|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

 

 

   
 

PROJEKT PROPOZIM

 
 

Lidhur me ;

 
 

INICIATIVĖN E KTHIMIT DHE  REINTEGRIMIT TĖ ZHVENDOSURĖVE NĖ  KOSOVĖ

 
 

 
4 mars 2004 / TN
 
Prishtinė, Mars 2004
Zyra e IDERK-ut
Institutit pėr Demokraci dhe relacione Etnike tė Kosovės, pėr MEDIAT elektronike dhe ato te Shkruara, lėshon kėtė;
 
PROJEKT PROPOZIM
Lidhur me;  INICIATIVĖN E KTHIMIT DHE  REINTEGRIMIT TĖ ZHVENDOSURĖVE NĖ  KOSOVĖ
 
PROPOZUESI;
Instituti per Demokraci dhe Relacione Etnike I Kosoves (IDERK)
 
 
HYRJE;
 
            Ekipi i ekspertėve tė IDERK-ut (Institutit pėr Demokraci dhe Relacione Etnike i Kosovės, nėn udhėheqėjen e Fadil Malokut (Kordinator i Proejktit), duke marr parasysh rrethanat  tė cilat janė krijuar pas largimit tė njė pjese tė komunitetet serb, si pasojė e involvimit tė tyre nė luftėn e ndodhur, dhe duke e marr parasysh  se  iniciativa e kthimit tė tyre, ėshtė poashtu edhe njė “standard”, tė cilin Qeveria e Kosovės  duhet patjetėr ta plotėsojė si kusht pėr ta definuar statusin e sajė final,  ėshtė munduar tė  pėrpunoi njė Strategji Shkencore rreth mundėsive tė kthimit dhe reintegrimit tė asajė pjese  tė shpėrngulurėve serb nga Kosova pas ndėrhyrjes sė Nato-s, nė Qershor tė vitit 1999.
 
             Ekspertėt e IDERK-ut, konstatojnė, se edhepse ėshtė arritur njė pėrparim i dukshėm i kthimit tė disa kategorive tė shpėrngulurėve, ende egzistojnė pengesa serioze tė cilat e ngadalsojnė kthimin e tė shpėrngulurėve nga Kosova .Trendi apo Projekti  i nisur nga ana e Administrates se UNMIK-ut dhe asajė tė Beogradit (pa involvimin e Shoqėrisė Civile Kosovare), qė ėshtė paraparė tė zhvillohet nė kėtė vit, do tė duhej parimisht tė shoqėrorizohej me masa adekuate tė bazuara paraprakisht nė studimet e bėra nė teren
 
  
Emri i Institucionit;                        Instituti pėr Demokraci dhe Relacione Etnike I Kosovės ( IDERK)
Emri I personit pėrgjegjės;         Igballe Pacolli  (Menagjer i Zyres sė IDERK-ut)
Adresa e entitetit:                     Rr. Hekurudhės Street (Payton Place), Prishtina Tel.+381(38)223-577; +377(44)143- 993; www.iderk.org; fadilmaloku@hotmail.com
Numri I regjistrimit nė UNMIK:    Civil Documents Section NGO Liaison UnitNo.267 /22.02.2000/
Pėrshkrimi pėr ne pika tė shkurtėra;  Ne jemi njė grup I vogėl akademikėsh, qė vepron sipas sistemit amerikan “Think Tank”.Objektivi ynė ėshtė promoivimi I shoqėrisė Civile, Opinionit Publik dhe  sidomos Relacionet ndėretnike nė Kosovėn e pasluftės
       
       Ekspertėt e IDERK-ut, konsiderojnė se;
        
     - nėse pėrpjekjet pėr reintegrimin e serbėve nuk trajtohėn si pjesė e Strategjisė shtetėrore (parasėgjithash Qeverisė sė Kosovės), asajė tė Administratės sė UNMIK-ut, Shoqėrisė (mikst ) Civile dhe Qeverisė sė Beogradit, atėherė  procesi I kthimit mund tė hasė nė pengesa tė pabėrballueshme dhe si I tillė  mund edhe tė dėshtojė me osa pa fajsinė e komunitetit shumicė.
 
