|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E marte, 23 mars 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Holkeri vizitoi komunėn e Kastriotit

  • Kreu i NATO-s Shefer akuzoi ekstremistėt shqiptarė pėr orkestrimin e dhunės nė Kosovė

  • Viti: KFOR-i amerikan nuk do tė lejojė askend qė tė marrė nė duart e veta ligjin

  • Belgjika dėrgon trupa shtesė nė Kosovė

  • Brajshou kėrkoi qė ata tė cilėt kanė akte dhunė tė dalin para drejtėsisė

  • Daci vizitoi fshatin Ēabėr

  • Rexhepi bisedoi me pėrfaqėsuesit e tri partive kryesore

  • Nė 5-vjetorin e fsuhatės ajrore tė NATO-s, nesėr fillon manifestimi "Ditėt e shpresės"

  • Sabri Hamiti: Pavarėsia pėr Kosovėn ėshtė ēėshtje ekzistenciale, demokratike e politike

  • Derek Ēapell thotė se lidhur me dhunėn e fundit nė Kosovė janė arrestuar 163 persona

  • Sot do tė bėhet varrimi i katėr viktimave nga komuna e Mitrovicės

  • Varrimi i fėmijėve tė Ēabrės ka qenė mirė i organizuar dhe ėshtė bėrė nė mėnyrė dinjitoze

  • Tė enjten Kuvendi debaton pėr gjendjen nė Kosovė

  • Solana dhe Paten tė mėrkurėn do ta vizitojnė Kosovėn

  • Kushner thotė se Rezoluta 1244 nuk mund tė shėrbejė mė si bazė pėr tė ruajtuar qėndrueshmėrinė nė Kosovė

  • Nė zyrėn e Kryqit tė Kuq nė Mitrovicė janė paraqitur mbi 100 familje shqiptare tė zhvendosura nga veriu i Mitrovicės

  • Bordi i Drejtorėve ka vlerėsuar se Prizreni ėshtė qyteti mė i dėmtuar nga trazirat e javės sė kaluar

  • Erhard Busek angazhohet pėr pavarėsinė e Kosovės hap pas hapi

  • K.Bild: Kosova duket si Palestina e Evropės

  • Ministri i jashtėm rus Llavrov thotė se nė samitin NATO-Rusi duhet tė analizohet ēėshtja e dhunės nė Kosovė

  • Mbrėmė nė Prishtinė nė shenjė nderimi pėr viktimat e trazirave tė fundit janė ndezur qirinj para Tetrit Kombėtar

  • Ambasadori i Beogradit nė Moskė thotė se largimi i ushtarėve rus nga Ballkani ishte diēka e logjikshme

  • Kisha autoqefale malazeze kritikon kishėn ortodokse serbe se po i shfrytėzon trazirat nė Kosovė pėr manipulime politike

  • Kryeministri maqedonas ka paraqitur kėrkesėn zyrtare pėr anėtarėsimin e vendit tė tij nė BE

  • Vullnetarėt e Arkanit nė veriun e Mitrovicės?

  • Ekstremistėt palestinezė zotohen tė hakmerren pėr vrasjen e Jasinit

  • Vrasja e Jasinit shqetėson Uashingtonin

  • Takim i ministrave tė jashtėm tė BE mbi luftėn kundėr terrorizmit

  • Nė njė pritė afėr kufirit afgan janė vrarė 12 ushtarė pakistanezė

  • Nė njė sulm raketor janė vrarė 3 ushtarė pakistanezė

  • Nė Bagdad janė vrarė 2 biznismenė finlandezė

  • Autoritetet spanjolle kanė arrestuar edhe 4 persona nė lidhje me sulmet nė Madrid

  • Nė Tailandė ka ndodhur njė shpėrthim dhe ėshtė vrarė njė polic

  • Kanė mbetur tė ngujuar 6 shkencėtarė britanikė nė njė shpellė nė Meksiko

  • Vrasėsi i ministres suedeze, Ana Lind, ėshtė dėnuar me burg tė pėrjetshėm

  • Njė anije ruse me reaktor bėrthamor mund tė shpėrthejė nė ēdo kohė

 
  
Holkeri vizitoi komunėn e Kastriotit
 
Kastriot, 23 mars 2004 - Shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri vizitoi sot komunėn e Kastriotit (Obiliq) dhe me udhėheqjen komunale bisedoi pėr rrjedhat aktuale nė kėtė komunė pas trazirave tė ditėve tė kaluara.
 
Holkeri ka inkurujuar pushtetin lokal pėr tė hartura politikat strategjike financiare pėr tė filluar riparimin e tė gjitha dėmeve tė shkaktuara. Ai bėri tė qartė se donatorėt nuk do tė mund tė ndihmojnė nė riparimin e dėmeve, ndėrkohė qė mundėsitė e institucioneve vendore janė tė kufizuara.
 
Andaj njerėzit brenda komunės, tha ai, duhet tė ndihmojnė fqinjėt e tyre dhe tė vendosin fillimin e ri tė bashkėjetesės dhe tė fqinjėsisė sė mirė.
 
 
Viti: KFOR-i amerikan nuk do tė lejojė askend qė tė marrė nė duart e veta ligjin
 
Viti, 23 mars 2004 - Nė njė takim e gazetarė, udhėheqja komunale dhe komandanti i KFOR-it pėr Viti, vlerėsuan situatėn e sigurisė nė komunėn e Vitisė tė qetė, pas trazirave tė fundit qė pėrfshinė edhe kėtė komunė. Kryetari i Kuvendit komunal Musa Misini, tha se ngjarjet e javės sė kaluar kanė qenė tė dėmshme pėr tė gjithė.

Mbi tė gjitha nuk mund tė kuptohet se si njeriu me gjykim tė shėndoshė mund tė dėmtojė apo tė djegė monumentet fetare. "Imazhin e zbehur tė Vitisė dhe Kosovės, nė bashkėpunim me forcat e KFOR-it amerikan, pjesėtarėt e TMK-sė, SHPK-sė udhėheqjes komunale, por edhe banorėve tė kėsaj komune tė cilėt kanė treguar gatishmėri tė ofrojnė ndihma, do ta rikthejmė", tha Misini dhe shtoi se nga buxheti i komunės pėr tė dėmtuarit janė siguruar ndihma ushqimore por edhe mjete me tė cilat do tė meremetohen dhe adaptohen objektete e banimit.
 
Njė pjesė e serbėve kėto ndihma i kanė pranuar, por pėr fat tė keq ata tė cilėt ende mbeten tė instrumentalizuar nė duar tė Beogradit, kėto ndihma nuk i kanė pranuar, tha Misini.

