosovė nuk duhet tė ndodhė kurrė mė"
 
   
Prishtinė, 29 mars 2004 - Nėnsekeretari amerikan i Shtetit Mark Grosman ėshtė takuar sot edhe shefin e UNMIK-ut Haro Holkeri dhe kryeministrin e Kosovės Bajram Rexhepi.

"Unė kam ardhur pėr t'ia shtuar zėrin tim atyre qė gjatė ditėve tė kaluara kanė vlerėsuar se dhuna nė Kosovė nuk duhet tė ndodhė kurrė mė", tha Grosman pas takimir me Holketrin, duke shtuar se dhuna ėshtė e papranueshme. "Fola gjithashtu pėr hapat qė duhet ndėrmarrė nė tė ardhmen", tha Grosman pas takimit shefin e UNMIK-ut Hari Holkeri.
 
Grosman nė mesditė do tė mbajė njė konferencė me gazetarė dhe do tė vizitojė Fushė Kosovėn, e pastaj udhėton pėr nė Beograd.
 
 
Italiani Xhentilini, i dėrguar special i Solanės nė Kosovė
 
Bruksel, 29 mars 2004 - Shefi i diplomacisė sė Bashkimit Evropian Havier Solana ka emėruar sot tė dėrguarin e tij special pėr Kosovėn italianin Fernando Xhentilini (Gentilini). Kėtė vendim Solana e ka marrė pas pėrkeqėsimit tė situatės nė Kosovė dhe nė shenjė pėrkushtimit tė BE-sė pėr pėrmirėsimin e gjendjes nė Kosovė.
 
Xhentilini nė Kosovė do tė ketė rolin e pėrfaqėsuesit special tė Havier Solanės, i cili deri mė tani ka punuar nė Zyrėn e Solanės pėr krijimin e politikės sė jashtme tė BE-sė.

Menjeherė pas luftės nė Kosovė, Xhentilini ka qenė njė nga kėshilltarėt e kryeadministratorit Bernan Kushner. Xhentilini do tė arrijė nė Prishtinė brenda disa ditėsh.
 
 
Qeveria e Holandės ka ndarė 2,5 milionė dollarė pėr planifikimin hapėsinor tė Kosovės
 
Prishtinė, 29 mars 2004 - Qeveria e Holandės ka ndarė 2,5 milionė dollarė pėr fazėn e re tė programit dyvjeēar tė planifikimit hapėsinor tė Kosovės. Kėshtu u bė e ditur sot nė njė konferencė me gazetarė nė Prishtinė nė mes tė ministrit tė Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor Ethem Ēeku dhe UN-HABITAT.

Ky program do tė ofrojė projekte nė planifikimin hapėsinor tė komunave dhe ndihma pėr Ministrinė e Planifikimit Hapėsinor dhe pėr subjektet e tjera.
 
 
Novicki thotė se "dhuna e marsit ka qenė pėrpjekje e spastrimit etnik tė serbėve anembanė Kosovės"
 
Beograd, 20 mars 2004 - "Jam i bindur se dhuna e marsit ka qenė pėrpjekje e spastrimit etnik tė serbėve anembanė Kosovės", tha Obudspersoni i Kosovės Marek Antoni Novicki. Sipas tij, tani mė e rėndėsishme ėshtė qė dhuna ėshtė ndalur, por zhvillimi i situatės do tė varet nėse do ketė ndryshime nė qėndrimin e shqiptarėve dhe nė politikėn e bashkėsisė ndėrkombėtare, tha Novicki pėr gazetėn "Politika" tė Beogradit.
 
 
Nė Gjilan arrestohen pesė persona
 
Gjilan, 29 mars 2004 - Policia e UNMIK-ut ka bėrė tė ditur se sot nė mėngjes ka arrestuar 5 persona nė rajonin e Gjilanit nė kuadėr tė njė operacioni tė pėrbashkėt me forcat e KFOR-it kundėr krimit tė organizuar.

