|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

Shqipėria nė tranzicion: flirte me plagėt (32, 33, 34)

 
 

 

20 mars 2004 / TN

Shqipėria nė tranzicion: flirte me plagėt (32)

Dr. Zydi Dervishi

VI

Profile shqiptare tė pėrjetimit dhe interpretimit tė sėmundjeve seksualisht tė transmetueshme

Sikurse nė shumė vende tė tjera tė botės edhe nė Republikėn e Shqipėrisė gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit ėshtė rritur disi numri dhe pesha specifike e njerėzve tė infektuar nga sėmundje seksualisht tė transmetueshme (SST), sidomos nė qytetet mė tė mėdhenj dhe krahinat mė tė ekspozuara ndaj  lėvizjeve  migruese dhe emigruese  tė popullsisė. Natyrshėm shtrohen pyetjet: A mund tė pėrgatiten statistika tė sakta pėr tė infektuarit me sėmundje seksualisht tė transmetueshme? Tė ē’natyre janė vėshtirėsitė kryesore qė pengojnė pėrgatitjen e statistikave tė tilla? Sa ėshtė pesha specifike e tė anketuarve tė rrezikuar ose tė prekur nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme? Sa prej tyre kanė kėrkuar ndihmėn e kualifikuar tė mjekėve tė specializuar? Ē’masa kanė marrė tė sėmurėt pėr tė ruajtur tė tjerėt, bashkėshortin/bashkėshorten, ose tė dashurin/tė dashurėn nga infeksioni? Si kanė reaguar partneria ose partneri ndaj tjetrit tė infektuar? etj. Tė dhėnat kryesore tė anketimit pėr kėtė problematikė jepen nė tabelėn qė vijon.

Siē shihet ėshtė e konsiderueshme pesha specifike e tė rinjve dhe tė rejave (3.76 pėr qind ) tė cilėt kanė pėrjetuar shqetėsime nė organet gjenitale nga sėmundje seksualisht e transmetueshme. Mendojmė se njė tregues i tillė duhet tė jetė mė i lartė. Kėtė e provojnė edhe dy tė dhėna tė vetė anketimit.

E para. Ėshtė e lartė pesha specifike e tė anketuarve ( 27.79  pėr qind ) qė nuk i kanė dhėnė pėrgjigje kėsaj pyetje, pasi pėrgjithėsisht ndjehen tė turpėruar tė pranojnė shqetėsimet e tyre gjenitale.

E dyta. Ėshtė gati tri herė mė e lartė se e tė infektuarve pesha specifike e tė anketuarve ( 9.66  pėr qind ), tė cilėt kanė pohuar se nuk janė vizituar nga mjeku pėr sėmundje seksualisht e transmetueshme. Ndėr tė tjera, kjo nėnkupton qė disa prej tyre dyshojnė se janė tė sėmurė, por kanė patur turp tė vizitohen te mjeku, ose janė tė sėmurė tė vizituar te mjeku dhe pohojnė tė kundėrtėn pėr tė ruajtur “sekretin” e gjendjes sė vet shėndetėsore.

VI.1. Njohuritė e mjaftueshme: vetekzaminim fillestar dhe mbrojtje nga stresi

Diēka mė pak se gjysma e atyre qė kanė pėrjetuar shqetėsime nė organet gjenitale janė vizituar dhe kanė marrė mjekimet pėrkatėse. Tė tjerėt kanė patur thjesht dyshime. Nė kushte tė tilla bėhet gjithnjė mė e nevojshme qė tė zgjerohen njohuritė e gjithė tė rinjve dhe tė rejave pėr sėmundjet seksualisht tė transmetueshme, aq sa ata, si tė thuash, tė jenė nė gjėndje tė kryejnė njė farė vetekzaminimi fillestar. Me kėtė nivel njohurish tė rejat e tė rinjtė do tė sigurojnė dy pėrparėsi kryesore:

1.Tė infektuarit do tė paraqiten nė kohė pranė institucioneve mjekėsore. Duke u kuruar shpejt, ata si tė thuash, do tė pushojnė sė funksionuari si burim infektimi me sėmundje seksualisht tė transmetueshme.