Shtrohet pyetja pėrse?
 
       Ekspertėt e IDERK-ut, konsiderojnė qė; trekėndėshi, Qeveri e Kosovės, UNMIK dhe Kėshilli Kordinues Serb sė bashku me asistencėn e  Shoqėrisė (mikste) Civile, mund tė jenė shtyllat kryesore tė cilat mund ta qojnė gjerė nė fund procesin e reintegrimit dhe rikthimit tė komunitetetit serbomalazias, tė cilėt dėshirojnė tė jetojnė dhe veprojnė nė Kosovė.
 
Ky Projekt, pėr mendimin tone do tė duhej;
 
-     tė zhvillohej jo tani dhe jo me kėtė ritėm
-     tė posedojė paradispozitėn e krijimit tė klimės perms debateve dhe transparences nga ana e sidomos UNHCR-s
-     tė identifikojė edhe bartėsit (tjerė; Shoqėrinė civile dhe Qeverinė me ekipe te tėra ekspertėsh) tė cilėt do t’I identifikonin nevojat e dhe strategjinė e  procesit tė kthimit
-     tė posedojė mjetet adekuate (materialo-politike)pėr realizimin e tij
-     tė bėjė kthimin edhe tė zhvendosurėve shqiptarė nė pjesėn veriore tė Kosovės
   
 
       Ekspertėt e IDERK-ut, konsiderojnė se pėr t’i ikur  instrumentalizimit  nga ana e diskursit actual politik tė Beogradi, (qė me kėtė problem po manovron gjithėnjė kur ėshtė nė pyetje rėnja e rejtingut) ėshtė e nevojshme;
 
    pari, Qeveria e Kosovės, pėrveq mundėsive dhe kapaciteteve tė investigimit tė rasteve, me inkuadrimin apo pėrfshirjen e sajė nė kėtė Projekt, do tė duhej  kėshtu tė dėshmojė lojalitetin dhe kujdesin e vetė ndajė gjithė qytetarėve tė vetė pa dallim race, gjinie, apo pėrkatėsie etnike
 
   S’dyti,    Administrata e UNMIK-ut permes UNHCR-s, e cila edhe ashtu ėshtė e specializuar (duke u nisur nga pėrvoja qė ajo e ka pėrfituar nė rastet identike) dhe e involvuar nė identifikimin e rasteve dhe nė evidentimin e tė gjithė tė shpėrngulurėve nga Kosova,  do tė duhej tė dėshmojė kėmbėngulėsinė e vetė pėr tė ndėrtuar njė shoqėri tė re demokratike, ku askush nuk do tė mund  mė tė diskriminohet si mė parė.
 
   S’treti,   involvimi i Kėshillit Kordinues serb ėshtė njė pėrparėsi e llojit tė vetė, ngaqė kėshtu shoqėria Kosovare dėshmon(pėrkundėr plagės ende tė freskėt) se ėshtė pėr njė sė paku koegzistencė fer dhe integrative nė regjion
 
  S’katėrti,  roli I shoqėrisė Civile, nė kėtė rast do tė kishte vetėm detyrėn e monitorimit tė procesit tė mirėvajtjes sė kthimit tė komunitetit serb nė Kosovė.
 
Cka synon ky Projekt –Propozim?
 
A/         Shqyrtimin e mundėsisė sė tejkalimit tė gjitha atyre pengesave tė cilat e neglizhojnė procesin e diagnostifikimit sa mė tė thukėt tė procesit tė kthimit, nė veqanti tė komunitetit serbomalazias. Ngaqė ka indikacione tė shumta qė flasin nė favor tė mendimet se; nė korpusin e tė kthyerėve do tė pėrfshihen edhe ata qytetarė serb tė cilėt I kanė shitur pronat, banesat, tokat e tyre, etj. nė Kosovė.
 
B/         Diagnostifikimin  e saktė tė statusit tė gjithė tė shpėrngulurėve nga Kosova prej vitit 1990 – 1999, duke pėrfshirė dhe evidentuar  kėtu edhe ish transit Administratorėt e ish regjimit, refugjatėt e Krajinės (me premtime tė pėrfitimeve tė majme materiale!), ata tė Bosnjės, etj.
 