Gjatė operacionit, qė ka filluar nė orėn 4 tė mėngjesit tė sotėm, policia ka konfiskuar edhe substanca narkotike, armatim tė paligjshėm dhe valuta tė huaja.

Nė komunikatėn e policisė thuhet se operacioni i sotėm bazohet nė hetimet e filluara para 18 muajsh.
 
 
Ėshtė gjetur trupi i pajetė i njė fėmije afėr Lipjanit
 
Lipjan, 29 mars 2004 - Tė dielėn pasdite ėshtė gjetur trupi i pajetė i njė fėmije nė bregun e lumit nė njė fshat afėr Lipjanit. Policia ka thėnė se bėhet fjalė pėr njė fėmijė shqiptar, i cili ishte zhdukur mė 27 mars, por nuk dyshohet pėr vdekje tė dhunshme.
 
 
Nėnsekretari amerikan i Shtetit pėr Ēėshtje Politike Mark Grosman po viziton Prishtinėn
 
Prishtinė, 29 mars 2004 - Nėnsekretari amerikan i Shtetit pėr Ēėshtje Politike Mark Grosman ka arritur mbrėmė nė Prishtinė. Sot nė orėn 9.30 nėnsekretarin e Shtetit Grosman do ta presė Preisenti i Kosovės Ibrahim Rugova.
 
Ndėrkaq gatė ditės Grosman do tė takohet me pėrfaqėsuesit e tjerė tė institucioneve tė Kosovės dhe ato ndėrkombėtare.

Nėnsekretari Grosman herėn e fundit ka qėndruar nė Kosovė mė 5 nėntor tė vitit tė shkuar, kur edhe ka lansuar afatizimin e standardeve para statusit, duke pėrcaktuar mesin e fitit 2005 si kohėn kur duhet pėrmbushur standardet nė mėnyrė qė tė fillojė pėrcaktimi i statusit pėrfundimtar tė Kosovės.
 
 
Nė Prishtinė ka mbėrritur edhe komandanti i NATO-s pėr Evropėn Jugore, gjenerali Gregori Xhonson
 
Prishtinė, 29 mars 2004 - Nė Prishtinė ka mbėrritur mbrėmė edhe komandanti i NATO-s pėr Evropėn Jugore, gjenerali Gregori Xhonson. Ai me kėtė rast ka thėnė se qėllimi i vizitės sė tij ėshtė tė punojė me intensitet nė sanimin e gjendjes dhe mendon se nė kėtė ka njė mundėsi tė mirė qė tė gjithė tė punojė sė bashku.
 
 
Podujevė: Tre zyrtarė tė LDK-sė kėrcėnohen me vdekje
 
Podujevė, 29 mars 2004 - Njoftohet se dje nė oborrin e shtėpisė sė anėtarit tė Kryesisė sė LDK-sė nė Podujevė dhe drejtor i Drejtorisė pėr Marrėdhėnie me Publikun dhe Demokratizim Ahmet Ahmetit, janė gjetur tri letra kėrcėnuese.

Kėto letra kėrcėnuese janė tė shkruara me dorė dhe u janė adresuar sekretarit tė Degės sė LDK-sė dhe zv/kryetar i komunės sė Podujevės Agim Kikaj, drejtorit tė DMPD-sė Ahmet Ahmeti dhe kordinatorit pėr shėndetėsi Liman Zeqirit, tė dy anėtarė tė Kryesisė sė LDK-sė nė Podujevė.

Letrat kėrcėnuese kėrkojnė nga tre anėtarėt e kryesisė qė tė largohen sa mė shpejt nga tė gjitha funksionet politike dhe nga LDK-ja dhe atė publikisht, ngase kėrcėnuesit do tė ndėrmarrin masa deri nė vrasje.

Nė kėto letra akuzohet treshja e LDK-sė nė Podujevė qė gjoja po dėmton veprimtarinė pėr bashkimin kombėtar, po dėmtojnė politikėn e ēėshtjes kombėtare, thuhet nė kėto letra, tė nėnshkruara nga AKSH-SHIK.