Pėrgjithėsisht shqiptarėt ngurojnė tė vizitohen pėr shqetėsime nė organet gjenitale. Dhe nė mjaft raste paraqiten me aq vonesė sa sėmundjet janė shndėrruar nė tė pashėrueshme. Ėshtė i konsiderueshėm dhe ka prirje tė rritet numri i shqiptarėve qė vdesin nga tumoret nė organet urogjenitale. Sipas tė dhėnave tė publikuara nga strukturat statistikore  zyrtare nė vitin 1998 nga tumoret malinj nė organet urogjenitale vdiqėn 99 femra ose 73.68  pėr qind mė shumė se nė vitin 1994. Gjatė kėtyre viteve u rrit 53.93  pėr qind edhe numri i femrave qė vdiqėn prej tumoreve malinj tė kockave dhe tė gjirit, nga 89 nė vitin 1994 nė 137 nė vitin 1998. Gjithashtu ėshtė konsiderueshėm mė i lartė se i femrave numri i meshkujve qė vdesin nga tumoret malinj nė organet urogjenitale. Kėshtu nė vitin 1998 nga sėmundje tė tilla vdiqėn 168 meshkuj, d.m.th. 35.48  pėr qind mė shumė se nė vitin 1994 ( INSAT, 2001: 35; pėrllogaritje tė autorit ). Nėse do tė ishin kuruar nė kohė njė pjesė e tė sėmurėve tė tillė do t’i kishin shpėtuar kthetrave tė vdekjes.

Kėto dhe fakte tė tjera provojnė se nė Republikėn e Shipėrisė, nė krahasim me femrat, meshkujt ngurojnė mė shumė tė vizitohen tek mjeku pėr shqetėsime nė organet urogjenitale. Njė ngurim i tillė, mė shumė se nga turpi, pėrcaktohet nga neglizhenca e meshkujve pėr shėndetin vetjak. Ndodh jo rrallė qė pėr shqetėsimet nė organet gjenitale tė burrit tė konsultohet me mjekun, dhe sidomos me mjeken, bashkėshortja e tij. Duke mos qėnė tė drejtpėrdrejta, konsulta tė tilla jo gjithnjė kanė rezultuar  tė dobishme. Madje nė raste tė veēanta dhe e kanė keqorientuar punėn kuruese tė mjekėve.

2. Njohuritė e  mjaftueshme pėr sėmundjet seksualisht tė transmetueshme do tė ndihmojnė edhe pėr t’i mbrojtur tė rinjtė e tė rejat nga streset qė u provokon ēdo shqetėsim nė organet gjenitale. Nė jo pak raste shqetėsime tė tilla, si tė thuash, i zhvendosin tė rinjtė mė pranė bestytnive, i nxisin tė kėshillohen me klerikė ose me mjekė  popullorė, tė cilėt pėrgjithėsisht janė mė tė prirur t’u japin kėshilla e barna pa ekzaminuar drejtpėrdrejt ndryshimet nė organet gjenitale si rrjedhojė e sėmundjeve. Nėn trysninė e turpit ose tė misterit qė shoqėron shqetėsimet nė organet gjenitale, jo pak tė reja e tė rinj priren tė bėhen mė besimtarė. Gjatė njė bisede tė lirė nė qershor 2002 njė i ri elektriēist, i cili pak muaj mė parė kishte mbaruar ushtrinė, ndėr tė tjera, tha: “Nė gushtin e vitit tė kaluar mė doli njė gjėndėr pranė organeve. Nuk mė jepte dhimbje. Kjo mė friksonte mė shumė. Kisha turp tė konsultohesha me mjekun e repartit.

