|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Pranverat e pėrgjakura s’kanė tė ndalur nė Kosovė

 
 

 
24 mars 2004 / TN
 
Nga Jahir DEMAJ
 
Ngjarjet tragjike tė 17 dhe 18 Marsit 2004 kanė prekur thellė jo vetėm nė zemrat dhe ndjenjat e ēdo shqiptari, por ato trokitėn trishtueshėm edhe nė ndėrgjegjjet tona, na ranė si rrėfeja kur bie nė pikė tė ditės me diell. Ngjarje kėto, kaq tė pa pritura dhe shumė tė pa dėshiruara, pėr tė cilat po flasin dhe po llomotisin, po shferehen dhe po pėrrallisin,... gjithėkush dhe sejcili nė mėnyrėn e tij dhe nė ndėrgjegjen e vet. Po maten pra, dhe po stėrmaten, po peshohen dhe po fashitėn, po shahėn dhe po lavdrohėn, dhe prapseprapė sejcili nė ndėrgjegjen e tij.
 
Pra, a nuk ishin kėto ngjarje jo vetėm tragjike por edhe kaq tė dhimbėshme, sidomos pėr ata qė i humbėn mė tė dashurit e tyre nė kėto trazira ? Dhe nė veqanti humbja tragjike e tre jetėrave tė njoma tė tre fėmijėve tė mbytur lumin Ibėr, dhe si rrjedhojė edhe dhjetra viktima tė tjera. Mirėpo, pėr fatin tonė tė keq, mbi kėto ngjarje tė dhimbėshme, disa tė ashtuquajtur analistė dhe disa politikgjinjė tashmė tė dėshtuar, po bėjnė krejt ēka ėshtė e mundur qė me kujdestarinė e tyre tė mos lėnė rast pa hedhur baltė, duke derdhur mbi kėto ngjarje tėrė ndytėsirėn e tyre, tė gjitha tė palarat e tyre, tė gjithė mllafin e mossuksesit tė tyre, qoftė nė politikė, qoftė nė gazetari.
 
A nuk bėri kėshtu Surroi i Sorrosit, i cili si gjithėmonė kujdestaron dhe nxjerr kokėn sa herė qė ndodhin ngjarje tė tilla. Shkrimi i tij i titulluar “Vdekja tragjike e njė politike dhe njerėzve prej saj”, tė cilin e gjeta ke gazeta Mejdaniste “Korrieri”, dhe dorėn nė zemėr pėrpos titullit qė pretendon tė jetė bombastik nuk kishe se ēka tė lexoje nė tė.
 
Po na kthehej Surroi nga aeroporti, dhe nė vend tė njė prandvere tė lulėzuar ai na gjeti njė kaos. Kjo pra ishte tema pėr tė cilėn mundohej ky far “Analisti”, dhe botuesi njėkohėsisht tė na e mbushte mendjen se pos tė tjerash ėshtė edhe njė “dikush” qė bredh nėpėr botė. Edhe pse nuk na e tha, ai ka patur mundėsi qė tė jetė kėthyer pikėrisht nga Sorrosi, prej tė cilit po vjelė mjete tė cilat po e mbajnė gjallė jo vetėm kėtė far “Analisti” mjekėrrosh (si tė ishte njė kopje e keqe e Qosjes), por edhe Kohėn Ditore tė tij tė famshėme. Mjete kėto, pėr tė cilat nuk beson kush pėr pastėrtinė e tyre.
 