Kryetari i Degės sė LDK-sė dhe kryetar i komunės sė Podujevės Agim Veliu si dhe zv/kryetari Agim Kikaj nė korrik tė vitit tė kaluar kanė marrė kėrcėnime anonime nė telefonat celularė po nga kėrcėnuesi i njėjtė - AKSH.
 
 
Ushtarėt e KFOR-it francezė kanė liruar urėn pėr kalim pėr banorėt e tre rrokaqiejve nė Mitrovicė
 
Mitrovicė, 29 mars 2004 - Ushtarėt e KFOR-it francezė kanė liruar urėn pėr kalim pėr banorėt e tre rrokaqiejve nė Mitrovicė. Sipas zyrtarėve tė policisė ura do tė jetė e lirė pėr kalim qė nga ora shtatė tė mėngjesit deri nė orėn 19.00.

Banorėt shqptarė tė tre rrokaqiejve nuk kanė mundur tė kalojnė nė kėtė urė qė pas trazirave tė 17 marsi nė Mitrovicė. Mirėpo lėvizja e qytetarėve bėhet me pėrcjelljen e ushtarėve tė KFOR-it.
 
 
Nė Prishtinė pėrfundoi punimet konferenca triditore pėr transformimin e arsimit nė Kosovė
 
Prishtinė, 29 mars 2004 - Pas hartimit tė planit strategjik tė zhvillimit tė arsimit nga Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė dje pasdite nė Prishtinė pėrfundoi punimet konferenca triditore pėr transformimin e arsimit nė Kosovė.

Dy prej temave kryesore nė kėtė konferencė ishin organizimi i rrjetit shkollor dhe arsimit profesional.
 
Nė pėrfundim tė konferencės, ministri i Arsimit, Rexhep Osmani tha se tė gjithė ata qė shfaqin mendime pėr ndryshimin e procesit mėsimor, duhet tė jenė tė vetėdijshėm se vendi ku pėrgatiten njerėzit ėshtė shkolla. Ai shtoi se shkolla duhet tė reformohet pėr tė pasur njė shoqėri tė transformuar moderne dhe demokratike.
 
 
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut thotė qytetarėt e Kosovės nuk do tė lejojnė qė keqbėrėsit tė ndryshojnė shoqėrinė
 
Prishtinė, 29 mars 2004 - Zėdhėnėsi i UNMIK-ut Sunil Narula ka thėnė se pavarėsisht nga ngjarjet e fundit, qytetarėt e Kosovės nuk do tė lejojnė qė keqbėrėsit tė ndryshojnė shoqėrinė ku do tė mbretėronte paqja dhe siguria ēfarė synohet tė arrihet nėpėrmjet standardeve. Ai shtoi se procesi i standardeve gjithėsesi do tė vazhdojė.

"Ne, UNMIK-u dhe institucionet e Kosovės, po pėrpiqemi tė ndėrtojmė njė shoqėri tė qytetėruar dhe kriminelėt nuk mund tė jenė pjesė e saj. Standardet, pavarėsisht ēka ka ndodhur, janė mė tė rėndėsishme se ēdo gjė tjetėr dhe ne mbesim tė pėrkushtuar nė kėtė proces", tha zėdhėnėsi i UNMIK-ut Sunil Narula.
 
 
Policia vazhdon aksionin e arrestimeve tė tė dyshimtėve nė protestat e dhunshme tė javės sė kaluar
 
Prishtinė, 29 mars 2004 - Policia vazhdon aksionin e arrestimeve tė tė dyshimtėve nė protestat e dhunshme tė javės sė kaluar. Njoftohet se deri mė tass janė arrestuar rreth 200 persona tė dyshimtė pėr vrasje dhe shkatėrrime.
Zėdhėnėsi Neraj Sing ka thėnė se ndaj njė numri tė arrestuarve do tė niset procedimi penal.
 
