|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E enjte, 18 mars 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Debati nė Kuvend: Nuk ka zgjidhje tjetėr pos pavarėsisė sė Kosovės

  • NATO ka dėrguar 100 deri nė 150 trupa shtesė nė Kosovė dhe mohon tė jetė vrarė njė ushtar i KFOR-it

  • Sot nė Kosovė situata duket mė e qetė, ndėrkaq KFOR-i, policia e UNMIK-ut po e mbajnė nė kontroll

  • Nė pėrplasjet e djeshme ndėrmjet serbėve dhe shqiptarėve janė vrarė 22 njerėz

  • Drejtorati i Emergjencės tė Prishtinės thotė se lagjja Ulpiana mbrėmė ka qenė nė shenjestėr tė protestuesve

  • Mbi 16 tė vrarė e me qindra tė plagosur ėshtė bilanci tragjik nė protestat e djeshme nė Kosovė

  • Zyrtarėt e NATO-s mendojnė tė dėrgojnė pėrforcime paqeruajtėse nė Kosovė

  • Nė shkollat e Kosovės mėsimi po zhvillohet, pėrveē nė Mitrovicė

  • Ministria e Arsimit thotė se sot duhet tė vazhdojė puna normale nė tė gjitha institucionet arsimore

  • UNMIK-u, institucionet e Kosovės dhe diplomatėt kėrkuan tė merren tė gjitha masat pėr zbulimin e aktorėve tė akteve tė dhunės

  • Departamenti amerikan i Shtetit dėnon dhunėn nė Kosovė

  • Tirana zyrtare thotė se situata e krijuar bie ndesh me frymėn e pėrgjithshme tė zhvillimeve nė Kosovė

  • Novicki shpreh pikėllimin dhe shqetėsimin e tij pas ngjarjeve tė fundit nė Kosovė

  • Zyra e SHBA-ve dėnon dhunėn ndėretnike nė Kosovė

  • Mbrėmė ėshtė sulmuar me gurė Ambasada amerikane nė Beograd

  • Beogradi shpreh gatishmėrinė qė ushtria serbo-malazez tė angazhohet nė stabilizimin e situatės nė Kosovė

  • Ushtria serbe nė gjendje gatishmėrie nė kufi me Kosovėn

  • Kofi Anan u bėn thirrje tė gjitha palėve qė t'i japin menjėherė fund dhunės

  • Kreu i NATO-sė tha se sulmet e djeshme nė Kosovė janė mizore dhe duhet tė ndalen menjėherė

  • Gjatė ditės sė djeshme protesta pati anembanė Kosovės

  • Nė Mitrovicė u plagosėn 11 pjesėtarė tė KFOR-it dhe ka vdekur njė polic i KFOR-it francez

  • Kėshilli i Evropės ka shprehur shokimin pėr shkak tė humbjes sė jetėrave tė njerėzve tė pafajshėm

  • Gjenerali Ksavier Mishel ėshtė shprehur i shqetėsuar me sasinė e madhe tė armatimit

  • Sipas zėdhėnėsit Ēapell, nė Kosovė ekziston njė shkallė koordinimi nė shpėrthimin e dhunės

  • Njėzet e shtatė tė vdekur nė Irak

  • Pėrleshje nė kufirin pakistanez

  • Nė Irak ėshtė vrarė njė marins amerikan dhe 3 tė tjerė janė plagosur

  • Policia spanjolle ka arrestuar edhe 4 tė dyshimtė nė lidhje me sulmet me bombė nė Madrid

  • Nė shpėrthimin nė qendėr tė Bagdadit, janė vrarė 6 dhe jo 27

 
  
Debati nė Kuvend: Nuk ka zgjidhje tjetėr pos pavarėsisė sė Kosovės
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Kuvendi i Kosovės ėshtė mbledhur sot paradite dhe ka diskutuar pėr gjendjen aktuale nė Kosovė, pas protestave tė djeshme anembanė vendit. Nė fillim, kryeparlamentari Nexhat Daci, nė emėr tė parlamentit u shprehu ngushėllime tė gjitha familjeve tė tė vrarėve nė dy ditėt e fundit nė Kosovė.
 
Ai shprehu qėndrimin unik tė Kubendi qė rinia dhe qytetarėt e Kosovės duhet tė jenė nė punėt e rregulta e jo nė rrugė dhe nė protesta nė mėnyrė qė institucionet e Kosovės, subjektet politike t'i kryejnė pėrgjegjėsitė nė bashkėpunim me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe pėrgjegjėsit tė japin pėrgjegjėsitė e veta.

Nė emėr tė parlamenntit, Daci konstatoi se tė vrarėt ishin pėr demokraci dhe pėr liri. Nė emėr tė respektit ndaj tyre, duke shpresuar qė te jenė viktimat e fundit nė Kosovė. Kosova t'i kthehet punėve tė pėrditshme, ndėrtimit tė shtetėsisė sė saj, tha Daci duke i ftuar deputetėt qė me njė minutė heshtje tė nderojnė tė gjithė tė vrarėt gjatė tri ditėve tė fundit.

Daci tha se ėshtė arritur koncesusi qė parlameanti t'i pėrkushtohet me seriozitet normalizimit tė gjendjes nė Kosovė.

Shefi i Grupit parlamentar tė LDK-sė, Sabri Hamiti, tha se ditėn e djeshme ka ndodhur ngjarje tronditėse nė Kosovė, duke filluar nė Mitrovicė e duke krijuar njė hartė thuajse nė gjithė Kosovėn. Pėr protestėn e djeshme Sabri Hamiti tha se nė zhvillimin e saj dramatik ka kaluar nga protestat e qeta nė konfrontime pėr tė pasur si pasojė vdekjen e dhjetra njerėzve dhe plagosjen me qindra.
 
