|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E mėrkure, 10 mars 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova dėnon shpėrthimet e fundit nė Prishtinė
  • Shefat e zyrave tė huaja diskutuan me Holkerin rreth planit tė standardeve
  • Nė Prishtinė do mbahet takimi i katėrt i mekanizmit pėrcjellės tė stabilizim-asociimit
  • Nesėr shėnohet 14-vjetori i themelimit tė FR tė LDK-sė
  • Grupi i punės i Komisionit zgjedhor rekomandon sistemin me lista tė mbyllura nė zgjedhjet e pėrgjithshme
  • Ushtria amerikane paguan qira pėr tokat e shfrytėzuara nė Kosovė
  • Holkeri thotė se UNMIK-u dhe bashkėsia ndėrkombėtare do tė vazhdojnė dialogun Prishtinė – Beograd
  • U nėnshkruan 12 kontrata tė shitjes sė ndėrmarrjeve shoqėrore nga raundi i dytė
  • UNMIK-u ėshtė duke i shtuar masat e sigurisė nė objektet e veta
  • Mbrėmė dy shpėrthime nė Prishtinė
  • Sė shpejti edhe nė Bullgari me pasaportė tė UNMIK-ut dhe targa KS
  • Kryesia e Kuvendit tė Kosovės hodhi poshtė kėrkesėn pėr tė hequr muralet nga korridoret e sallės
  • Koalicioni serb "Kthimi" nė Kuvendin e Kosovės kan vendosur qė tė braktisė parlamentin dhe tė gjitha institucionet?
  • Inspektorėt komunalė tė Prizrenit kanė filluar njė aksion pėr rrėnimin e dyqaneve pa leje
  • Punėtorėt e fabrikės "Pėrparimi" nė Skėnderaj kanė protestuar tė pakėnaqur me mospėrmbushjen e kėrkesave tė tyre
  • U promovua libri "Krimet serbe nė komunėn e Lipjanit, 1912-1999"
  • Policia maqedonase ka arrestuar ish-komandantin e UĒK Izair Samiun
  • Nė Nasiria janė vrarė 4 policė irakianė
  • Xherald Latort ėshtė emėruar kryeministėr i Haitit
  • Arafati nderon Abasin dhe e quan "martir"
  • Forcat izraelite kanė vrarė katėr militantė palestinezė
  • Nė Irak janė vrarė 2 amerikanė bashkė me pėrkthyesin e tyre irakian
  • Sharon dhe Kurei do tė takohen mė 16 mars
  • Nė Kashmir janė vrarė 4 civilė dhe janė plagosur 50 tė tjerė
  • Nė njė burgun nė Irak ka vdekur Muahamed Abas, udhėheqės i Frontit pėr Ēlirimin e Palestinės
  • Sulme vetėvrasėse nė Stamboll
  • Shefi i CIA-s thotė se informacioni i zbulimit rreth Irakut nuk ėshtė shtrembėruar
  • Katėr britanikėt qė u liruan nga baza nė Guatanamo arrestohen nga policia nė Londėr
  • Dėnim me vdekje pėr snajperin e zonės sė Uashingtonit
 
  
Presidenti Rugova dėnon shpėrthimet e fundit nė Prishtinė
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova e dėnon ashpėr vendosjen e mjeteve shpėrthyese kėtyre ditėve nė kryeqytetin e Kosovės, Prishtinė, dy prej tė cilave kanė shkaktuar dėme materiale.

Presidenti i Kosovės kėrkon nga policia e UNMIK-ut, nga SHPK-ja, dhe nga KFOR-i tė jenė nė veprim tė vazhdueshėm pėr hetimin e ketyre rasteve dhe nė forcimin e sigurisė pėr tė gjithė qytetarėt e vendit tonė.

Presidenti Rugova kėrkon qė kufijtė e Kosovės tė kontrollohen mė rreptė, sepse shėrbimet sekrete tė infiltruara nė Kosovė nga disa vende fqinje punojnė nė destabilizimin e Kosovės.

Presidenti kėrkon qė qytetarėt tė jenė vigjilentė dhe tė bashkėpunojnė me organet e rendit.