Ndonėse akuzat tash pėr tash nuk janė pėrcaktuar, por sipas zėdhėnėsit tė UNMIK-ut tė arrestuarit mund tė akuzohen pėr prishje tė rendit publik, pėr vrasje, tentativė pėr vrasje, grabitje apo vjedhje.
 
 
Pas rebelimit tė tė burgosurve gjendja nė burgun e Dubravės raportohet e qetė
 
Istog-Dubravė, 29 mars 2004 - Gjendja nė burgun e Dubravės pas barrikadimit tė 62 tė burgosurve nė pavijonin e pranimit dje ishte e qetė dhe nėn kontrollin e plotė tė autoriteteve.
 
Zyrtarėt e policisė ndėrkombėtare theksojnė se rebelimi i tė burgosurve ka shpėrthyer pardje pas dite, kur njėri prej tė burgosurve tė mitur kishte nė dorė njė granatė dhe ka mbajtur peng pėr disa orė dy burgosur tė tjerė nė njėrin nga pavijonet tė kėtij burg.
 
Ai ka kėrkuar pėrmirėsimin e kushteve nė burg, por pas negociatave disaorėsh i ėshtė dorėzuar policisė. Si pasojė e rebelimit tė tė burgosurve njė polic ndėrkombėtar ka pėsuar lėndime tė lehta trupore, si dhe janė demoluar pjesėrisht objektet e pavijonit tė pranimit nė kėtė burg.

Zyrtarėt e administratės ndėrkombėtare nė Kosovė nuk mund ta shpjegojnė faktin e pranisė sė granatės sė dorės nė mesin e tė burgosurve. Zėdhėnėsi i UNMIK-ut thotė se tashmė kanė filluar hetimet lidhur me kėtė incident pėr t'i hetuar rrethanat se si ėshtė sjell granata e dorės nė burg kur dihet se burgu i Dubravės cilėsohet si burg me nivel tė lartė tė sigurisė.
 
 
Statitistikat e Bankės Botėrore tregojnė se nė Kosovė 50 pėr qind e popullatės jetojnė nė varfėri
 
Prishtinė, 29 mars 2004 - Gjatė kėtyre viteve varfėria nė Kosovė ėshtė shtuar pėr pesė apo gjashtė pėr qind, ka thėnė ministri i Punės dhe i Mirėqenies Sociale Ahmet Isufi. Ai ka tėrhequr vėrejtjen se ngritja e pėrqindjes sė varfėrisė mund tė jetė e rrezikshme dhe mund tė pasojė me protesta sociale.

"Statitistikat e vitit 2001 tė Bankės Botėrore tregojnė se nė Kosovė 50 pėr qind e popullatės jetojnė nė varfėri", thotė Idriz Gashi pėrgjegjės pėr marrėdhėnie me media i Komitetit Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq.
 
 
Karate: U mbajt Kampionati i Kosovės nė nėntė kategori
 
Pejė, 29 mars 2004 - Nė organizim tė Federatės sė Karatesė tė Kosovės, nė Pallatin e sporteve "Karagaē" nė Pejė u mbajt Kampionati i karatesė nė kategori i Kosovės, nė tė cilin morėn pjesė 66 garues nga dhjetė klube kosovare.
Pas dueleve interesante, tė cilat u pėrcollėn nga referimi korrekt, u shpallėn kapionėt e Kosovės nė nėntė kategori pėr vitin 2004.
 
Pėrshtypjet mė tė mira i lanė karateistėt e Klubit tė karatesė "Iliria" nga Prishtina, tė cilėt i fituan 17 madalje: 5 tė arta, 4 tė argjendta dhe 8 tė bronzta dhe ata tė Klubit tė karatesė "Ippon" nga Peja, tė cilėt i fituan 3 medalje tė arta, 2 tė argjendta dhe 3 tė brozta.
 