Mė dukej se, po ta merrnin vesh shqetėsimin tim, tė gjithė shokėt do talleshin me mua. Ditėt kalonin dhe frika se mos kisha sėmundje tė keqe mė gėrryente pėrbrenda. Sa bėhesha gati tė shkoja tek doktori mendja mė ndėrrohej. Nga fati i keq, thosha me vete, nuk tė shpėton mjeku, por Perėndia. Unė qė nuk kisha shkuar kurrė nė xhami nė orėt e liridaljes i afrohesha xhamive dhe kishave tė Beratit dhe pa zė e me shpirt i lutesha Zotit tė mė ndihmonte pėr hallin qė mė kishte zėnė. U luta disa muaj derisa mbarova ushtrinė. Sapo u ktheva nė Tiranė vendosa tė vizitohem te mjeku. Shkova nė spital. Mjekut iu paraqita me njė emėr tjetėr, sepse dėshiroja qė pėrveē mjekut, askush tjetėr tė mos dinte gjė pėr fatkeqėsinė qė mė kishte goditur si rrufe nė mot tė kthjellėt. Unė ndiqja me bisht tė syrit ndryshimet nė mimikėn e doktorit. Foli pa emocion : “Ėshtė gjė pa rėndėsi, gjėndėr dhjamore. Mund ta hiqni, por dhe po ta mbani nuk prish punė”. Mjeku bėri shenjė qė unė tė dilja. U ndjeva mjaft i lehtėsuar. Por pa mbėrritur nė shtėpi filluan tė mė gėrryenin pėrsėri dyshimet. Ndoshta mjeku nuk mė vizitoi si duhet dhe nuk e zbuloi thelbin e sėmundjes.

Pėrpiqesha tė sillja nė mend disa njerėz qė kanė ikur nga kjo botė sepse mjekėt nuk ua zbuluan nė kohė sėmundjet e kėqia. Ose ndoshta sėmundja ime ka mbėrritur nė atė gjėndje qė e bėn tė padobishme ēdo ndėrhyrje mjekėsore. Nė raste tė tilla mjekėve nuk u mbetet gjė tjetėr veēse tė tė qetėsojnė me fjalėn e mirė. Kjo hamendje e dytė mė trondiste mė shumė. Papunėsia ma shtonte edhe mė tepėr dėshpėrimin. Shpesh kėtė gjėndėr e mendoja si varrin tim. Netė tė tėra shihja ėndrra tė frikshme. Njė mėngjes, sapo u zgjova nga njė ėndėrr e llahtarshme vendosa tė vizitohem nė njė klinikė private nė rrugėn e Kavajės. Pasi pagova lekėt te banaku, njė mesogrua me bluzė tė bardhė mė priu nė disa korridore tė ngushta si labirinte. Mjeku, njė burrė i thinjur rreth tė gjashtėdhjetave mė priti me ngrohtėsi. E pa gjėndrrėn me kujdes. Sytė e tij tė kaltėr sikur u zmadhuan. U ul nė kolltuk dhe mė shpjegoi me njė gjuhė tė thjeshtė, por bindėse se gjėndra tė tilla nuk janė tė rrezikshme. Nė sytė e tij tė thellė kishte shumė ēiltėrsi, ēka i bėnte tė besueshme tė gjithė fjalėt e tij. E falenderova dhe dola i gėzuar nga klinika. Pėrjetova stres tė rėndė disa muaj vetėm ngaqė kisha turp tė vizitohesha nė organet gjenitale”. Mjaft fakte provojnė se shumica e meshkujve qė kanė shqetėsime  pėr organet gjenitale pėrjetojnė strese tė rėnda pėr muaj e vite tė tėra.

 

Shqipėria nė tranzicion: flirte me plagėt (33)

Dr. Zydi Dervishi

VI.2. Ndryshime tė modeleve tė sjelljes nėn hijen e rėndė tė sėmundjeve tė organeve gjenitale

Njė turp i tillė jo vetėm vonon kurimin e sėmundjeve nė organet gjenitale, por edhe i frenon tė sėmurėt, siē thuhet, t’i hapin zemrėn partneres ose partnerit, me qėllim qė infeksioni tė mos kalojė nga njėri tek tjetri.  Nė grafikun e poshtėshėnuar jepen tė dhėnat kryesore tė anketimit pėr ndryshimin e modeleve tė sjelljes sė tė rinjve e tė rejave tė infektuar qė synojnė  mospėrhapjen e sėmundjeve seksualisht tė transmetueshme te personat e tjerė.