Kėto akte kriminale tentojnė tė destabilizojnė gjendjen nė Kosovė nė vitin e zgjedhjeve nacionale, thuhet nė njė njoftim tė zyrės sė Presidentit tė Kosovės.
 
 
Shefat e zyrave tė huaja diskutuan me Holkerin rreth planit tė standardeve
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Shefat zyrave tė huja diskutuan sot me shefin e UNMIK-ut Hari Holkeri rreth zhvillimeve aktuale nė Kosovė. Nė kėtė takim janė diskutuar sidomos standardet, dialogu me Beogradin, procesi i privatizimit, por edhe ēėshtje tė tjera tė rėndėsishme politike.

Diplomatėt e pesė vendeve perendimore kanė vlerėsuar pozitivisht ecurinė e gjertanishme nė procesin e standardeve dhe se ēėshtjet rreth implementimit tė tyre po ecin si duhet.

"Procesi i standardeve po shkon nė drejtimin e duhur. Vlerėsimet e deritashme tė Grupit tė Kontaktit pėr draft planin pėr implementimin e standardeve janė pozitive", u shpreh shefi i Zyrės italiane, Paskuale Salcano. Ai tha se tashmė janė drėguar komentet e tyre rreth planit pėr implementim dhe tani po bėhet vlerėsimi i tyre dhe se ato janė pozitive, tha Salcano.

Shefja e zyrės amerikane, Marsi Ris, pas takimit me Holkerin, ka vlerėsuar pozitivisht edhe fillimin e dialogut pėr ēėshtje praktike me Beogradin. "Fillimi i dialogut ėshtė arritje shumė e rėndėsishme.
 
Shpresoj se do tė ketė vazhdim tė suksesshėm. Shpresoj qė do tė ketė vazhdim tė suksesshėm", tha zonja Ris.
 
 
Nė Prishtinė do mbahet takimi i katėrt i mekanizmit pėrcjellės tė stabilizim-asociimit
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Nė takimin e sotėm tė rregullt Qeveria e Kosovės ka diskutuar pėr takimin e katėrt qė do tė mbahet nė Prishtinė tė mekanizmit pėrcjellės tė stabilizim-asociimit.

Nė kėtė takim parashihet qė tė bėhet prezentimi nga pėrfaqėsues tė Komisionit Evropian tė bazuar nė axhendėn e samitit tė Selanikut nė qershor tė vitit tė kaluar, nė tė cilėn ėshtė theksuar rėndėsia dhe inkuadrimi mė i madh tė shteteve tė Ballkanit nė procesin e stabilizim-asociimit, tha zėdhėnėsja e qeverisė Mimoza Kusari.

Poashtu njė vend tė posaēėm nė kėtė takim do tė zėnė proceset e imklementimit tė standardeve pėr Kosovėn. Me kėtė rast do tė flasin edhe dy koordinatorėt pėrgjegjės pėr standardet - Kan Ros nga UNMIK-u dhe Ilir Deda nga qeveria e Kosovės. Do tė diskutohet pėr sektorin e bujqėsisė, ndėrkaq diskutimi pėr arsimin dhe planifikimin hapėsinor ėshtė shtyrė pėr mė vonė.

Ndėrkohė zėdhėnėsja e qeverisė Mimoza Kusari bėri tė ditur se kryeministri Bajram Rexhepi sot do tė udhėtojė nė Bruksel, ku do tė takohet me kryetarin e Komisionit Evropian Romano Prodi.
 
 
Nesėr shėnohet 14-vjetori i themelimit tė FR tė LDK-sė
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Nesėr, mė 11 mars, Forumi i Rinisė i LDK-sė organizon njė ceremoni solemne me rastin e 14-vjetorit tė themelimit. Takimi do tė mbahet nė sallen e hotelit "Grand" nė Prishtinė dhe fillon nė orėn 12.00.
 
Nė kėtė ceremoni do tė jetė i pranishėm edhe Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova dhe pėrfaqėsues tjerė tė LDK-sė dhe tė institucioneve tė Kosovės.
 