Nė kėtė mes duhet veēuar sportistėt e rinj: Ermira Statovci, Besart Vitia, Flamur Thaēi tė KK "Iliria" dhe Agon Agani i "Ipponit" tė Pejės, tė cilėt sivjet pėr herė tė parė morėn pjesė nė kampionatin e Kosovės nė kategori nė konkurrencėn e seniorėve.
 
Pėrfundimi i dueleve dha kėtė renditje tabelare:

Femrat:

-53 kg:
1.Fatmire Rexhepi-Iliria
2.Kaltrina Krasniqi-Vajzat e Dardanisė
3.Bleta Smajli-Ippon Pejė
3.Besa Bajgora-Iliria
 
-60 kg:

1.Shqipe Zogiani-Vajzat e Dardanisė
2.Kaltrina Smajli-Ippon Pejė
3.Valbona Neziri-Iliria
3.Ardiana Rexhepi-Iliria

+60 kg:
1.Ermira Statovci-Iliria
2.Florentina Gashi-Vajzat e Dardanisė
3.Valmira Jupolli-Vajzat e Dardanisė
3.Marigona Beadini-Iliria

Meshkujt:

-60 kg
1.Flamur Thaqi-Iliria
2.Fixhri Makolli-Iliria
3.Rexhep Haliti-Rinia-Sekiraēė
3.Besnik Panxha-Ippon Pejė

-
65 kg:
1.Valon Ēelaj-Ippon Pejė
2.Besim Ilazi-Iliria
3.Naim Arifi-Iliria
3.Hajdin Salihu-Sharri H.Elezit

-70 kg:
1.Besart Vitia-Iliria
2.Blerim Osmani-Rinia Sekiraēė
3.Irfan Suma-Sharri H.Elezit
3.Faruk Kadriu-Besa Cola

-75 kg:
1.Agon Agani-Ippon Pejė
2.Ardian Muhadri-Iliria
3.Fidan Bahtiri-Ippon Prishtinė
3.Daluk Haliti-Iliria

-80 kg:
1.Egzon Agani-Ippon Pejė
2.Asdren Myrtaj-Iliria
3.Ejup Ahmeti-Fituesi
3.Skender Zeqiri-Iliria

+80 kg:
1.Feim Hasani-Iliria
2.Demush Shasha-Ipponi Pejė
3.Flamur Shasha-Ippon Pejė
3.Naim Duraku-Iliria
 
 
Tre anėtarėt e Grupit tė Kontaktit vizitojnė sot Beogradin pėr tė biseduar pėr Kosovėn
 
Beograd, 29 mars 2004 - Drejtorėt e drejtorive tė Gjermanisė, Francės dhe Italisė shkojnė sot nė Beograd pėr tė biseduar me krerėt e Serbisė pėr gjendjen nė Kosovė. Gjermania, Franca dhe Italia janė anėtare tė Grupit tė Kontatktit, njė forum joformal i gjashtė vendeve kryesore tė botės i formuar gjatė krizės nė Jugosllavi.
 
 
Nė njė shpėrthim nė Uzbekistan janė vrarė 2 persona dhe 20 tė tjerė janė plagosur
 
Tashkent, 29 mars 2004 - Dy persona janė vrarė sot (e hėnė) dhe 20 tė tjerė janė plagosur kur njė shpėrthim, tė cilin auitoritetet e kanė quajtur "akt terrorist", nė kryeqytetin e Uzbekistanit, ka bėrė tė ditur policia, njofton Rojter. Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme ka thėnė se shpėrthimi ėshtė njė nga aktet terroriste, qė kanė ndodhur disa herė kohėve tė fundit.
 
 
Njė gjykatė e Lituanisė ka dėnuar yllin e rokut francez me 8 vjet burg pėr vrasjen mikes sė tij
 
Vilnius, Lituani, 29 mars 2004 - Njė gjykatė e Lituanisė ka dėnuar yllin e rokut francez me tetė vjet burg pėr vrsjen mikes sė tij aktore gjatė njė grindjeje, njofton BBCnews. Bertran Kantat, 40-vjeēar, ėshtė akuzuar se e ka rrahur artisten Mari Trintinjan, 41-vjeēare, nė vitin e kaluar nė njė dhomė tė hotelit nė Vilnius.
 
