|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E hėne, 22 mars 2004

 
 
Sot ditė zie nė Kosovė nė nderim tė qytetarėve qė humbėn jetėn gjatė trazirave tė fundit
 
Prishtinė, 22 mars 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka shpallur ditėn e sotme ditė zie nė Kosovė pėr nderim dhe kujtim tė qytetarėve qė humbėn jetėn gjatė trazirave tė fundit nė Kosovė.
 

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova vlerėsoi sot para gazetarėve se gjendja ka filluar tė normalizohet nė Kosovė

  • Holkeri dhe Rexhepi vizituan lagjen Ulpiana nė Prishtinė ku banojnė serbėt

  • Gjilan: Serbėt janė tė gatshėm tė kthehen nėpėr shtėpitė e tyre, por kėrkojnė siguri

  • "Indipendet": Fuqitė e mėdha duhet patjetėr tė caktojnė datėn pėr pavarėsinė e Kosovės

  • Shefer tha se shqiptarėt nuk guxojnė tė pėrdorin dhunėn pėr realizimin e qėllimeve tė tyre politike

  • Nė protestat e fundit nė Kosovė kanė humbur jetėn 24 persona dhe 551 janė plagosur

  • Llavrov tha se situata nė Kosovė ėshtė jashtėzakonisht e tensionuar

  • Mbrėmė nė veri Mitrovicės janė lėnduar dy shqiptarė

  • Ombudspersoni bėn thirrje tė ndihmohen personat e zhvendosur tė nacionalitetit serb

  • Nė Ēabėr me nderime tė mėdha u bė varrimi i dy fėmijėve Egzon Veliut dhe Avni Veselit

  • Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s Shefer viziton sot Kosovėn

  • Policia e UNMIK-ut ka bėrė tė ditur se ka arrestuar disa persona pėr trazirat e fundit nė Kosovė

  • Ministri gjerman i Mbrotjes thotė se as qė mund tė bėhet fjalė pėr njė tėrheqje tė trupave tė KFOR-it nga Kosova

  • Nė Klinikėn Universitare tė Prishtinės gjatė trazirave kanė arritur 229 persona, prej tyre 100 veta me armė zjarri

  • Gjendja nė Kosovė ėshtė e qetė dhe nė tė gjitha rrugėt e saj ėshtė rivendosur liria e lėvizjes

  • U lirua kryetari i KMDLNJ-sė nė Mitrovicė Halit Barani

  • Solana dhe Anan kanė biseduar nė Nju-Jork pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė

  • LDK nė Gjermani: Dėnojmė ato forca dhe individė qė vepruan kundėr interesave tė popullit shqiptar

  • Studentėt shqiptarė nė Hmaburg: aktet e dhunės tė ditėve tė fundit janė shumė shqetėsuese dhe trishtuese

  • Komuniteti shqiptaro-amerikan nė Ēikago apelon tė ruhet miqėsia e krijuar me mund me SHBA-tė

  • Shefi i policisė kufitare tė Malit tė Zi cilėsoi situatėn nė kufirin shtetėror me Kosovėn si tė qetė

  • Nė Bagdad ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe njė pėrkthyes irakian

  • Ėshtė vrarė udhėheqėsi shpirtėror i Hamasit, sheiku Ahmed Jasin

  • Shtėpia e Bardhė bėhet objekt kritikash

  • Nė Nepal besohet tė jenė vrarė 500 maoistė gjatė pėrleshjeve tė fundit

  • Nė Irak katėr tė vrarė si pasojė e shpėrthimeve

  • Vrasja e njė ministri nxit luftime nė Afganistan

  • Presidenti Bush zhvilloi tubimin e parė nė kuadėr tė fushatės sė tij nė kėtė vit zgjedhjesh

 
  
Presidenti Rugova vlerėsoi sot para gazetarėve se gjendja ka filluar tė normalizohet nė Kosovė
 
   
Prishtinė, 22 mars 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova pati sot njė takim me gazetarė tė vendit dhe tė huaj nė tė cilėn foli pėr situatėn aktuale nė vend.
 
Pasi pėrkujtoi se sot ėshtė ditė zie nė Kosovė pėr tė kujtuar dhe nderuar viktimat e trazirave tė javės sė kaluar, Presidenti Rugova vlerėsoi se gjendja ka filluar tė normalizohet, duke thėnė se ishte mė qetė gjatė kėtyre ditėve nė gjithė Kosovėn.
 
"Ne do tė fillojmė shqyrtimin e shkaqeve dhe tė pasojave qė u paraqitėn nė kėto trazira.
  
Do t'i shqyrtojmė raportet me UNMIK-un qė tė jenė mė produktive dhe mė efikase", tha mė tutje ai. Presidenti theksoi se objektet e dėmtuara kulturore e historike, ato publike, si dhe shtėpitė e qytetarėve do tė rindėrtohen dhe nė lidhje me kėtė pėrkujtoi se Qeveria tashmė ka marrė njė nismė nė kėtė drejtim.
 
Duke pasur parasysh progresin qė ka arritur Kosova gjatė pothuajse pesė vjetėve tė kaluara, Presidenti Rugova tha se vazhdimisht ka kėrkuar tė bėhet njohja formale e pavarėsisė sė Kosovės, duke nėnvizuar se pavarėsia ėshtė njė ēėshtje vitale pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės. "Pra njė Kosovė e pavarur, demokratike e integruar nė BE, nė NATO dhe nė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė, si dhe nė marrėdhėnie tė mira me tė gjitha fqinjėt", theksoi ai.
 
"Pavarėsia i duhet Kosovės pėr tė pėrshpejtuar zhvillimin e saj demokratik dhe ekonomik, sepse do tė qetėsonte popullin e Kosovės dhe kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės", tha Presidenti Rugova, duke shprehur optimizėm se do tė kapėrcehet gjendja e krijuar nė vend pas trazirave.

