|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

   
 

Korrespondencė nga Bukureshti

 
 

Albanologu  Grigore Brāncuş (Brėnkush) nė 75-vjetorin e lindjes sė tij

 
 

Albanologu Brėnkush nė 75 vjetorin e tij

 
 

“Mė ka marrė malli ta shoh Shqipėrinė”

 
 

 
   

11 mars 2004 / TN

Dr. Luan TOPĒIU / Universiteti i Bukureshtit

Profesor Grigore Brėnkushi ėshtė njė ndėr albanologėt mė tė shquar sot nė Evropė e nė botė, qė ka sjellė njė ndihmesė kolosale nė fushėn e albanologjisė dhe tė historisė sė gjuhės shqipe.

Si rezultat i veprimtarisė shkencore dhe, veēanėrisht, i aktivitetit didaktik universitar (pėr rreth 40 vjet) pranė Universitetit tė Bukureshtit, gjuha shqipe dhe qytetėrimi shqiptar kanė hyrė nė vėmendjen e botės shkencore rumune dhe tė qindra studentėve qė kanė studjuar filologjinė pranė kėtij universiteti.

Profesor Brėnkushi u lind mė 20 mars tė vitit 1929, nė komunėn Peshtishan, rrethi i Gorzhit, Rumani. Ėshtė gjuhėtar dhe filolog i shquar. Ka kryer studimet e larta pėr filologji pranė Universitetit tė Bukureshtit (1953). Studime specializimi nė Shqipėri (1958-1959, 1965, 1972). Ne vitet 1973-2001 ka qėnė shef i katedrės sė gjuhės rumune nė Fakultetin e Filologjisė sė Universitetit Shtetėror tė Bukureshtit. Zv. Dekan i fakultetit (1970-1972). Doktor nė filologji qė nga viti 1968 me tezėn “Marrėdhėnie gjuhėsore rumune-shqiptare.

Fjalori”. Studime kushtuar disa problemeve tė historisė sė gjuhės rumune (elemente tė pėrbashkėta me gjuhėn shqipe), studime mbi gjuhėn letrare rumune, mbi dialektologjinė Sinteza tė gjuhės rumune (1972), nė bashkėpunim; Gjuha rumune moderne. Morfologjia e foljes, 1975. Bashkėpunėtor nė Fjalorin e gjuhės rumune moderne. Nė fushėn e filologjisė ėshtė dalluar pėrmes botimit tė shkėlqyer tė veprės monumentale Etymologicum Magnum Romaniae nga B.P. Hashdeu. (3 vėll., 1972-1976). Fjalori autokton i gjuhės rumune, Elementet e pėrbashkėta rumune-shqiptare, 1987, Studime rreth fondit trako-dak tė gjuhės rumune, 1995 Pėrkime gjuhėsore shqiptare-rumune, 2001. Hyrje nė historinė e gjuhės rumune, 2002 etj.

Profesor Grigore Brėnkushi ėshtė njė ndėr albanologėt mė tė shquar sot nė Evropė e nė botė qė ka sjellė njė ndihmesė kolosale nė fushėn e albanologjisė dhe tė historisė sė gjuhės shqipe. Si rezultat i veprimtarisė shkencore dhe, veēanėrisht, i aktivitetit didaktik universitar (pėr rreth 40 vjet) tė prof. univ. dr. Grigore Brankush pranė Universitetit tė Bukureshtit, gjuha shqipe dhe qytetėrimi shqiptar kanė hyrė nė vėmendjen e botės shkencore rumune dhe tė qindra studentėve qė kanė studjuar filologjinė pranė kėtij universiteti.

Prof. univ. dr Grigore Brenkushi nuk ėshtė vetėm njė filolog e gjuhėtar i shquar rumun, por, padyshim, edhe njė albanolog i shquar. Personaliteti i tij shkencor ėshtė i mirėnjohur nė botėn shkencore dhe kulturore shqiptare dhe rumune, pėr preokupimin kryesor tė tij tė vazhdueshėm, pėr gjatė gjithė jetės: atė tė hetimit nė thellėsi tė marrėdhėnieve rumuno-shqiptare, duke sjellė elemente origjinale dhe perspektiva tė reja nė problemin aq tė diskutueshėm tė “substratit tė pėrbashkėt tė dy gjuhėve”.

