|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Shqipėria nė tranzicion: flirte me plagėt (44, 45, 46)

 
 

 

26 mars 2004 / TN

Shqipėria nė tranzicion: flirte me plagėt (44)

Dr. Zydi Dervishi

VI.3. Tė rinjte: nė “krahėt” e emigrimit bredhacak dhe tė flirteve tė rastit

Veēanėrisht nė vendet mė tė urbanizuara tė Perėndimit prezervativėt pėrdoren masivisht nė marrėdhėniet seksuale, sidomos pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ndėrsa nė Republikėn e Shqipėrisė pajisje tė tilla kanė filluar tė pėrdoren mė gjerėsisht gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit, kryesisht nė qytete dhe nė zonat urbane. Nė tabelėn e poshtėshėnuar jepet shkalla e pėrdorimit tė prezervativėve nga tė rejat dhe tė rinjtė e anketuar.

Siē shihet, ėshtė rreth 3.5 herė mė e lartė se e femrave (13.08  pėr qind) pesha specifike e meshkujve (45.12  pėr qind), tė cilėt kanė pėrdorur prezervativin nė marrėdhėniet seksuale. Veē tė tjerash, njė diferencė e tillė pėrcaktohet edhe nga fakti se meshkujt e rinj, veēanėrisht nė kushtet e emigracionit, janė mė tė prirur se femrat tė kryejnė marrėdhėnie seksuale me partnere tė rastit. Kėtė e provojnė dhe tė dhėnat e anketimit. Nė krahasim me atė tė vajzave (6.12  pėr qind) ėshtė rreth 4.4 herė mė e lartė pesha specifike e meshkujve (26.83  pėr qind) qė kanė pėrdorur prezervativin nė flirtet me partnere tė rastit.

Nė fund tė gushtit 2002 kam zhvilluar njė bisedė tė gjatė me njė tė ri rreth tė njėzetepesave, i cili kishte punuar gati 7 vjet si emigrant nė disa vende tė Europės. Ndėr tė tjera, ai tregoi:  “Bashkė me dy shokė tė mi tė gjimnazit mund tė quhemi emigrantė fatkeqė. Nuk e shtymė dot njė vit nė njė vend. Lamė maturėn e gjimnazit pėrgjysmė dhe ēalltisėm nė Greqi. Atje nuk na eci. Mezi siguruam ca tė holla pėr tė shkuar nė Hollandė. Edhe atje nuk e gjetėm veten. Pėr pak kohė qėndruam tek njė miku i babait tim nė Belgjikė, i cili kishte krijuar njė firmė tė vogėl tregtare. Megjithė pėrpjekjet qė bėri, ai nuk na gjeti punė. U detyruam tė shkonim nė Francė ku nuk e mbushėm muajin. Nė Spanjė qėndruam pak mė gjatė, por edhe atje nuk bėmė preokopi. Qėndruam ndoshta ngaqė spanjollėt ishin mė tė ngrohtė me emigrantėt.

Gjatė kėtij emigrimi bredhacak shpesh jemi ndjerė tė braktisur, tė fyer, tė dėshpėruar. Nė momente tė tilla mėrzie, kur nuk shihnim shtegdalje nga dėshpėrimi shkonim nė bordelo ose kryenim marrėdhėnie seksuale me vajzat e semaforeve. Nga dėshpėrimi ose pakujdesia ne nuk mbanim prezervativė me vete. Ato i mbanin me vete femrat qė punonin si punėtore tė seksit. Po tė mos ishin tė kujdeshme vajza tė tilla nė zanatin e tyre neve do tė na kishte rrėzuar sėmundja e SIDA-s kushedi se sa herė”. Pėrvoja jetėsore dhe shumė fakte provojnė se opinioni i shoqėrisė shqiptare tė ditėve tona ėshtė pėrgjithėsisht mė tolerant ndaj marrėdhėnieve seksuale paramartesore e jashtėmartesore qė kryejnė tė rinjtė shqiptarė nė vendet e tjera se sa nė Shqipėri. Ėshtė jo pak e pėrhapur mendėsia se “djalit ose burrit  qė kapėrcen kufirin ose detin i falen disa kusure qė nuk i falen nė qytetin dhe sidomos nė fshatin e tij tė lindjes, ku jetojnė tė afėrmit, miqtė e shokėt”.