Nga shqyrtimi analitik i kėtyre tė dhėnave pėrftohet pėrfundimi se femrat ndjehen mė tė pėrgjegjshme pėr rrezikshmėrinė e sėmundjeve seksualisht tė transmetueshme. Nė krahasim me atė tė djemve, ėshtė rreth 2.1 herė mė e lartė pesha specifike e vajzave ( 34.78  pėr qind ), tė cilat pas infektimit i kanė treguar partnerit. Ndėr tė tjera, kjo provon se vajzat janė mė tė kujdesshme, mė tė prirura tė komunikojnė me ēiltėrsi me partnerin me dėshirėn e mirė pėr ta ruajtur atė nga infeksioni. Si pėr shumė tė tjera,edhe pėr kėtė ēėshtje djemtė shpėrfaqen mė tė mbyllur nė vetvete, mė tė ndikuar nga mendėsitė tradicionale se “burri i mban disa sekrete pėr vete dhe nuk ia thotė askujt”, se “sekreti nuk ėshtė sekret po e mori vesh njė grua”, se “burri zhburrnohet po tė flitet pėr yēkla ( d.m.th. sėmundje – Z.D. ) nė organet gjenitale tė tij” etj. Pėrvoja tregon se mendėsi tė tilla bėhen mė problematike nė ditėt tona kur priren tė pėrhapen sėmundjet seksualisht tė transmetueshme, sidomos virusi vdekjeprurės HIV-AIDS. Vetėkuptohet se pėrpjekjet pėr tejkalimin e kėtyre mendėsive do tė ishin njė aspekt i rėndėsishėm pėr pėrhapjen e edukatės seksuale nė radhėt e brezit tė ri.

 Ėshtė gati dy herė mė e lartė se e meshkujve pesha specifike e femrave (30.44  pėr qind ), tė cilat nuk kanė kryer marrėdhėnie seksuale pasi kanė konstatuar infeksione nė organet e tyre gjenitale. Veē  tė tjerash, kjo provon, nga njėra anė, se femrat janė mė tė kujdeshme pėr tė ruajtur partnerin nga rrjedhojat e sėmundje seksualisht e transmetueshme dhe nga ana tjetėr, se ato pėrgjithėsisht kanė mė pak besim se meshkujt te pėrdorimi i prezervativit. Mjaft fakte provojnė se nė shoqėrinė shqiptare vajzat dhe gratė e kanė mė tė zhvilluar frymėn e dyshimit pėr mallrat e konsumit tė pėrditshėm dhe sidomos pėr ilaēet dhe pajisjet shėndetėsore. Njė dyshim i tillė nė nivel optimal  funksionon si njė masė profilaktike pėr tė mbrojtur jo vetėm femrat, por edhe meshkujt, gjithė anėtarėt e shoqėrisė nga rrjedhojat negative tė ushqimeve dhe tė ilaēeve pa cilėsinė e nevojshme ose qė janė tė skaduara. Nė shoqėrinė shqiptare kanė qenė dhe janė mjaft tė pėrhapura mendėsitė se “shėndeti i burrit ėshtė nė duart e gruas”, se “fytyra e shėndetshme e burrit e merr shkėlqimin nga pėrkujdesja e gruas” etj.

Vajzat dhe gratė shqiptare nė shumė aspekte janė, si tė thuash, menaxhuese tė rritjes sė personalitetit tė burrave, tė fėmijėve tė tyre, janė manaxhuese tė gjithė mėnyrės sė jetės sė shoqėrisė. Pothuajse nė tė gjithė krahinat e vendit tonė ėshtė i popullarizuar nė motėrzime tė ndryshme proverbi: “ Jeta dhe rybja e burrit asht gruaja” ( IKP, 1983:774 ). Ndėr shqiptarėt, mė shumė ndoshta se ndėr popujt e vendeve mė tė urbanizuara tė Perėndimit, bashkėshortėt, madje edhe tė dashuruarit, sikur e shkrijnė personalitetin me njėri-tjetrin. Dhe nė njė interferim tė tillė tė personaliteteve femrat mbeten disi nė hije, megjithėse ato nė shumicėn e rasteve japin ndihmesėn kryesore nė ecurinė e kėtij procesi psikokulturor kompleks.