"Jam optimist se do tė tejkalojmė shpejt kėtė gjendje dhe do tė vazhdojmė progresin dhe afirmimin e Kosovės nė botė", u shpreh zoti Rugova.

Duke u pėrgjegjur nė njė pyetje nėse pas ngjarjeve tė fundit, pavarėsia e Kosovės ėshtė vėnė nė rrezik, Presidenti Rugova e mohoi kėtė pikėpamje, duke thėnė se shtypi ndėrkombėtar dhe personalitetet e ndryshme pohojnė se ėshtė e domosdoshme dhe ėshtė urgjente pavarėsia e Kosovės, por edhe vetė kėtė e thekson vazhdimisht. "Kėto ngjarje mund tė dobėsojnė imixhin e progresin e Kosovės, por tė gjithė e kanė kuptuar se pavarėsia ėshtė e domosdoshme", nėnvizoi zoti Rugova.

Nė pyetjen tjetėr nė lidhje me pėrpjekjet pėr ndėrtimin e njė Kosove multietnike dhe nėse pas ngjarjeve tė fundit mund tė ketė reperkusione, Presidenti Rugova tha se Kosova ėshtė si ēdo vend tjetėr nė Evropė. Ėshtė njė vend ku ka shumicėn shqiptare dhe grupet etnike, minoritetet...
 
Koncepti multietnik do tė thotė komunikim brenda shoqėrisė, kurrsesi njė inxhiering i popullsiė tė njė vendi, tha ai. "Pra, unė kam thėnė shpesh se edhe sot Kosova ėshtė multietnike, ka shumicėn shqiptare, ka minoritetet, ato qė ekzistojnė nė Kosovė, prandaj perspektiva ėshtė qė do tė ketė komunikim mes tė grupeve etnike, popullit tė Kosovės, qytetarėve tė saj".

Duke komentuar raportet me UNMIK-un dhe ndėrkombėtarėt, Presidenti tha se kėto ēėshtje shpesh i ka theksuar, dhe UNMIK-u ėshtė dakord qė kėto raporte tė shyrtohen, pėr tė pasur marrėdhėnie mė produktive, mė efikase, siē tha, nė kuptimin normal tė fjalės dhe jo nė kontekst tė kėtyre ditėve. "Pra ēėshtja e kompetencave, pastaj e institucioneve dhe autoriteteve tė Kosovės dhe ēėshtjet e tjera qė tė kemi njė efikasitet mė tė madh tė dy palėt".

I pyetur pėr 24 marsin, pėr bilancin e pesė vjetėve tė kaluara nė Kosovė, Presisdenti Rugova tha se ėshtė njė bilanc pozitiv dhe ėshtė shėnuar progres i madh nė tė gjitha fushat e jetės vazhdimisht. Pra 24 marsi ėshtė njė datė e shėnuar, tha ai, duke shtuar se tė rinjtė e Kosovės e kanė quajtur "ditėn e shpresės". "Njė respekt dhe njė nderim i madh pėr NATO-n, pėr focat e KFOR-it, tė cilat prej pesė vitesh qė ndodhen nė Kosovė po bėjnė sigurinė e vendit", tha ai.

Nė pyetjen tjetėr, rreth pohimeve pėr ndarjen e Kosovės, dhe nėse bashkėsia ndėrkokmbėtare mund tė bėjė ndonjė kompromis pėr pavarėsinė dhe ta ndajė Kosovėn, Presidenti Rugova u pėrgjegj:
"Kėto janė spekulime tė ndryshme, tė cilat nuk vijnė nė konsiderim as pėr bashkėsinė ndėrkombėtare as pėr ne.
 
Pra kufijtė e Kosovės janė tė paprekshėm. Dhe askund nuk janė prekur kufijtė e mėparshėm. Ēdo lėvizje nė kėtė drejtim do tė shkaktonte probleme tė reja dhe ēėshtje tė reja", tha Presidenti Rugova, duke ritheksuar se kufijtė janė tė paprekshėm dhe tė pandryshuar.
 
 
Holkeri dhe Rexhepi vizituan lagjen Ulpiana nė Prishtinė ku banojnė serbėt
 
Prishtinė, 22 mars 2004 - Shefi i UNMIK-ut, Hari Holkeri dhe kryeministri Bajram Rexhepi vizituan ndėrtesėn e banuar me minoritarė serbė nė lagjen Ulpiana nė Prishtinė, e cila gjatė trazirave tė javės sė shkuar ėshtė sulmuar dhe disa banesa janė demoluar.

Holkeri dhe Rexhepi dėnuan dhunėn dhe premtuan se do tė bėjnė ēdo gjė pėr ta tejkaluar gjendjen e tanishme. Bashkėsia ndėrkombėtare, tha Holkeri, do tė bėjė ēmos qė shtėpitė dhe kishat e djegura tė riparohen.
 
Aktet e tilla janė vandaliste, tha kryeministri dhe se aktet e dhunės nuk kanė kurrfarė justifikimi. "Tė gjithė ne jemi humbės", tha Rexhepi, dhe shtoi se nė kėto trazira shumė njerėz kanė humbur jetėt dhe janė shkaktuar shumė dėme materiale.
 
Rexhepi tha se qeveria ka marrė vendim qė tė krijohet njė fond pėr riparimin e kishave dhe pronės private tė djegur, duke shtuar se duhet tė riparohet edhe gatishmėria e njerėzve qė tė jetojnė sė bashku. Ndėrkaq pėr faktin sesa do tė ndikojnė kėto dėme nė tė ardhmen e Kosovės dhe statusin e saj, Rexhepi tha se ėshtė heret tė bėhen analiza tė tilla.

Holkeri vizitoi edhe Kuvendin Komunal tė Lipjanit ku u takua me udhėheqjen komunale dhe u njoftua pėr situatėn e atjeshme.
 
