|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

PROTESTAT E 17 MARSIT NGUSHĖLLIM APO MASHTRIM(?!)

 
 

 
23 mars 2004 / TN
 
Petrit SHALA, Prishtinė
 
Pėr tė pasur efekt protestat duhet tė kenė njė qellim. Pra, qellimi  mbi tė cilat janė mbėshtetur protestat e kėti Marsi nuk ekzistonte. Edhe po tė ekzistonte qellimi, ai nuk u tha hapur, e as tėrthorė nga askush. Veē sa dolen nė skenė, edhe kėsaj here, ata individė qė janė mėsuar, si gjithmonė, ta shfrytėzojnė tragjedinė shqiptare pėr promovime tė veta. Promovime kėto me tone tė njė patriotizmi tė rrėm. Mirėpo, ajo qė u kuptua kėsaj radhe ishte se nė Kosovė ekziston njė hendek i thellė nė mendimin politik, qoftė tė individi si qytetar, apo brenda kastės sė intelektualėve. Sepse, asnjėri nuk pati kurajo qytetare, politike, analitike pėr t“i thėnė hapur gjėrat; ēafrė ndodhi nė Kosovė me 16, 17,18 mars? Ishim pėr ngushėllim apo, ishim tė mashtruar?

Edhe pse tani me dhimbje tė thellė duhet tė kapėrdijmė lotėt pėr viktimat, ėshtė koha tė themi, kush na mashtroj, pėrse u mashtruam, dhe a e kemi ditur se dikush brenda shoqėrisė sonė ėshtė duke na e shtie hilen. A duhet qytetarėt shqiptarė sot ta kapėrdijnė turpin se nuk ditėn tė mbrohen nė momentin e duhur. Tani doli hapur sa fjetur paskemi qenė, doli lakuriq paftėsia e jonė kur e kemi nėnēmuar shėrbimin sekret serb, i cili para disa muajsh na bėri me dije se i ka njerėzit e vet nė Kosovė. Por kėsaj radhe u zhvesh lakuriq edhe qytetari i ynė i cili pėr inat tė individit, po e bėn Kosovėn kurban, e herė pėr interesa karieriste.

Nuk ka dyshim qė masakra ndaj tri fėmijėve nė Ēabėr, e kryer dhe programuar mirė nga segmentet kriminale serbe, ishte hapi i ri i Beogradit, pasi ajo karta me bllokimin e rrugėve ju kishte djegur. Qudia erdhi se, pse ajo gjeti mbeshtetje edhe nė Kosovė? Si ia arriti qellimit ti provokoj shqiptarėt, qė para botė tė krijohet njė imazh negativ. Gjithė ketė mendojmė se Serbia s“do t“ia arrinte sikur mos ti fuste njerėzit e vet nė lėvizje.

Dhe, si ia arriti qellimit?!

E para, Serbia pėr t“ia arritur qellimit planin e vet e mbeshteti tek miqėt e vjetėr dhe mė besnik qė ka brenda pėrbrenda shqiptarėve. Pak ditė mė parė me ndėrmjetėsimin e UNMIK-ut, u ftua nė Kosovė Fatos Nano i cili duhej luajtur rolin e njė katalizatori. Ai gjithmonė nė momentin mė tė duhur i ka shėrbye Serbisė. Ardhja e tij nė Kosovė, ishte e programuar mirė. Nė pritje, me fytyra plotė buzėqeshje dhe tė entuziasmuar ishin Jakup Krasniqi, Veton Surroj e disa bashkėmendimtarė tė tij. Instruksionet e Nanos, se Rugova dhe bashkėmendimtarėt e tij mund tė bijnė vetėm pasi nė Kosovė tė ndodhė njė revoltė, si nė vitin 1997 nė Shqipėri. Pėr t“i prirė kėsaj revolte, duhet njė shkas, sado edhe i dhimbshėm qoftė ai. "Shkakun" e kishte marrė pėr sipėr ta pėrgadiste Serbia.
 
Duke njohur mentalitetin shqiptar Serbia, gjeti pikėn me tė ndishme tė njeriut, e sidomos tė shqiptarit, t“ia vrasesh fėmijėt. Populli reagoj mė tė drejtė pėr ato tri jetra tė fėmijėve tė mbytur nė lumin Ibėr nga dora gjakatare serbe. Pėr orė tė tėra shqiptarėt protestuan kundėr njė masakre tė tillė. Mirėpo, duke parė se erdhi shansi i mirė tė jetėsohet porosia qė ua kishte dhėnė Nano, mendimtarėt e tij derguan njė kokudh mes protestuesėve. Porosia ishte drejtė vdekjės. Protestuesit shqiptar me duarė thatė e nisėn nė drejtim tė pjesės Veriore tė Mitrovicės, ku banorėt serb atje janė tė armatosur. Nė ketė pėrleshje mes shqiptarėve dhe serbėve ranė viktimat e para.
Mirėpo, sipas planit serb tė miratuar nga Nano dhe kukudhet e tij, kjo qė po ndodhte nė Mitrovicė ditėn e parė, ishte pak. Duhej ndodhur diēka ngjajshem si nė Shqipėrin e "Revolucionit tė vonuar demokratik" tė vitit 1997. Atje gjatė asaj kohe u hapen depot e armeve. Nė Kosovė depotė i ruan KFOR-i.