VI.4. Motive dhe argumente “pro” pėrdorimit tė pajisjeve kontraceptive

Pėrvoja tregon se pėrdorimi ose jo i prezervativit shoqėrohet nga njė atmosferė psikologjike, e cila zien nga lufta e motiveve pro dhe kundėr. Nė tabelėn e poshtėshėnuar parashtrohen tė dhėnat kryesore tė anketimit pėr motivet qė i nxisin tė rejat dhe tė rinjtė tė pėrdorin njė mjet tė tillė mbrojtės nga disa rrjedhoja tė padėshiruara tė marrėdhėnieve seksuale.

Shqyrtimi analitik i shifrave tė kėsaj tabele tregon se ėshtė rreth 3 herė mė e lartė se e femrave ( 16.39  pėr qind ) pesha specifike e meshkujve ( 48.17  pėr qind ), tė cilėt shprehen se ndjehen mė tė motivuar pėr pėrdorimin e prezervativit. Madje pėr motivin kryesor njė shpėrpjestim i tillė ėshtė mė i thellė. Kėsisoj ėshtė 25.91  pėr qind ose rreth 4 herė mė e lartė se e femrave, pesha specifike e meshkujve qė pohojnė se i pėrdorin prezervativėt si masė mbrojtėse nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme. Mjaft fakte provojnė se meshkujt ndjehen mė tė kėrcėnuar se femrat nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme sė paku pėr dy arsye kryesore:

E para. Pėrgjithėsisht meshkujt janė mė pak tė kujdesshėm gjatė marrėdhėnieve seksuale. Duke zotėruar njohuri mė tė pakta, mė tė sipėrfaqshme pėr sėmundjet seksualisht tė trasmetueshme meshkujt e kanė mė tė vėshtirė tė konstatojnė te partnerja simptomat e sėmundjeve tė tilla.  Madje edhe nėse dyshojnė se partnerja ėshtė e infektuar, nė shumicėn e rasteve meshkujt nuk i shmangin marrėdhėniet seksuale, pasi e konsiderojnė si mungesė burrėrie njė sjellje tė tillė. Nė fund tė gushtit 2002 njė mjek i sapodiplomuar gjatė njė bisede, ndėr tė tjera, tha: “Nė vėndin tonė femrat e kontrollojnė mė mirė veten se meshkujt gjatė marrėdhėnieve seksuale. Kur vėnė re ndonjė gjė tė dyshimtė te partneri, femra me gjithfarė marifetesh tė stėrholluara u shmanget mardhėnieve seksuale. Kėsisoj femra ėshtė mė e mbrojtur nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme edhe nė saje tė autokontrollit. Ndėrsa te meshkujt njė autokontroll i tillė funksionon shumė zbehtė. Edhe pėr kėtė arsye bėhet e domosdoshme qė meshkujt tė pėrdorin prezervativin nė marrėdhėniet seksuale, veēanėrisht me partnere tė rastit, pak tė njohura ose tė panjohura”.

E dyta. Djemtė e rinj, veēanėrisht nė kushtet e vėshtira tė emigrimit, kanė pasur mė shumė pėrvoja marrėdhėniesh seksuale me partnere tė rastit, deri edhe me prostituta. Pėrgjithėsisht ky grupim tė rinjsh e konsideron tė domosdoshėm pėrdorimin e prezervativit, ka krijuar, si tė thuash njėfarė pėrvoje nė pėrdorimin e njė paisje tė tillė mbrojtėse nga sėmundjt seksualisht tė transmetueshme.