 
Gjilan: Serbėt janė tė gatshėm tė kthehen nėpėr shtėpitė e tyre, por kėrkojnė siguri
 
Gjilan, 22 mars 2004 - Pas protestave tė 17 e 18 marsit, situata nė rajonin e Gjilanit ka qenė e qetė dhe nuk janė regjistruar akte tjera tė dhunės, ka thėnė tė hėnėn Izet Azizi, komandant i Stacionit Policor nė Gjilan, nė takimin e Komitetit pėr Siguri dhe Emergjencė.

Azizi tha se nga SHPK-ja nė Artanė ėshtė njoftuar se dje ka qėndruar atje Momēillo Trajkoviq, i cili ka biseduar edhe me pjesėtarėt e kėtij shėrbimi dhe atyre u ka pohuar se e ka vizituar tėrė Kosovėn si dhe kishėn ortodokse nė Gjilan.

Disa pjesėtarė tė komunitetit serb kanė kėrkuar nga SHPK-ja qė t`u ndihmojė nė bashkimin e familjes nė fshatin Pasjan, pasiqė disa nga ta situata i kishte zėnė nė njė vendbanim tjetėr dhe ne e kemi bėrė kėtė, tha kapiteni Azizi.

Ai ka prezentuar sot edhe shifrat e pasojave tė ngjarjeve tė 17 e e 18 marsit, nė tė cilat humbi jetėn njė qytetar, u lėnduan 15 policė (njė prej tyre mė rėndė), janė djegur 18 shtėpi, ndėrsa 9 tė tjera janė dėmtuar, janė djegur 3 vetura tė UNMIK-ut dhe 4 janė dėmtuar. Ėshtė dėmtuar edhe objekti i administratės ndėrkombėtare. Janė dėmtuar 9 vetura tė serbėve.

Sipas tė dhėnave qė ka policia, nė qytet jetojnė 11 serbė dhe 52 shtėpi tė kėtij komuniteti nuk janė prekur nga protestat, nga gjithsej 79 prona tė serbėve nė qytet, ka thenė Azizi.

Koloneli Riēard Xhonson, komandant i kampit "Montith" nė Gjilan e vlerėsoi tė qetė natėn e mbrėmshme dhe e ēmoi bashkėpunimin e deritashėm tė tė gjitha subjekteve nė kėtė komunė, i cili duhet tė vazhojė edhe nė tė ardhmen, bashkė me pėrfaqėsuesin e komunitetit serb Periq, qė shpresoj se do tė kthehet sa mė shpejt, ka thėnė Jonson.

Gjendja sot ėshtė normalizuar edhe nė shkollat e mesme, nė shėrbimet publike si dhe nė administratėn komunale. Enver Muja, kryeshef ekzekutiv tha se vetėm njė serb ka ardhur sot nė punė, por nė bazė tė informacioneve qė ka marrė, tė tjerėt janė paraqitur nė zyrat lokale tė komuniteteve.

Koloneli Shaban Musliu ka shprehur gatishmėrinė e TMK-sė qė tė ndihojė nė ndėrtimin dhe renovimin e objekteve tė dėmtuara, nėse vlerėsohet e nevojshme.

Pėrfaqėsuesja e UNMIK-ut pėr komunitete Zehra Allmaz tha se shumica e serbėve tė zhvendosur nga qyteti ndodhen nėpėr fshatrat e kėtushme, ndonėse disa prej tyre kanė udhėtuar tanimė edhe pėr Serbi. "Ata dėshriojnė tė kthehen nėpėr shtėpitė e tyre, por kanė frikė", ka thenė ajo.
 
Kėtė gjė janė tė gatshėm ta bėjnė edhe punėtorėt serbė nė shėrbimin civil komunal, por kėrkojnė t`iu garantohet siguri.

Lutfi Haziri ka shprehur drojėn se lufta mediale qė po zhvillohet nė Serbi rreth asaj qė ndodhi nė Kosovė, do t`i mbajė peng serbėt e kėtushėm dhe do t`i dėmtojė pėrpjekjet e faktorit vendor dhe ndėrkombėtar pėr tė rikthyer normalitetin.
 
 
"Indipendet": Fuqitė e mėdha duhet patjetėr tė caktojnė datėn pėr pavarėsinė e Kosovės
 
Londėr, 22 mars 2004 - Gazeta "Indipendent" e Londrės ka botuar njė koment nė tė cilin pėrkujtohen fjalėt e Riēard Hollbrukut qė kishte paralajmėruar serbėt se duhet tė zgjedhin Kosovėn apo Evropėn, duke konkluduar se nėse zgjedhin Kosovėn do tė humbin tė dyjat.

Nė tekstin e Markus Tanerit, i cili mė herėt ka qenė korrespondent nga Ballkani i kėsaj gazete, e tani bashkėpunėtor i Institutit pėr Luftėn dhe Paqen, theksohet se politikanėt e Beogradit nuk po tregojnė publikisht kurrfarė shenje se ky paralajmėrim i Hollbrukut ka arritur deri nė veshėt e tyre.

Tė gjithė druajnė, shkruan "Indipendent", madje edhe nėse paralajmėroni diēka tė tillė, Kosova me tė vėrtetė do tė jetė e humbur. Tani Serbia rrezikon sėrish tė karakterizohet si vend jostabil, ngapak tmerrues dhe i pasigurt pėr investime.

Dhe, siē pritet, nėse nė zgjedhjet presidenciale nė Serbi fiton partia ultranacionaliste, e cila angazhohet pėr kthimin e tė gjitha territoreve serbe tė humbura gjatė viteve nėntėdhjetė, atėherė sheqetėsimi vetėm sa do tė rritet.

Autori nė "Indipendent" pėrfundon se fuqitė e mėdha duhet patjetėr tė caktojnė datėn pėr pavarėsinė e Kosovės dhe tė punojnė nė kėtė drejtim se si tė sigurojnė autonomi pėr bashkėsinė serbe nė Kosovė, ose tė ofrojnė ndonjė alternativė madje edhe nėse do tė nėnkuptonte ndarjen nė vija etnike.
 