 

Shqipėria nė tranzicion: flirte me plagėt (34)

Dr. Zydi Dervishi 

VI.3. Tė rinjte: nė “krahėt” e emigrimit bredhacak dhe tė flirteve tė rastit

Veēanėrisht nė vendet mė tė urbanizuara tė Perėndimit prezervativėt pėrdoren masivisht nė marrėdhėniet seksuale, sidomos pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ndėrsa nė Republikėn e Shqipėrisė pajisje tė tilla kanė filluar tė pėrdoren mė gjerėsisht gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit, kryesisht nė qytete dhe nė zonat urbane. Nė tabelėn e poshtėshėnuar jepet shkalla e pėrdorimit tė prezervativėve nga tė rejat dhe tė rinjtė e anketuar.

Siē shihet, ėshtė rreth 3.5 herė mė e lartė se e femrave (13.08  pėr qind) pesha specifike e meshkujve (45.12  pėr qind), tė cilėt kanė pėrdorur prezervativin nė marrėdhėniet seksuale. Veē tė tjerash, njė diferencė e tillė pėrcaktohet edhe nga fakti se meshkujt e rinj, veēanėrisht nė kushtet e emigracionit, janė mė tė prirur se femrat tė kryejnė marrėdhėnie seksuale me partnere tė rastit. Kėtė e provojnė dhe tė dhėnat e anketimit. Nė krahasim me atė tė vajzave (6.12  pėr qind) ėshtė rreth 4.4 herė mė e lartė pesha specifike e meshkujve (26.83  pėr qind) qė kanė pėrdorur prezervativin nė flirtet me partnere tė rastit. Nė fund tė gushtit 2002 kam zhvilluar njė bisedė tė gjatė me njė tė ri rreth tė njėzetepesave, i cili kishte punuar gati 7 vjet si emigrant nė disa vende tė Europės. Ndėr tė tjera, ai tregoi:  “Bashkė me dy shokė tė mi tė gjimnazit mund tė quhemi emigrantė fatkeqė. Nuk e shtymė dot njė vit nė njė vend. Lamė maturėn e gjimnazit pėrgjysmė dhe ēalltisėm nė Greqi. Atje nuk na eci. Mezi siguruam ca tė holla pėr tė shkuar nė Hollandė. Edhe atje nuk e gjetėm veten. Pėr pak kohė qėndruam tek njė miku i babait tim nė Belgjikė, i cili kishte krijuar njė firmė tė vogėl tregtare.

Megjithė pėrpjekjet qė bėri, ai nuk na gjeti punė. U detyruam tė shkonim nė Francė ku nuk e mbushėm muajin. Nė Spanjė qėndruam pak mė gjatė, por edhe atje nuk bėmė preokopi. Qėndruam ndoshta ngaqė spanjollėt ishin mė tė ngrohtė me emigrantėt. Gjatė kėtij emigrimi bredhacak shpesh jemi ndjerė tė braktisur, tė fyer, tė dėshpėruar. Nė momente tė tilla mėrzie, kur nuk shihnim shtegdalje nga dėshpėrimi shkonim nė bordelo ose kryenim marrėdhėnie seksuale me vajzat e semaforeve. Nga dėshpėrimi ose pakujdesia ne nuk mbanim prezervativė me vete. Ato i mbanin me vete femrat qė punonin si punėtore tė seksit. Po tė mos ishin tė kujdeshme vajza tė tilla nė zanatin e tyre neve do tė na kishte rrėzuar sėmundja e SIDA-s kushedi se sa herė”. Pėrvoja jetėsore dhe shumė fakte provojnė se opinioni i shoqėrisė shqiptare tė ditėve tona ėshtė pėrgjithėsisht mė tolerant ndaj marrėdhėnieve seksuale paramartesore e jashtėmartesore qė kryejnė tė rinjtė shqiptarė nė vendet e tjera se sa nė Shqipėri. Ėshtė jo pak e pėrhapur mendėsia se “djalit ose burrit  qė kapėrcen kufirin ose detin i falen disa kusure qė nuk i falen nė qytetin dhe sidomos nė fshatin e tij tė lindjes, ku jetojnė tė afėrmit, miqtė e shokėt”.

VI.4. Motive dhe argumente “pro” pėrdorimit tė pajisjeve kontraceptive

Pėrvoja tregon se pėrdorimi ose jo i prezervativit shoqėrohet nga njė atmosferė psikologjike, e cila zien nga lufta e motiveve pro dhe kundėr. Nė tabelėn e poshtėshėnuar parashtrohen tė dhėnat kryesore tė anketimit pėr motivet qė i nxisin tė rejat dhe tė rinjtė tė pėrdorin njė mjet tė tillė mbrojtės nga disa rrjedhoja tė padėshiruara tė marrėdhėnieve seksuale.

