|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Kosova nė shtypin e Bukureshtit para 115 vitesh?

 
 

Serbia ėshtė dhelpra e Ballkanit

 
 

 
 
 25 mars 2004 / TN
 
 
(fragment i shqipėruar nga artikulli “Vulpea īn Balcani” (Dhelpra e Ballkanit), i botuar nė revistėn “Albanezul”, nr. 25, Bukuresht, 1889, qė meriton tė pėrkthehet edhe anglisht, pėr ndėrkombėtarėt)
 
"Albanezul", Nr. 25, Bukuresht, 1889
Pėrktheu: Baki YMERI
  •  
     
  • Njė dinakėri ballkanike qė e skandalizon krejt botėn
     
    Thanė se kremtimi i betejės tė Kosovės fsheh nė vete njė bėrthamė tė rrezikshme kundėr integritetit tė Turqisė dhe Austro-Hungarisė. Serbiia ka qenė me kėtė rast, pėrrallė me dy faqe karshi Evropės. Duke parė se Fuqitė e Mėdha shprehin dyshim ndaj kėtij pėrvjetori, Serbia ngutet ta pėrgėnjeshtrojė lajmin  dhe t’i sigurojė fuqitė mbi pastėrtinė e qėllimeve tė tij...Kėto sigurime ndėrkaq ishin dhelpėrake: ngase Serbia nuk u mbajt siē ishte fjala, por i dolėn tė gjitha nė shesh.
     
    Kremtimi i mbajt nė Krushevė. Kėtu u vendos tė ngritet njė monument nė shenjė kujtimi tė betejės sė Kosovės tani e 500 vjet mė parė, dhe pėr hedhjen e themelit qe ftuar Mbreti. Nė qendėr tė qytetit, nė vend tė monumentit u ngrit me kėtė rast njė portė triumfale, nė ballė tė sė cilės qe shkruar qėllimi i manifestimit. Ē’besoni se qe shkruar mbi kėtė hark tė triumfit? Ja pra: Pėrsipėr: “Vetėm bashkimi mund ta shpėtojė Serbinė”. Ky mbishkrim, qė nė shikim tė parė, s’ėshtė tjetėr veēse njė farsė e pafajshme, por, po qe se e ndėrlidhni me kėto qė pasojnė, del shumė kompromitues. Dhe ē’ua merr mendja se pason? Diēka qė e  skandalizon krejt botėn: janė shėnuar krejt viset me tė cilat dėshiron tė ntrashet Serbia, domethėnė pra, e ashtuquajtura mike e Turqisė dhe Austro-Hungarisė...Ja pra se s ē’shkruan:
      
    “Serbia – Bosnja - Serbia e Vjetėr – Hercegovina – Maqedonia – Zeta – Banata – Sirmia – Kroacia – Baēka – Dalmacia - Sllavonia” Don tė thotė: Serbia dėshiron ta gėlltisė krejt regjionin meridional tė Austro-Hungarisė dhe tėrė Gadishullin Ballkanik, ngase Epiri dhe Trakia qė mbetėn tė pashėnuara nė portė, ato vijnė vetvetiu, porsi qefini. Serbia, nė kėtė mėnyrė dėshiron ta gllabėrojė me mjeshtri Ballkanin dhe Karpatėt, portėn e qytetėrimit perėndimor dhe t’i lejė tė shuhen nė errėsirėn orientale! Do tė donim tė na pėrgjigjet Serbia: si ėshtė e mundur dinakėria e kėtij mbishkrimi me sinqeritetin qė ia premtoi Evropės pėrmes qarkores diplomatike tė 8 Qershorit ttė kėtij viti (1889), pėrmes sė cilės i siguron Fuqitė e Mėdha mbi qėllimet e pastra tė kėtij manifestimi kombėtar serb?...
     
      
    Pretendime ekstravagande
     
    Dhelpra e ngrirė nė stepat e Veriut, vjen dhe strehohet pėr t’u shkrirė nga akulli nė klimat e ngrohta e mirėbėrėse tė Ballkanit, dhe, pasi kėndellet ca, e kaplon shija pėr t’i ngrėnė zogjtė mikpritės, dhe krejt ata qė janė mė shumė se ajo nė Ballkan ...U munduam qė tė gjejmė se Serbia ka tė drejtė, qė t’i themi se ka hak, por nuku gjetmė hiē. Njė kohė tė shkurtėr ka qenė edhe ajo pėrgjatė shek.XIV-tė, zuri tashti si breshka tė kruhet mė shumė se sa lypset, tė bėhet sa njė buall, pėrgjatė verės duke ndenjur nė Stamboll, pėr tė shijuar tė mirat e Lindjes sė pasur, ndėrsa pėrgjatė dimrit nė Timishoarė, pėr tė qenė pranė me rastin e karnevalit, qė tė luajė si kazakėt me Boheminė dhe Galicinė...: aq sa mos tė plasė, ngase e ka lėkurėn pėr tepėr tė ngushtė. Pastaj, nė bazė tė njė tė drejte tė kėtillė, aq absurde, mund tė themi edhe ne Shqiptarėt se i pretendojmė krejt territoret qė i kish fituar dikurė Aleksandri i Madh, madje edhe Rumunėt t’i pretendojnė krejt territoret qė i pat pėrvetėsuar Perandoria romake: dhe si do ta ndjente Serbia atėherė, dhe ku do tė arrinim me pretendime tė kėtilla ekstravagande?
      
    Mos e han vallė lėkura Serbinė dhe ka nevojė pėr pak kruajtje? Apo mos ndoshta ėshtė ngopur me pavarėsi dhe don tė bėhet pėrsėri pronar? Ēuditemi pra: si nuk ishte Serbia nė gjendje deri tani tė kuptojė faktin, se sot njė shtet duhet tė jetė sė pari i civilizuar, i ndritur si njė diell, qė tė mund ta tėrheqė nė dritė botėn e errėsuar, nė mėnyrė tė lirė, e jo t’i futish me forcė nė errėsirė do popuj shumė mė tė ndritur se ti! Dalmatinėt dhe Kroatėt protestuan shumė kohė para se tė ngjajė ky manifestim, kundėr pretendimeve tė saj pėr t’i aneksuar, dhe me gjithė kėtė, Serbia i do...dhe dėshiron t’i gėlltisė, edhe pa lejen e tyre!...Ka harruar ta shohė Serbia se ndodhemi nė shekullin e XIX-tė.


                           Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.