 
Shefer tha se shqiptarėt nuk guxojnė tė pėrdorin dhunėn pėr realizimin e qėllimeve tė tyre politike
 
Budapest, 22 mars 2004 - Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s Jap de Hop Shefer ka deklaruar nė Budapest se shqiptarėt nė Kosovė nuk guxojnė tė pėrdorin dhunėn pėr realizimin e qėllimeve tė tyre politike.
 
"Nė Kosovė askush nuk guxon tė mendojė, e kjo para sė gjithash ka bėjė me bashkėsinė shumicė shqiptare, qė me provokimin e dhunės tė shpejtohet realizimi i ambicieve politike", ka thėnė Shefer para gazetarėve
 
 
Nė protestat e fundit nė Kosovė kanė humbur jetėn 24 persona dhe 551 janė plagosur
 
Prishtinė, 22 mars 2004 - Sipas bilancit mė tė ri tė KFOR-it nė Kosovė nė protestat e fundit kanė humbur jetėn 24 persona dhe 551 janė plagosur, prej tyre 22 nė gjendje tė rėndė. Nė mesin e tė plagosurve janė edhe 98 pjesėtarė tė policisė sė UNMIK-ut dhe SHPK-sė, si dhe 55 pjesėtarė tė KFOR-it.

Ndėrkaq, anembanė Kosovės janė djegur 27 makina tė UNMIK-ut, 19 makina tė SHPK-sė dhe 24 makina tė civilėve. Kėshtu kanė theksuar burimet e administratės sė UNMIK-ut nė Kosovė.
 
 
Llavrov tha se situata nė Kosovė ėshtė jashtėzakonisht e tensionuar
 
Moskė, 22 mars 2004 - Ministri i jashtėm rus Sergej Llavrov ka vlerėsuar se situata nė Kosovė ėshtė jashtėzakonisht e tensionuar. Kriza mund tė zgjidhet "vetėm me zbatimin gjithėpėrfshirės tė planit pėr Kosovėn, tė miratuar nė rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit", ka thėnė ministri rus Llavrov.
 
 
Mbrėmė nė veri Mitrovicės janė lėnduar dy shqiptarė
 
Mitrovicė, 22 mars 2004 - Sipas njoftimeve nga Mitrovica, mbrėmė vonė nė Spitalin e Mitrovicės kanė arritur dy qytetarė tė lėnduar afėr Tre Rrokaqiejve. Qytetarėt e lėnduar janė: Syrja Koshi, i lindur mė 1924. dhe Shyhret Koshi, e lindur mė 1928.
 
Pacientėt gjendėn nėn monitorim nė Spitalin e Mitrovicės.

Nė spitalet e Kosovės janė gjithsej 112 pacientė tė hospitalizuar. Gjendja e tė gjithė pacientėve tė hospitalizuar ėshtė stabile, thuhet nė njė njoftim tė Ministrisė sė Shėndetėsisė.
 
 
Ombudspersoni bėn thirrje tė ndihmohen personat e zhvendosur tė nacionalitetit serb
 
Prishtinė, 22 mars 2004 - Instituti i Ombudspersonit nė Kosovė urgjentisht u bėn thirrje tė gjitha organizatave humanitare qoftė atyre ndėrkombetare apo lokale qė janė duke operuar nė Kosove t'i ndihmojnė tė gjithe personat e nacionalitetit serb apo minoritetet tjera te cilėt janė evakuar nga shtėpitė e tyre dhe janė strehuar nė kampet e KFOR-it dhe ne vendet e tjera tė perkohshme nė tėrė Kosoven.
 
Atyre u nevojitet ndihma elementare si ushqim, veshje, medikamente dhe plafe. Ju lusim qe kesaj kėrkesė t'i japni rėndėsi prioritare pasi ėshtė e domosdoshme qė t'u ndahen keto ndihma sa mė parė, thuhet nė njė apel tė Ombudspersonit tė Kosovės.
 
 
Nė Ēabėr me nderime tė mėdha u bė varrimi i dy fėmijėve Egzon Veliut dhe Avni Veselit
 
Ēabėr - Mitrovicė, 22 mars 2004 - Dje pasdite nė fshtatin Ēabėr tė Zubin Potokut me nderime tė mėdha, nė prani tė mijėra qytetarėve anembanė Kosovės, u bė varrimi i dy fėmijėve Egzon Veliut, 12-vjeē dhe Avni Veselit, 11 vjeē, tė cilėt humbėn jetėn tragjikisht mė 17 mars nė ujėrat e lumit Ibėr.
 
Ndėrkaq, trupi i fėmijės sė tretė Florent Veseli 8 vjeē, nuk ėshtė gjetur ende. KFOR-i dhe policia e UNMIK-ut kanė siguruar pjesėmarrje tė qetė tė mijėra njerėzve nė varrim, ku pėrveē familjarėve, kanė marrė pjesė pėrfaqėsuesit e institucioneve dhe jetės politike tė Kosovės.

Njė grup fėmijėsh mbanin parulla nė tė cilat shkruhej: "Duam paqen", "Stop dhunės" dhe "Mjaft gjakderdhje".

Ne varrim morėn pjesė edhe shefja e Zyrės amerikane nė Prishtinė Marsi Ris, shefi i Zyrės britanike Mark Dikenson, kryeministri Bajram Rexhepi.
 
Ndėrkaq Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka dėrguar njė mesazh ngushėllimi, tė cilin e lexoi kėshilltari i tij, Salih Cacaj, i cili i quajti fėmijėt martirė tė rinj. "Ata do tė mbesin nė kujtimin tonė tė pėrjetshėm si lule tė ēelura nė dritėn e lirisė, tė pavarėsisė dhe tė demokracisė tė vendit tonė - Kosovės.
 
Nė kėto momente tė rėnda pėr ju bėhuni tė fortė, sepse ne qėndrojmė pranė jush. Do t'i bėjmė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė gjetur trupin e Florentit tė vogėl", ka thėnė presidenti Rugova nė mesazhin e tij tė ngushėllimit.