C/         Identifikimin nė vija tė trasha tė procedurave dhe kornizat e definimit tė qasjes tė cilat kėrkohėn nga subjektet local (Qeveria e Kosovės sė bashku me pėrfaqėsuesit e Komunitetit serb dhe Shoqėria Civile) dhe ata ndėrkombėtar, nė mėnyrė qė tė realizohėn objektivat e kėtij qėllimi.
 
D/         Sygjerimin qė nė kuadėr tė procesit tė kthimit tė zhvendosurėve tė qytetarėve tė Kosovės, tė pėrfshihėn tė gjitha komunitetet locale, duke mos pėrjashtuar kthimin e sidomos komuniteteve tė pjesės Veriore tė Kosoves  
 
Metodologjia; Ekipi i ekspertėve nga IDERK-u, mendon se metodologjia nė aprovimin e kėtij Projekti, do tė mund tė kombinohej ekskluzivisht nga sygjerimet e;
 
·   Administratės sė UNMIK-ut dhe
·   Shqiptare Kosovare (Qeverisė sė Kosovės)
·   Serbe (Qeverisė Serbe),
·   Shoqėrisė mikste Civile
  
  
A/         Aktiviteti lidhur me kthimin e serbve tė shpėrngulur
 
               Sipas analizave tė ekspertėve tė IDERK-ut, ndėr aktivitetet tė cilat do tė duhej t’I identifikojė e mė pastajė edhe t’I ndėrmarr UNMIK-u (UNHCR-ja si iniciatore e kėtij procesi), sė bashku me Qeverinė e Kosovės, Kėshillin Kordinues Serb dhe Shoqėrinė Civile, pėr kthimin e tė gjithė tė shpėrngulurėve nga Kosova gjatė qershorit tė vitit 1999, do tė mund tė shquheshin;
 
I.  Ndihma nė rindėrtimin apo ringritjen e pasurisė sė shkatrruar ekskluzivisht nga pasojat e luftės apo tė pasluftės Ndihmė kjo qė do tė mund tė sigurohej perms renovimit tė vendbanimeve ku ata ekskluzivisht kishin jetuar edhe para luftės, nė formė tė materialit ndėrtimor dhe infrastructures /rrugėve, kanalizimit, lidhjeve telefonike, rrymės elektrike, etj./
Propozim pėr ndihmė; Banka Botėrore apo Pakti I Stabilitetit,etj.
 
II.  Krijimi i Komisioneve , tė cilat do tė trajtonin rastet e konfiskimit apo marrjes sė pasurisė sė patundshme pas luftės, tė qytetarėve tė gjitha komuniteteve locale (e ne veqanti atyre serbomalazias) . Si ndihmesė nė kėtė drejtim, do tė duhej identifikuar paraprakisht tė gjitha rastet e shitėblerjeve mes komuniteteve tė ndryshme locale. Nė mėnyrė qė personave qė e kanė shitur pasurinė e tyre , t’u pamundėsohet rikthimi nė vendbanime tjera, nė ndėrkohė kur ende nė Kosovė ka te pastrehė
 
 
III.  Aktivitetet qe duhet ndėrmarr lidhur me qėndrueshmėrinė e reintegrimit
Rrethi I pasigurt I cili I percjell zakonisht Programet e reintegrimit te komuniteteve tė shpėrngulura pėr shkaqe lufte, e cili duke e marr parasysh dinamikėn, pastajė shkallėn dhe mostrėn e procesit tė kthimit tė shpėrngulurėve ashtu edhe qėndrueshmėrinė e Projektit, zakonisht kėrkon njė shkallė tė caktuar tė fleksibilitetit nė drejtim tė aprovimit tė tij. Zhvillimi I strategjive Programore, ėshtė njė Proces I cili duhet tė ndėrtohet nė bazė tė pėrvojave tė Komunave me ambivalence shumėetnike, ngase nuk egziston ndonjė recept I posaqėm pėr reintegrimin e tė shpėrngulurėve nga shkaqet e luftės, siq ėshtė rasti me Kosovėn. Nė kėtė kontekst mendojmė, se ėshtė e rendėsishme qė nė kuadėr tė masave tė procesit tė kthimit, do tė duhej ndėrmarr njė sėri masash tė caktuara.Ndėr kėto masa, ekspertėt e IDERK-ut kanė identifikuar;
 