E ēka tash?

Tash duhet kaluar nė variantin tjetėr. Tė fillohet mė djegėjen e gjithė atyre vlerave kulturore e historike qė ka Kosova, sepse ateherė do tė iritohen ndėrkombėtarėt dhe NATO-n. Me ketė do tė dalin fitues serbia dhe Nano, kurse humbės do tė janė shqiptarėt. Serbėt do tė dalin fitues sepse me miqėt e tyre qė i kanė, Rusin dhe Francen, do tė arrijnė ta sensibilizojnė opinjonin ndėrkombėtar se shqiptarėt janė vandalista. Kurse qellimi i Nanos ishte, qė me djegėjen e Kosovės Bashkėsia Ndėrkombėtare tė fokusoi vemendjen nė Kosovė, e jo nė protestat qė sa po vinin e intensifikoheshin nė Shqipėri. Pėr ta realizuar ketė plan Nano Serbia, ai kėrkoj ndihmė nga bashkėpuntoret dhe bashkėmendimtarėt e vet nė Kosovė. Ishte ky njė borgj qė duhej kthye Nanos, si kompenzim i atyre ndihmave qė ua kishte bėr ai heronjėve tė Rognerit gjatė vitit 1999. Me kėto kėshilla tė mira, dhe premtime se do ta qonin deri nė fund planin e tij, Nano u largua nga Kosova. Nano pėr hater tė naniēve kosovarė u mundua tė parodizoj edhe mė Rugovėn. Ju kujtohet kur mė njė buzqeshje cinike tha se pavarėsija e Kosovės nuk ėshtė aq formale.

Lozha e dytė qė e orientoj revolten e pakontrolluar, ishte RTK-ja dhe mjetet e informit, qė fatkeqėsisht askush nuk po merr guxim ta thotė. Ju kujtohet, posa erdhen lajmet nga Mitrovica pėr viktimat e para, nė Prishtinė u vuan nė veprim mekanizmat qė po rrinin gati pėr tė keqen kosovare. Kėtu fillimisht rolin kryesor do ta marrė RTK-ja, dhe disa individ nė Unionin e studentėve tė Prishtinės. Pėr ta lėvizur RTK-nė, nė shėrbim tė kėsaj tė keqe, themeluesi i FQK-sė, i thirri kukudhet e vet, ua dha planin me tė keq tė veprimit pėr situata tė tilla. Uninonin e studentėve tė Prishtinės, e vente nė lėvizje binomi i Jakup Krasniqit, Gani Morina. Dueti RTK-Gani Morina me megafon, me transmetim tė drejtpėrsedrejti, i ftonte qytetarėt pėr njė viktimizim tė shenjtė pėr Ēagllavicėn. Se ky skenar qė po e zbatonte RTK-ja me Gani Morinėn (e jo studentet), kishte lidhje me shėrbimin sekret serb, tregon ngjajshmėria e transmetimeve tė RTS-sė tė vitit 1989 nė Temishvar, dhe transmetimi qė e bėnte RTK-ja nga Ēagllavica dhe qytetet e Kosovės.

Tjetra, RTK-ja nė emisionet e veta pa ndėrpre pėrveq pamjeve qė nxjerrte nga tereni, ajo  ftonte gjeja personalitete publike dhe analist nė emisione tė posaqme. Kėto pėrsonalitet pėr t“ia nxjerrur bojen RTK-sė dhe formuesit tė FQK-sė, ēthurin dhe thurin pa kuptim mendime qoroditės politike. A nuk ishte Halil Matoshi, ai i cili nė njė prononcim si mysafirė i RTK-sė e zbuloj se pikėrisht RTK-ja dhe A. Demaqi qendrojnė prapa gjitha kėtyre ēfarė ndodhen nė Kosovė?  Halil Matoshi si analist tha: Pse nuk e keni ftuar A. Demaqin, ai do ta ndalte menjėherė revolten. Pra, sipas tij dhe RTK-sė, ai i paska vua nė lėvizje mekanizmat qoroditės tė revoltės, dhe ai mund ta ndal.

Me kėto veprime, autorėt e kėtyre revoltave, u bėn shėrbėtorė tė njė lozhe pseudopolitikanėsh dhe pseudointelektualėsh, tė cilėt gjithė ditėn po mundohen ta bėjnė copė e grimė ēėshtjen shqiptare, duke ia mveshur asaj edhe karakterin vandalist me qellime tė caktuara dhe nė shėrbim tė Beogradit. Ndoshta, frymėzuesit e kėtyre revoltave duke e shfrytėzuar tragjikėn familjare tė  familjeve nė Ēabėr, u munduan t“ia arrin qellimit duke krijuar disponim antishqiptar tek faktori ndėrkombėtar. Sa ia arriten kėsaj, mbetet tė pritet sjellja e ndėrkombėtarve ndaj Kosovės nė tė ardhmen.

Edhe njė herė, problemi themelor, tek klasa politike nė Kosovė, ėshtė niveli i ulėt i kulturės politike tė tė konkuruarit tė alternativave. Nė vend tė kėsaj, intelektualėt dhe politikanet tanė zbatojnė thėnjen popullore; " Pėr inat seme re, me vdekt djali", ose, pėr inat tė kundėrshtarit politik, vdekt Kosova, thonė ata.


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.