Nė shoqėrinė shqiptare tradicionale femrat kanė qėnė shumė tė ndjeshme ndaj shtatzėnive paramartesore. Njė shtatzėni e tillė pothuajse nė ēdo rast ia shkatėrronte jetėn nė mėnyrė tė pandreqshme vajzes fatkeqe. Madje nga opinioni mbizotėrues i shoqėrisė tradicionale shqiptare shatzėnia paramartesore konsiderohej si ēnderim pėr gjithė fisin e vajzės, i cili kishte tė drejtė tė vriste  babain e paligjshėm, pra personin qė e kishte ēnderuar atė. Nė shoqėrinė tradicionale shqiptare raste tė tilla kanė qėnė shumė tė rralla. Megjithatė, ata i paraprinte dhe i passhoqėronte njė situatė mendėsishė mjaft rėnduese. Sidomos gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit mendėsi tė tilla janė zbehur nė njė shkallė tė konsiderueshme, ndonėse ende nuk janė tejkaluar. Ajo pjesė e kėtyre mendėsive, qė, si tė thuash, funksionionon edhe nė ditėt e sotme, rėndon mė shumė vajzat e reja se sa partnerėt e tyre. Pėrgjithėsisht meshkujt shkaktarė tė shtatzėnive tė padėshiruara, emigrojnė pėr t’i shpėtuar detyrimeve dhe forcės mbytėse tė opinionit. Nė situata tė tilla vajzat fatkeqe ndjehen dyfish tė rėnduara. Ndaj, pėr tė parandaluar shtatzėninė paramartesore, tė padėshiruar, pėr t’iu shmangur kalvarit tė vuajtjeve qė provokon njė shtatzėni e tillė, vajzat janė mė tė priruara t’i imponohen partnerit pėr pėrdorimin e  prezervativit. Kėtė e provojnė edhe tė dhėnat e anketimit.

Ėshtė rreth 6 herė mė e madhe se e femrave pesha specifike e meshkujve tė anketuar, tė cilėt kanė pohuar se kanė pėrdorur prezervativin ngaqė kėtė ua ka kėrkuar partneria. Nė rrethana tė tilla, ndėr grupime tė vogla djemsh tė rinj mė pak tė arsimuar, mė pak tė pėrgjegjshėm janė pėrhapur mendėsitė anakronike se “prezervativėt duhet t’i sigurojnė vajzat nėse nuk duan tė mbeten shtatzėnė”, se “pėr femrat prezervativėt janė mbrojtje e dyfishtė, nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme dhe nga shtatzėnitė e padėshiruara”, se “ėshtė detyrė e vajzave tė mendojnė pėr prezervativėt siē mendojnė pėr rregullimin e shtratit tė dashurisė” etj.

Mirėpo, ndoshta, janė mė tė shumtė djemtė e rinj, qė si tė thuash, i ndėshkojnė me paragjykime pėrēmuese femrat qė kujdesen pėr sigurimin e prezervativėve, i konsiderojnė ato “tė pėrdala”, “vajza qė nuk kanė njė tė dashur tė zemrės, por partnerė tė rastit nė flirte” etj. Nėn trysninė e mendėsive tė tilla mjaft vajza nuk flasin me tė dashurit e tyre pėr prezervativėt, si tė thuash, detyrohen tė dalin jashtė natyrės sė tyre , tė shpėrfaqjen mė tė shkujdesura nė marrėdhėniet seksuale vetėm pėr t’iu shmangur etiketimeve me nofka poshtėruese. Mendojmė se ėshtė e domosdoshme tė luftohen e tė tejkalohen sa mė shpejt kėto mendėsi, tė cilat bėhen gjithnjė mė problematike, ndėrkohė qė sėmundjet seksualisht tė transmetueshme e vaēanėrisht infeksioni HIV-AIDS, kėrcėnojnė ēdo ditė e mė shumė pėr jetėn e tė rinjve dhe tė rejave. Nė rrethana tė tilla ėshtė e nevojshme, jo tė dobėsohet preokupimi i femrave, por tė pėrforcohet kujdesi i meshkujve pėr pėrdorimin e prezervativėve.

Ėshtė rreth 2.1 herė mė e lartė se e femrave (3.31 pėr qind)) pesha specifike e meshkujve (7.01 pėr qind) qė mendojnė se prezervativėt nuk kanė efekte anėsore. Edhe kjo e dhėnė e anketimit provon se janė mė tė shumta vajzat dhe gratė qė ndjehen mė tė rrezikuara  se meshkujt nga pėrdorimi i kontraceptivėve. Nė radhėt e mjaft femrave, sidomos nė qytetet e mėdhenj tė Shqipėrisė ėshtė pėrhapur gjerėsisht mendėsia se “pėrdorimi i kontraceptivėve tė ndryshėm, i prezervativėve, dhe sidomos i ilaēeve, i rrit mundėsitė pėr sėmundje tumorale nė organet gjenitale femėrore”. Njė mendėsi e tillė, nga njėra anė, si tė thuash, nxit mjaft femra tė mos pėrdorin kontraceptivė tė shumėllojshėm dhe, nga ana tjetėr, rrit shkallėn e kujdesit, tė vetėkontrollit tė tyre nė marrėdhėniet seksuale me bashkėshortin ose partnerin.