Ndėrkaq, Kryeministri Bajram Rexhepi nė fjalėn e tij ka theksuar se familjarėt e fėmijve tė mbytur me qėndrimin e tyre dinjitoz nė kėto ēaste tė vėshtira nėpėr tė cilat po kalon Kosova, janė bėrė shembull pėr Kosovėn. Ai ka shtuar se me njė qėndrim tė tillė tė familjarėve tė viktimave tė gjithė ne mund tė krenohemi.
 
 
Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s Shefer viziton sot Kosovėn
 
Prishtinė, 22 mars 2004 - Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s Jap de Hop Shefer do tė vizitojė sot Kosovėn pėr t'u njoftuar mė hollėsisht me situatėn nė vend, ėshtė bė e ditur nė selinė e KFOR-it nė Prishtinė. Shefer nė Prishtinė do tė bisedojė me kryeadministratorin, Hari Holkeri, komandantin e KFOR-it Holger Kamerhof dhe me pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės.

Temė e bisedimeve do tė jenė zhvillimet e fundit nė Kosovė.
 
 
Policia e UNMIK-ut ka bėrė tė ditur se ka arrestuar disa persona pėr trazirat e fundit nė Kosovė
 
Prishtinė, 22 mars 2004 - Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut Derek Ēapell tha se njė numėr personash janė arrestuar nė ndėrlidhje me aktet e dhunshme gjatė trazirave tė fundit nė Kosovė, por hetimet e mirėfillta do tė bėhen pasi tė jetė krijuar njė mjedis i sigurt.
 
Ai ka thėnė se po pėrpiqet qė tė marrė njė listė tė plotė nga stacionet rajonale tė policisė, duke mos dhėnė detaje tė tjera. Po ashtu njoftohet se njė prokuror ndėrkombėtar ėshtė caktuar pėr tė hetuar mbytjen nė lumin Ibėr tė tre fėmijėve shqiptarė, mbytja e tė cilėve nxiti shpėrthimin e trazirave.
 
 
Ministri gjerman i Mbrotjes thotė se as qė mund tė bėhet fjalė pėr njė tėrheqje tė trupave tė KFOR-it nga Kosova
 
Hanover, 22 mars 2004 - Ministri gjerman i Mbrotjes Peter Shtruk tha se nė kushte tė reja nė Kosovė as qė mund tė bėhet fjalė pėr njė tėrheqje tė trupave tė KFOR-it nė vitin 2006 sikurse qė ishte parashikuar.
 
Tashmė nė Kosovė nga Hanoveri kanė arritur njėsitė e para shtesė tė tupave gjermane, pėrkatėsisht kuadrot e pararojės pėr tė pėrgatitur stacionimin e 600 ushtarėve shtesė nga Gjermania. Njoftohet se 600 ushtarėt e tjerė do nisėn pėr nė Kosovės kah mesi i kėsaj jave. Kėshtu numri i pėrgjithshėm i ushtarėve gjermanė do tė arrijė pas kėsaj nė 3.800.

Ministri Shtruk mendon se pėrfundimi i misionit tė trupave tė KFOR-it nė vitin 2006 sikurse ishte parashikuar mė nuk ėshtė realist. Ai shtoi se trupat e KFOR-it nevojiten tė qėndrojnė shuėm mė gjatė nė Kosovė.
 
 
Nė Klinikėn Universitare tė Prishtinės gjatė trazirave kanė arritur 229 persona, prej tyre 100 veta me armė zjarri
 
Prishtinė, 22 mars 2004 - Nga data 17 deri mė 21 mars nė Klinikėn Universitare tė Prishtinės kanė arritur 229 persona, prej tė cilėve me armė zjarri janė plagosur 100 veta. Dr. Salih Ahmeti, drejtor i kėsaj klinike pohon se organizimi i Qendrės Klinike Universitare ishte dhe ėshtė shumė i lartė falė edhe gatishmėrisė sė gjithė stafit mjekėsor dhe atij jomjekėsor tė kėsaj qendre.
 
 
Gjendja nė Kosovė ėshtė e qetė dhe nė tė gjitha rrugėt e saj ėshtė rivendosur liria e lėvizjes
 
Prishtinė, 22 mars 2004 - Nė Kosovė dje ka mbretėruar njė situatė e qetė, ndėrkaq nė tė gjitha rrugėt e saj ėshtė rivendosur liria e lėvizjes thanė zyrtarėt e forcave paqeruajtėse, tė udhėhequra nga NATO-ja.
 
Ata u shprehėn tė vendosur pėr tė krijuar njė mjedis tė sigurtė pėr tė gjithė, ndėrkaq kanė paralajmėruar se KFOR-i do tė pėrdorė forcėn e nevojshme pėr tė mbrojtur veten dhe qytetarėt e Kosovės. Njoftohet se brenda 24 orėve tė fundit nuk ėshtė shėnuar asnjė incident.
 
 
U lirua kryetari i KMDLNJ-sė nė Mitrovicė Halit Barani
 
Mitrovicė, 22 mars 2004 - Dje u lirua kryetari i Kėshillit pėr tė Mbrojtjen e Drejtave dhe Lirive tė Njeriut nė Mitrovicė, Hali Barani, i cili u arrestua pardje nga forcat e KFOR-it danez pėr shkak se kishte hyrė nė "Zonėn e mirėbesimit" pa autorizim.
 
 
Solana dhe Anan kanė biseduar nė Nju-Jork pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė
 
Nju-Jork, 22 mars 2004 - Zėdhėnėsja e pėrfaqėsuesit tė lartė pėr Politikė tė Jashtme djhe Siguri Kristina Galah ka thėnė se Havier Solana ėshtė takuar nė Nju-Jork me sekretarin e pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Anan me tė cilin ka biseduar pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė. Sipas saj, Solana dhe Anan kanė kėrkuar tė shtohen pėrpjekjet pėr ndaljen e dhunės dhe vendosjen e qetėsisė dhe paqes nė Kosovė.
 