A nuk provuan kėshtu, pėrmes RTK-sė e cila pa fije turpi edhe pasi e pėrzuri “falltorin” Adem Demaqin, e quan ende vetėn 100% e Kosovės, edhe eksponetėt e Hashimit tė PDK-sė, si i “famėshmi” misnistėr: Jakup Krasniqi, dhe i “temėrrėshmi” deputet: Xhavit Haliti, qė tė ngrisin reitingun e tyre politik bash mbi kurrizin e kėsaj tragjedie e cila pa fije hezitimi, ishte njė tragjedi kombėtare. Dhe kėta “burra” tė mdhenj tė kombit, nė vend qė t’a sqaronin njėherė e mirė popullin shqipėtar tė Kosovės se ku po na qojnė demostratat thuaja tė pėrditėshme rrugėve tė Kosovės tė organizuara nga njė kallabllak shoqatash tė cilat po e quajnė vedin nė mėnyrė tė pakuptimtė “tė dala nga lufta”. Keni parasyshė se kur thuhėt “tė dala nga lufta” kjo i bije sikur kėta trima paskan shkuar nė luftė jo pėr tė luftuar kundėr okupatorit por pėr tė dalė prej saj me lloj-lloj shoqatash dhe partishė, qė sapo tė pėrfundojė lufta ato tė vihėn nė veprim. Siē edhe vepruan.
 
A nuk ishte e famėshmja “QPK” pjellė shoqatash dhe partishė tė “dala nga lufta”. Tė e sqaronin pra, se nė emėr tė kujtė po demostrohėt, rrugėve dhe shesheve tė Kosovės pėr Lirimin e ēlirimtarėve, siq po thuhėt, dhe jo aty ku do tė duhėj tė mbrohej drejtėsia, nė sallat e Gjykatave pra. Tė e sqaronin pra njė herė e mirė se, a nuk ishin kėto ngjarje tragjike tė 17 dhe 18 Marsit, pikėrisht njė vazhdimėsi parullash dhe paknaqėsishė e vetė kėtyre demostratave qė po mbaheshim anė e mbanė rrugėve dhe shesheve tė Kosovės?
 
Por jo, kėtė nuk e bėnė dot, prandaj u sulėn mbi LDK-nė dhe kryetarin Rugova. Duke provuar qė me llafe odash ti shesin kumbulla tė prishura kumbullagjisė. Duke qenė tė bindur qė kėshtu ju erdhi vera kah dera qė ta rrisin pazarin e partisė sė tyre. Prandaj, pazare tė tilla kaq tė paskrupullta sollėn, nė vend tė njė  pranvere, pėrplot lule dhe shend e vėrė, kaq shumė tė pritur dhe tė dėshiruar pėr popullin shqipėtar tė Kosovės, njė fillim prandėvere tė pėrgjakshme, tė zymtė dhe dėshpruese.
 
Adem Demaēi, nga “simbol” i rezistencės nė simbol tė sė keqes
 
Na ishte njė herė njė Adem Demaē i cili deshti tė bėhej shkrimtarė, ..... kėshtu do tė fillonte njė pėrrallė qė u tregohėt fėmijėve. E fillova kėtė shkrim nė kėtė mėnyrė, jo pėr ta bėrė pėrrallė “Balin Adem” ose subjekt pėrralle, por me tė vetmin qėllim qė t’i bėhėt edhe njė herė me dije kėtij njeriu, se ai e ka bėre vet vedin, pėrrallė, me dorėn dhe mendjen e tij. Edhe ate pa e detyrua kush, pa e kėrkuar kush prej tij. Dhe jo vetėm njė herė. Ky njeri nuk ka tė ndalur, e ka marrė burri i dheut me hu nė krah dhe nuk po lė metodė pa pėrdorur vetėm e vetėm qė ta bėjė vedin vėrtetė pėrrallė.
 