 

Shqipėria nė tranzicion: flirte me plagėt (45)

Dr. Zydi Dervishi

VI.5. Kontraceptivėt: “artificialitete” nė marrėdhėniet intime apo thjesht seksuale?

“Klima” psikologjike qė paraprin dhe passhoqėron pėrdorimin e prezervativit plotėsohet dhe konkretizohet mė tej edhe nga tė dhėnat e anketimit qė pasqyrohen nė tabelėn e poshtėshėnuar rreth shkallės sė pėrputhshmėrisė dhe mospėrputhshmėrisė  sė opinionit tė pėrgjigjdhėnėsve me 4 nga pohimet mė pėrfaqėsuese qė kanė tė bėjnė me kėtė problematikė.

Nga shqyrtimi analitik i tė dhėnave tė kėsaj tabele rezulton se ėshtė dukshėm mė e lartė se e meshkujve pesha specifike e femrave qė janė tė lėkundura ndėrmjet pėrgjigjjeve pohuese dhe mohuese. Ndėr tė tjera, kjo tregon se vajzat e gratė janė pėrgjithėsisht mė dyshuese ndaj pėrdorimit dhe mospėrdorimit tė prezervativit. Ndėr mjaft vajza e gra janė pėrhapur gjerėsisht opinionet se “plastikat janė tė dėmshme po tė prekin nė lėkurė, bėhen mė tė rrezikshme po tė prekin nė organet gjenitale qė janė mjaft delikate”, se “prezervativėt qė shiten nė Shqipėri bėhen mė tė rrezikshėm ngaqė janė tė skaduar, sikurse shumė ilaēe ose pajisje tė tjera mjekėsore”, se “duke qenė tė skaduar prezervativėt mund tė mos kryejnė funksionet kryesore, por mund tė kenė mė shumė efekte anėsore” etj. Mjaft fakte provojnė se edhe mendėsi tė tilla ndikojnė qė femrat tė jenė shumė mė tė rezervuara se meshkujt nė marrėdhėniet seksuale paramartesore, veēanėrisht me partnerėt e rastit.

VI.5.1. Dashuri e grryer nga mola e dyshimit,  altruizėm mė shumė se egoizėm

Sikurse nė mjaft shoqėri tė tjera bashkėkohore  dhe ndėr mjaft tė rinj e tė reja tė vendit tonė diskutohet ēėshtja e  ndikimit tė prezervativit nė “diagramėn” e kėnaqėsisė sė marrėdhėnieve seksuale. Nga intervistat dhe sidomos nga bisedat e lira me mjaft djem tė rinj rezulton qė shumica e tyre mendojnė se “pėrdorimi i prezervativit e zbeh shumė kėnaqėsinė e marrėdhėnieve seksuale”, se “prezervativi i shndėrron marrėdhėniet seksuale nga diēka intime, tė natyrshme nė marrėdhėnie artificiale tė denatyruara”, se “plastika e prezervativit ka vrarė romantizmin e marrėdhėnieve intime”, se “plastika e prezervativit i pengon dy zemra tė dashuruara tė bashkohen plotėsisht me njėra – tjetrėn”, se “prezervativi i shndėrron marrėdhėniet seksuale nga marrėdhėniet mė intime nė procese industriale tė robotizuara” etj. Ndėr mjaft tė rinj shqiptarė ėshtė bėrė gati proverbiale thėnia, e cila nė kontekste tė caktuara psikosubkulturore rilevohet me ngjyresa kuptimore serioze, humoristike e deri ironike: “tė kryesh marrėdhėnie seksuale me prezervativ ėshtė njėlloj si t’i marrėsh erė luleve me kundėrgaz”. Nė kėtė pohim shprehen nė mėnyrė sintetike mendėsitė e shumicės sė meshkujve shqiptarė, tė cilėt e konsiderojnė prezervativin si “ amortizues” tė kėnaqėsive tė marrėdhėnieve seksuale.