Misini tha se janė djegur 10 shtėpi tė minoritarėve serbė dhe 16 tė tjera janė demoluar, nė mesin e tė cilave 3 shtėpi tė pronarėve shqiptarė. Protestuesit kanė djegur 6 automjete tė serbėve, 1 kombibus i cili ishte pronjė e Kuvendit tė Vitisė me tė cilin transportoheshin nxėnėsit serb nėpėr shkolla, si dhe 1 motokultivator.

Komandanti i KFOR-it amerikan koloneli Poll Zimerman tha se ushtria dhe KFOR-i amerikan e kanė vėnė ligjin dhe sigurinė nė komunėn e Vitisė. Qė nga e marta nė kėtė komunė mbetet nė fuqi vetėm ora policore duke filluar nga ora 21 e deri 06, si dhe nuk lejohet mbajtja e asnjė lloj tubimi.
 
Koloneli Zimerman, pasi dėnoi protestat dhe i vlerėsoi si tė dėmshme pėr vetė komunėn e Vitisė dhe Kosovėn, pėrkujtoi se KFOR-i amerikan nuk do tė lejojė askend qė tė marrė nė duart e veta ligjin. Tė gjithė ata tė cilėt nxitėn dhe i organizuan kėto protesta do tė arrestohen, tha ai, duke njoftuar se nė kėtė komunė tani mė janė arrestuar personat e parė, duke mos saktėsuar numrin e tyre.
 
 
Belgjika dėrgon trupa shtesė nė Kosovė
 
Bruksel, 23 mars 2004 - Qeveria e Belgjikės ka vendosur qė kontigjentti tė saj nė kuadėr tė KFOR-it t'i dėrgojė njė pėrforcim prej 226 ushtarėsh, tė cilėt duhet tė arrijnė qė nesėr nė Kosovė. Sipas mediave belge, trupat shtesė do tė sistemohen nė Mitrovicė, duke mos saktėsuar se nė cilėn pjesė tė qytetit.
 
 
Brajshou kėrkoi qė ata tė cilėt kanė akte dhunė tė dalin para drejtėsisė
 
Prizren, 23 mars 2004 - Ēarlls Brajshou, zv/kryeadministrator i Kosovės qėndroi sot nė Prizren ku ėshtė takuar me kryetarin e komunės Eqrem Kryeziu dhe me administratorin rajonal Gream Uilliams.
 
Pas bisedave qė pati, Brajshou bėri thirrje pėr bashkėpunim tė tė gjithė qytetarėve dhe institucioneve tė Kosovės nė mėnyrė qė, siē u shpreh, kriminelėt tė cilėt kanė bėrė akte dhune tė dalin para drejtėsisė.
 
Brajshou gjithashtu ka thėnė se ekzistojnė elementė kriminalė tė cilėt nuk ia duan tė mirėn Kosovės dhe qytetarėve tė saj dhe ata kanė plane pėr minimin e marrėdhėnieve tė mira mes Kosovės dhe bashkėsisė ndėrkombėtare. Ai nuk saktėsoi se kush janė ata kriminelė pėr shkak tė hetimeve qė po zhvillohen.
 
Gjithashtu ai tha se janė qytetarėt e Kosovės janė ata tė cilėt duhet tė pėrgjigjen nėse gjatė trazirave tė ditėve tė kaluara pati apo jo pastrim etnik.

Brajshou falenderoi autoritetet e komunės sė Przirenit dhe Qeverinė e Kosovės pėr gatishmėrinė pėr riparimin e dėmeve tė shkaktuara.
 
 
Daci vizitoi fshatin Ēabėr
 
Ēabėr/Mitrovicė, 23 mars 2004 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci, i shoqėruar nga disa anėtarė tė Kryesisė sė Kvendit, vizioti sot familjet e fėmijėve tė mbytur nė lumin Ibėr, duke u shprehur ngushėllime pėr tragjedinė qė u ka ndodhur. Daci tha se trazirat mė sė shumti e kanė dėmtuar Kosovėn.
 
Me kėtė rast Daci tha se ajo qė ka ndodhur ditėve kaluara nuk ėshtė traditėn e shqiptarėve dhe se ajo mė shumė i pėrngjante futjes sė strukturave paralele, por edhe elementėve destabilizues. Daci tha se kėrkon me kėmbėngulje qė tė sillen para drejtėsisė kriminelėt e tė gjitha llojeve.
 
 
Rexhepi bisedoi me pėrfaqėsuesit e tri partive kryesore
 
Prishtinė, 23 mars 2004 - Sot me ftesė tė kryeminstrit tė Kosovės Bajram Rexhepi, u takuan pėrfaqėsuesit e tri subjekteve politike nėnshkruese tė marrėveshjes pėr Qeverinė e koalicionit. Tė pranishėm ishin: nga LDK-ja, Kolė Berisha, PDK-ja, Hashim Thaēi dhe AAK-ja, Ramush Haradinaj.

Qėllimi i takimit ishte koordinimi i subjekteve politike nė situatėn nė tė cilėn gjendet Kosova dhe ndėrmarrja e hapave tė mėtutjeshėm pėr dalje nga kriza.

Pėrfaqėsueist e tri partive shprehėn pėrkrahje tė plotė pėr Qeverisė pėr themelimin e Fondit emergjent pėr riparimin e dėmeve tė shkaktuara nga trazirat e javės sė kaluar. Ata cekėn si tė domosdoshme nevojėn pėr planifikim dhe koordinim tė aktiviteteve tė mėtutjeshe dhe shprehėn se Qeveria dhe institucionet e kanė pėrkrahjen e plotė nga partitė kryesore politike nė Kosovė.

Nė mesin e aktiviteteve tė ardhshme u pėrmendėn: analiza e shkaqeve tė asaj ēka ndodhi javėn e kaluar, rifillimi i angazhimit rreth punės pėr standarde dhe definimi i hapave tė tjerė pėr tė ardhmen.
 
 
Nė 5-vjetorin e fsuhatės ajrore tė NATO-s, nesėr fillon manifestimi "Ditėt e shpresės"
 
Prishtinė, 23 mars 2004 - Me rastin e 5-vjetorit tė fillimit tė fushatės ajrore tė NATO-s, Forumi i Rinisė sė LDK-sė organizon manifestimin e "Dita e shpresės - 24 marsi", e cila krahas 12 Qershorit, Ditės sė Lirisė sė Vendit, ėshtė njė ndėr datat mė e rėndėsishme nė historinė mė tė re tė Kosovės.

