|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Koment

 
 

Pavarėsinė e fitojmė vetėm me politikė institucionale

 
 

 
25 mars 2004 / TN

Po t’ia linim kundėrpėrgjigjen nė provokimet serbe vazhdimisht institucioneve tė Kosovės, Beogradi do ta ndalte kėtė lojė me serbėt e kėtushėm, se kjo do t’u sillte humbje, pėr shkak se reagimi institucional tregon kulturė shtetėrore, kurse reagimi nga mllefi i popullatės, qė manipulohet nga veprimtarėt qė kanė koncept tė tė vepruarit ilegal, krijon pėrshtypjen se nė Kosovė dominon logjika e anarkisė, dhe se institucionet nuk respektohen. Pėr njė vend qė pretendon ta bėjė shtetin, do tė thotė vdekje e aspiratave tė tij pėr kėtė qėllim. Aspiratat e tij mund t’i realizojė vetėm politika institucionale. Populli qė e respekton kėtė politikė, e ka perspektivėn e ndritur. Prandaj, gjithmonė duhet ta presė, pas ēdo provokimi tė politikės sė Beogradit, fjalėn e saj, pra tė politikės institucionale. Ndryshe, fati ynė nuk do tė jetė ai qė e kemi dėshiruar.

Shkruan: Nazmi LUKAJ

Pėr fat tė keq, te ne ka mjaft individė qė ende nuk e kuptojnė se politika institucionale ėshtė faktori kyq pėr ta jetėsuar pavarėsinė e Kosovės. Tė kėtillėt janė inkuadruar nė dy partitė e formuara pas luftės, qė janė vetėdeklaruar si tė “dala nga lufta”, nė disa parti tė vogla tė ngjashme me konceptin e tyre politik, ose nuk i takojnė asnjėrės, sepse kanė dėshirė qė veten ta konsiderojnė si intelektualė tė pavarur. Kėta individė, me pikėpamjet dhe veprimet e veta, disa herė kanė dalė kundėr politikės institucionale. Intelektualėt e pavarur kanė botuar sa e sa herė opinionet e veta kundėr kėsaj politike, duke e quajtur tė dėshtuar.
 
Ndėrsa individėt qė janė inkorporuar nė partitė nė fjalė, duke u besuar kėtyre intelektualėve qė vetėquhen si tė pavarur, por edhe pėr shkak se u ėshtė bėrė shprehi veprimtaria ilegale, disa herė i shkaktuan dėme Kosovės. Dėmet mė tė mėdha ia shkaktuan me formimin e strukturave sekrete, tė cilat mbollėn krimin, dhe me manipulimin e protestave. Edhe kėto tė fundit, qė ditėn e dytė dhe tė tretė morėn njė kahje shumė tė gabuar pėr interesat kombėtare, u manipuluan pikėrisht prej kėtyre.

Kėto veprime alogjike qė ndėrmorėn qė nga paslufta e deri mė tash, e kanė dėmtuar mjaft shumė imazhin tonė nė arenėn ndėrkombėtare. Dhe, e kanė lėkundėr besimin dhe respektin e madh qė kishin pėr ne qendrat botėrore me ndikim, qė edhe na shpėtuan nga skėterra e robėrisė serbe. Kėtė e dėshmon edhe shtypi i jashtėm, i cili ka adresuar kritika tė ashpra nė adresėn tonė. Dėmi ėshtė i pallogaritshėm, kur kihet parasysh se shtypi nė perėndim e pėrcakton nė njė masė tė madhe politikėn ndėrkombėtare.
 
Nė kėtė rast, edhe politikėn e tij pėr Kosovėn. Aq ngjyrė tė zezė ka vėnė ky shtyp nė ne, sa pasojat e tij me shumė vėshtirėsi do tė mund t’i riparojmė. E riparimi ėshtė i domosdoshėm pėr ta jetėsuar pavarėsinė e Kosovės. Ky mund tė bėhet vetėm duke e mbėshtetur populli besimin nė politikėn institucionale, e kurrsesi nė individėt me logjikė prapanike, tė cilėt, pėr interesat e veta dhe tė grupacioneve politike tė cilave u takojnė, nuk i llogarisin pasojat e rėnda qė mund t’ia sjellin atdheut, siē ia sollėn me manipulimin e protestuesve nė ngjarjet e fundit.
 
Vetėm ata qė s’marrin vesh nga politika kanė mundur t’i drejtojnė protestuesit nė pėrleshje me forcat ndėrkombėtare dhe nė djegien e objekteve fetare. Sepse ēdokush qė ka dy gram tru e kishte kuptuar se Serbia kėtė po e pret qė gati pesė vjet, pas tėrheqjes sė saj tė detyruar pikėrisht nga kėto forca, me tė cilat u pėrleshėn protestuesit!!! Po edhe disa shtete mike tė saj.
 