Shqyrtimi analitik i shifrave tė kėsaj tabele tregon se ėshtė rreth 3 herė mė e lartė se e femrave ( 16.39  pėr qind ) pesha specifike e meshkujve ( 48.17  pėr qind ), tė cilėt shprehen se ndjehen mė tė motivuar pėr pėrdorimin e prezervativit. Madje pėr motivin kryesor njė shpėrpjestim i tillė ėshtė mė i thellė. Kėsisoj ėshtė 25.91  pėr qind ose rreth 4 herė mė e lartė se e femrave, pesha specifike e meshkujve qė pohojnė se i pėrdorin prezervativėt si masė mbrojtėse nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme. Mjaft fakte provojnė se meshkujt ndjehen mė tė kėrcėnuar se femrat nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme sė paku pėr dy arsye kryesore:

E para. Pėrgjithėsisht meshkujt janė mė pak tė kujdesshėm gjatė marrėdhėnieve seksuale. Duke zotėruar njohuri mė tė pakta, mė tė sipėrfaqshme pėr sėmundjet seksualisht tė trasmetueshme meshkujt e kanė mė tė vėshtirė tė konstatojnė te partnerja simptomat e sėmundjeve tė tilla.  Madje edhe nėse dyshojnė se partnerja ėshtė e infektuar, nė shumicėn e rasteve meshkujt nuk i shmangin marrėdhėniet seksuale, pasi e konsiderojnė si mungesė burrėrie njė sjellje tė tillė. Nė fund tė gushtit 2002 njė mjek i sapodiplomuar gjatė njė bisede, ndėr tė tjera, tha: “Nė vėndin tonė femrat e kontrollojnė mė mirė veten se meshkujt gjatė marrėdhėnieve seksuale. Kur vėnė re ndonjė gjė tė dyshimtė te partneri, femra me gjithfarė marifetesh tė stėrholluara u shmanget mardhėnieve seksuale. Kėsisoj femra ėshtė mė e mbrojtur nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme edhe nė saje tė autokontrollit. Ndėrsa te meshkujt njė autokontroll i tillė funksionon shumė zbehtė. Edhe pėr kėtė arsye bėhet e domosdoshme qė meshkujt tė pėrdorin prezervativin nė marrėdhėniet seksuale, veēanėrisht me partnere tė rastit, pak tė njohura ose tė panjohura”.

E dyta. Djemtė e rinj, veēanėrisht nė kushtet e vėshtira tė emigrimit, kanė pasur mė shumė pėrvoja marrėdhėniesh seksuale me partnere tė rastit, deri edhe me prostituta. Pėrgjithėsisht ky grupim tė rinjsh e konsideron tė domosdoshėm pėrdorimin e prezervativit, ka krijuar, si tė thuash njėfarė pėrvoje nė pėrdorimin e njė paisje tė tillė mbrojtėse nga sėmundjt seksualisht tė transmetueshme.

Nė shoqėrinė shqiptare tradicionale femrat kanė qėnė shumė tė ndjeshme ndaj shtatzėnive paramartesore. Njė shtatzėni e tillė pothuajse nė ēdo rast ia shkatėrronte jetėn nė mėnyrė tė pandreqshme vajzes fatkeqe. Madje nga opinioni mbizotėrues i shoqėrisė tradicionale shqiptare shatzėnia paramartesore konsiderohej si ēnderim pėr gjithė fisin e vajzės, i cili kishte tė drejtė tė vriste  babain e paligjshėm, pra personin qė e kishte ēnderuar atė. Nė shoqėrinė tradicionale shqiptare raste tė tilla kanė qėnė shumė tė rralla. Megjithatė, ata i paraprinte dhe i passhoqėronte njė situatė mendėsishė mjaft rėnduese. Sidomos gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit mendėsi tė tilla janė zbehur nė njė shkallė tė konsiderueshme, ndonėse ende nuk janė tejkaluar. Ajo pjesė e kėtyre mendėsive, qė, si tė thuash, funksionionon edhe nė ditėt e sotme, rėndon mė shumė vajzat e reja se sa partnerėt e tyre. Pėrgjithėsisht meshkujt shkaktarė tė shtatzėnive tė padėshiruara, emigrojnė pėr t’i shpėtuar detyrimeve dhe forcės mbytėse tė opinionit. Nė situata tė tilla vajzat fatkeqe ndjehen dyfish tė rėnduara. Ndaj, pėr tė parandaluar shtatzėninė paramartesore, tė padėshiruar, pėr t’iu shmangur kalvarit tė vuajtjeve qė provokon njė shtatzėni e tillė, vajzat janė mė tė priruara t’i imponohen partnerit pėr pėrdorimin e  prezervativit. Kėtė e provojnė edhe tė dhėnat e anketimit.