Ndėrkohė shumica e femrave (53.97 pėr qind e tė anketuarave), duke qėnė dyfish tė kėrcėnuara nga mospėrdorimi i prezervativit shpėrfaqen tė lėkundura pėr ndikimin e kėsaj pajisje nė intensitetin dhe cilėsinė e kėnaqėsisė seksuale. Vetėm 18.87  pėr qind e femrave mendojnė se pėrdorimi i prezervativit nuk ndikon nė kėnaqėsinė e kontakteve seksuale. Ndoshta njė pjesė e kėsaj kategorie vajzash janė mė tė frikėsuarat nga rrjedhojat e shtatzėnisė sė parakohėshme e tė padėshiruar ose tė sėmundjeve seksualisht tė transmetueshme. Ndėrsa rreth 27.16  pėr qind e femrave tė anketuara janė shprehur se pėrdorimi i prezervativėve i pakėson kėnaqėsitė e marrėdhėnieve seksuale. Pėrgjithėsisht ky grupim femrash janė mė tė ndjeshme, kanė pėrfytyrime mė romantike pėr dashurinė.

 Pėrhapja e konsiderueshme e sėmundjeve seksualisht tė transmetueshme, veēanėrisht e infektimit HIV / AIDS edhe nė vendin tonė, si tė thuash, ka dendėsuar mjegullėn e dyshimit tė ndėrsjellė ndėrmjet tė dashuruarve, tė fejuarve, madje edhe ndėr tė martuarit. Gjatė njė bisede tė lirė nė maj 2002 njė studente e kursit tė katėrt tė Degės sė Stomatologjisė, ndėr tė tjera,theksoi: “Brezi ynė jeton mė mirė se tė mėparshmit, kemi shtėpi mė komode, veshje mė tė modės etj.

Por nė dashuri jemi mė fatkeqe, dashurinė e kemi mė tė shqetėsuar. Jam fejuar qė prej njė viti me njė inxhinier elektronik, i cili i ka mbaruar studimet para dy vitesh nė Romė. Ėshtė njė djalė mjaft i ekuilibruar dhe korrekt. Deri tani shkojmė shumė mirė. Nuk ėshtė stabilizuar me punė pasi dėshiron tė vazhdojė kualifikimin pasuniversitar nė Itali dhe tė rregullohet me punė atje. Herė pas here punon nė njė servis televizorėsh tė njė mikut tė tij. Duke qėnė pak i rrėmbyer ai jo rrallė i gėrvisht gishtėrinjtė. Kur vonohet sadopak shėrimi i kėtyre mikroplagėve mua mė ngrihet “temperatura” e shqetėsimit, e dyshimit. Mijėra herė mė vjen nė mendje idea torturuese se imuniteti i tij mund tė jetė dobėsuar nga virusi i infeksionit HIV- AIDS. Kjo ide mė turbullon shpesh aq shumė sa hutohem fare pėr pak ēaste edhe nė sytė e tė fejuarit tim”. Strese tė tilla, me intensitete e kohėzgjatje tė ndryshme, pėrjetojnė shumė tė rinj e tė reja.

Dyshimi i ndėrsjellė, dashur pa dashur, i nxit partnerėt tė pėrdorin prezervativin gjatė marrėdhėnieve seksuale. A ėshtė fyese pėr partneren apo partnerin t’i kėrkosh pėrdorimin e prezervativit? Kjo kėrkesė shpreh dyshim tek partneri / partnerja apo edhe te vetvetja? Njė kėrkesė e tillė ėshtė shpėrfaqje e shpirtit altruist apo dhe egoizmit? etj.