Prandaj populli, sado qė mund tė pėrjetojė dhimbje, si nė rastin kur duke ikur nga bandat serbe gjetėn vdekjen nė Ibėr tre fėmijė tė Ēabrės, nuk duhet t’ia lejojė vetes qė tė manipulohet nga avanturierė politikė, tė cilėt shprehi e kanė veprimin ilegal, qė u ka mbetur nga koha e veprimit tė kaluar politik, qė tashmė nuk mund tė sjellė asnjė pėrfitim kombėtar, pos qė do ta dėmtojė rėndė procesin e pavarėsisė. Dhimbja ka qenė shumė e rėndė pėr kėta fėmijė, po pasojat e protestave tashmė kanė sjellė dhimbje edhe mė tė madhe, sepse Kosova ka lėnduar shumė imazhin e vet nė botė. Kėshtu do tė pėsojmė politikisht gjithmonė, kur fjalėn nuk ia lėmė institucioneve tė Kosovės, por veprojmė si turmė e manipuluar.
 
Mjafton tė paramendojmė se sa humbėse do tė kishte qenė politika e Beogradit, pas aktit tė bandave serbe nė veri tė Mitrovicės, sikur tė mos vepronim si turmė. Dhe sikur fjalėn pėr kėtė akt makabėr tė kėtyre bandave, t’ua kishim lėnė institucioneve tona, qė edhe tash, duke e dėnuar dhunėn, diēka riparuan nga gabimet e tė vepruarit si turmė. Presidenti i Kosovės, dr. Rugova, edhe kėsaj radhe u dėshmua se di tė hedhė hapa shumė tė matur politikė pėr tė mirėn e ēėshtjes kombėtare. Me maturi, vepruan mėpastaj edhe kryekuvendari Daci dhe kryeministri Rexhepi. Edhe me kėtė reagim tė matur tė tyre, u pa se sa e fuqishme dhe se sa e pranueshme nė arenėn ndėrkombėtare ėshtė politika institucionale.
 
Qė kur u themeluan institucionet tona, ēdo veprim politik, pas provokimeve tė serbėve, ėshtė dashur t’i lihet kėsaj politike. Duke ia dhėnė pėrparėsinė gjithmonė qė tė reagojnė politikisht institucionet, ne dėshmohemi se jemi popull qė di ē’ėshtė kultura politike, e cila nė botė ēmohet shumė. Ata popuj qė kėsaj ia kanė dhėnė pėrparėsinė e tė vepruarit politik, kanė nxjerrė pėr vete gjithmonė favore pėr realizimin e interesave kombėtare. Veprimi institucional ėshtė parė se ka qenė shumė i frytshėm edhe para luftės, sepse bota, sado qė zyrtarisht nuk i ka njohur institucionet tona, megjithatė e ka ēmuar organizimin tonė institucional si kulturė tė lartė politike, gjė qė edhe ka qenė faktori kyq pėr tė ndėrhyrė nė Kosovė.
 
Kjo, pra bota, edhe pse presidentin Rugova nuk e njihte zyrtarisht, e kishte parasysh se ai fliste nė emėr tė popullit. Mu pėr kėtė, kėrkesat e tij pėr liri i mori shumė seriozisht. E, kur i ka konsideruar si serioze veprimet tona ilegale mė parė? Asnjėherė. Tė vepruarit si turmė e manipuluar nga individėt qė preferojnė veprimin ilegal, duhet tė ērrėnjoset pėrgjithmonė nga Kosova, sepse ajo do t’i rrėnojė krejt pėrpjekjet tona kombėtare. Kėtė veprim do ta shfrytėzojė politika perfide e Beogradit, sa herė qė u jep urdhra serbėve tė Kosovės pėr tė krijuar trazira.
 
Po t’ia linim kundėrpėrgjigjen nė provokimet serbe vazhdimisht institucioneve tė Kosovės, Beogradi do ta ndalte kėtė lojė me serbėt e kėtushėm, se kjo do t’u sillte humbje, pėr shkak se reagimi institucional tregon kulturė shtetėrore, kurse reagimi nga mllefi i popullatės, qė manipulohet nga veprimtarėt qė kanė koncept tė tė vepruarit ilegal, krijon pėrshtypjen se nė Kosovė dominon logjika e anarkisė, dhe se institucionet nuk respektohen. Pėr njė vend qė pretendon ta bėjė shtetin, do tė thotė vdekje e aspiratave tė tij pėr kėtė qėllim.
 
Aspiratat e tij mund t’i realizojė vetėm politika institucionale. Populli qė e respekton kėtė politikė, e ka perspektivėn e ndritur. Prandaj, gjithmonė duhet ta presė, pas ēdo provokimi tė politikės sė Beogradit, fjalėn e saj, pra tė politikės institucionale. Ndryshe, fati ynė nuk do tė jetė ai qė e kemi dėshiruar.

 


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.