Kjo datė nga tė rinjtė e LDK-sė do tė shėnohet me njė varg akivitetesh dhe manifestimesh tė ndryshme nė tė gjitha qendrat e Kosovės, tha Sejdė Tolaj, nėnkryetar i FR tė LDK-sė.

Manifestimet fillojnė nesėr nė orėt e hershme tė mėngjesit, pėr tė vazhduar gjatė tėrė ditės dhe pėr t'u pėrmbyllur me manifestimin qendror, i cili do tė mbahet nė Prishtinė.

Ndėr aktivitetet e tjera duhet veēuar vizitat nė varrezat e dėshmorėve dhe familjeve tė tyre, vizita trupave tė KFOR-it, vizita TMK-sė, SHPK-sė etj.

Po ashtu nė kuadėr tė kėsaj dite organizohen edhe njė varg aktivitetesh kulturore, ku tė rinjtė kanė mundėsinė tė shprehin dhe shpalosin talentin e tyre, nga lėmi i kulturės, artit, publicistika etj.
 
 
Sabri Hamiti: Pavarėsia pėr Kosovėn ėshtė ēėshtje ekzistenciale, demokratike e politike
 
Bruksel, 23 mars 2004 - Sabri Hamiti, kryetar i Komisionit pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar tė Kuvendit tė Kosovės, foli sot para Komisionit pėr Politikė Jashtme dhe tė Mbrojtjes nė Senatin belg pėr situatėn aktuale nė Kosovė.

Fillimisht Sabri Hamiti tha se zhvillimet dramatike nė Kosovė nė javėn e fundit treguan qartė qė ēėshtja e Kosovės nuk ėshtė zgjidhur, as nė pesėvjetorin e intervenimit tė NATO-s pėr shpėtimin e shqiptarėve nga gjenocidi serb. Zhvillimet e fundit dramatike nė Kosovė, tha ai, treguan qė ky vend qė ka kaluar nėpėr pėrgjakje tė mėdha e viktimizim mund tė ekzistojė vetėm si vend i lirė e i pavarur.

"U dėshmua qė pavarėsia pėr Kosovėn ėshtė ēėshtje ekzistenciale, demokratike e politike, me njė fjalė njė domosdo pėr qetėsimin e shqiptarėve nė Evropėn Juglindore dhe pėr ēėshtjen e gjithė rajonit", tha Hamiti, duke shtuar se ėshtė "evidente qė tė gjitha zhvillimet e ardhshme nė Kosovė do tė jenė tė determinuara nga saktėsimi i statusit tė saj politik. Pavarėsia ėshtė determinuese pėr zhvillimet politike, demokratike, sociale e politike".

Ai tha se "vendi i dalė nga lufta e shkatėrrimi ėshtė mbajtur pėr pesė vite me vullnetin pėr ta rindėrtuar jetėn. Por, dinamika e zhvillimeve ka qenė jo e kėnaqshme", duke pėrkujtuar se njė vend me 50% tė popullsisė nė gjendje varfėrie tė skajshme, me 70% tė papunė dhe me njė popullsi krejt tė re, nėse nuk duken shpresat e zgjidhjet, ėshtė i gatshėm tė eksplodojė.

Sabri Hamiti tha nė vazhdim se Kosova sot administrohet nga UNMIK-u, qė ka pushtet, thuaja, tė pakufishėm, nė legjislacion, nė siguri, nė gjyqėsi, nė ekzekutiv. Nė anėn tjetėr, tha ai, institucionet e Kosovės, tė dala nga vota e lirė e qytetarėve, kanė pėrgjegjėsi tė mėdha, por kompetenca tepėr tė vogla.
"Nė kėtė ndeshje tė raporteve tė qeverisjes, nuk ėshtė arritur dinamika e domosdoshme e veprimit, ndėrsa nevojat janė rritur dhe pritjet janė bėrė mė tė mėdha", tha Hamiti.

Sipas tij, mungesat apo dobėsitė e administratės sė UNMIK-ut janė se nuk e ka shtrirė pushtetin nė tėrė territorin e Kosovės dhe ndonėse janė kritikuar, tha ai, deri mė sot janė lejuar strukturat paralele serbe politikės administrative e paramilitare, tė cilat janė instrumente tė politikės shkatėrruese tė Beogradit kundrejt Kosovės.

"Mungesat e institucioneve tė Kosovės janė se nuk kanė kompetenca pėr veprim dhe shumė herė fuqia e tyre ėshtė koncentruar nė rrafshin e ndikimit me atė qė do tė mund tė quhej pushtet moral. Institucionet e Kosovės janė dobėsuar mė tej nga sistemi zgjedhor qė ka dizajnuar njė pėrbėrje tė habitshme tė Kuvendit, ku ėshtė vėshtirė tė ndėrtohet shumica qeverisėse, qoftė edhe me fitoren e mbi 50% tė votave. Janė falur 20 karrike nė Kuvendin prej 120 karrikash pėr minoritetin serb", tha Hamiti.

Kur institucionet nuk i pėrcjellin kėrkesat e qytetarėve, tha ai, kėrkesat shtrohen nė rrugė, duke marrė formėn e agresivitetit.

"Kėshtu, mbytja e tmerrshme e tre fėmijėve shqiptarė nė lumė, tė ndjekur nga serbėt, nė katundin e vetėm tė banuar me shqiptarė nė veri, ishte moment pėr fillimin e protestave nė Mitrovicė", tha Hamiti.

Ai theksoi se deri sot, askush nuk e ka marrė mbi vete organizimin e kėtyre protestave. "As anketat e UNMIK-ut deri mė sot nuk kanė thėnė asgjė. Qofshin kėto zhvillime spontane a tė organizuara, kėto kanė dhėnė njė leksion pėr administratėn ndėrkombėtare e pėr institucionet e Kosovės qė duhet tė ridefinojnė relacionet e tyre pėr tė zgjidhur problemet, kurse problemet zgjidhen me punė e jo me dhunė", nėnvizoi Hamiti.

Ai nė vazhdim sqaroi se shqiptarėt nuk i kanė sulmuar kurrė objektet e popullit, as nė luftė as nė paqe. "Sulmi i fundit, i pajustifikueshėm mbi kishat, lidhet me tė dhėnėn qė kishat serbe nė Kosovė, duke u identifikuar me nacionalizmin radikal tė Beogradit, janė bėrė shenja tė pushtuesit agresiv, andaj edhe shenja tė kundėrshtimit e tė sulmit", tha ai.