Ėshtė rreth 6 herė mė e madhe se e femrave pesha specifike e meshkujve tė anketuar, tė cilėt kanė pohuar se kanė pėrdorur prezervativin ngaqė kėtė ua ka kėrkuar partneria. Nė rrethana tė tilla, ndėr grupime tė vogla djemsh tė rinj mė pak tė arsimuar, mė pak tė pėrgjegjshėm janė pėrhapur mendėsitė anakronike se “prezervativėt duhet t’i sigurojnė vajzat nėse nuk duan tė mbeten shtatzėnė”, se “pėr femrat prezervativėt janė mbrojtje e dyfishtė, nga sėmundjet seksualisht tė transmetueshme dhe nga shtatzėnitė e padėshiruara”, se “ėshtė detyrė e vajzave tė mendojnė pėr prezervativėt siē mendojnė pėr rregullimin e shtratit tė dashurisė” etj.

Mirėpo, ndoshta, janė mė tė shumtė djemtė e rinj, qė si tė thuash, i ndėshkojnė me paragjykime pėrēmuese femrat qė kujdesen pėr sigurimin e prezervativėve, i konsiderojnė ato “tė pėrdala”, “vajza qė nuk kanė njė tė dashur tė zemrės, por partnerė tė rastit nė flirte” etj. Nėn trysninė e mendėsive tė tilla mjaft vajza nuk flasin me tė dashurit e tyre pėr prezervativėt, si tė thuash, detyrohen tė dalin jashtė natyrės sė tyre , tė shpėrfaqjen mė tė shkujdesura nė marrėdhėniet seksuale vetėm pėr t’iu shmangur etiketimeve me nofka poshtėruese. Mendojmė se ėshtė e domosdoshme tė luftohen e tė tejkalohen sa mė shpejt kėto mendėsi, tė cilat bėhen gjithnjė mė problematike, ndėrkohė qė sėmundjet seksualisht tė transmetueshme e vaēanėrisht infeksioni HIV-AIDS, kėrcėnojnė ēdo ditė e mė shumė pėr jetėn e tė rinjve dhe tė rejave. Nė rrethana tė tilla ėshtė e nevojshme, jo tė dobėsohet preokupimi i femrave, por tė pėrforcohet kujdesi i meshkujve pėr pėrdorimin e prezervativėve.

Ėshtė rreth 2.1 herė mė e lartė se e femrave (3.31 pėr qind)) pesha specifike e meshkujve (7.01 pėr qind) qė mendojnė se prezervativėt nuk kanė efekte anėsore. Edhe kjo e dhėnė e anketimit provon se janė mė tė shumta vajzat dhe gratė qė ndjehen mė tė rrezikuara  se meshkujt nga pėrdorimi i kontraceptivėve. Nė radhėt e mjaft femrave, sidomos nė qytetet e mėdhenj tė Shqipėrisė ėshtė pėrhapur gjerėsisht mendėsia se “pėrdorimi i kontraceptivėve tė ndryshėm, i prezervativėve, dhe sidomos i ilaēeve, i rrit mundėsitė pėr sėmundje tumorale nė organet gjenitale femėrore”. Njė mendėsi e tillė, nga njėra anė, si tė thuash, nxit mjaft femra tė mos pėrdorin kontraceptivė tė shumėllojshėm dhe, nga ana tjetėr, rrit shkallėn e kujdesit, tė vetėkontrollit tė tyre nė marrėdhėniet seksuale me bashkėshortin ose partnerin.


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.