Kjo, tha ai, ėshtė njė situatė prekoupuese pėr tė gjithė qytetarėt dhe institucionet e Kosovės. "Ne mendojmė qė protestat sidomos nė variantin e zhvillimeve tė tyre tė egėrsuara dramatike qė pėrfundojnė me dhunė, nuk ofrojnė zgjidhje politike nė Kosovė", tha duke shtuar se "ashiqare artikulojnė probleme, tė cilat janė tė natyrės sė fortė dhe shumė tė rėndėsishme pėr Kosovėn".

"Meqė kemi mendimin qė ēėshtjet e mėdha nuk mund tė zgjidhen me kėtė formė, ne mendojmė se kjo natyrė e protestave tė mos vazhdojė dhe mendojmė qė tensionet tė ulen dhe idetė tė kthehen nė formėn e realizimit tė tyre nė institucione", tha Hamiti. Ai theksoi se kjo ėshtė sprovė pėr institucionet, e cila jep njė mėsim dhe qė institucionet ta shtrojnė statusin demokratik. Institucionet vendore dhe ato ndėrkombėtare, theksoi ai, janė vėnė nė pozitėn qė ta redifinojnė raportin mes tyre.
 
Ai tha se institucionet e Kosovės nė tė gjitha fushat qė u pėrkasin tė marrin pėrgjegjėsitė veta. "Ne ritheksojmė edhe njeherė qė, ky vend qė ka kaluar nėpėr pėrgjakje e viktmizime tė pafund, nuk ka zgjidhje tjetėr pos pavarėsisė sė vet. Nuk do tė ketė zgjidhje demokratke pėrderisa tė pavarėsohet", tha nė fund tė fjalės sė tij deputeti Sabri Hamiti.

Arsim Bajrami nė emėr tė PDK-sė tha se ngjarjet janė pasojė e shumė problemeve tė akumuluara tashmė nė Kosovė. Duke e kuptuar revoltėn e arsyeshme tė qytetarėve tė Kosovės, ai tha se PDK gjykon aktet tė cilat cėnojnė sigurinė e pėrgjithshme. Ai tha se UNMIK-u nuk ka marrė masa tė duhura pėr parandalimin e shkallėzimit tė gjendjes. Por njėherit apeloi te qytetarėt qė tė kthehen nė shtėpitė e tyre qė tė mos tensionet mė tutje situata.

Ramush Haradinaj, nė emėr tė AKK, ngjarjet e djeshme i cilsoi si revoltė apo si pėrgjigje ndaj problemeve tė shumta qė po ndodhin nė Kosovė. Ai tha se kjo ishte revoltė kundėr statuskuosė, duke pyetur nėse institucionet janė tė gatshme t'i kryejnė obligimet e tyre dhe se, sipas tij, disa gjėra po zhagiten.

Parlamenti edhe sot i ndėrpreu punimet pėr tė vazhduar njė ditė tjetėr me procedurė tė rregullt.
 
 
NATO ka dėrguar 100 deri nė 150 trupa shtesė nė Kosovė dhe mohon tė jetė vrarė njė ushtar i KFOR-it
 
Bruksel, 18 mars 2004 - NATO ka deklaruar sot (e enjte) se ka dėrguar 100 deri nė 150 trupa shtesė nė Kosovė nga Bosnja, pėr tė ndihmuar tė shuhet dhuna etnike dhe ka vėnė nė gjendje gatishmėrie edhe qindra tė tjerė. NATO ka konfirmuar se tė merkurėn janė vrarė 22 njerėz dhe pėrleshjet ndėrmjet serbėve dhe shqiptarėve ishin mė tė ashprat qė kur NATO me luftėn ajrore bėri tė largohen trupat jugosllave nga Kosova.

Zėdhėnėsi i selisė sė NATO-s ka thėnė se njė kompani amerikane prej 100 deri nė 150 trupa tashmė ėshtė nė rrugė pėr nė Kosovėn e protektuar nga Kombet e Bashkuara dhe dy kompani tė tjera, njėra e udhėhequr nga Britania, kurse tjetra nga Italia, do tė jenė tė gatshme tė shkojnė nėse trazirat pėrshkallėzohen mėtej.

Aktualisht NATO ka 17 mijė trupa paqeruajtėse nė Kosovė dhe 12 mijė sosh nė Bosnjė. NATO mohon raportet se njė ushtar i KFOR-it ėshtė vrarė, ndonėse tė pakten 12 ushtarė janė lėnduar. "Unė shpreh keqardhjen e thellė pėr sulmet nė ushtarėt e KFOR-it, qė operonin me rrezik tė madh personal pėr tė ndalur dhunėn dhe pėr tė vėnė rendin dhe ligjin", ka thėnė Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s gjenerali Jap de Hop Shefer nė njė deklaratė tė dhėnė dje vonė. "Kėto sulme janė mizore dhe duhet tė ndalen menjėherė", ka thėnė Shefer.
 
 
Sot nė Kosovė situata duket mė e qetė, ndėrkaq KFOR-i, policia e UNMIK-ut po e mbajnė nė kontroll
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Gjatė ditės sė sotme situata nė Kosovė duket mė e qetė, ndėrkaq KFOR-i, policia e UNMIK-ut dhe SHPK-ja po orvatet ta mbajnė nėn kontroll gjendjen e sigurisė. Nė disa rajone tė Kosovės ėshtė shpallur gjendja e jashtėzakonshme, pėr hir tė sigurisė sė qytetarėve.
 
Njoftohet se gjatė protestave tė djeshme janė vrarė 22 persona dhe ka rreth 500 tė tjerė tė plagosur, 22 prej tyre kanė lėndime serioze. Sipas zėdhėnėsit tė SHPK-sė Refki Morina, 14 pjesėtarė tė SHPK-sė janė tė lėnduar, 25 tė policisė sė UNMIK-ut, njė me lėndime serioze.