 
Grupi i punės i Komisionit zgjedhor rekomandon sistemin me lista tė mbyllura nė zgjedhjet e pėrgjithshme
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Grupi i punės i Komisionit Zgjedhor tė Kosovės ka rekomanduar sistem tė mbyllur pėr zgjedhjet e pėrgjithshme qė pritet tė mbahen sivjet, tha zėdhėnėsi i OSBE-sė Sven Lindholm. Por, ai tha se vendimi pėrfundimtar do tė merret nga shefi i UNMIK_ut Hari Holkeri.

Bėhet e ditur se tani sistemin me lista tė mbyllura e kanė pėrkrahur tė gjitha partitė politike, madje edhe PDK-ja e cila deri mė tash ka kundėrshtuar kėtė sistem.

Edhe pse ende kjo ēėshtje ėshtė e hapur dhe pret tė nėnshkruhet nga kryeadminstratori i Kosovės, Hari Holkeri, OSBE-ja ėshtė nė gjendje qė t'i mbulojė ato pavarėsisht se a do tė vendoset ndėrrimi i sistemit, tha Sven Lindholm.

Ndėrkaq, Marsi Ris, shefe e Zyrės Amerikane lidhur me kėtė ēėshtje ka thėnė: "Ne po dėgjojmė nga njerėzit dhe kėrkesat e tyre nė lidhje me zgjedhjet se ēfarė ata preferojnė. Nė demokraci duhet tė ketė diskutime tė hapura. Por, Qeveria e SHBA-ve nuk ka ndonjė preferencė pėr sistemin zgjedhor".

Kėshtu thotė pėrfaqėsuesja amerikane nė Prishtinė, ndėrkaq drejtori i USAID-it Dejll Fajfer, ndonėse inkompetent pėr t'u marrė me kėtė ēėshtje, ka deklaruar ditė mė parė se nė Kosovė duhet tė aplikohet sistemi me lista tė hapura, sepse kjo na qenka mė demokratike!

Kohėve tė fundit ēėshtja e sistemit zgjedhor ėshtė politizuar tejmase nga disa OJQ dhe grupe tė ndryshme, tė cilat kanė kėrkuar me kėmbėngulje qė nė zgjedhjet e vjeshtės tė aplikohet sistemi me lista tė hapura, duke u kėrcėnuar madje edhe me bojkotimin e zgjedhjeve! Nė kėtė drejtim prijnė sidomos disa rrjete tė grave tė dirigjuara nga donatorė tė dyshimtė.
 
 
Ushtria amerikane paguan qira pėr tokat e shfrytėzuara nė Kosovė
 
Gjilan, 10 mars 2004 - Ashtu siē kishte paralajmėruar nė dhjetor tė vitit 2003, ushtria amerikane nė Kosovė ka filluar kėto ditė t`u paguajė qiranė pronarėve tė tokave nė sektorin e lindjes, tė cilat ajo i shfrytėzon nga qershori 1999.

Nė njė njoftim nga kampi "Bondstill" thuhet se pas ofertės pėr kompensim tė pronarėve vendorė tė tokave, tė cilat shfrytėzohen nga ushtria amerikane, qytetarėt e Gjilanit dhe tė Ferizajt kanė dorėzuar aplikacionet.
Zyrtarėt ushtarakė e kanė vlerėsuar tė kėnaqshėm programin, duke saktėsuar se nga 29 shkurti e kėtej janė kompensuar nėntė pronarė tė tokave, kurse edhe pėr 22 tė tjerė, kjo do bėhet brenda kėtij muaji, kanė thėnė ata.

Sipas zyrės pėr informim tė kampit "Bondstill" nė kuadėr tė kėtij programi janė shpėrndarė 318 fletapikacione, 51 raste janė ndihmuar nė pėrpilimin e autorizimeve ligjore dhe janė grumbulluar 14 dėshmi. Gjashtė kėrkesa janė refuzuar.

Komandanti i Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes, gjenerali Rik Erlandson ka thėnė se ushtria amerikane e ka mirėpritur me kėnaqėsi aplikimin pėr kompensim nga tė gjitha etnicitetet. Programi pėr qėllim qė tė kompensojė pronarėt e tokave, tė cilat janė dėmtuar, zaptuar apo shfrytėzuar nga forcat e SHBA-ve, nga 10 qershori i vitit 1999, ka thėnė gjenerali Erlandson.