1.   Rindėrtimin e shtėpiave
2.   Infrastrukturėn
3.   Shėrbimet shėndetėsore
4.   Arsimimin, shėrbimet sociale,etj
5.   Ndėrtimin e Institucioneve demokratike
6.   Revitalizimin e bujqėsisė
7.   Krijimin e tė ardhurave (perms stimulimit tė ndėrmarrjeve tė vogėla)
8.   Punėsimin e atyre qė kanė punuar nė sektorin privat
9.   Rrjetėzimn e komunikimeve ndėretnike
10. Kthimin e vetėm atyre qė nuk e kanė shitur pronėn/banesėn/ e tyre
11. Pėrgatitjen e programeve reintegruese/educative me gjeneratėn e tee rinjėve qė nuk kanė paragjykime pėr tee kaluarėn/
 
 
Cka rekomandon IDERK-u?
 
(Apo cilat do tė duhej tė ishin Objektivat gjenerale tė Kthimit tė Serbėve nė Kosovė?
 
Natyra e Rekomandimeve tė ekspertėve tė IDERK-ut, apo thenė mė mire e sygjerimeve ndėrsillėn nė suazat e njė sėri konstatimeve apo investigimit paraprak me komunitetin serbomalazias, tė cilat u identifikuan me rastin e ;
·    bisedave tė drejtėpėrdrejta,
·    intervistave dhe
·    hartimit tė njė Projekti tė tėrthorėt, ku u elaboruan opinionet e qytetarėve lidhur me mundėsitė e integrimit tė komunitetit  tė shpėrngulur serbomalazias nė Kosovė
 
 
Cila ėshtė shkalla e gatishmėrisė sė pranimit?
 
Nė njė hulumtim tė vjetshėm qė ka bėrė IDERK-u (Instituti pėr Demokraci dhe Relacione Etnike I Kosovės) hetohet njė lloj gatishmėrie e rezervuar e qytetarėve tė Kosovės lidhur me kthimin e serbėve nė Kosovė.Nė tė vėrtetė ata si qytetarė, nė pyetjen e fokusuar se sa janė tė gatshėm tė jetojnė me komunitetet tjera, me shumicė janė shprehur;
 
          ·   se janė  tė gatshėm  t’I pranojnė ata, vetėm poqese  verifikohet se tė tillėt nuk kanė qenė involvuar nė operacionet ushtarake serbe gjatė vitit 1999 dhe
          -   poqese e pranojnė shtetėsinė e Kosovės.
 
Njė pjesė tjetėr, pėr hire “tė ruajtjes sė tėrėsisė teritoriale tė Kosovės”, mendojnė se;” procesi I kthimit mund dhe duhet tė kapėrdihet nga shumica e qytetarėve tjerė tė Kosovės, pėr shkak se ata nuk mund t’I paraqesin ndonjė kėrcnim serioz pėr identitetin e ri tė Kosovės”.
 
 
Ekspertėt e IDERK-ut, tė angazhuar nė kėtė Projekt, kėtė opinion e dekoduan kėsisojė;
  
          A/  Sipas kėtij diskursi dominues do tė thoshnim sociologjikisht tė identifikuar me parametra shkencor, shqiptarėt do tė duhej tė ishin aq tė ndėrgjegjshėm dhe tė vetėdijshėm pėr pamundėsinė e egzistimit tė shteteve tė pastėrta nacionale nė Evropėn e  sotit, ku dikund mė pak e dikund mė shum janė tė pėrzier identitetet etnike.Kurse Kosova, edhe ashtu me 90% tė pastėrtisė sė vetė etnike, nuk do tė duhej tė kishte e prirur ta ndjek kėtė parim tė cilin e ka krijuar edhe ashtu bioritmi  I saj natyror I natalitetit dhe mortalitetit me dekada tė tėra.
 