Sipas Morinės situata nė pėrgjithėsi ėshtė nėn kontroll tė vazhdueshėm tė KFOR-it, policisė ndėrkombėtare dhe SHPK-sė. Ai tha se kufiri me Serbinė e Malin e Zi ėshtė i mbyllur, ndėrkaq me Shqipėrinė e Maqedoninė ėshtė i hapur.
 
 
Nė pėrplasjet e djeshme ndėrmjet serbėve dhe shqiptarėve janė vrarė 22 njerėz
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Nė pėrplasjet e djeshme nė rrugė ndėrmjet serbėve dhe shqiptarėve janė vrarė 22 njerėz dhe janė plagosur rreth 500 sish, ka thėnė zėdhėnėsja e policisė sė UNMIK-ut, Anxhela Xhozef.
 
Ajo tha se s'ka njoftime pėr trazira tė reja sot paradite, por pasojat e dhunės sė djeshme ende janė tė dukshme. Gjatė pėrleshjeve janė lėnduar 61 policė, ndėr tė cilėt edhe 40 pjesėtarė tė njėsitit special tė policisė sė UNMIK-ut, ka thėnė Anxhela Xhozef.
 
 
Drejtorati i Emergjencės tė Prishtinės thotė se lagjja Ulpiana mbrėmė ka qenė nė shenjestėr tė protestuesve
 
Prishtine, 18 mars 2004 - Bordi i Drejtorėve i KK tė Prishtinės nė mbledhjen e vet tė jashtėzakonshme tė cilėn e kryesoi kryeshefi i Ekzekutivit, Sami Hamiti, ka vlerėsuar nga tė gjitha aspektet situaten e krijuar me rastin e shpėrthimit tė protestave tė qytetarėve nė komunėn e Prishtinės.

Drejtori i Drejtoratit pėr Emergjence dhe Siguri Zaim Berisha tha se ky drejtorat sė bashku me shtabin e krizės ka qenė i angazhuar gjatė gjithė kohės duke pėrcjellė tė gjitha ngjarjet nė territorin e komunės sė Prishtinės.
 
Sipas rapoprtit tė hartuar nga ky drejtorat reth 12 automjete tė UNMIK-ut janė djegur nga protestuesit. Lagjja "Ulpiana" ka qenė nė shenjester tė protestuesve pėr shkak se nė kėtė pjesė tė qytetit jeton njė numėr i caktuar i qytetarėve serbė si dhe disa pjesėtarė tė UNMIK-ut.

Sipas tė dhėnave nga terreni nė teritorin e komunės sė Prishtinės jane vrarė mbrėmė 4 qytetarė prej tyre 3 nė Ēagllavicė dhe njė nė qytet.

Shėrbimi i Emergjencės gjatė gjithė kohės ka qenė nė nivel tė lartė tė detyres dhe konform situatės janė angazhuar 12 automjete dhe 12 ekipe mjekėsore.

Rrustem Buzhala, drejtor i Drejtoratit tė Arsimit tha se numri i nxėnėsve sot ėshtė mė i vogel nė shkolla pėr shkak tė ndjenjės sė pasigurise, por mėsimi po zhvillohet nė tė gjitha shkollat e kesaj komune.

Bordi i Drejtorėve vendosi qė t'u japė ndihme materiale tė gjitha familjeve qė kanė humbur familjarėt e tyre nė trazirat e djeshme.
 
 
Mbi 16 tė vrarė e me qindra tė plagosur ėshtė bilanci tragjik nė protestat e djeshme nė Kosovė
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Mbi 16 tė vrarė e me qindra tė plagosur ėshtė bilanci tragjik nė protestat e djeshme nė Kosovė. Nė morgun e Prishtinės ndodhen pesė kufoma tė paidentifikuara, ndėrkaq nė Qendrėn Klinike Universitare janė paraqitur 154 persona tė lėnduar, 55 prej tyre tė hospitalizuar.
 
Nė Mitrovicė ka 293 tė lėnduar dhe gjashtė tė vrarė, nė Ēagllavicė tre tė vrarė, nė Gjilan 31 tė lėnduar, njė i vrarė, nė Prizren 18 tė lėnduar, nė Pejė njė i vrarė dhe 19 tė lėnduar, nė Vushtrri nėntė tė lėnduar, nė Ferizaj 46 tė lėnduar, njė i vrarė dhe dy tė transferuar nga Lypjani, nė Lypjan tre tė lėnduar dhe tre tė vrarė, nė Fushė Kosovė njė i vdekur dhe dy tė lėnduar.
 
Nė Prishtinė mbrėmė ėshtė vrarė njė person.
 
 
Zyrtarėt e NATO-s mendojnė tė dėrgojnė pėrforcime paqeruajtėse nė Kosovė
 
Bruksel, 18 mars 2004 - Zyrtarėt e NATO-s mendojnė tė dėrgojnė pėrforcime paqeruajtėse nė Kosovė pas shpėrthimit tė pėrleshjeve mė tė ashpra etnike brenda pesė vjetėve tė fundit. Trazirat filluan nė qytetin e ndarė Mitrovicė, ku serbėt e shqiptarėt kanė shkėmbyer zjarr amėsh dhe granatash dhe u vranė disa njerėz.
 
Pas pėrhapjes sė luftimeve nė qytetet e tjera, u raportua pėr tė pakten 18 njerėz tė vrarė. Pėrhapja e lajmeve provokoi protestat nė Beograd dhe nė qytetet e tjera tė Serbisė, njofton BBCWorld.
 