Ndėrkaq, duke folur pėr standardet, Sabri Hamiti tha se populli i Kosovės dhe institucionet e saj i kanė pranuar "Standardet pėr Kosovėn" si program zhvillimi nė tė gjitha fushat, por, jo si kusht pėr zgjidhjen e statusit politik. Pikėsėpari, tha ai, mbasi gati tė gjitha fushat qė hapin standardet, janė nė kompetencė tė rezervuar pėr UNMIK-un.
 
"Por, jo si program i shpallur retorik pėr tė blerė kohėn, nė pavendosmėri pėr tė pranuar statusin politik tė Kosovės", tha Hamiti dhe shtoi se kjo mėnyrė e blerjes sė kohės, nė tė vėrtetė ėshtė humbje e kohės. "Kjo u vėrtetua edhe me zhvillimet dramatike tė kohės sė fundit.
 
Pritjet mund tė sjellin edhe zhvillime tė tjera", tha ai, duke shtuar se UNMIK-u duhet t'i kalojė kompetencat qeverisėse tek institucionet e Kosovės, e vetė tė marrė rolin e kėshilltarit a tė mbikqyrėsit.

Nė vazhdim ai foli pėr zgjedhjet e pėrgjithshme tė vjeshtės qė duhet tė jenė zgjedhje demokratike e tė lira me pėrfaqėsim tė vėrtetė, pėr tė zgjedhur institucione tė pėrgjegjshme e efektive.

"Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e Bashkimi Evropian duhet tė njohin pavarėsinė e Kosovės, sepse nė rrethanat ballkanike, pa u pavarėsuar Kosova, nuk mund tė bėhet demokratike, kurse ky ėshtė kusht i qetėsimit tė shqiptarėve e tė rajonit", theksoi Sabri Hamiti.

"Kosova e pavarur e demokratike me tė drejta tė plota qytetare e kombėtare pėr tė gjithė, pa diktizim tė askujt, as pozitiv as negativ, duhet tė nisė procesin e stabilizim-asocimit nė Bashkimin Evropian e nė NATO", tha ai, duke shtuar se me njė zhvillim tė lirė e demokratik, Kosova ėshtė vend qė mund ta mbajė veten dhe tė krijojė stabilitet pėr rajonin.

Ndėrkaq, duke folur pėr procesin e kthimit, ai tha se "kthimi nė Kosovė duhet tė bėhet pėr tė gjithė, jo vetėm pėr serbėt, se atėherė po dėshmohet qė po merremi me pakicėn, duke harruar shumicėn".

Nė lidhje me bisedat me Serbinė, Sabri Hamiti tha se ato nuk mund tė bėhen duke i quajtur "teknike". "Secila bisedė me Serbinė ėshtė politike. Me Serbinė nuk mund tė bisedohet pėr statusin politik tė Kosovės", tha ai.

UNMIK-u ka ndalė privatizimin, shtoi ai, dhe nuk ka nxjerrė para gjyqit kriminelėt e luftės (mbi 30 serbė tė akuzuar kanė ikur nga burgu i Mitrovicės). Po ashtu nuk ka ndriēuar asnjė vrasje politike qė janė bėrė kundėr udhėheqėsve tė LDK-sė, tha ai.

Sabri Hamiti tha se serbėt nė luftė kanė djegur mbi 200 xhamia, kanė djegur tė gjitha bibliotekat. Kurse tani nė Ēagllavicė, kanė djegur atelenė dhe skulpturat e skulptorit mė tė madh shqiptar, Agim Ēavdarbasha.

Pushteti nė Kosovė, tha ai, nuk mund tė merret me dhunė, por me votė tė lirė tė qytetarėve, ndėrkaq integrimi i Kosovės ėshtė i mundur vetėm me tė gjithė qytetarėt dhe si shtet ligjor, tha Hamiti.

Pa status tė zgjidhur politik nė Kosovė, tha Hamiti, nuk do tė ketė zhvillim ekonomik, nuk do tė ketė siguri, as investime tė jashtme, nuk do tė ketė qasje nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar, as nė Bankėn Botėrore, tha nė fund tė fjalės sė tij Sabri Hamiti, duke folur para Komisionit pėr Politikė tė Jashtme tė Senatit belg.

Pastaj Sabri Hamiti u pėrgjegj edhe nė shumė pyetje tė shtruara nga senatorėt belgė.
 
 
Kreu i NATO-s Shefer akuzoi ekstremistėt shqiptarė pėr orkestrimin e dhunės nė Kosovė
 
Prishtinė, 23 mars 2004 - Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-sė Jap de Hop Shefer ka theksuar se dhuna e pėrshkallėzuar javėn e kaluar nė Kosovė, ka qenė e orkestruar dhe e organizuar nga ekstremistėt e komunitetit shqiptarė. Shefer tha se kjo ėshtė e papranueshme dhe duhet tė dėnohet, andaj ka humbur besimi dhe se duhet tė bėhet gjithēka pėr ta rikthyer atė.
 
Kjo nuk duhet tė ndodhė pėrsėri, si ndodhi djegia e shtėpive, djegia e kishave dhe zhvendosja e njerėzve, tha ai. Shefer ka thėnė se KFOR-i ėshtė nė Kosovė dhe do tė qėndrojė kėtu dhe ka nėnvizuar se nuk duhet tė ketė iluzione se me veprime kriminale mund tė arrihen ambiciet politike dhe ka njė pėrgjegjėsi tė madhe pėr udheheqėsit shqiptarė tė Kosovės qė tė dėnojnė dhunėn, duke shtuar se kjo ditė ėshtė ditė zie nė Kosovė dhe tė gjithė duhet tė pėrmbahen nga dhuna e mėtutjeshme pėrfshirė edhe komunitetin serb.

Ai theksoi mbėshtetjen e NATO-s pėr KFOR-in, komandantin Kamerhof dhe njerėzit e tij, duke shtuar se KFOR-i duhet tė mbrojė ēdonjėrin qė jeton nė Kosovė.

Ndėrkaq, kryetari i radhės i OSBE-sė, ministri i jashtėm bullgar Sollomon Pasi, i cili e shoqėronte Sheferin nė Prishtinė, tha se ajo ēka ka ndodhur nė Kosovė javėn e kaluar ėshtė serioze dhe shqetėsuese pėr tė gjithė fqinjėt. Sipas tij duhet tė ulen retorika, tensionet dhe se OSBE-ja do tė bėjė gjithėēka qė ėshtė e mundur pėr tė siguruar zgjedhje tė lira dhe demokratike nė Kosovė.

Shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri tha se kishte pasur bisedime tė gjata me kreun e NATO-sė dhe shtoi se ai ishte zhgėnjyer dhe ēuditur shumė me dhunėn qė ndodhi nė javėn e kaluar. Holkeri ka kėrkuar nga kryeministri dhe partitė shqiptare qė tė mbajnė pėrgjegjėsitė e tyre. Ai tha se tash pėr partitė nė Kosovė janė rivendosja e ligjit dhe rendit, stabilizimi i gjendjes dhe nxjerrja e fajtorėve para drejtėsisė.

Presidenti Rugova pas kėtij takimi ka thėnė do tė analizohet puna sė bashku me UNMIK-un dhe ka shtuar se institucionet e Kosovės nė tė ardhmen do tė jenė mė efikase, si dhe do tė angazhohen pėr qetėsimin e situtės, pėrkatėsisht qė dhuna tė mos pėrsėritet mė, ka theksuar presidenti Rugova, sepse kjo ėshtė kundėr Kosovės, kundėr lirisė, kundėr pavarėsisė dhe kundėr fėmijėve tanė.

Ndėrkaq, sipas kryeministrit Rexhepi, Shefer ka pėrcjellė tek institucionet e Kosovės njė kritikė tė pėrgjithshme. KFOR-i ka qenė e vetmja strukturė efektive nė gjithė kėtė situatė, ka thėnė kryeminstri Rexhepi dhe ka shtuar se nė Kosovė duhet vendosur rendi dhe ligji, duhet tė rikthehet besimi ndėrmjet komuniteteve dhe duhet tė riparohen dėmet qė janė shkaktuar gjatė trazirave tė fundit. Megjithatė kryeministri Rexhepi ka pranuar se institucionet e Kosovės nė tė ardhmen duhet tė punojnė mė tepėr.
 
 
Derek Ēapell thotė se lidhur me dhunėn e fundit nė Kosovė janė arrestuar 163 persona
 
Prishtinė, 23 mars 2004 - Zėdhėnėsi i policisė ndėrkombėtare nė Kosovė, Derek Ēapell thotė se lidhur me dhunėn e fundit nė Kosovė janė arrestuar 163 persona. Ai ka shpjeguar se ata janė arrestuar pėr posedim ilegal tė armėve, pėr zjarrėvėnie dhe pėr plaēkitje.
 
 
Sot do tė bėhet varrimi i katėr viktimave nga komuna e Mitrovicės
 
Mitrovicė, 23 mars 2004 - Sot, mė 23 mars 2004, do tė bėhet varrimi i katėr viktimave nga komuna e Mitrovicės qė u vranė nė trazirat e javės sė kaluar. Nė trazirat nė qytetin e Mitrovicės u vranė nga ekstremistėt serbė, Ferit Ēitaku (1980), Fatmir Abdullahu (1966), Isak Ibrahimi (1965) dhe Ajvaz Shatrolli (1942).

Varrimi i tė ndjerėve, do tė bėhet nė orėn 14,00, nė varrezat e dėshmorėve nė Shipol.

Prej orės 13 e 30 minuta deri nė orėn 14,00, qytetarėt mund tė bėjnė homazhe para arkivoleve qė do tė vendosen nė vendin e varrimit.
 
 
Varrimi i fėmijėve tė Ēabrės ka qenė mirė i organizuar dhe ėshtė bėrė nė mėnyrė dinjitoze
 
Mitrovicė, 23 mars 2004 - Kryeshefi i Ekzekutivit tė Kuvendit tė Komunės, Mustafė Pllana, ka patur njė takim nė orėt e mbrėmjes tė sė hėnės, me komandantin e BSHVL-sė, gjeneralin Ksavier Mishel.

Nė takim u bisedua pėr gjendjen e sigurisė nė komunė pas trazirave tė javės sė kaluar, pėr tė cilėn u tha se ėshtė nė pėrmisim e sipėr. Bashkėbiseduesit kanė vlerėsuar se varrimi i fėmijėve tė Ēabrės, qė tragjikisht u mbytėn javėn e kaluar nė Ibėr, ka qenė mirė i organizuar dhe ėshtė bėrė nė mėnyrė dinjitoze dhe pa asnjė eksces, pėr ēka ata kanė falenderuar pjesėmarrėsit dhe organizatorėt, por edhe pjesėtarėt e organeve tė rendit, ata tė KFOR-it dhe tė gjithė ata qė nė ndonjė mėnyrė kanė kontribuar pėr kėtė.

Pllana dhe gjenerali Mishel kanė apeluar tek qytetarėt e komunės e mė gjerė, qė tė tregojnė vetėdije tė lartė dhe pjekuri edhe me rastin e varrimit tė katėr viktimave qė humbėn jetėn nė trazirat e fundit, nė mėnyrė qė edhe varrimi tė bėhet nė mėnyrė dinjitoze.

Kryeshefi i Ekzekutivit tė Kuvendit tė Komunės e ka njoftuar komandantin e BSHVL-sė pėr ndjekjet dhe kėrcėnimet e ekstremistėve serbė qė po bėjnė ndaj familjeve shqiptare nė lagjet veriore, duke i dhėnė atij edhe njė listė me emra konkret tė familjeve qė gjatė ditės janė dėbuar dhunshėm nga banesat e tyre, apo ju ėshtė uzurpuar banesa.

Komandanti i BSHVL-sė, gjenerali Mishel, i ka premtuar kryeshefit Pllana se ushtarėt e tij do tė dalin nė vendin e ngjarjes dhe do t'i verifikojnė inormatat qė iu ofruan dhe se do tė marrė masa pėrkatėse, pėr ēka do tė informojė udhėheqėjen komunale.
 
 
Tė enjten Kuvendi debaton pėr gjendjen nė Kosovė
 
Prishtinė, 23 mars 2004 - Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, tė enjten mė 25 mars, do tė takohen nė seancė plenare pėr tė debatuar pėr gjendjen nė Kosovė dhe pėr tė nxjerrė njė mesazh tė qartė pėr qytetarėt e vendit pėr pėrballimin e situatės sė krijuar pas protestave tė grupeve tė qytetarėve mė 17 dhe 18 mars, tė motivuara nga vdekja tragjike e tre fėmijėve tė fshatit Ēabėr nė lumin Ibėr dhe bllokimi i rrugėve magjistrale Prishtinė Shkup dhe Prishtinė-Gjilan.
 