E fillova me shkrimtarllakun e tij dhe dorėn nė zemėr, mua nuk mė ka rastisė qė tė lexojė njė kritikė vlerėsuese pėr “Gjarpijtė e gjakut” , pėr kėtė Roman siq e quan ai. Flitet se kur doli “Bali Adem” nga burgu herėn e parė (viti nuk mė kujtohėt), udhėtonte kėmbė nga Podujeva pėr nė Prishtinė. Dhe kur e pyetėn se pse nuk hypė nė Autobus, ai ishte pėrgjegjė: “Nuk dua  qė tė udhėtoj me autobusė tė Titos”. Thuhėt poashtu qė nuk kishte burrė qė ia mbushė mendjen “Balit” (kėshtu e thėrrasin nė Llap Bacėn), se kėta autobusė ishin ble me djersėn e taksapaguesve shqipėtar tė Kosovės. Dhe pastaj u bė pėrsėri burgaxhi, por jo me dėshirėn e tij. Pastaj i lindi ideja qė tė bėhej Enverist.
 
Thuhėt qė edhe nė burg e ka mbrojtur me xhelozi tė paparė kėtė ide. Siq dukėt edhe kjo i kushtoj edhe do vjet tė tjera nėn mrizin e burgjeve famėkeqe jugosllave. Dhe pėr tė mos e zgjatur pėrrallėn, dikur e liruan “Balin Adem” nga burgu, me kushtin e vetėm qė ate populli i vet t’a bėnta simbol tė rrezistencės. Dhe vėrtetė kėshtu edhe u bė.
 
Na kujtohėn shumė mirė se sa bėheshin rradhėt e gjata tė vizitorėve qė shkonin pėr ta takuar simbolin e tyre tė rrezistencės. Bile-bile do gojė tė kqija thonė se u muar njė aksion qė t’ia ndertonin edhe njė shtėpi tė vogėl. Thonė poashtu se edhe ia ndėrtuan. Por siq dukėt atij iu duk e vogėl, dhe sidomos pas kohės kur edhe Kryetarit Rugova iu ndėrtua njė shtėpi, shumė mė e madhe se e “Balit”, ky i fundit hoqi dorė prej saj, si zevzek inatėgji qė ėshtė dhe u shpėrngul nė qytetin e Lidhjes ( jo tė Lidhjes Demokratike, por tė Lidhjes sė Prizrenit) nė Prizren, ku e ndėrtoj njė shtėpi nė mahallėn e shkieve. Dhe pėr mos me e zgjatur shumė pėrrallėn e tė bėrit pėrrallė, Bali na ishte dhe ēka nuk na ishte.
 
Na ishte KLMDNJ-istė, UĒK-istė (vetėm potparoll, ose zėdhėnės), RTK-istė e ,...dhe mė nė fund u bė edhe FQK-istė. Pra i zoti i shtėpisė nė partiqkėn e sapo formuar, tė quajtur FQK. Dhe siē dukėt, Bali nga kryepartiak ka filluer tė bėhet edhe kryefalltor, por edhe analist politik, i cili po merret me analiza tė ftohta, por pėr tema tė nxehta.
  
Nė shkrimin e tij “Zotrinjė mos fajsoni qytetarėt!” ka marrė pėrgjegjen e merituar nga Sefedin Krasniqi, por unė dua tė ndalem vetėm nė pjesėn e parė dhe ma skandalozen tė kėtij shkrimi. Adem Demaqi, pra personazhi i pėrrallės, i cili e ka bėrė vedin pėrrallė pėr faqe tė zezė, duke iu drejtuar pa dallim institucioneve (“formale” siq i quan ai) tė Kosovės, atyre tė UNMIK-ut dhe nė tė njejtėn kohė pa fije turpi nė tė njejtėn shportė e futė edhe regjimin kriminel tė beogradit, bile-bile duke ju drejtuar me zotrinjė.
 
Pra, mė skandalozja e tė gjitha skandalozeve ėshtė kur ky analist mjeran, pa as mė tė voglėn ndjenjė tė pėrgjegjėsisė njerėzore, morale dhe etike shkruan: “Zotrinjė tė institucioneve formale tė Kosovės, zotrinjė tė UNMIK-ut, zotrinjė tė regjimit tė Beogradit, pėr erupcionin e pakontrolluar tė mllefit e tė dėshprimit qytetar tė Kosovės, ju jeni fajtorė e askush tjetėr. Mos u mundoni t’i mjegulloni e t’i fshihni gjynahet tuaja”. Dhe tėrė theksin e kėtij shkrimi dua tė vė nė fjalinė e mėposhtme tė “Falltorit analist” kur thotė: “Mos u mundoni t’i gjeni kriminelėt e fajtorėt pėr vdekjen e dhjetėra qytetarėve tė pafajshėm, jashtė rradhėve tuaja.”
 