 
Nė shkollat e Kosovės mėsimi po zhvillohet, pėrveē nė Mitrovicė
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Sipas informatave tė zyrtarėve rajonal dhe drejtorive komunale tė arsimit, sot mėsimi ka filluar dhe po zhvillohet normalisht nė tė gjitha komunat e Kosovės, me pėrjashtim nė shkollat e qytetit nė Mitrovicė. Nė Mitrovicė ėshtė pezulluar ndėrrimi i paradites nga strukturat rajonale dhe komunale tė arsimit pėr shkaqe sigurie.

Numėr mė tė vogėl tė nxėnėsve ka nė dy shkolla nė Fushė-Kosovė, Obiliq nė dy shkolla dhe nė dy shkolla nė Lipjan.

Ministria e Arsimit edhe njėherė kėrkon nga subjektet arsimore nė regjione, komuna dhe shkolla qė mėsimi tė vazhdohet normalisht.
 
 
Ministria e Arsimit thotė se sot duhet tė vazhdojė puna normale nė tė gjitha institucionet arsimore
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, i njofton tė gjithė nxėnėsit, studentėt dhe mėsimdhėnėsit, se sot duhet tė vazhdojė puna normale nė tė gjitha institucionet arsimore tė Kosovės.

Prej tė gjithė drejtuesve tė arsimit dhe mėsimdhėnėsit e personeli tjetėr kėrkohet angazhim maksimal qė gjendja tė normalizohet kudo qė janė shfaqur probleme.
 
 
UNMIK-u, institucionet e Kosovės dhe diplomatėt kėrkuan tė merren tė gjitha masat pėr zbulimin e aktorėve tė akteve tė dhunės
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri pėr shkak tė krijimit tė njė situate tė rėndė nė Kosovė ėshtė takuar mbrėmė me udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės dhe me shefat e zyrave tė vendeve anėtare tė Kuintit, tė akredituar nė Prishtinė.

Pas kėtij takimi Holkeri ka lexuar njė deklaratė tė pėrbashkėt, qė ėshtė miratuar nė kėtė takim urgjent. Nė kėtė deklaratė theksohet: - Dy ditėt e fundit kanė qenė tmerruese dhe shokuese pėr popullin e Kosovės.
 
Dėnojmė dhunėn e pėrdorur dhe kėrkojmė ndėrprerjen e menjėherėshme e protestave tė dhunshme. Protestuesve u bėhet thirrje qė tė mos i sulmojnė fqinjėt e tyre por tė kthehen nėpėr shtėpi dhe t'u japin rast KFOR-it dhe policisė qė tė qetėsojnė gjendjen.

Nė fund tė kėsaj deklarate thuhet se do tė ndėrmerren tė gjitha masat pėr zbulimin e aktorėve tė kėtyre akteve tė dhunės qė e shkaktuan vdekjen e disa qytetarėve tė Kosovės.

Ndėrkohė shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri tha se dita e djeshme pėr Kosovėn ishte njė ditė e zezė. Duke u apeluar qytetarėve qė tė kthehen nėpėr shtėpitė e tyre, Holkeri ka pohuar se e ardhmja e Kosovės mvaret nga sjellja e saj dhe nga zbatimi i standardeve.

Nė emėr tė Kuintit shefi i Zyrės britanike nė Prishtinė Mark Dikenson tha se e drejta e protestės nuk mund t'i mohohet askujt, duke shtuar se megjithatė protestat e pėrgjakshme janė tė papranueshme. Ai nėnvizoi se ardhmja nuk mund tė ndėrtohet me gjak.

Nga pėrfaqėsuesit vendorė pas kėtij takimi ėshtė prononcuar Nexhat Daci kryetar i Kuvendit tė Kosovės, i cili pėrveē thirrjeve pėr uljen e tensioneve tha se administrata e UNMIK-ut si dhe pėrfaqėsuesit vendorė duhet tė pyesin veten se cilat janė arsyet qė e kanė nxitur popullin qė tė dalė nė rrugė.
 
Ai shtoi se shumė shpejt duhet tė ulėt ana kosovare me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe tė shihet se "ēka ėshtė ajo qė tash njė vjet i ėshtė tėrhequr vėrejtja, e cila ka sjellė nė gjendje, qė kėto dy ditėt e fundit qė ne tė turpėrohemi prej qytetarėve tanė".

Me dekklaratėn e UNMIK-ut, vendeve tė Kuintit dhe institucioneve vndore nuk ėshtė pajtuar Jakup Krasniqi, i cili prezentonte nė takim nė emėr tė PDK-sė dhe nė shenjė revolte ai e lėshoi kėtė takim.
 
 
Departamenti amerikan i Shtetit dėnon dhunėn nė Kosovė
 
Uashington, 18 mars 2004 - Departamenti amerikan i Shtetit dėnoi tė mėrkurėn dhunėn nė Kosovė, si pasojė se sė cilės nė Mitrovicė u vranė tė paktėn 7 vetė dhe tė paktėn 200 tė tjerė u plagosėn gjatė pėrleshjeve mes shqiptarėve dhe serbėve. Mes tė plagosurve ishin edhe 11 paqeruajtės tė NATO-s.

Nė njė njoftim pėr shtypin, Departamenti i Shtetit u bėri thirrje gjithė banorėve tė Kosovės tė rivendosin qetėsinė, t'i japin fund bllokimit tė rrugėve dhe tė ndėrpresin ēdo lloj veprimi tė dhunshėm.
Departamenti i Shtetit u bėn thirrje udhėheqėsve tė Kosovės tė ushtrojnė ndikimin e tyre qė banorėt tė shmangin dhunėn dhe t=i shprehin pikėpamjet e tyre pėrmes rrugėve paqėsore.