Kėshtu ka vendosur Kryesia e Kuvendit tė Kosovės nė konsultim me shefat e grupeve parlamentare.
 
 
Solana dhe Paten tė mėrkurėn do ta vizitojnė Kosovėn
 
Bruksel, 23 mars 2004 - Pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana sė bashku me komesionerin Kris Paten tė mėrkurėn do tė vizitojė Kosovėn.
 
Nė prag tė kėsaj vizite Solana ka shprehur brengosjen e thellė pėr shkak tė ngjarjeve tragjike tė javės sė kaluar. Ai ka theksuar se pesė vite mė parė kishin ndėrhyrė, qė tė lirojmė popullin e Kosovės e sot nuk mund tė pranohet qė shqiptarėt t'i bėjnė tė njėjtat gjėra, qė i bėnė tė tjerėt ndaj tyre.
 
 
Kushner thotė se Rezoluta 1244 nuk mund tė shėrbejė mė si bazė pėr tė ruajtuar qėndrueshmėrinė nė Kosovė
 
Paris, 23 mars 2004 - Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė nuk mund tė shėrbejė mė si njė bazė e vlefshme pėr tė ruajtuar qėndrueshmėrinė nė Kosovė, ka deklaruar Bernard Kushner, drejtuesi i parė i Misionit tė OKB-sė nė Kosovė.
 
Ai ka theksuar se Kėshilli i Sigurimit duhet tė miratojė njė rezolutė tė re pėr Kosovėn. Kushner ka thėnė se tash janė tė nevojshme pėrpjekje tė reja diplomatike dhe politike tė Grupit tė Kontaktit, mbajtja e njė konference ndėrkombėtare.
 
 
Nė zyrėn e Kryqit tė Kuq nė Mitrovicė janė paraqitur mbi 100 familje shqiptare tė zhvendosura nga veriu i Mitrovicės
 
Mitrovicė, 23 mars 2004 - Nė jug tė qytetit tė Mitrovicės ende po vazhdon regjistrimi i familjeve tė evakuara pėr shkaqe sigurie ne veriu i qytetit i disa fshatrave tė komunės sė Albanikut. Deri mė tash nė zyrėn e Kryqit tė Kuq Komunal nė Mitrovicė janė paraqitur mbi 100 familje shqiptare, kryesisht tė zhvendosura nga lagjet qė gjenden nė veri tė Mitrovicės, bėri tė ditur Salih Preteni zyrtar nė zyrėn e Kryqit tė Kuq nė Mitrovicė.
 
Ndėrkaq, Adem Nura, kryetar i Kryqit tė Kuq Komnunal i Mitrovicė nėpėrmjet njė apeli ka kėrkuar nga tė gjithė qytetarėt qė kanė mundėsi t'u dalin nė ndihmė kėtyre familjeve si nė mjete financiare nė gjėra ushqimore, si dhe me veshmbathje.
 
 
Bordi i Drejtorėve ka vlerėsuar se Prizreni ėshtė qyteti mė i dėmtuar nga trazirat e javės sė kaluar
 
Prizren, 23 mars 2004 - Nė njė takim tė jashtėzakonshėm Bordi i Drejtorėve tė Komunės sė Prizrenit ka shqyrtuar gjendjen nė komunė dhe gjithashtu ka formuar njė komision pėr vlerėsimin e dėmeve. Bordi i Drejtorėve ka vlerėsuar se Prizreni ėshtė qyteti mė i dėmtuar nga trazirat e javės sė kaluar.
 
 
Erhard Busek angazhohet pėr pavarėsinė e Kosovės hap pas hapi
 
Bruksel, 23 mars 2004 - Koordinatori i Paktit tė Stabilitetit pėr Ballkanin Erhard Busek ka deklaruar se negociatat lidhur me statusin politik tė Kosovės duhet tė fillojnė shumė shpejt, duke shprehur pikėpamjen e tij pėr pavarėsi.
 
"Unė personalisht mendoj se ajo duhet tė jetė diku rreth pavarėsisė jo tė menjėherėshme, por hap pas hapi", ka thėnė Busek. Ai ka theksuar se anėtarėt e Bashkimit Evropian nuk kanė vizion tė qartė se ēfarė do tė duhej tė ndodhte me Kosovėn.
 
 
K.Bild: Kosova duket si Palestina e Evropės
 
Londėr, 23 mars 2004 - Nė njė shkrim qė e botonė "Fajnenshėll tajms" Karl Bild, ish i dėrguari i OKB-sė pėr Ballkanin, shkruan se nuk ėshtė adresuar thelbi i konflikitit nė Kosovė. Kur tė ndėrtohet mbi standardet pėrcaktuara vetėm atėherė mund adresohet statusi final i Kosovės, e cila tani ka ndryshuar nė mėnyrė dramatike, ndėrkaq rreziku e kėrcėnon gjithė rajonin.
 
Bild mėtej shkruan se Kosova duket si Palestina e Evropės me mbi 70 pėr qind tė popullatės tė moshės nėn 30 vjeē me papunėsi me mbi 50 pėr qind, ekonomi nė agoni dhe emigracion tė vėshtirėsuar.
 
 
Ministri i jashtėm rus Llavrov thotė se nė samitin NATO-Rusi duhet tė analizohet ēėshtja e dhunės nė Kosovė
 
Moskė, 23 mars 2004 - Shefi i diplomacisė ruse Sergej Llavrov ka thėnė se nė samitin ndėrmjet Rusisė dhe NATO-s qė ėshtė parashikuar tė mbahet mė 2 prill tė kėtij viti tė analizohet ēėshtja e dhunės nė Kosovė. Llavrov i ka kritikuar drejtuesit perėndimorė pėr shkak se sipas tij nuk i kanė detyruar shqiptarėt e Kosovės qė tė respektojnė kėrkesat e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, gjė qė shkaktoi pėrshkallėzimin e dhunės.
 
 
Mbrėmė nė Prishtinė nė shenjė nderimi pėr viktimat e trazirave tė fundit janė ndezur qirinj para Tetrit Kombėtar
 
Prishtinė, 23 mars 2004 - Mbrėmė nė platonė para Teatrit Kombėtar nė ditėn e zisė, rinia studentore dhe qytetarėt e Prishtinės kanė ndezur qirinj nė shenjė nderimi pėr viktimat e trazirave tė fundit dhe i kanė vendosur ata nė shkallėt e kėtij teatri. Kėtė hap e ka ndėrmarrė UPS tė Universitetit tė Prishtinės.
 