Eshtė e mirėnjohur, gjithashtu, veprimtaria qė ka kryer, me pėrkushtim tė vecantė, pėr kultivimin tek studentėt rumunė tė interesit ndaj gjuhės sė bukur e tė lashtė shqipe dhe, nga ana tjetėr, pėr inkurajimin dhe drejtimi nė kėtė fushė tė njė numri tė madh doktorantėsh tė rinj, qė do tė ēojnė mė tej traditėn mė tė hershme tė kėtyre hulumtive. Vepra studimore e profesor Grigore Brenkushit forcon idenė se gjuha shqipe ėshtė njė nga gjuhėt mė tė vjetra tė Gadishullit Ballkanik, dhe, siē i pėlqen atij tė shprehet para studentėve, ėshtė njė “thesar i artė” pėr filologjinė ballkanike.
 
 

 
 
Filoshqiptarėt e Bukureshtit
Albanologu Brėnkush nė 75 vjetorin e tij
 
“Mė ka marrė malli ta shoh Shqipėrinė”
 
Komunistėt nė vend tė mikut e miqėsisė, digjen vetėm pėr lekėt e qeverisė
    
Baki YMERI / doktorant i Universitetit tė Bukureshtit
  
Kėshtu po ngjet , pėr fatmjerimin e tyre, me autoritet qė ende nuk e kanė pėrvetsuar leksionin e demokracisė, pėr respektimin e dashamirėve tė Shqipėrisė. Mos janė vallė, mė tė kėqinj hajdutėt e sotshėm, se sa ata tė kohės sė Enverit? Thonė se njeriu i keq i bėn mė mirė shoqėrisė, se sa njeriu i mirė. Pse? Ngase njeriu i keq ka nevojė pėr fakte, ndėrsa njeriu i mirė i harron ato. Zoti Brėnkush, qė pas njė muaji i mbush 75 pranvera, e harron shėndetin e shembur, ditėt e netėt qė ka flijuar 50 me rradhė, pėr afirmimin e shqiptarizmit nė veri tė Danubit, ndėrsa fundrinat e injorancės ballkanike, i harrojnė shqiptarėt dhe filoshqiptarėt, qė digjen nė dhe tė huaj, pėr fisnikėrimin e Shqipėrisė, dhe tė gjuhės shqipe. Ka nevojė tė prishim edhe mė tej fjalorin, me sintagma ballkanike pėr pandjeshmėrinė shqiptare, tė autoriteteve shqiptare, ndaj njė filoshqiptari tė madh?
 
Thonė se kameleonėt e bolshevizmit janė shndėrruar nė vegla tė kapitalizmit komunist. Ia pėrkujton pėrmes njė artikulli, pėrmes njė telefonate, pėrmes njė apeli, njė fakt qė duhet regjistruar pėr t’u respektuar, ndėrsa ata heshtin. Secili shikon interesin e vet. Nėpėrkėmben vlerat kombėtare, pėr interesa personale. Janė ulur malet e janė ngritur halet, thoshte njė malėsor i Sharrit, nė kohėn e tij (1945). Majmėria e pėrkėdhelur e partisė, ia ka frikėn demokracisė. Takime tinėzare, kodoshllėk politik, ndėrsime seksuale, shpifje, pėrgojime, dhe etiketime. Aktivistėt e deridjeshėm tė diktaturės, sot veprojnė pėrmes shijeve paranoike, pėr gėlltitjen e buxhetit tė shtetit, apo tė donatorėve, shqiptarė e tė huaj.
 
Disa na janė bėrė madje, “akademikė” me njė “k” pėrpara, botues revistash nepotiste, “me vlera europiane”. Enden nga Tirana nė Athinė, nga Shkupi nė Beograd, nga Beogradi nė Moskė. Rruga mė e lehtė e tyre pėr shembjen e shqiptarizmit, ėshtė pėrēarja fetare. “Pėrēaj e sundo!” Kėshtu i ka stėrvitur nėntoka tranzitore e antidemokracisė, ata qė e kanė braktisur shpirtin, fundrinat qė s’ēajnė kokėn, as pėr rilindasit, as pėr komunitetin, dhe as pėr filoshqiptarėt. “Mė shumė pėrkujdesej ndaj nesh administrata e Enverit, se sa kjo e tranzicionit”, na thot albanologu mė i shquar i Rumanisė, prof. dr. Grigore Brėnkushi (rum Grigore Brāncuş), duke shprehur indinjatė, ndaj atyre qė e kanė harruar. “Dikurė rregullisht na vjente revista “Studime filologjike”, kurse sot...! “
 
Kush ėshtė profesor Grigore Brėnkushi?
 
Linguist dhe filolog, autor librash, doktor shkencash, profesor universitar. Njohės i shkėlqyer i gjuhės shqipe. U lind para 74 vitesh (20 mars 1929) nė komunėn Peshtishan tė rrethit tė Gorzhit (Olteni). Kreu Fakultetin e filologjisė nė Universitetin e Bukureshtit (1963), si dhe studime specializimi nė Shqipėri (1958, 1959, 1965 dhe 1972). Qe shef i Katedrės sė gjuhės sė sotme rumune, prodekan i Fakultetit tė filologjisė, nėnkryetar i Shoqatės sė shkencave filologjike (filiala e Bukureshtit). Ėshtė anėtar i komitetit tė Shoqatės rumune pėr linguistikė.
 