 
LDK nė Gjermani: Dėnojmė ato forca dhe individė qė vepruan kundėr interesave tė popullit shqiptar
 
Frankfurt, 22 mars 2004 - Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani, nė njė deklaratė pėr ngjarjet e fundit nė Kosovė thotė se me kohė ka tėrhequr vėmendjen pėr veprimtarinė e dyshimtė tė grupeve e grupacioneve tė caktuara nė Kosovė, qė qėllim kanė pasur gjithmonė destabilizimin e Kosovės dhe zhagitjen e proceseve, qė Kosovėn e ēojnė kah pavarėsia e plotė.

- Kryesia e Degės sė LDK-sė, qė nga largimi i forcave okupuese serbe nga Kosova dhe zgjedhja e organeve tė para legjitime nė Kosovė me votėn e popullit, i ka pėrkrahur ato dhe fuqishėm i ka mbėshtetur, sepse ka besuar se ato janė tė vetmet organe qė mund tė ēojnė pėrpara proceset pozitive nė Kosovė, sepse ato vet janė shprehja e vullnetit tė popullit.
 
Prandaj edhe Kryesia e Degės sė LDK-sė ka pėrkrahur rrugėn e zgjedhur nga Presidenca, Kuvendi e Qeveria e Kosovės pėr pavarėsinė e saj.

Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani ka dėnuar ēdo akt antikushtetues dhe antiinstitucional qė ka ndodhur nė Kosovė.

Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani ka dėnuar dhe ka shprehur reagimin e saj tė ashpėr pėr sulmin qė ėshtė bėrė ndaj rezidencės sė presidentit tė Kosovės, dr. Ibrahim Rugova, duke e cilėsuar atė si njė nga veprat mė tė shėmtuara kriminale tė forcave antishqiptare qė veprojnė nė Kosovė.

Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani ka dėnuar dhe dėnon sjelljet vandaliste tė serbėve tė Kosovės, qė sa herė tė shkaktohen ekcese, edhepse tė pa ndriēuara bllokojnė rrugėt dhe veprojnė nė kundėrshtim me ēdo rregull, tė njė shteti demokratik.

Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani ka pėrkrahur edhe protestėn e qytetarėve shqiptarė pėr tragjedinė e tre fėmijėve shqiptarė nė Ēabėr tė Mitrovicės, por njėkohėsisht ka shprehur mospajtimin me mėnyrėn e tė demostruarit tė disa grupeve qė si pasojė e sjelljes sė tyre tė papėrgjegjshme humben jetėn dhjetėra shqiptarė.

Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani nuk pajtohet dhe asnjėherė nuk ėshtė pajtuar qė tė sulmohet pasuria e Kosovės e aq mė pak pjesėtarėt e insitucioneve qė janė tė thirrura pėr mbajtjen e rendit dhe tė qetėsisė nė Kosovė. Nuk mund tė pajtohemi qė tė sulmohen pjesėtarėt e policisė sė UNMIK-ut apo ushtarėt e KFOR-it si dhe pasuria e tyre e sjellė nė Kosovė pėr tė mirėn e popullit qė jeton aty.
 
Ata qė bėjnė vepra tė tilla nuk ia duan tė mirėn Kosovės e as popullit shqiptar, porse kryejnė vetėm atė pjesė tė punės qė nuk arritėn dhe nuk do tė arrijnė kurrė ta kryejnė forcat kriminale serbe.
Dėnojmė tė gjitha ato forca dhe individė qė gjatė trazirave tė fundit nė Kosovė vepruan kundėr interesave tė popullit shqiptar dhe janė fajtorėt kryesor pėr humbjen e jetės sė 28 personave, pėr ēka duhet tė pėrgjigjen para organeve tė drejtėsisė.

Kryesia e Degės sė LDK-sė ndjen dhimbje tė madhe pėr viktimat, qė kryesisht janė tė rinj. U shpreh ngushėllime familjeve tė tyre dhe poashtu u dėshiron shėrim atyre qė pėsuan lėndime.

Kryesia e Degės sė LDK-sė nė Gjermani kėrkon nga populli shqiptar i Kosovės qė tė ruajė gjakftohtėsinė dhe t'u bindet urdhėrave tė udhėheqėsve tė tyre legjitimė dhe tė subjekteve ndėrkombėtarė qė deri mė sot kanė kontribuar pėr paqen dhe rehatinė nė Kosovė.
 
Populli i Kosovės duhet tė jetė i vetėdijshėm se pa ndihmėn e UNMIK-ut e tė KFOR-it qė pėrbėhen nga policė e ushtarė tė vendeve tė ndryshme tė botės tė udhėhequra nga NATO dhe SHBA-tė, Kosova nuk do tė kishte kėtė zhvillim qė e ka sot, prandaj ata duhet t'u jenė mirėnjohės atyre e jo tė rrezikojnė jetėn e tyre dhe tė asgjėsojnė pasurinė e tyre.
 
Sepse jemi nė rrezik qė tė humbim pėrkrahjen e aleatėve qė i kemi fituar me shumė mund e sakrifica, - thuhet mes tjerash nė kėtė deklaratė tė Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Gjermani.
 
 
Studentėt shqiptarė nė Hmaburg: aktet e dhunės tė ditėve tė fundit janė shumė shqetėsuese dhe trishtuese
 
Hamburg, 22 mars 2004 - Nė njė deklaratė tė Unionit tė Studentėve Shqiptarė Illyria thuhet se situata jashtėzakonisht e rėndė e krijuar nė Kosovė dhe aktet e dhunės qė po i pėrcjellim ditėve tė fundit janė shumė shqetėsuese dhe trishtuese.

"Vrasjet e plagosjet, djegjet, shkatėrrimet e objekteve tė kultit, konfrontimi me forcat ndėrkombėtare, janė ngjarje komplet tė papėrgjegjshme dhe tė papranueshme. Duam tė ngushėllojmė tė gjithė tė afėrmit e viktimave dhe duam tė theksojmė se ėshtė dėshira jonė qė kėto tė jenė viktimat e fundit.
 