 
Ambasadori i Beogradit nė Moskė thotė se largimi i ushtarėve rus nga Ballkani ishte diēka e logjikshme
 
Moskė, 23 mars 2004 - Ambasadori i Serbisė dhe Malit tė Zi nė Rusi ka deklaruar se largimi i ushtarėve rusė nga Ballkanin, pėrfshirė edhe Kosovėn ishte diēka e logjikshme nga kėndvėshtrimi rus. Prania e ushtarėve rusė mund tė ketė pasur ndoshta vetėm rėndėsi psikologjike pėr serbėt e Kosovės, por asgjė mė shumė se kaq, ka thėnė Milan Rocer, ambasadori i Beogradit nė Moskė.
 
 
Kisha autoqefale malazeze kritikon kishėn ortodokse serbe se po i shfrytėzon trazirat nė Kosovė pėr manipulime politike
 
Podgoricė, 23 mars 2004 - Kisha autoqefale malazeze kritikoi ashpėr kishėn ortodokse serbe nė Mal tė Zi se po i shfrytėzon trazirat nė Kosovė pėr manipulime politike.
 
Kisha autoqefale malazeze vuri nė dukje se kryepeshkopi i kishės ortodokse serbe nė Mal tė Zi i organizoi dhe udhėhoqi protestat e nxėnėsve nė Podgoricė, duke nxitur urrejtje fetare dhe etnike si dhe duke i frymėzuar ata pėr vandalizėm ndaj objekteve fetare tė besimit islam nė kėtė republikė.

Kisha autoqefale malazeze thekson se kisha ortodokse serbe nuk pėrmban asgjė tė shenjtė nė vetvete pėrveē ėndrrės pėr njė Serbi tė madhe, duke sakrifikuar pėr qėllime politike edhe fėmijėt e pafajshėm.

Ndėrkaq Kėshilli i Bashkėisė Islame tė Tivarit kėrkoi dje policia dhe gjyqėsia malazeze qė tė angazhohen seriozisht pėr arrestimin e aktorėve qė tė shtunėn e sulmuan ndėrtesėn e komunitetit mysliman nė kėtė qytet.
 
 
Kryeministri maqedonas ka paraqitur kėrkesėn zyrtare pėr anėtarėsimin e vendit tė tij nė BE
 
Dublin-Bruksel, 23 mars 2004 - Kryeministri i Maqedonisė Branko Cėrvenkovski ka paraqitur nė Dublin kėrkesėn zyrtare pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian. Shefi i diplomacisė evropiane Havier Solana e ka vlerėsuar si njė arritje tė jashtėzakonshme dhe mesazh pozitiv pėr gjithė rajonin kėrkesėn e Shkupit zyrtar pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.
 
Solana ka nėnvizuar se dita e djeshme shėnon fillimin e njė rruge tė vėshtirė e cila nėpėrmjet zbatimit tė Marrėveshjes paqėsore tė Ohrit dhe njė numėr reformash do tė ēojė kėtė proces pėrpara ka nėnvizuar z. Solana.
 
 
Vullnetarėt e Arkanit nė veriun e Mitrovicės?
 
Beograd, 23 mars 2004 - "Tėrė Kėshilli pėr siguri i Partisė sė Unitetit Serb nė pėrbėrje tė zgjeruar ditėve tė fundit ndodhet nė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Kush dėshiron mund tė na bashkohet", ka deklaruar lideri i kėsaj partie Borislav Peleviq, themelues i sė cilės ėshtė krimineli i njohur serb Zhelko Razhnjatoviq-Arkan.

Siē shkruan gazeta "Danas" e Beogradit, Peleviq ka refuzuar tė pėrgjigjet nė pyetjen nėse kjo parti po mbledh njėsitet e veta vullnetare pėr t'i dėrguar nė Kosovė.
 
Por, sipas gazetės nė fjalė tėrė rekrutimi i vullnetarėve dhe stėrvitja e tyre po zhvillohet nė fshehtėsi tė madhe. "Si njė nga mundėsitė pėr transportin e armėve dhe tė pajisjeve tė njėsiteve tė tilla bėhet me kamionė tė ndihmave humanitare pėr popullsinė joshqiptare", shkruan gazeta "Danas" nė numrin e sotėm.
 
 
Ekstremistėt palestinezė zotohen tė hakmerren pėr vrasjen e Jasinit
 
Gaza, 23 mars 2004 - Dhjetra mijėra palestinezė marshuan nė qytetin e Gazės duke u zotuar tė hakmerren kundėr Izraelit gjatė ceremonisė sė varrimit tė themeluesit dhe udhėheqėsit shpirtėror tė Hamasit, Sheikut Ahmed Jasin, i cili u vra rė hėnėn nga forcat izraelite.

Luftėtarė tė armatosur tė Hamasit shoqėruan arkivolin e Sheik Jasinit nė rrugėt e qytetit. Protesta u zhvilluan nė mbarė Rripin e Gazės dhe Bregun Perendimor, gjatė tė cilave tė paktėn 4 palestinezė u vranė nė pėrleshje me trupat izraelite.

Sheiku Jasin u vra nga raketat e helikopterėve izraelitė kur po dilte nga njė xhami e Qytetit Gaza nė karriken e tij tė invalidit pas lutjeve tė pasdites. Palestinezėt thonė se edhe 7 persona tė tjerė humbėn jetėn, pėrfshirė 2 truproje tė sheikut.
 
 
Vrasja e Jasinit shqetėson Uashingtonin
 
Uashington, 23 mars 2004 - Departamenti amerikan i Shtetit shprehu shqetėsim tė thellė pėr vrasjen nga Izraeli tė udhėheqėsit tė Hamasit, Sheikut Ahmed Jasin. Zėdhėnėsi Riēard Bouēer nuk e dėnoi hapur vrasjen, por tha se ky veprim nuk do tė ndihmojė pėrpjekjet pėr arritjen e paqes nė Lindjen e Mesme.
 
Nė njė deklaratė tė veēantė, Shtėpia e Bardhė tha se tė gjitha palėt nė konfliktin izraelito palestinez duhet tė tregohen tė pėrmbajtura.

Ndėrkohė, faqja islamike e internetit Al-Ansar botoi njė deklaratė, pėr tė cilėn pretendon se ishte nga njė grup i lidhur me al-Kaidėn, i cili zotohet tė hakmerret pėr vrasjen e Sheikut Jasin.
 