Kantat ka pranuar vrasjen e znj. Trintinjan, por ka thėnė se ka qenė njė aksident. Nuk dihet nėse Kantat do tė vuajė burgun nė Francė apo nė Lituani.
 
 
Qeveria Kongos ka arrestuar tė pakten 15 persona pas grushtetit tė dėshtuar
 
Kinshasa, 29 mars 2004 - Qeveria e Republikės sė Kongos ka thėnė se ka arrestuar tė pakten 15 persona pas grushtetit tė dėshtuar nė kryeqytetin Kinshasa, njofton BBCnews. Personat nė fjalė, disa syresh tė plagosur, janė ekspozuar para gazetarėve nė njė konferencė shtypi.
 
Pas sulmeve tė puēistėve nė bazat ushtarake dhe nė stacionin televiziv, policia kuifitare ėshtė vėnė nė gjendje tė lartė alarmi. Zyrtarėt kanė thėnė se prapa sulmeve qendrojnė pjesėtarėt e ish-gardės sė diktatorit Mobutu Sese Seko.
 
 
Njė ministre irakiane i shpėton atentatit, vriten njė civil britanik dhe njė civil kanadian
 
Bagdad, 29 mars 2004 - Guerilėt irakianė kanė vrarė dje njė civil britanik dhe njė civil kanadian, kurse sot (e hėnė) kanė sulmuar nė pritė njė autokolonė, qė transportonte ministren e Shėrbimeve Publike afėr qytetit irakian Mosul, njofton Rojter.
 
Zyrtarėt e policisė dhe tė spitalit kanė thėnė se tre truproje tė ministres janė vrarė dhe katėr tė tjerė janė plagosur nė kėtė atentat kundėr ministres Nesrin Barvari. Ajo po kthehej nė Mosul nga zonat veriore tė Kurdistanit. Z. Barvari ka shpėtuar e palėnduar.

Dėshmitarėt kanė thėnė se civilėt britanik dhe kanadian janė sulmuar nė pritė derisa po shkonin nė punė nė Mosul. Zyrtarėt btritanik dhe kanadian kanė konfirmuar nacionalitetin e viktimave.
 
 
Kryeministri izraelit mund tė akuzohet pėr korrupsion
 
Tel Aviv, 29 mars 2004 - Prokurori i Pėrgjithshėm i Izraelit pritet tė vendosė brėnda disa javėsh nė se kundėr kryeministrit Ariel Sharon, do tė ngrihen zyrtarisht akuza pėr korrupsion.

Dje, prokurori shtetror Edna Arbel i paraqiti njė projekt-padi prokurorit tė pėrgjithshėm, Meni Mazuz dhe rekomandoi qė kryeministri tė pėrballet me akuzat.

Ēėshtja pėr ryshfet pėrqendrohet te akuzat se nė vitin 1991 djalit tė zotit Sharon, Gilad, i cili nė atė kohė shėrbente si ministėr i jashtėm, i ishin paguar qindra mijėra dollarė pėr ndihmėn nė pėrpjekjet pėr tė caktuar njė zonė tė territorit izraelit pėr njė projekt grek turizmi. Sharon ka mohuar nė mėnyrė tė pėrsėritur tė ketė kryer ndonjė shkelje.
 
 
Komisioni qė heton sulmet e 11 shtatorit vazhdon punėn nė njė atomosferė polemikash
 
Uashington, 29 mars 2004 - Hetimet ishin tema e ditės, ndėrkohė qė rrjetet kryesore televizive u pėrqėndruan nė konfliktet ndėrmjet administratės sė presidentit Bush dhe ish-bashkėrenduesit tė presidentit pėr pėrpjekjet anti-terroriste, Riēard Klark.