Rreth 18.54  pėr qind e femrave dhe 27.74  pėr qind e meshkujve tė anketuar janė shprehur se pėrdorimi i prezervativit ėshtė fyes  pėr partnerin ose partneren e rregullt, pėr bashkėshortin ose bashkėshorten. Natyrisht, pėr aq sa partnerėt ose bashkėshortėt dyshojnė te tjetri pėr infektim me sėmundjet seksualisht te transmetueshme nėpėrmjet marrėdhėnieve seksuale me persona tė tjerė, pėrdorimi i prezervativit nuk mund tė mos mbartė njė dozė tė konsiderueshme fyerjeje. Mirėpo disa sėmundje tė tilla, sidomos infeksioni HIV / AIDS pėrhapet edhe me rrugė tė tjera si nėpėrmjet gjakut e pėrbėrėsve tė tij, ageve ose pajisjeve kirurgjikale tė pasterilizuara si duhet etj. Kėshtu, nė masėn qė bie dyshimi pėr tradhėti tė ndėrsjellė tė marrėdhėnieve intime ndėrmjet partnerėve ose bashkėshortėve, kėrkesa pėr tė pėrdorur prezervativin mė shumė se egoizėm shpreh altruizėm, pėrkushtim pėr tė  mbrojtur nga sėmundjet seksualisht te transmetueshme, sidomos nga infeksioni vdekjeprurės HIV / AIDS tė dashurėn ose tė dashurin, qoftė edhe thjesht personin me tė cilin ndahen kėnaqėsitė seksuale.

 

Shqipėria nė tranzicion: flirte me plagėt (46)

Dr. Zydi Dervishi

VI.5.2. I nevojshėm vetėm nė flirte me partnerė(e) tė rastit

Ėshtė rreth 12.04 pėrqind mė e lartė se e femrave ( 28.81  pėr qind ) pesha specifike e meshkujve ( 40.85  pėr qind ) qė mendojnė se prezervativi ėshtė i nevojshėm vetėm nė marrėdhėniet seksuale me partnerė ose partnere tė rastit. Ky grupim tė rejash dhe tė rinjsh mund tė konsiderohen si mė besues ndaj partnerit ose partneres sė pėrhershme, si njerėz qė janė tė gatshėm tė riskojnė nė emėr tė respektit tė ndėrsjellė. Nė tetor 2002, gjatė njė bisede tė lirė njė i ri i sapodiplomuar nė Shkollėn e Lartė tė Infermierisė, ndėr tė tjera, theksoi: “Nė marrėdhėnie me prostituatat ose nė flirtet me partnere tė rastit prezervativi ėshtė absolutisht i domosdoshėm. Por me tė dashurėn e zemrės qė pret tė bėhet e fejuar, bashkėshorte ose me bashkėshorten  pėrdorimi i prezervativit sikur hedh njė hije tė keqe dyshimi, shpėrfilljeje. Unė e di qė infeksioni i HIV / AIDS  pėrhapet jo vetėm nėpėrmjet marrėdhėnieve seksuale me tė sėmurė.

Por, gjithsesi ėshtė mė mirė tė marrėsh rrezikun nė sy, se tė gėrryesh me helmin e dyshimit shpirtin tėnd dhe tė tė dashurės ose tė gruas. Ndoshta sfida mė e rėndė qė duhet tė pėrballojė brezi ynė nė dashuri ėshtė tė flakė hijen e dyshimit dhe prezervativin nga marrėdhėniet intime me atė qė pėrzgjedh shoqe tė jetės, pėrndryshe ne nuk do tė pėrjetojmė marrėdhėnie intime tė vėrteta, por vetėm kėnaqėsinė vulgare tė seksit”. Shumica e shqiptarėve sot e pėrdorin prezervativin pėr tė shmangur shtatzėni tė parakohėshme  ose tė padėshiruara dhe jo pėr t’u mbrojtur nga sėmundje seksualisht tė transmetueshme, qoftė edhe nga infeksioni vdekjeprurės HIV / AIDS. Veēanėrisht pėrhapja e kėtij virusi vdekjeprurės i nxit mjaft tė rinj e tė reja t’i shmangen flirteve me partnere ose partnerė tė rastit.  Nė njė bisedė tė lirė nė maj 2002 njė studente e kursit tė dytė nė Fakultetin e Mjekėsisė, ndėr tė tjera, veēoi: “Virusi AIDS ėshtė bėrė njė mur i pakapėrcyeshėm ndėrmjet tė rinjve dhe tė rejave. Edhe vajzat mė ēapkėne i shmangen jo vetėm flirteve tė rastit me partnerė tė panjohur, por  ngurrojnė t’u afrohen edhe shokėve tė kursit”.