 
Takim i ministrave tė jashtėm tė BE mbi luftėn kundėr terrorizmit
 
Bruksel, 23 mars 2004 - Ministrat e jashtėm tė Bashkimit Evropian janė mbledhur nė Bruksel pėr tė hartuar njė plan tė bashkėrenduar pėr tė luftuar terrorizmin pas shpėrthimeve terroriste tė 11 marsit ndaj trenave tė pasagjerėve nė Madrid.

Ministrat kanė nė plan tė diskutojnė njė projekt-deklaratė nė tė cilėn terrorizmi cilėsohet njė Akėrcėnim kryesor ndaj Bashkimit Evropian. Projekt-deklarata kėrkon nga tė gjitha vendet anėtare qė tė veprojnė nė frymėn e solidaritetit, nėse ndonjė prej tyre goditet nga terrorizmi.

Po sot, shefat e policisė evropiane po takohen nė Dublin pėr tė diskutuar ndėr tė tjera edhe pėrgjigjen ndaj terrorizmin. Takimet e sotme janė tė fundit nė serinė e pėrgatitjes pėr njė takim dy-ditor tė nivelit tė lartė qė do tė zhvillojnė kėtė javė nė Bruksel.
 
 
Nė njė pritė afėr kufirit afgan janė vrarė 12 ushtarė pakistanezė
 
Vana, Pakistan, 23 mars 2004 - Sulmuesit e armatosur ia kanė zėnė pritėn njė autokolone tė ushtrisė pakistaneze, e cila shkonte nė njė operacion kundėr militantėve tė Al Kaidės afėr kufirit afgan dhe gjatė luftimeve kanė vrarė 12 ushtarė pakistanezė, kurse kanė plagosur edhe 15 tė tjerė, kanė bėrė tė ditur sot (e martė) zyrtarėt, njofton AP.
 
Sulmuesit kanė shkrepur raketa dhe kanė goditur tė paktėn gjashtė kamionė ushtarakė. Sulmi ka ndodhur afėr Sarvakait, rreth 30 mila nė lindje tė qytetit Vana, kryeqytet i rajonit fisnor Vaziristan.
 
 
Nė njė sulm raketor janė vrarė 3 ushtarė pakistanezė
 
Paraēinar, Pakistan, 23 mars 2004 - Sulmuesit e armatosur kanė shkrepur sot ( e martė) raketa nė njė kamp ushtarak pakistanez afėr kufirit afgan dhe kėshtu kanė vrarė tre ushtarė pakistanez, kurse kanė plagosur edhe katėr tė tjerė, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt, njofton Rojter. Zėdhėnėsi ushtarak ende nuk e ka komentuar sulmin e fundit. Nė javėn e fundit, ka pasur disa sulme nė pikat ushtarake dhe pėrgjatė kufirit.
 
 
Nė Bagdad janė vrarė 2 biznismenė finlandezė
 
Bagdad, 23 mars 2004 - Dy biznismenė finlandezė janė vrarė nė Bagdad. Ata ishin pjesė e njė delegacioni qė vizitoi kryeqytetin irakian dhe kur u qėlluan ishin duke shkuar nė Ministrrinė e energjetikės, njofton BBCWorld. Nė njė njoftim tė parė thuhej se ata ishin ulur nė makinėn e tyre kur i kishte goditur njė snajper. Ata ishin finlandezėt e parė tė vrarė qė kur ka filluar ndėrhyrja amerikane nė Irak.
 
 
Autoritetet spanjolle kanė arrestuar edhe 4 persona nė lidhje me sulmet nė Madrid
 
Madrid, 23 mars 2004 - Autoritetet spanjolle kanė arrestuar edhe katėr persona nė lidhje me sulmet me bombė mė 11 mars nė trenat e Madridit, ku u vranė 2002 njerėz. Tash nė burg gjenden gjithsej 13 persona.
 
 
Nė Tailandė ka ndodhur njė shpėrthim dhe ėshtė vrarė njė polic
 
Taipeh, 23 mars 2004 - Njė bombė ka shpėrthyer nė jug tė Tailandės afėr lokalit, ku po mbahej njė takim i zyrtarėve tė ministrive tė Mbrojtjes dhe asaj tė brendshme me zyrtatrėt lokalė. Nga shpėrthimi ėshtė plagosur vetėm njė grua.

Njoftohet se nė njė incident tjetėr ėshtė vrarė njė polic nė qytetin Jala. Fajėsohen militantėt islamikė.
 
 
Kanė mbetur tė ngujuar 6 shkencėtarė britanikė nė njė shpellė nė Meksiko
 
Meksiko, 23 mars 2004 - Njė ekip po bėn sot (e martė) pėrpjekje pėr tė shpėtuar gjashtė shkencėtarė britanikė tė ngujuar tash pesė ditė nė njė shpellė nė Meksiko, e cila ėshtė shembur mbi ta, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi i shėrbimit tė shpėtimit, njofton BBCWorld. Njoftohet se shkencėtarėt kanė folur me mobil dhe janė mirė me shėndet.
 
 
Vrasėsi i ministres suedeze, Ana Lind, ėshtė dėnuar me burg tė pėrjetshėm
 
Stokholm, 23 mars 2004 - Serbi Mijajlo Mijajloviq qė ka pranuar vrasjen me thikė tė ministres suedeze tė Jashtme, Ana Lind, nė Stokholm, ėshtė dėnuar sot (e martė) me burg tė pėrjetshėm. Mijajlo Mijajloviq, ka mohuar vrasjen, duke insistuar se ai e ka kryer kėtė sulm, pėr shkak "tė zėrave nė kokėn e tij".
 
Por, testet psikiatrike kanė treguar se kur e ka kryer sulmin nė shtatorin e vjetmė, ka qenė nė gjendje normale. Gjykata nė Stokholm ka konstatuar se ai ėshtė fajtor pėr vrasje. Ai do t'i vuajė tė pakten 10 vjet para se tė mund tė rishqyrtohet dėnimi i tij.
 
 
Njė anije ruse me reaktor bėrthamor mund tė shpėrthejė nė ēdo kohė
 
Moskė, 23 mars 2004 - Kreu i marinės ruse ka urdhėruar sot (e martė) anijen kryesore tė Flotės veriore "Petri i Madh", qė ėshtė e pajisur me reaktor bėrthamor, tė ankorojė nė port, me motivacion se gjendja e saj ėshtė e keqe dhe mund tė shpėrthejė nė ēdo kohė, bėn tė ditur agjencia Interfax, njofton Rojter.
 
Mė 2003, kjo anije shpesh ka qenė mikpritėse e zyrtarėve tė lartė rusė, pėrfshirė edhe vetė Putinin dhe ka qenė shpallur si anije model e Flotės.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

ml>