Banorėt e Kosovės, thuhet mė tej nė njoftimin e Departamentit tė Shtetit, duhet tė respektojnė KFOR-in, policinė ndėrkombėtare, Shėrbimin Policor tė Kosovės dhe tė bashkėpunojnė me pėrpjekjet ndėrkombėtare pėr hetimin e rastit tė mbytjes sė tė rinjve shqiptarė nė Mitrovicė, si dhe plagosjen e tė riut serb dje nė Ēagllavicė.

Departamenti i Shtetit u bėn thirrje udhėheqėsve rajonalė dhe organeve tė shtypit tė reagojnė me pėrgjegjshmėri, tė raportojnė me saktėsi dhe tė mbėshtesin rikthimin e rendit nė Kosovė.
Qeveria amerikane u shpreh ngushėllimet e saj familjeve tė tre fėmijve shqiptarė qė u mbytėn nė lumė. Po ashtu qeveria amerikane shpreh keqardhje pėr plagosjen e tė riut serb tė hėnėn dhe uron shėrimin e tij tė shpejtė.

Shkallėzimi i dhunės, thuhet nė njoftimin e Departamentit tė Shtetit, duhet tė pėrfundojė. Dhuna kėrcėnon procesin e demokratizimit dhe pajtimit nė Kosovė dhe vė nė rrezik vetė tė ardhmen e Kosovės.
 
 
Tirana zyrtare thotė se situata e krijuar bie ndesh me frymėn e pėrgjithshme tė zhvillimeve nė Kosovė
 
Tiranė, 18 mars 2004 - Ministria e Punėve tė Jashtme po ndjek me shqetėsim zhvillimet e sotme nė qytetin e Mitrovicės dhe shpreh keqardhjen pėr pėrshkallėzimin e ri tė situatės atje, duke patur parasysh qė sipas tė dhėnave tė para ka patur dhe humbje jetė njerėzish.

Duke marrė shkas nga kjo ngjarje e rėndė, Ministria e Punėve tė Jashtme gjen rastin tė ritheksojė qėndrimin e saj tė vendosur kundėr dhunės dhe veprimeve tė dhunshme pavarėsisht motiveve nga tė cilat marrin shkas ato.
 
Ministria e Punėve tė Jashtme vlerėson se situata tė tilla kategorikisht bien ndesh me frymėn e pėrgjithshme tė zhvillimeve nė Kosovė, ecurinė e reformave dhe proceseve demokratike, konsolidimin e institucioneve vendore, zhvillimin dhe pėrparimin e dialogut dhe pėrpjekjet pėr krijimin e klimės sė pėrshtatshme pėr bashkėjetesė multietnike nė njė Kosovė europiane dhe ngrenė edhe njė herė me forcė domosdoshmėrinė e respektimit tė ligjit dhe institucioneve.

Ministria e Punėve tė Jashtme shpreh besimin se tė gjithė qytetarėt e Kosovės do tė dinė tė tregojnė pjekuri gjykimi dhe veprimi, tė ruajnė qetėsinė dhe tė bashkėpunojnė me besim tė plotė me autoritetet legjitime vendore, ato ndėrkombėtare dhe UNMIK, duke demonstruar se janė tė aftė tė pėrballojnė me maturi ngjarje tė tilla.
 
 
Novicki shpreh pikėllimin dhe shqetėsimin e tij pas ngjarjeve tė fundit nė Kosovė
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Ombudspersoni i Kosovės Marek Antoni Novicki shpreh pikėllimin dhe shqetėsimin e tij pas ngjarjeve tė fundit qė kulminuan me demonstratat e djeshme tė dhunės nė Mitrovicė dhe pjesėt tjera tė Kosovės. Ai shpreh ngushėllimet e tij mė tė sinqerta familjeve tė tė gjitha viktimave tė krimeve tė fundit.
 
Nė tė njejtėn kohė, ai shpreson qė kryerėsit e kėtyre krimeve, si dhe tė gjithė ata qė ishin pėrgjegjės pėr gjakderdhjen e sotme, do tė zbulohen dhe sjellen para drejtėsisė.

Sido qė tė jetė, Ombudspersoni apelon si te pala shqiptare, ashtu edhe te ajo serbe, qė menjėherė t'i dhėnė fund dhunės nė mėnyrė qė tė evitohet keqėsimi i mėtutjeshėm i situatės. Njė dhunė e tillė do tė krijojė vetėm shqetėsime tė mėtutjeshme dhe do tė jetė e dėmshme ndaj gjetjes sė ēfarėdo zgjidhje tė problemeve qė ekzistojnė sot nė Kosovė.
 
 
Zyra e SHBA-ve dėnon dhunėn ndėretnike nė Kosovė
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Duke folur nga Zyra e SHBA-ve nė Prishtinė, zonja Mars Ris, shefe e Misionit, e pėrshkroi dhunėn nė Mitrovicė dhe Ēagllavicė si "thellėsisht zhgėnjyese dhe shumė e dėmshme pėr marrėdhėniet ndėrmjet komuniteteve nė Kosovė".

"Askush nė Kosovė nuk pėrfiton nga kėto akte, dhe ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė gjithė liderėt politikė, shoqėrorė, fetarė dhe lokalė tė tė gjitha komuniteteve tė bėjnė gjithēka qė ėshtė nė mundėsitė e tyre pėr tė qetėsuar situatėn".

"Prapėseprapė, ajo qė ėshtė mė shqetėsuese ėshtė se qytetarėt si duket po e marrin situatėn nė duart e tyre duke u bazuar nė supozimet dhe raportet e pakompletuara mbi sulmet qė supozohen tė jenė etnikisht tė motivuara. Vdekja e tre fėmijėve nga fundosja ėshtė tragjike dhe unė thellėsisht e bashkėndiej dhembjen e familjeve tė tyre.
 