Nė vitin 1968 mbrojti doktoratėn me tezėn “Lidhjet linguistike rumuno-shqiptare. Fjalori”. Ėshtė autor i njė numri tė madh studimesh mbi problemet e historisė sė gjuhės, tė dialektologjisė, tė morfologjisė sė fjalės, tė gjuhės letrare. Nė fushė tė leksikologjisė, dha kontribut pėr hartimin e Fjalorit akademik tė gjuhės  rumune, ndėrsa nė fushė tė filologjisė, shquhet pėr botimin kritik tė veprės monumentale Etymologicum Magnum Romaniae, tė filoshqiptarit tė kohės sė Elena Gjikės, Bogdan Petriēeiku Hashdeu, qė doli nė 3 vėllime (1972-1976).
  
U formua si albanolog nėn pėrkujdesjen e Aleksandėr Xhuvanit dhe Eqrem Ēabejt. Ka ndenjur me ta nė njė zyrė, i ka vizituar nė shtėpi, e kanė vizituar nė hotel. Admiron gjuhėn, traditat dhe shpirtin shqiptar. Nė ndėrkohė, ka botuar studime tė shumta lidhur me bashkėpėrkimet lingustike rumuno-shqiptare, si dhe vepra shkencore ku reflektohen shkencėrisht, bashkėpėrkimet e panumėrta, qė i ka shqipja me gjuhėn rumune, e tė cilat sipas tij, vijnė nga periudha parasllave dhe paralatine.
 
Vepra e tij, “Fjalori autohton i gjuhės rumune” (1983), qė de facto ėshtė teza e tij e doktoratės, nxjerr nė pah fondin e pėrbashkėt, tė rreth njėqind fjalėve tė sigurta, qė i ka shqipja me rumanishten, dhe tė po aq fjalėve tė tjera, qė kanė ngjashmėri tė mundshme. Nė kėtė kontekst shquhen edhe veprat e tjera tė tij, si “Historia e fjalėve” (1991), “Hulumtime mbi fondin trako-dak tė gjuhės rumune” (1995), “Konkordanca linguistike rumuno-shqiptare” (1999). Nė pėrkthim tė tij, nė vitin 1967, doli nė Bukuresht libri i parė i Migjenit nė gjuhėn rumune “Fructul oprit” (Fryti i ndaluar).
  
Nė vitet ‘70-tė, ndodhi njė pėrplasje ndėrmjet shkencėtarėve shqiptarė e tė huaj: disa e mbronin me kėmbėngulje tezėn se jemi ilirė, autoktonė pėrgjatė brigjeve tė Adriatikut, ndėrsa disa tjerė, e zgjeronin kėtė tezė, duke e ndėrlidhur edhe me elemente tė prejardhjes trako-ilire, duke e zgjeruar territorin autokton shqiptar, deri nė brigjet e Moravės (Dardania). I kėtillė ishte edhe profesor Brėnkushi, duke u mbėshtetur nė gjenialitetin e Hashdeut. Zotėria e tij ligjėron brenda dyzet viteve tė fundit, para qindra studentėve tė Universiteteve tė Bukureshtit, mbi relacionet e shqipes me rumanishten, lidhur me rėndėsinė e jashtėzakonshme qė ka shqipja,  pėr identifikimin e fondit antik tė gjuhės rumune, duke sjellė nė kėtė drejtim: njė kontribut tė shenjtė. 
 
“Mė ka marri ta shoh Shqipėrinė. Aq shumė mė ka marrė malli,  saqė kam filluar ta konsideroj Shqipėrinė si atdheun tim tė dytė”, i shkruan nė njė korrespondencė Aleksandėr Xhuvanit, mė 1959. Gjuha shqipe ėshtė jeta ime, thot. Shqipja, vazhdon zotėria e tij, na ndihmon ta deshifrojmė jo vetėm substratin e gjuhės rumune, por, pėrmes zhvillimit tė saj fonetik, ajo na ndihmon ta identifikojmė edhe toponominė tonė madhore”. Pėrgjatė qėndrimit tė tij nė Shqipėri, e ka mahnitur mikpritja shqiptare. “Shqiptari pėr mik asht djegė e asht fikė”, thot populli. Komunistėt nė vend tė mikut e miqėsisė, digjen vetėm pėr lekėt e qeverisė.


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

  

>