Humbėsi mė i madh i kėsaj vale dhune ėshtė populli i Kosovės. Ngjarje si ato tė ditėve tė fundit jo vetėm rrisin pasigurinė dhe pėrbėjnė hap prapa pėr Kosovėn por edhe e dėmtojnė tepėr imazhin ndėrkombėtar tė saj dhe shqiptarėve tė Kosovės.
 
Ato janė pengesė serioze nė rrugėn drejt pavarėsisė aq tė dėshiruar. Kushdo qė kryen veprime tė tilla direkt ose indirekt, me dashje a pa dashje u ndihmon synimeve tė mbrapshta tė politikės antikosovare", thuhet nė kėtė deklaratė tė studentėve shqiptarė nga Hamburgu.
 
 
Komuniteti shqiptaro-amerikan nė Ēikago apelon tė ruhet miqėsia e krijuar me mund me SHBA-tė
 
Ēikago, 22 mars 2004 - Kryesia e Komunitetit Shqiptaro-Amerikan i Illinois-it, me seli nė Ēikago, nė bashkėpunim me partitė politike dhe organizatat qė veprojnė nė kėtė shtet, denon ashpėr pėrshkallėzimin e dhunės dhe prishjen e rendit dhe qetesisė publike nė Kosovė, kurse familjeve tė viktimave u shpreh ngushellimet mė tė thella.

Ky komunitet, ka qenė, ėshtė dhe do tė jetė gjithmonė me Kosovėn dhe me popullin e saj. Prandaj, ai apelon te populli i Kosovės qė tė mos bjerė nė provokimet dhe kurthat e sherbimeve tė huaja tė cilat gjatė kohe janė tė pėrgatitura dhe planifikuara nga qeveria serbe nė Beograd qė me ēdo kusht tė pengohet Pavarėsia e Kosovės.

Ky komunitet apelon te populli i Kosoves qė institucioneve te saj dhe atyre ndėrkombetare t'u japė pėrkrahje tė plotė nė zgjidhjen e problemeve dhe nė normalizimin e situates.

Ky komunitet denon ashper sulmet ndaj forcave ndėrkombetare te KFOR-it dhe te UNMIK-ut si dhe djegjet e monumenteve fetare ne Kosove dhe fton popullin e Kosoves tė jetė me tolerant ne situata tė vėshtira.

Ne i kuptojmė veshtiresitė dhe pengesat e popullit te Kosoves, por, jemi tė bindur se ekzistojne forma tjera demokratike per realizimin e qellimeve kombetare, te cilat , nuk kane kurgje te perbashket me dhunen.

Populli i Kosoves ėshtė i vetėdijshem pėr kontributin e Shteteve te Bashkuara te Amerikes dhe tė aleatėve tė saj nė ēlirimin e Kosoves. Prandaj, ky popull duhet tė jetė i pėrgatitur tė sakrifikojė edhe durimin. Populli i Kosoves, me institucionet vendore dhe ndėrkombetare duhet tė bashkėpunojė maksimalisht me qėllim qė tė ruhet miqėsia e krijuar me mund, sidomos me ShBA-tė.
 
 
Shefi i policisė kufitare tė Malit tė Zi cilėsoi situatėn nė kufirin shtetėror me Kosovėn si tė qetė
 
Podgoricė, 22 mars 2004 - Shefi i policisė kufitare tė Malit tė Zi Millan Paunoviq e cilėsoi situatėn nė kufirin shtetėror me Kosovėn si tė qetė ku sipas tij nuk ėshtė shėnuar asnjė incident. Ai i hedhi poshtė disa zėra se kinse nė Mal tė Zi kanė arritur refugjatė nga Kosova.
 
Paunoviq nėnvizoi se nė Mal tė Zi deri mė sot nuk ka arritur asnjė refugjat nė Kosova. Sidoqoftė trazirat e fundit nė Kosovė nuk patėn ndonjė jehonė tė veēantė nė Mal tė Zi. Ngjarjet e Kosovės kryesisht u shfrytėzuan nga opozita proserbe nė Mal tė Zi pėr ta sulmuar pushtetin aktual nė kėtė republikė pėr heshtje ndaj situatės sė krijuar nė Kosovė.

Nė anėn tjetėr kisha ortodokse serbe e cila gjendet nė njė armiqėsi tė hapur me kishėn autoqefale malazeze organizoi protesta antishqiptare, tė cilėve iu bashkangjitėn njė numėr i vogėl i nxėnėsve tė disa shkollave tė mesme nė Podgoricė, kryesisht fėmijė tė refugjatėve serbė nga Kosova dhe Bosnja.
 
 
Nė Bagdad ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe njė pėrkthyes irakian
 
Bagdad, 22 mars 2004 - Njė kryengritės ka vrarė njė ushtar amerikan dhe njė pėrkthyes irakian me njė bombė skaj rrugės derisa ata po po patrullonin nė perendim tė Bagdadit, ka bėrė tė ditur sot ( e hėnė) ushtria amerikane, njofton Rojter.
 
Incidenti ka ndodhur tė shtunėn nė mbremje derisa njė grup ushtarėsh lėviznin nė distriktin Abu Graib nė periferi tė kryeqytetit. Kjo vreasje ngre nė 396 numrin e ushtarėve amerikanė tė vrarė nė aksione qė kur forcat amerikane kanė ndėrhyrė nė Irak njė vit mė parė.
 
 
Ėshtė vrarė udhėheqėsi shpirtėror i Hamasit, sheiku Ahmed Jasin
 
Gaza, 22 mars 2004 - Dėshmitarė palestinezė nė Gaza thonė se udhėheqėsi shpirtėror i grupit ekstremist Hamas, sheiku Ahmed Jasin, u vra nė njė sulm ajror, i kryer nga helikopterė luftarakė izraelitė.
Vdekja e udhėheqėsit shpirtėror u njoftua sot pak pasi tė paktėn 2 shpėrthime tė fuqishme u dėgjuan nė qytetin e Gazės.