VI.6. Pse blerėsit e pajisjeve kontraceptive hiqen si tė martuar?

Sidomos nė vėndet e urbanizuara tė Perėndimit, pėrdorimi i kontraceptivėve ėshtė masivizuar kohė mė parė, veēanėrisht pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ndėrsa shumica e shqiptarėve kanė pėrvojė tė pakėt, gati dhjetėvjeēare nė pėrdorimin e pajisjeve tė tilla. Veēanėrisht nė kėta kushte natyrshėm shtrohen pyetjet: Ku i kėrkojnė dhe i gjejnė tė rinjtė shqiptarė prezervativėt? Ēfarė pėrjetojnė ata kur kryejnė veprime tė tilla? Cilat janė reagimet kryesore tė shitėsve tė kėtyre pajisjeve? etj. Nė tabelėn e poshtėshėnuar jepen tė dhėnat e anketimit pėr njėsitė kryesore ku i blejnė tė rinjtė e tė rejat prezervativėt.

Njė “deshifrim” i kujdesshėm me kodin psikoemocional i shifrave tė tilla provon se ende tė rinjtė e tė rejat pėrjetojnė ndjenjėn e turpit kur kėrkojnė dhe blejnė prezervativėt. Veē tė tjerash, kėtė e dėshmon dhe fakti se ėshtė mė e lartė pesha specifike e tė rejave (19.87  pėr qind) dhe veēanėrisht e tė rinjve ( 48.17  pėr qind) qė e blejnė kėtė pajisje nė farmaci. Nga bisedat me farmacistėt mėsohet se nė pėrgjithėsi tė rinjtė dhe tė rejat qė kėrkojnė prezervativė futen nė farmaci nė ēastet kur nuk ka blerės tė tjerė dhe pėrpiqen ta justifikojnė njė kėrkesė tė tillė kryesisht me arsye shėndetsore ose ekonomike.

Shumica e tė rinjve dhe tė rejave, edhe kur janė beqarė, i prezantohen farmacistėve si tė martuar. Nė komunikimet me farmacistėt, blerėsit e prezervativėve, pėrgjithėsisht pak tė skuqur ose tė turbulluar, mė sė shpeshti shqiptojnė frazat: “ jemi pa shtėpi dhe njė fėmi tani do tė na shkatėrronte psikologjikisht”, “po bėhemi gati tė emigrojmė dhe derisa tė krijojmė njėfarė ekonomie nuk dėshirojmė tė kemi fėmijė”, “jemi tė pastabilizuar me punė dhe njė fėmijė do tė ishte fatkeq, do tė na shkatėrronte ekonomikisht dhe shpirtėrisht”, “nuk jam mirė me shėndet dhe tani nuk do ta pėrballoja lindjen e njė fėmije”, “ndjehem e stresuar nga puna dhe e pamundur pėr tė lindur fėmijė” etj.

Gjithashtu mjaft tė rinj e tė reja parapėlqejnė t’i blejnė prezervativėt nė farmaci pasi mendojnė se punonjėsit e shėndetėsisė janė mė tė familjarizuar me kėto probleme dhe nė pėrgjithėsi nuk i pėrqeshin blerėsit e kėsaj pajisjeje. Njė farmacist i ri qė punonte nė njė farmaci nė periferi tė Tiranės njė ditė fund shtatori 2002 mė tregoi kėtė episod: “Si nė ēdo punė tjetėr edhe nė farmaci ėshtė shumė i rėndėsishėm komunikimi me njerėzit. Nė farmacinė ku punoj unė hyjnė njerėz nga tė katėr anėt e Shqipėrisė, tė cilėt kanė ndėrtuar shtėpitė nė atė lagje periferike gjatė viteve tė fundit. Gjatė tre viteve tė punės kam vėnė re se duhet tė jesh mė i kujdesshėm nė komunikimet me njerėz qė blejnė ilaēe pėr tė afėrm me sėmundje tė pashėrueshme dhe me ata qė blejnė prezervativė.