KFOR-i amerikan ėshtė forca e vetme ushtarake nė Kosovė, deri tani, qė ka filluar tė bėjmė kompensim e pronarėve.
 
 
Holkeri thotė se UNMIK-u dhe bashkėsia ndėrkombėtare do tė vazhdojnė dialogun Prishtinė – Beograd
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Kryeadministratori i Kosovės ka pėrshėndetur dialogun pėr ēėshtje teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit nė takimin e djeshėm ku ėshtė biseduar pėr ēėshtjen e tė zhdukurve. Ai ka thėnė se administrata e UNMIK-ut dhe bashkėsia ndėrkombėtare do tė vazhdojnė dialogun Prishtinė - Beograd.
 
 
U nėnshkruan 12 kontrata tė shitjes sė ndėrmarrjeve shoqėrore nga raundi i dytė
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Duke ndjekur udhėzimet e kryeadministratorit tė Kosovės Hari Holkeri, shefi i Shtyllės sė Katėrt tė UNMIK-ut dhe drejtori i Bordit tė AKM-sė, Nikolas Lambsdorf ka nėnshkruar dje 12 kontrata tė shitjes sė ndėrmarrjeve shoqėrore nga raundi i dytė i tenderėve tė procesit tė privatizimit.
 
Kjo e ngrit numrin e ndėrmarrjeve tė ratifikuara nė 16. Kontratat pėr shitjen e kėtyre 12 ndėrmarrjeve janė miratuar dhe ekzekutohen pas vendimit tė marrė nė Bordin e AKM-sė mė 16 tetor tė vitit tė shkuar.
 
 
UNMIK-u ėshtė duke i shtuar masat e sigurisė nė objektet e veta
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Administrata e UNMIK-ut ėshtė duke i shtuar masat e sigurisė nė objektet e veta, njoftoi Sunil Narula, shefi i Zyrės pėr Informim nė UNMIK. Ai theksoi se shtimi i masave tė sigurisė nuk lidhet me rastin e sė shtunės, kur policia ndėrkombėtare ēmontoi 4.3 kilogram eksploziv nė afėrsi tė selisė sė UNMIK-ut porse ka rastisur me kėtė rast.
 
 
Mbrėmė dy shpėrthime nė Prishtinė
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Mbrėmė nė orėn 21.30 minuta afėr ndėrmarrjes "Albi Komerc" dhe Ngrohtores sė qytetit nė Prishtinė ka ndodhur njė shpėrthim i fuqishėm. Sipas zėdhėnsit tė Shėrbimit Policor tė Kosovės Refki Morina nė kėtė shpėrthim nuk patur viktima nė njerėz, por vetėm dėme materiale.

Poashtu mbrėmė rreth orės 22. 10 minuta policia ka marrė njė thirrje anonime telefonike se nė afėrsi tė hotelit "Grand" ėshtė vendosur njė mjet shpėrthyes. KFOR- i dhe policia e UNMIK-ut pas bllokimit tė kėsaj pjese tė qytetit kanė arritur tė zbulojnė mjetin shpėrthyes dhe nė mėnyrė tė kontrolluar kanė bėrė shpėrthimin e tij.
 
 
Sė shpejti edhe nė Bullgari me pasaportė tė UNMIK-ut dhe targa KS
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Vendimi i Qeverisė bullgare pėr njohjen e dokumenteve tė lėshuara nga UNMIK-u, ku pėrfshihet edhe njohja e targave tė automjeteve dhe policave tė sigurimit, ishte arsyeja e vetme e vizitės nė Prishtinė tė njė delegacioni tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Bullgarisė, i cili kryesohej nga sekretari i pėrgjithshėm i kėsajė ministrie Bojko Borisov.

Nė njė prononcim pėr RTV21, shefi i Zyrės diplomatike tė Bullgarisė nė Prishtinė Nikollai Kolev tha se delegacioni bullgar ka zhvilluar takim tė pėrbashkėt me zv.kryeadministratorin Ēarlls Brajshou, komisionerin e policisė sė UNMIK-ut Shtefan Feller, komandantin e KFOR-it Holger Kamerhof dhe kolonelin e SHPK-sė Sheremet Ahmeti. Nė kėtė takim u bisedua pėr ēėshtjen e sigurisė rajonale e nė kėtė kontekst edhe pėr luftimin e pėrbashkėt tė krimit tė organizuar.