Kohėt e fundit, zyrtarė izraelitė kishin thėnė se udhėheqėsit ekstremistė palestinezė do tė ishin mes objektivave tė sulmeve ushtarake izraelite, pasi njė shpėrthim i dyfishtė vetėvrasės nė portin izraelit Ashdod mė 14 mars shkaktoi 10 tė vrarė.
 
 
Shtėpia e Bardhė bėhet objekt kritikash
 
Uashington, 22 mars 2004 - Shtėpia e Bardhė u bė dje objekt kritikash si rrjedhojė e njoftimeve se mund tė mos i ketė kushtuar vėmendjen e duhur kėrcėnimit global tė terrorizmit dhe ėshtė pėrqėndruar tek Iraku pas sulmeve terroriste tė 11 shtatorit ndaj Shteteve tė Bashkuara.

Senatori demokrat Xhozef Bajden tha dje nė njė program tė rrjetit televiziv ABC se mendon qė lufta nė Irak ka zhvendosur vėmendjen nga pėrpjekjet e Shteteve tė Bashkuara pėr tė luftuar rrjetin terrorist al-Kaida nė Afganistan.

"Angazhimi pėr Irakun bėri qė tė mos dėrgoheshin forca tė tjera nė Afganistan. Administrata synonte t'i mbante kėto forca pėr Irakun. Nė Afganistan duhet tė ishin dėrguar shumė mė tepėr trupa", tha ai.
 
 
Nė Nepal besohet tė jenė vrarė 500 maoistė gjatė pėrleshjeve tė fundit
 
Katmandu, 22 mars 2004 - Armata e Nepalit ka thėnė se kanė vrarė dhjetėra kryengritės maoistė gjatė pėrleshjeve nė perendim tė vendit, njofton BBCWorld. Luftimet janė zhvilluar nė qytetin Beni, 300 km nga kryeqyteti Katmandu, kanė thėnė zyrtarėt. Numri i viktimave vlerėsohet i ndryshėm.
 
Autoritetet nė Katmandu thonė se janė vrarė dhjetėra kryengritės, 18 ushtarė dhe policė dhe janė plagosur 60 tė tjerė. Armata jep shifra mė tė larta. ANė bazė tė pohimeve tė popullit dhe tė dėshmitarėve, ne besojmė se janė vrarė 500 maoistė dhe janė plagosur edhe 200 tė tjerė@, thotė zėdhėnėsi i armatės. Rreth 9,000 njerėaz janė vrarė gjatė tetė vjetėve tė kaluar.
 
 
Nė Irak katėr tė vrarė si pasojė e shpėrthimeve
 
Bagdad, 22 mars 2004 - Katėr veta u vranė si pasojė e shpėrthimeve nė Irakun qendror. Dėshmitarėt thonė se njė person humbi jetėn dhe tė paktėn 10 tė tjerė u plagosėn nė Bagdad nga njė goditje me raketė nė njė rrugė shumė tė frekuentuar nė njė zonė tė banuar jo larg nga selia e koalicionit.

Tė paktėn njė raketė tjetėr ra pranė selisė sė koalicionit, qė ndodhet nė tė ashtuquajturėn Zonė e Gjelbėr nė Bagdadin qendror, por nuk pati njoftime pėr ndonjė plagosje serioze.

Ndėrkohė, pranė qytetit Baquba nė veri tė kryeqytetit, si pasojė e njė shpėrthimi pranė njė stacioni policie, tė dielėn u vra njė polic irakian dhe u plagosėn dy tė tjerė.
 
 
Vrasja e njė ministri nxit luftime nė Afganistan
 
Kabul, 22 mars 2004 - Nė Afganistan, tė dielėn u vra Ministri i Aviacionit Civil Mirwais Sadik dhe ka njoftime se njė numėr i madh njerėzisht janė vrarė nė luftimet qė shpėrthyen pas atentatit.

Autoritetet nė qytetin perėndimor Herat thonė se zoti Sadik, i biri i guvernatorit me peshė tė provincės Herat, Ismail Khan, u vra tė dielėn nė kryeqytetin krahinor.

Njė zėdhėnės i guvernatorit Khan tha se zoti Sadik ishte vrarė nga forca tė kontrolluara nga komandanti i lartė qeveritar, Zaher Naib Zada. Dėshmitarė dhe zyrtarė nė Herat thonė se pas atentatit, luftimet shpėrthyen mes trupave tė komandantit qeveritar dhe atyre besnike tė guvernatorit Khan.

Komandanti Zada thotė se deri nė 100 njerėz mund tė jenė vrarė nė luftime. Ai u tha agjencive perėndimore tė lajmeve se zoti Sadik ishte vrarė gjatė njė konfrontimi nė shtėpinė e komandantit.
 
 
Presidenti Bush zhvilloi tubimin e parė nė kuadėr tė fushatės sė tij nė kėtė vit zgjedhjesh
 
Uashington, 22 mars 2004 - Presidenti Bush e filloi fushatėn e tij pėr t'u rizgjedhur para pėrkrahėsve tė tij, qė valvisnin flamurė dhe thėrrisnin edhe 4 vjet tė tjerė.

I shoqėruar nė podium nga vėllai i tij, guvernatori i Floridės, Xheb Bush, presidenti tha se votuesit kanė njė zgjedhje tė qartė pėr tė bėrė nė nėntor midis vazhdimit tė rolit tė tij udhėheqės ose kandidatit tė partisė demokrate, senatorit nga shteti Masaēusets, Xhon Keri.

"Kemi tė bėjmė me njė zgjedhje midis shkurtimit tė taksave, qė po i japin shtytje ekonomisė, ose rikthimin e barrės sė taksave mė tė larta tek populli amerikan. Kemi tė bėjmė me njė zgjedhje midis njė Amerike qė udhėheq botėn me vendosmėri dhe bindje ose njė Amerike qė ėshtė e pasigurtė pėrballė rrezikut", tha Bush.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

l>