Nė njė libėr tė tij tė ri si dhe nė njė seancė publike para komisionit ai ngriti akuza se administrata e presidentit Bush nuk i kushtoi vėmendje tė mjaftueshme kėrcėnimit terrorist para sulmeve tė 11 shtatorit, pjesėrisht pasi ishte e fiksuar tek Iraku.

Administrata e presidentit Bush vazhdoi kundėrpėrgjigjen, duke dėrguar Sekretarin e Mbrojtjes Donald Ramsfeld pėr tė paraqitur argumentat e tyre nė njė numėr intervistash, pėrfshirė edhe njė intervistė me rrjetin televiziv Fox News.
 
 
Pakistan: Esktremistėt myslimanė lirojnė pengjet
 
Islamabad, 29 mars 2004 - Nė Pakistan, ekstremistėt myslimanė po lirojnė pengjet dhe forcat qeveritare po tėrhiqen, duke i dhėnė fund njė operacioni 12 ditėsh nė afėrsi tė kufirit me Afganistanin.

Zyrtarė ushtarakė pakistanezė thanė sot se tė dyshuarit si ekstremistė tė al-Kaidės dhe simpatizantėt e tyre vendorė kanė liruar 11 ushtarė tė kapur qė nga fillimi i luftimeve mė 16 mars. Sipas njoftimeve, ushtari i 12-tė iku mbrėmė nga vendi ku mbahej peng.
 
 
Humbje e partisė sė Shirakut
 
Paris, 29 mars 2004 - Partia e krahut tė djathtė nė qeveri e presidentit francez, Zhak Shirak, ka pėrjetuar humbje tė thellė nė raundin e dytė dhe pėrfundimtar tė zgjedhjeve rajonale.

Opozita e majtė ka vėnė kontrollin nė pothuaj tė gjitha rajonet, pas fitores me mė shumė se gjysmėn e votave, nė krahasim me tridhjetė e shtatė pėr qind tė votave pėr qeverinė.

E djathta ekstreme Fronti Kombėtar mori rreth trembėdhjetė pėrqind tė votave.

Socialistėt morėn mė shumė se pesėdhjetė pėrqind tė votave duke i lėnė partisė sė Shirakut pėrgjegjėsinė pėr vetėm njė nga njėzet e gjashtė kėshillat rajonale.
 
 
Plani i ri i Ananit pėr Qipron
 
Nju Jork, 29 mars 2004 - Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Annan, pritet qė t'ua paraqesė planin e plotėsuar tė OKB-sė pėr bashkimin e Qipros, udhėheqėsve tė grekėve qipriotė dhe atyre turq, nė bisedimet qė pritet tė zhvillohen sot (e hėnė) nė Zvicėr.

Sipas BBC-sė, ėshtė pritur gjatė dhe janė bėrė ndryshime tė shumta duke e bėrė kėshtu njė dokument prej mijėra faqesh, por udhėheqėsit e bashkėsive greke dhe turke duhet qė brenda tre ditėsh tė pajtohen me propozimet e hollėsishme tė zotit Annan pėr bashkimin e Qipros.

Pas kėsaj nuk do tė ketė ndryshime tė mėtejme dhe tė gjitha palėt duhet tė pajtohen pėr t'ia paraqitur planin popullit tė Qipros, nė njė votim tė thjeshtė referendumi nė muajin prill.
 
 
Nė qytetin Mosul janė vrarė 4 kryengritės irakianė
 
Bagdad, 29 mars 2004 - Ushtarėt amerikanė kanė shtėnė me armė zjarri dhe kanė vrarė sot (e hėnė) nė qytetin verior Mosul katėr kryengritės tė dyshimtė tė pėrzier nė sulmet nė rajon, ka bėrė tė ditur ushtria, njofton AP.
 
Gjatė luftimeve janė plagosur dy ushtarė amerikanė. Incidenti ka ndodhur vetėm disa orė pas atentatit tė dėshtuar nė ministren kurde nė Qeverinė e Bagdadit.
 