Njė ndėr ēėshtjet tjera pėr tė cilat u bisedua ishte njohja e dokumenteve tė UNMIK-ut, pasi tashmė ekziston edhe vendimi i Qeverisė bullgare pėr njohjen e kėtyre dokumentave. Tė dy palėt janė pajtuar qė nė fund tė kėtij muaji, tė zhvillohet njė takim tjetėr nė Bullgari, ndėrmjet palės kosovare dhe asaj bullgare qė kjo ēėshtje tė zgjidhet pėrfundimisht.

Nikollai Kolev apelon tek kosovarėt qė tė kenė durim pasi procedura e njohjes sė dokumenteve tė UNMIK-ut, mund tė zgjasė pak mė shumė, duke marrė parasysh se pos dokumenteve tė udhėtimit do tė njihen tė gjitha dokumentet tjera tė lėshuara nhga UNMIK-u, pėrfshirė kėtu edhe targat e regjistrimit.
 
 
Kryesia e Kuvendit tė Kosovės hodhi poshtė kėrkesėn pėr tė hequr muralet nga korridoret e sallės
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės ka hedhur poshtė kėrkesėn e koalicionit serb "Kthimi" pėr tė hequr muralet nga korridoret e e sallės sė re tė Kuvendit tė Kosovės. Anėtarėt e Kryesisė kanė pėrsėritur qėndrimin se nė Kuvend ka vend edhe pėr piktura nga historia e etnieve tė tjera. Pėr shkak tė muraleve nė sallėn e re tė Kuvendit pėrfaqėsuesit e koalicionit serb "Kthimi" nuk po marrin pjesė nė seancat plenare.
 
 
Koalicioni serb "Kthimi" nė Kuvendin e Kosovės kan vendosur qė tė braktisė parlamentin dhe tė gjitha institucionet?
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Deputetėt e koalicionit serb "Kthimi" nė Kuvendin e Kosovės mbrėmė kanė vendosur qė tė braktisin jo vetėm parlamentin, por edhe tė gjitha institucionet nėse shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri nuk i detyron drejtuesit e Kuvendit qė tė heqin muralet. Ky vendim ėshtė marrė nė njė takim tė kėtij koalicioni nė Shtėrpcė.
 
 
Inspektorėt komunalė tė Prizrenit kanė filluar njė aksion pėr rrėnimin e dyqaneve pa leje
 
Prizren, 10 mars 2004 - Inspektorėt komunalė tė Prizrenit kanė filluar njė aksion pėr rrėnimin e dyqaneve pa leje afėr tregut tė plaēkave. Vetėm gjatė ditės sė djeshme janė rrėnuar 22 dyqane.
 
Kryeinspektori nė Kuvendin komunal tė Prizrenit Shaban Veseli tha se aksioni ėshtė ndėrmarrė nė bashkėpunim me policinė dhe KFOR-in dhe janė rrėnuar ato dyqane pėr tė cilat edhe ėshtė planifikuar.
 
Ai pohoi se ky aksion do tė vazhdojė edhe ditėve tė ardhshme pėr derisa tė rrėnohen 41 lokale tė parapara. Megjithatė pronarėt e lokaleve shprehėn revoltėn e tyre me vendimet e Kuvendit komunal tė Prizrenit. Ata thonė se ky aktivitet po e dėmton ekonominė e Prizrenit edhe pėrkundėr vėshtirėsive me tė cilat pėrballet ajo.
 
 
Punėtorėt e fabrikės "Pėrparimi" nė Skėnderaj kanė protestuar tė pakėnaqur me mospėrmbushjen e kėrkesave tė tyre
 
Skėnderaj, 10 mars 2004 - Punėtorėt e fabrikės sė materialit ndėrtimor "Pėrparimi" nė Skėnderaj kanė protestuar nė shenjė pakėnaqėsie pėr shkak tė mospėrmbushjes sė kėrkesave tė tyre.
 