Megjithatė, pa marrė parasysh se a vdesin fėmijėt shqiptarė nė lumin Ibėr, apo fėmijėt serbė nė Gorazhdec, humbja pėr Kosovėn ėshtė e tmerrshme. Por qytetarėt e Kosovės nuk duhet t'i rrisin kėto humbje duke i marrė ēėshtjet nė duart e tyre dhe duke kėrkuar hakmarrje nė vend se tė mbėshteten nė institucionet e Kosovės nė gjetjen e zgjidhjes.

Gjithashtu, askush nuk duhet tė bėj akuza ndaj grupeve tjera etnike kur tė gjitha faktet pėr incidentet janė tė panjohura apo tė pakonfirmuara. Njė retorikė e tillė nxitėse aspak nuk kontribuon nė pėrmirėsimin e situatės apo nė qetėsimin e emocioneve, mu atėherė kur kjo mė sė shumti nevojitet.
 
T'i kushtohet vėmendje thirrjeve pėr dhunė iu shkon pėr shtati vetėm ekstremistėve tė cilėt nuk veprojnė konform me interesat afatgjate tė Kosovės", thuhet nė kėtė deklaratė.
 
 
Mbrėmė ėshtė sulmuar me gurė Ambasada amerikane nė Beograd
 
Beograd, 18 mars 2004 - Para Ambasadės sė SHBA-ve nė Beograd mbrėmė pas orės 1,00 ėshtė shkaktuar njė pėrplasje midis demonstruesve dhe policisė gjatė sė cilės mbi pjesėmarrėsit ėshtė hedhur gaz lotsjellės. Pjesėmarrėsit e protestės kanė gjuajtur me gurė kundėr ambasadės dhe i kanė thyer xhamat nė ndėrtesėn dhe nė shtėpizėn e rojės e cila gjendet nė afėrsi.
 
 
Beogradi shpreh gatishmėrinė qė ushtria serbo-malazez tė angazhohet nė stabilizimin e situatės nė Kosovė
 
Beograd, 18 mars 2004 - Kėshilli Suprem i Mbrojtjes sė Unionit Serbi-Mali i Zi i ka bėrė thirrje mbrėmė UNMIK-ut, KFOR-it dhe institucioneve tėtjera ndėrkombėtare qė ta sigurojnė mbrojtjen e jetės sė serbėve dhe tė malazezėve dhe pronėn e tyre nė Kosovė.
 
Nė seancėn e jashtėzakonshme ka kėrkuar nga bashkėsia ndėrkombėtare qė tė kryejė edhe obligimet e tjera tė marra me Rezolutėn 1244 tė KS tė KB pėr Kosovėn.

KSM shpreh gatishmėrinė qė Ushtria e SMZ tė angazhohet nė ndihmėn nė forcat ndėrkombėtare pėr stabilizimin e situatės nė Kosovė nė kudėr tė Rezolutės 1244, dhe kėtė nė kuadėr tė misionit tė KFOR-it dhe tė UNMIK-ut, thuhet nė njė njoftim nga Beogradi.
 
 
Ushtria serbe nė gjendje gatishmėrie nė kufi me Kosovėn
 
Beograd, 18 mars 2004 - Ministri i Mbrojtjes sė Unionit Serbi-Mali i Zi, Boris Tadiq ka deklaruar se ushtria ėshtė nė gatishmėri tė plotė, dhe ka vlerėsuar se nė Kosovė po ndodh "njė akt masiv terrorist". Tadiq ka thėnė se nė kufirin me Kosovėn ushtria serbo-malazeze ėshtė nė gjendje gatishmėrie "pėr ēdo eventualitet, pėr ēdo skenar tė keq".
 
Por ai ka shtuar se nuk do tė ndėrmerret asgjė pa u konsultuar me institucionet ndėrkombėtare nė Kosovė.

"Ajo qė ėshtė e tmerrshme nė kėtė moment ėshtė se ata nuk kanė forca tė mjaftueshme. Para njė kohe e kam pasur rastin tė insistojė qė tė mos zvogėlohet numri i pjesėtarėve tė KFOR-it, dhe sipas informacioneve tona, njė numėr i njėsive tė SFOR-it ėshtė transferuar nga BeH nė Kosovė", tha Tadiq.
 
 
Kofi Anan u bėn thirrje tė gjitha palėve qė t'i japin menjėherė fund dhunės
 
Nju-Jork, 18 mars 2004 - Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė Kofi Anan nėpėrmjet zėdhėnėsit tė tij ka dėnuar dhunėn e djeshme nė Kosovė dhe ka kėrkuar qė fajtorėt tė nxirren para drejtėsisė. Anan ka dėnuar fuqishėm kėtė dhunė ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve tė Kosovės.

Kofi Anan u bėnė thirrje tė gjitha palėve tė pėrfshira qė t'i japin menjėherė fund dhunės, e cila rrezikon qėndrueshmėrinė e Kosovės dhe sigurinė e tė gjithė qytetarėve tė saj. Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė i jep pėrkrahje tė plotė pėrfaqėsuesit e tij Hari Holkeri dhe gjithė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė dhe u bėnė thirrje autoriteteve vendore qė tė ndihnojnė nė kthimin e situatės nė gjendje normale dhe tė sjellin para drejtėsisė pėrgjegjėsitė e dhunės.
 
 
Kreu i NATO-sė tha se sulmet e djeshme nė Kosovė janė mizore dhe duhet tė ndalen menjėherė
 
Bruksel, 18 nėntor - Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s Jap de Hop Shefer me njė deklaratė tė veēantė dėnoi dhunėn e djeshme ndėretnike nė Kosovė nė tė cilėn janė vrarė mbi 10 veta dhe janė plagosur me qindra tė tjerė. Ai shprehu keqardhje pėr sulmet ndaj ushtarėve tė KFOR-it tė cilėt po veprojnė nė njė rrezik tė madh personal pėr tė ndaluar dhunėn dhe pėr tė ruajtur ligjin dhe rendin.
 