 
Nė Napoli mafia ka vrarė me armė zjarri njė vajzė 14-vjeēare
 
Napoli, 29 mars 2004 - Njė vajzė 14-vjeēare ėshtė qėlluar me armė zjarri nė kokė dhe kėshtu ėshtė vrarė sot (e hėnė) pasi ishte rrėmbyer nga mafia nė njė pritė nė qytetin italian, Napoli, njofton BBCnews. Analiza Durante, siē quhej vajza, po bisedonte me njė kushėrirė afėr shtėpisė sė saj. Mendohet se nė shėnjestėr tė vrasėsve ka qenė anėtarėja e familjes sė klanit qė kontrollon rajonin.
 
 
Stuhia e fuqishme nė Brazil ka shkaktuar vdekjen e dy personave
 
Rio de Zheneiro, 29 mars 2004 - Stuhia e fuqishme, qė ka pėrfshirė bregdetin jugor tė Brazilit ka shkatėrruar mijėra shtėpi, ka shkaktuar vdekjen e dy personave dhe ka tmerruar banorėt, tė cilėt nuk kishin pėrjetuar njė stuhi kaq tė fuqishme asnjėherė nė jetėn e tyre, njofton AP.
 
Stuhia ka pėrfshirė qė prej djeshit brigjet e Shėn Katarinės dhe tė Rio Grandes me shira dhe erėra tė fuqishme dhe pastaj ėshtė zgjeruar ehhe nė pjesėt tokėsore.
 
 
Vdiq aktori britanik, Piter Ustinov
 
Gjenevė, 29 mars 2004 - Aktori britanik, Piter Ustinov, ka vdekur nė shtėpinė e tij nė Zvicėr nė moshėn 82-vjeēare, kanė bėrė tė ditur miqtė e tij, njofton AFP. Ustinov ka vdekur mbrėmė vonė nė njė klinikė afėr qytetit perendimor zviceran, Nion. Aktori britanik ka jetuar tash sa vjet nė Zvicėr dhe ka qenė ambasador i mirėnjohur i UNICEF-it qė nga viti 1971.
 
 
Njė shef i inteligjencės sė rrjetit tė Al Kaidės ėshtė vrarė gjatė ofensivės kundėr militantėve
 
Islamabad, 29 mars 2004 - Njė shef i inteligjencės sė rrjetit tė Al Kaidės sė Osama bin Ladenit ėshtė vrarė gjatė ofensivės 12-ditėshe kundėr militantėve pėrgjatė kufirit afgan, ka bėrė tė ditur sot (e hėnė) armata pakistaneze, njofton Rojter. Zėdhėnėsi i armatės pakistaneze e ka identifikuar tė vrarin si "z. Abdullah". Gjatė kėsaj ofensive janė vrarė mbi 100 njerėz nė rajonin e Vaziristanit jugor, ka thėnė ai.
 
 
Trupat amerikane nė Afganistan kanė vrarė njė sulmues vetėvrasės me autobombė
 
Xhalalabad, 29 mars 2004 - B Trupat amerikane nė Afganistan kanė vrarė sot (e hėnė) njė sulmues tė dyshimtė vetėvrasės, pasi ai kishte depėrtuar me autotaksinė e tij tė ngarkuar me mjete shpėrthyese nė njė autokolonė ushtarake amerikane, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt, njofton Rojter.
 
Sulmuesi kishte dalė nga makina me armė nė dorė dhe ėshtė qėlluar pasi kishte pėrplasur atė nė autokolonė qė gati po hynte nė bazėn ushtarake amerikane nė qytetin liindor Xhalalabad. Lėndėt shpėrthyese nuk kishin shpėrthyer pėr shkak tė ndonjė defekti teknik. Ushtria amerikane ka konfirmuar sulmin e dėshtuar dhe vrasjen e sulmuesit vetėvrasės.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

tml>