Ata janė kėrcėnuar se nė qoftė se nuk u plotėsohen dhjetė kėrkesat e parashtruara do tė hynė nė grevė urie dhe nėse nuk marrin kompensimin e tyre nė rast tė privatizimit tė kėsaj fabrike.
 
Protestuesit patėn njė takim me drejtorin e fabrikės dhe kryetarin e Komunės sė Skėnderajt, tė cilėve iu tėrhoq vėrejtja se po qe se nuk do tė pėrmbushen kėto kėrkesa pėr njė afat sa mė tė shkurtėr kėta punėtorė do tė hyjnė nė grevė tė urisė.
 
 
U promovua libri "Krimet serbe nė komunėn e Lipjanit, 1912-1999"
 
Prishtinė, 10 mars 2004 - Dje nė Bibliotekėn Kombėtare dhe Universitare tė Kosovės u promovua libri "Krimet serbe nė komunėn e Lipjanit, 1912-1999" tė publicistit, Shefki Ukaj.
 
Kjo monografi pasqyron aktet e dhunės e tė gjenocidit serb nė komunėn e Lipjanit. Ky studim karakterizohet me konstatime dhe vlerėsime mė tė qėndrueshme qė mbėshteten mbi tė dhėnat autentike, tė verifikuara nga shumė aspekte, u tha nė kėtė promovim.

Pjesėmarrėsit e kėtij promovimi vlerėsuan lartė botimin e librit dhe punėn e palodhshme tė autorit. Nsėrkaq, autori i librit, Shefki Ukaj, duke i falenderuar pjesėmarrėsit, tha se qėllimi i botimit tė librit ishte tė shėnohen rrethanat, shkaqet dhe epilogu i tmerrit qė i ushtruan ato vite hordhitė serbe ndaj popullatės shqiptare.
 
 
Policia maqedonase ka arrestuar ish-komandantin e UĒK Izair Samiun
 
Shkup, 10 mars 2004 - Policia maqedonase ka arrestuar dje nė Shkup ish-komandantin e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, Izair Samiu, i njohur si komandant "Baci".
 
Ai ėshtė arrestuar me kėrkesė tė Gjykatės Themelore tė Tetovės pasi gjatė vitit 2002 ėshtė dėnuar me dy vjet burg pėr shkak tė armėmbajtjes pa leje. Samiu ėshtė pronar i ndėrtesės se re tė Universitetit tė Tetovės dhe njėherėsh emri i tij gjendet nė listėn e zezė tė Bashkimit Evropian.

Po ashtu njoftohet se Samiu ėshtė arrestuar nėn dyshimin se ka lidhje me grupin Armata Kombėtare Shqiptare.
 
 
Nė Nasiria janė vrarė 4 policė irakianė
 
Bagdad, 10 mars 2004 - Katėr policė irakianė janė vrarė sot nė mesnatė gjatė njė shkėmbimi zjarri nė Nasiria, nė juglindje tė Bagdadit, ka bėrė tė ditur sot (e merkurė) njė zyrtar i koalicionit, njofton Rojter. Shkėmbimi i zjarrit ka zgjatur mbi njė orė dhe ka marrė fund me ndėrhyrjen e karabinerisė italiane nė zyret e milicisė sė sigurimit nė vendngjarje. Njė polic italian dhe dy policė irakianė janė plagosur gjatė incidentit.
 
 
Xherald Latort ėshtė emėruar kryeministėr i Haitit
 
Haiti, 10 mars 2004 - Ish-ministri i Jashtėm haitian, Xherald Latort, ėshtė emėruar sot ( e merkurė) nga Kėshilli pėr kryeministėr tė pėrkohshėm tė vendit, njofton BBCWorld. Ai do tė pėrpiqet tė stabilizojė vendin dhe tė organizojė zgjedhjet pasi Zhan Bertran Aristid javėn e kaluar ka ikur jashtė. Para sė gjithash, ai duhet tė ringjallė rendin dhe ligjin. Duke marrė postin, z. Latort ka bėrė thirrje pėr unitet.
 