Pra, tė nderuar lexues, gjykoni vetė. A nuk qenkan pėr Adem Demaqin jo vetėm fajtorėt por edhe kriminelėt mu nė rradhėt e institucioneve tona. Nė rradhėt e kėtyre institucioneve qė populli me votėn e tij sovrane ua ka besuar qė ta udhėheqin Kosovėn drejt pavarėsisė dhe demokracisė. A nuk na del pra sipas llogjikės sė sėmurė Demaēiane, se vetėm njė popull kriminel mund tė zgjedhė dhe tė votojė njė qeveri apo udhėheqje tė institucioneve po ashtu kriminale. Ruana zot nga njė “simbol” i tillė i sė keqes. I cili siq po shihet ka shpėrthye nė njė “erupcion vullkanik” tė marrėzisė, tė mjerimit, tė amorales dhe tė sė keqes.
 
Prandaj, deri sa tė kemi njerėz tė tillė nė Kosovė, edhe pranverat e pėrgjakura do tė na pėrcjellin si njė kob i zi pėr kombin tonė. Derisa tė ketė njerėz qė djegin flamuj, sikur qė pamė nė kėtė pranverė tė pėrgjakur, dhe tė cilėve dikush ju thotė mashalla dhe aferim, deri atėherė nė ēdo pranverė tė Kosovės nė vend tė luleve, do tė kemi ferra, dhe nė vend tė bilbilave, korbat e zi do na krrokasin mbi kokat tona. Derisa, qė tė tre kėto personalitete, subjekte tė kėtij shkrimi, si  veglat qorre dhe dorė e majtė e Fatos Nanos, dhe mjerisht edhe shumė tė tjerė si kėta tė cilėt i bėjnė elozhe dhe i pėrulen deri nė poshtrim, simbolit tė sė keqes pėr kombin tonė, pranverat e Kosovės do tė vonojnė tė qelin me tė gjithė beharin dhe ngrohtėsinė e saj.
 
E sollėn kėtė murtajė nė trojet tona qė nuk e duron, dhe i dėshiruan mirėseardhje dhe e quajtėn NANO, OK, atėherė kur populli shqiptar i Shqipėrisė, po kėrkon ikjen e tij. Dhe, ende pa u larguar  plotėsish ajo hije e zezė nga trojet e Kosovės martire, dhe pa u larguar mirė ajo erė e keqe qė kundėrmonte, u qfaqėn turmat, krejt tė ēorjentuara, tepėr tė pakontrolluara, ...qė shkatėrruan, qė dogjėn, dhe si rezultat pėr fatin tonė mė tė keq pati aq shumė viktima, krejt tė panevojshme.
 
E them me sinqeritetin mė tė madh se vetėm njė herė nė jetėn time kam ndie vėrtetė keqardhje pėr “Balin”. Edhe atė me rastin kur nė njė inervistė apo bisedė pak pas pėrfundimit tė luftės, nė RTK-nė e tij dikur (nėse nuk gaboj) patė thėnė, se si i ka dėgjuar fėmijėt nėpėr rrugėt e qytetit duke i thėnė: “Qe Adem qeni”. Le tė mė fali “Bali Adem”, kėtė e ka thėnė vet me gojėn e tijė. Por....
 
Ka edhe njė thėnje popullore qė thotė: “Mė lehtė e mbushė njeriu njė qerre plot me ferra edhe atė i zbathur, sesa ia mbush mendjen njė njeriu tė marrė”


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.