Sipas tij kėto sulme janė mizore dhe duhet tė ndalen menjėherė. Shefer ka theksuar se ky shpėrthim i fundit i dhunės dhe i kėtyre vdekjeve tė pakuptimta vetėm sa do ta bėjė mė tė vėshtirė pėr Kosovėn pėrmbushjen e standardeve qė komuniteti ndėrkombėtar ka parashtrua pėr krijimin e njė Kosove tė qėndrueshme, multietnike dhe demokratike.

Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s ka kėrkuar nga tė gjitha komunitetet etnike nė Mitroicė dhe nė gjithė Kosovėn tė shmangin pėrshkallėzimin e mėtejshėm, tė veprojnė me qetėsi dhe tė tregojnė vetėpėrmbajtje pėr tė mos marrė pjesė nė demonstrime dhe bllokime rrugėsh.
 
 
Gjatė ditės sė djeshme protesta pati anembanė Kosovės
 
Prizren, 18 mars 2004 - Protestuesit nė Prizren tė revoltuar me tė ngjarjet e hidhura qė kanė ndodhur nė Mitrovicė kanė sulmuar ndėrtesėn e UNMIK-ut nė kėtė qytet dhe kanė djegur liceun ortodoks dhe kanė djegur disa shtėpi dhe disa vetura tė UNMIK-ut.

Pejė - Tė indinjuar me ngjarjet tragjike nė Mitrovicė edhe nė kėtė qytet dje u organizuan protesta masive. Tė revoltuar nga mosefikasiteti i UNMIK-ut protestuesit kanė djegur njė makinė tė policisė sė UNMIK-ut, kurse tri tė tjera i kanė demoluar. Ata kanė djegur edhe flamurin e OKB-sė qė valonte para selisė sė Kuvendit komunal tė Pejės.
 
Mijėra protestues shqiptarė janė nisur nė drejtim tė enklavės serbe Bjellopojė tė Pejės, ku i kanė djegur disa shtėpi tė sapondėrtuara tė minoritarėve serbė. 30 familjarė tė minoritetit serb qė jetojnė nė kėtė fshat janė nė mbrojtje tė forcave tė mėdha tė KFOR-it, tė policisė sė UNMIK-ut dhe SHPK-sė tė cilat nuk kanė lejuar depėrtimin e protestuesve nė kėtė fshat. Gjatė pėrleshjeve me forcat e mėdha ndėrkombėtare ėshtė vrarė nė qytetar shqiptar, ndėrkaq pesė janė tė plagosur.

Fushė - Kosovė: - Protestuesit shqiptarė nė Fushė - Kosovė kanė djegur disa shtėpi serbe dhe ambulancėn, ndėrkaq ėshtė djegur edhe shkolla "Hivzi Sylejmani", nė tė cilėn vijojnė mėsimin nxėnėsit e minoritetit serbė. Turma e shprehu revoltėn e saj edhe nė pjesėtarėt e KFOR-it dhe tė policisė ndėrkombėtare duke i gjuajtur me gurė dhe me gjėsende tė tjera. Njoftohet se nė Fushė - Kosovė ėshtė vrarė njė person, por identiteti nuk ėshtė bėrė i ditur.

Ēagllavicė: - Janė djegur disa shtėpi. Ka pasur shkėmbim zjarri dhe shpėrthime bombash. Nė Ēagllavicė janė vrarė tre persona dhe dhjetėra janė plagosur. Nė kėtė pjesė tė Prishtinė janė djegur edhe shumė vetura tė policisė dhe administratės sė OKB-sė.

Ferizaj: - Njė numėr i madh i protestuesve shqiptarė ishte tubuar mbrėmė ka protestuar deri vonė dhe kanė sulmuar kishėn orthdokse nė qendėr tė Ferizajt.
 
 
Nė Mitrovicė u plagosėn 11 pjesėtarė tė KFOR-it dhe ka vdekur njė polic i KFOR-it francez
 
Mitrovicė, 18 mars 2004 - Njoftohet edhe pėr 11 pjesėtarė tė plagosur tė KFOR-it dhe disa oficerė tė policisė ndėrkombėtre dhe vendore, ndėrkaq njė polic i KFOR-it francez ėshtė i vdekur.

Zėdhėnėsi i policisė ndėrkombėtare Derek Ēapell tha se tė paktėn 6 apo 7 veta janė vrarė gjatė pėrleshjes sė sotme nė Mitrovicė dhe mbi 200 tė tjerė janė plagosur. Shumica e tė vrarėve janė shqiptarė, tha ai, duke shtuar se policia pas gjashtė orė trazirash ka arritur mė nė fund tė vendosė njė lloj kontrolli.

"Kemi arritur tė ndajmė veriun nga jugu dhe kemi rivendosur zonėn e mirėbesimit. Ėshtė njė qetėsi e tensionuar nė Mitrovicė. Nė pjesėn veriore tė qytetit qytetarėt serbė janė shpėrndarė".
Ēapell pohoi se pėr ta qetėsuar situatėn nė Mitrovicė, forcat ndėrkombėtare kanė vendosur ndalim-qarkullimin, i cili ka hyrė nė fuqi mbrėmė nga ora 19.00.
 
 
Kėshilli i Evropės ka shprehur shokimin pėr shkak tė humbjes sė jetėrave tė njerėzve tė pafajshėm
 
Bruksel, 18 mars 2004 - Presidenti i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės Peter Shrider shprehu tronditjen dhe pikėllimin e tij pėr humbjen e jetėve gjatė dhunės sė djeshme nė Kosovė. Ai po ashtu u shprehu ngushėllime familejve tė tė ndjerėve. Shrider u bėri thirrje liderėve shqiptarė dhe atyre serbė tė shfrytėzojnė influencėn e tyre qė menjėherė ta ndalin dhunėn.
 