 
Arafati nderon Abasin dhe e quan "martir"
 
Ramallah, 10 mars 2004 - Lideri palestinez Jaser Arafat i ka bėrė nderime Abu Abasit, udhėheqėsit tė Frontit pėr Ēlirimin e Palestinės (PLF), i cili vdiq tė hėnėn nė njė burg amerikan nė Irak, duke e quajtur "martir".

Nė njė deklaratė tė cilėn e transmeton agjencia palestineze e lajmeve VAFA, Arafati dhe udhėheqja palestineze e kanė bėrė publike vdekjen e "luftėtarit martir Abas, ish-anėtarin e Kėshillit Ekzekutiv tė PLO-sė dhe sekretar i pėrgjithshėm i PLF-sė".

Ata i bėnė nderime "luftėtarit tė jashtėzakonshėm dhe liderit nacional i cili ia kushtoi jetėn nė shėrbim tė popullit dhe atdheut tė tij".

Ithtarėt e Abasit deklaruan sot se "amerikanėt i konsiderojnė pėrgjegjės pėr vdekjen e tij".
 
 
Forcat izraelite kanė vrarė katėr militantė palestinezė
 
Jerusalem, 10 mars 2004 - Forcat izraelite kanė vrarė sot katėr militantė palestinezė nė qytetin Xhenin nė Bregun Perėndimor, thanė burimet palestineze. Ata ishin anėtarė tė brigadave tė martirėve Al Aksa, milici qė ka lihdje me lėvizjen e Jaser Arafatit, njofton AP.
 
 
Nė Irak janė vrarė 2 amerikanė bashkė me pėrkthyesin e tyre irakian
 
Varshavė, 10 mars 2004 - Dy amerikanė, qė punonin pėr koalicionin amerikan, janė vrarė me armė zjarri mbrėmė, bashkė me pėrkthyesin e tyre irakian, pasi makina e tyre ishte ndaluar nė njė pikė kontrolli nga njerėz tė veshur me uniformė policėsh irakianė, ka bėrė tė ditur sot (e merkurė) zėdhėnėsi i policisė ushtarake polake, njofton AP.
 
Incidenti ka ndodhur nė vendbanimin Hillah nė pjesėn qendrore tė Irakut. Njoftimi ėshtė dhėnė me telefon nga kampi Babilon i forcave shumėkombėshe nė Irak. Trupat polake kanė arrestuar pesė irakianė dhe kanė gjetur trupat e pa jetė tė viktimave nė makinė.
 
 
Sharon dhe Kurei do tė takohen mė 16 mars
 
Kairo, 10 mars 2004 - Kryeministri izraelit, Ariel Sharon dhe ai palestinez, Ahmed Kurei, do tė takohen mė 16 mars, ka deklaruar sot (e merkurė) ministri i Jashtėm italian, Franko Fratini, pas bisedimeve me presidentin egjiptian, Hosni Mubarak, njofton Rojter.

"Presidenti Mubarak ka arritur t'i bindė Sharonin dhe Ahmed Kurein tė takohen mė 16 mars. Unė i shpreh presidentit Mubarak mirėnjohjen e Italisė", ka thėnė Fratini.
 
 
Nė Kashmir janė vrarė 4 civilė dhe janė plagosur 50 tė tjerė
 
Srinagar, 10 mars 2004 - Policia indiane nė Kashmirin e administruar nga India ka thėnė se nė njė shpėrthim tė sotėm (e merkurė) tė njė granate janė vrarė katėr civilė dhe janė plagosur 50 tė tjerė, njofton Rojter. Incidenti ka ndodhur nė njė fshat tė distriktit Budgam, afėr kryeqytetit veror, Srinagar.
 
Mė herėt, thuhet po nė kėtė njoftim, trupat indiane kanė vrarė dy militantė tė dyshimtė, tė cilėt kishin sulmuar nė njė ndėrtesė tė departmentit shtetėror tė informimit.
 