Tė afėrmit e fatkeqve preken nga ēdo fjalė e pakujdesshme dhe jo rrallė herė i mbushin sytė me lot. Ndėrsa ata qė blejnė prezervativė tė ndjekin me vėmendje nė ēdo ndryshim tė mimikės sė fytyrės. Nėse konstatojnė se diēka nuk shkon largohen pa blerė. Njė ditė nė farmaci erdhi njė djalė rreth tė njėzetave, shtatlartė, biond me flokė pak tė rralluara,tė qethura shkurt. Pasi i dhashė prezervativėt ai u ēel nė fytyrė. Duke mė falenderuar pėrzemėrsisht, mė tha: “Ju jeni farmacisti qė mė keni kuptuar mė mirė. Kam shkuar pėr kėtė punė edhe nė njė organizatė joqeveritare. Aty m’i ofruan pa para, por pėrqeshja qė lexohej nė fytyrat e dy punonjėsve mė fyeu dhe mė nervozoi. U largova pa i marrė. Sa herė bėhem tė blej prezervativė, mimika e shformuar e atyre dy fytyrave cinike ma prish gjakun”. Pas asaj dite, ai ēdo lloj ilaēi e blen nė farmacinė ku punoj unė, megjithėse nuk banon nė atė lagje, por diku nga fillimi i rrugės sė Dibrės”.

Rasti i sapopėrshkruar dhe tė tjerė tė kėsaj natyre e bėjnė gjithnjė e mė tė domosdoshėm shtimin e pėrpjekjeve tė specialistėve qė shpėrndajnė kontraceptivėt, jo vetėm pėr tė pėrhapur njohuritė shėndetėsore tė lidhura me to, por edhe pėr tė pėrsosur artin e komunikimit me tė rejat e tė rinjtė, tė cilėt i blejnė dhe pėrdorin pajisje tė tilla.

Gjithashtu mendojmė se ėshtė e mundur dhe e pėrshtatshme pėr veēoritė e formimit psikokulturor tė shqiptarėve qė prezervativėt tė shėrbehen nga distributorė automatikė. Do tė ishte e kėshillueshme qė kėta pajisje tė viheshin nė mjedise tė tilla, nė tė cilat njerėzit, veēanėrisht tė rinjtė, tė afroheshin natyrshėm, si tė thuash, pa dekonspiruar qėllimin e blerjes sė kontraceptivėve.

Vajzat janė mė pak tė prirura se djemtė tė kėrkojnė pajisjet kontraceptive nė qėndrat rinore. Kėtė e provojnė edhe tė dhėnat e anketimit. Ėshtė rreth tre herė mė e lartė se e femrave (1.66 pėr qind) pesha specifike e meshkujve (4.88 pėr qind), tė cilėt i kanė siguruar prezervativėt nė qėndrat rinore. Vajzat e reja pėrgjithėsisht i shmangen qėndrave rinore pasi frikėsohen se “duke kėrkuar pajisje kontraceptive nė to, mund tė viktimizohen nga agjencia e thashethemeve”. Nė mjedise tė ndryshme tė tė rinjve dhe veēanėrisht tė tė rejave ėshtė pėrhapur gjerėsisht mendėsia se: “tė punėsuarit me kohė tė plotė ose tė pjesshme nė organizatat joqeveritare, duke e ndjerė veten tė pėrkoshėm nė funksione tė tilla, janė pėrgjithsisht mė pak korrektė se farmacistėt nė ruajtjen e sekreteve profesionale”. Kapėrcimi i mendėsive tė tilla ėshtė domosdoshmėri pėr rritjen cilėsore tė tė gjithė veprimtarisė sė organizatave joqeveritare, veēanėrisht tė atyre qė angazhohen me pėrparėsi nė fushėn  e planifikimit familjar.

Nė disa vende tė urbanizuara tė Perėndimit praktikohet edhe servirja e disa pajisjeve kontraceptive nė pjatėn e filxhanit tė kafesė, tė ēajit etj. Pajisje tė tilla ambalazhohen me kujdes dhe u ofrohen klientėve kryesisht nė pub-e dhe diskoteka, tė cilat frekuentohen kryesisht nga tė rinj. Kjo pėrvojė mund tė zbatohet edhe nė vendin tonė, por me shumė kujdes, me qėllim qė tė mos krijohen keqkuptime ndėrmjet kameriereve dhe klientėve dhe situata tė mos degjenerojė nė ngacmime tė ndėrsjella, qoftė dhe me shaka ndėrmjet tyre.


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.