Ai ka vlerėsuar vlerėsuar se ngjarjet nė Mitrovicė dėshmojnė se sa i domosdoshėm ėshtė sundimi i ligjit, me anė tė tė cilit, do tė garantohej siguria e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe respektimit tė drejtave tė njeriut.
 
 
Gjenerali Ksavier Mishel ėshtė shprehur i shqetėsuar me sasinė e madhe tė armatimit
 
Mitrovicė, 18 mars 2004 - Komandanti i KFOR-it pėr Kosovėn veriore, gjenerali Ksavier Mishel e pėrshkoi ditėn e djeshme si tė jashtėzakonshme, ndėrkaq ėshtė shprehur i shqetėsuar me sasinė e madhe tė armatimit qė ishte pėrdorur nga popullata civile.
 
"Ka qenė njė ditė shumė e keqe pėr Mitrovicėn dhe pėr Kosovėn, por ka qenė njė ditė e vėshtirė edhe pėr trupat franceze tė KFOR-it. Kemi dhjetė viktima, dy prej tyre me plagė serioze. Ushtarėt janė qėlluar derisa po pėrpiqeshin tė mbronin popullatėn civile", ka thėnė gjenerali Mishel.
 
 
Sipas zėdhėnėsit Ēapell, nė Kosovė ekziston njė shkallė koordinimi nė shpėrthimin e dhunės
 
Prishtinė, 18 mars 2004 - Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut Derek Ēapall, duke shfaqur qėndrimin e tij rreth ngjarjeve tė djeshme tragjike nė Kosovė ka thėnė se ekziston njė shkallė koordinimi nė shpėrthimin e dhunės. Sipas tij kjo ka tė bėjė me njė planifikim tė caktuar tė njė organizate tė caktuar.
 
 
Njėzet e shtatė tė vdekur nė Irak
 
Bagdad, 18 mars 2004 - Njė makinė bombė ka shpėrthyer jashtė njė hoteli nė Bagdad. Autoritetet ushtarake amerikane nė vendngjarje thonė se sė paku 27 vetė kanė vdekur dhe 45 janė plagosur.

Sulmi ndodhi nė orėt e para tė mbrėmjes dje nė rajonin komercial tė qytetit.

Dy kate tė hotelit prej 5 katesh, Mount Lebanon qė pėrdorej kryesisht nga irakianė dhe arabė u shkatėrruan.
Hoteli ishte i vogėl dhe nuk kishte mbrojtjen qė kanė hotelet mė tė mėdha nė qytet.

Njė zėdhėnės i Kėshillit qeverisės irakian i quajti sulmuesit, armiq tė njerėzimit. Shpėrthimi erdhi tre ditė pas pėrvjetorit tė parė tė fillimit tė luftės nė Irak.
 
 
Pėrleshje nė kufirin pakistanez
 
Islamabad, 18 mars 2004 - Zyrtarėt nė Pakistan thonė se ka pasur njė numėr tė lartė viktimash nė pėrleshjet midis rojeve kufitare dhe luftėtarėve lokalė qė mbėshtesin Al-Kaidan dhe talibanėt nė njė rajon kufitar me Afganistanin.

Ato thonė se janė vrarė 15 roje kufiri dhe 24 luftėtarė klanorė. Megjithatė nuk ka konfirmim tė pavarur pėr numrin e tė vrarėve.

Numri i viktimave nga tė dy palėt po rritet pėr shkak tė pėrleshjeve ku luftėtarėt lokalė po pėrdorin mortajat dhe mitralozėt.
 
 
Nė Irak ėshtė vrarė njė marins amerikan dhe 3 tė tjerė janė plagosur
 
Bagdad, 18 mars 2004 - Njė marins amerikan ėshtė vrarė dhe tre tė tjerė janė plagosur nė njė sulm mortaje nė qytetin irakian, Kusajba, nė kufi me Sirinė, njofton Rojter. Zėdhėnėsi ushtarak ka thėnė se sulmi kaq ndodhur tė mėrkurėn rreth orės 10,55.

Ndėrkaq AFP njofton pėr dy ushtarė tė vrarė amerikanė nė kėtė incident.
 
Policia spanjolle ka arrestuar edhe 4 tė dyshimtė nė lidhje me sulmet me bombė nė Madrid
 
Madrid, 18 mars 2004 - Policia spanjolle ka arrestuar edhe katėr tė dyshimtė, tė pakten dy syresh me origjinė marokene, nė lidhje me sulmet me bombė nė trenat e Madridit, ku u vranė 201 njerėz, kanė bėrė tė ditur sot (e enjte) burimet gjyqėsore, njofton Rojter. Ata janė arrestuar nė veri tė Spanjės, nė qytetin Alkala de Henares.
 
 
Nė shpėrthimin nė qendėr tė Bagdadit, janė vrarė 6 dhe jo 27
 
Bagdad, 18 mars 2004 - Ministri i brendshėm i Irakut ka deklaruar sot (e enjte) se makina bombė, qė shpėrtheu nė qendėr tė Bagdadit, vetėm tri ditė para pėrvjetorit tė intervenimit amerikan, ka shkaktuar vrasjen e gjashtė personave dhe jo 27, siē kanė vlerėsuar amerikanėt, kurse janė plagosur rreth 40 njerėz.

Po kėshtu, njoftohet se nė njė tjetėr sulm me bombė nė Bakuba, nė veri tė Bagdadit, janė vrarė tre persona dhe janė plagosur edhe 10 tė tjerė afėr zyrės sė stacionit lokal televiziv, tė financuar nga amerikanėt, kanė thėnė zyrtarėt spitlorė dhe dėshmitarėt. Nga tė vrarėt, janė 5 irakianė dhe njė britanik.

 

 

  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>