 
Nė njė burgun nė Irak ka vdekur Muahamed Abas, udhėheqės i Frontit pėr Ēlirimin e Palestinės
 
Ramallah, 10 mars 2004 - Muahamed Abas, udhėheqės i Frontit pėr Ēlirimin e Palestinės, organizator i rrėmbimit tė anijes italiane Achille Lauro mė 1985, ka vdekur nga vdekja natyrore nė burgun amerikan nė Irak, kanė bėrė tė ditur sot (e merkurė) zyrtarėt amerikanė dhe palestinezė, njofton Rojter. Njė zyrtar amerikan ka thėnė se ai ka pasur sulm nė zemėr.
 
Sulme vetėvrasėse nė Stamboll
 
Stamboll, 10 mars 2004 - Dy sulmues vetėvrasės me bombė kanė sulmuar njė ndėrtesė tė njė sekti masonik nė qytetin turk tė Stambollit, duke vrarė njė dhe plagosur pesė persona tė tjerė.
Guvernatori i qytetit, u tha gazetarėve se njė nga sulmuesit u vra nė sulm dhe tjetri u plagos.

Sulmuesit hapėn zjarr nga armė automatike dhe pastaj shpėrthyen mjetet shpėrthyese nė hyrje tė ndėrtesės, ku afro dyzet persona darkonin.

Asnjė grup nuk e ka marrė pėrsipėr sulmin deri tani.
 
 
Shefi i CIA-s thotė se informacioni i zbulimit rreth Irakut nuk ėshtė shtrembėruar
 
Uashgington, 10 mars 2004 - Drejtori i Agjencisė Qendrore amerikane tė Zbulimit (CIA), Xhorxh Tenet, u pėrball pėrsėri me pyetje tė vėshtira nga njė komisionin i Senatit nė lidhje me informacionin e zbulimit rreth Irakut tė paraluftės.

Tenet u pyet nga anėtarė tė komisionit tė Senatit pėr Forat e Armatosura nė lidhje me sigurinė kombėtare dhe informacionin e Cias pėr armėt e shkatėrrimit nė masė nė Irak.

Senatori demokrat, Eduard Kenedi i shtetit Maseēusets pyeti nėse Tenet i kishte bėrė sfidė Presidentit Bush lidhur me deklaratat qė ai bėri para luftės nė lidhje me kėrcėnimin urgjent qė Iraku paraqiste pėr Shtetet e Bashkuara.
 
Drejtori i CIA-s tha se puna e tij ėshtė tė sigurojė informacion pėr hartuesit e politikės, tė cilėt mė pas vlerėsojnė rrezikun dhe marrin vendime. Pyetjes nėse mendonte qė hartuesit e politikės i kishin shtrembėruar faktet pėr tė justifikuar luftėn nė Irak, zoti Tenet iu pėrgjigj me njė jo tė prerė.
 
 
Katėr britanikėt qė u liruan nga baza nė Guatanamo arrestohen nga policia nė Londėr
 
Londėr, 10 mars 2004 - Katėr tė burgosur britanikė tė liruar nga baza detare amerikane nė Guantanamo tė Kubės arritėn tė martėn nė Londėr dhe u arrestuan menjėherė nga policia britanike.

Policia i arrestoi ata nė bazė tė ligjit britanik kundėr terrorizmit. Prokurorėt do tė vendosin nėse kanė prova tė mjaftueshshme sa pėr t'i gjykuar ata nėn akuzat pėr terrorizėm.

Njė i burgosur i pestė qė u lirua po tė martėn, u ndalua pėr t=u marrė nė pyetje nė njė bazė ajrore britanike dhe mė pas u lirua pa ngritjen e akuzave kundėr tij.
 
 
Dėnim me vdekje pėr snajperin e zonės sė Uashingtonit
 
Uashington, 10 mars 2004 - Njė gjykatės dha dėnimin me vdekje pėr Xhon Alen Muhamed, njė nga dy personat e shpallur fajtorė pėr rolin e tyre nė vrasjet me snajper nė vitin 2002 nė zonėn e Uashingtonit.

Shpallja fajtor dhe dėnimi i tij u bėnė pėr vrasjen e zotit Dean Myers, njė njeri qė po mbushte makinėn me benzinė nė Manasas tė shtetit Virgjinia. Mohamad dhe bashkėpunėtori i tij, Li Bojd Malvo, akuzohen pėr vrasjen e gjithsej 10 vetėve gjatė incidenteve me snajper nė tetor 2002.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.