         B/  Kthimi I serbve, I prejudikuar gjithėnje sipas kriterit tė mosinvolvimit tė tyre nė krime dhe gjenocid civil ndaj shqiptarėve, disa qarqeve ndėrkombėtare dhe regjimit tė Beogradit do tė ua hjekte nga dora argumentin  pėr kinse mostolerancėn e Kosovarėve ndaj minoriteteve tjera, e sidomos ndaj serbve, tė cilėt nė asnjė varijant as (as politike, as demografike, e as juridike) nuk do tė mund paraqisnin rrezik ndaj shtetit tė ardhshėm tė Kosovės.
 
         C/  Duhet tė bėhet njė marrėveshje nė mes UNMIK-ut (ku si pjesėmarrės activ do tė duhej tė ishin ekspertėt e Qeverisė sė Kosovės sė bashku me pėrfaqėsues mikst nga Shoqėria Civile Kosovare) dhe Administratės Serbe, apo thenė mė thjesht Kėshillit Kordinues tė z.Coviq, ku do tė duhej tė specifikoheshin;
 - kushtet e kthimit,
 - procedurat e mbushjes sė formularėve (apo pyetėsorėve) tė veqant tė cilėt do tė dėshmonin,
 
a/ vendbanimin e rezidentit,
b/ periudhėn e shpernguljes(vitin e largimit nga Kosova),
c/ pasurinė e patundshme tė cilėn rezidenti e ka poseduar gjerė nė vitin 1999,
d/ shkaqet e shpernguljes, etj.
 
Pra shkurt tė bėhej njė evidentim I cili do tė ua lehtėsonte tė dy Administratave procesin e kthimit dhe tė evidentimit tė tė shpėrngulurve nga Kosova.Pėrndryshe, egzistojnė tendenca qė nė korpusin e tė”shpėrngulurve” nga Kosova tė futen edhe shumė familje dhe resident tjerė tė cilėt as qė kanė jetuar ndonjėherė nė Kosovė, siq ishte rasti I (nė zgjedhjet locale!) evidentimit edhe I tė vdekurėve para njėzet e mė shumė vite, pėr banorė aktiv tė Kosovės!
  
Nė tė vėrtetė pėr tė qenė ekspeditivė nė kėtė proces, IDERK-u, Rekomandon deblokimin e enklavave serbe tė cilat nė stilin e kibuceve izraelite ende po e  pengojnė procesin e akomodimit tė serbve nė Kosovė nė rrethanat e reja demokratike.
 
Njė tendencė qė poashtu do tė mund tė pėrvidhet nė kėtė Proces, sipas ekspertėve  tė IDERK-ut, ėshtė edhe ai i;
 
·  investimeve tė reja nė zonat e banuara me komunitetin serb, tė cilat gjithėsesi do tė mund tė pėrforconin procesin e mėsipėrm tė enkalvizimit dhe ndarjes sė komuniteteve nė baza etnike,
-  nė vend qė ai tė bėhet nė baza qytetare.
 
Mendojmė, qė procesi I kushtėzimit tė kthimit tė kriminelve do tė duhej tė bėhet nė bashkpunim me organet e ndjekjes sė UNMIK-ut dhe Tribunalit tė Hagės, I cili deridiku tash i posedon Dosjet e kriminelve serb tė luftės nė Kosovė.
Mbi Kantonizimin dhe Decentralizimin
 
Kantonizimi dhe Decentralizimi, do tė thoshnim bien ndesh edhe me idenė e edhe procesin e multietnicitetit tė cilin dėshiron UNMIK-u ta kultivojė nė Kosovėn e ardhshme tolerante dhe tė mirėkuptimit(por jo ndoshta edhe “multietnike”). Ideja e Qeverisė Serbe,qė procesi I kantonizimit do tė duhej tė ushtrohet sipas Projektit tė koncentrimit tė popullsive me shumicė etnike(aludimi ėshtė pėr komunitetin serb) nėpėr vendbanime tė cilat I posedonin para pėrfundimit tė luftės, do tė thoshnim ėshtė njė grackė perfide dhe e sofistikuar e Qeverisė dhe Kėshillit Kordinues tė Coviqit, prapa tė cilės fshihet ideja e ndarjes (apo marrjes sė njė pjese, siq po propagandohet kėtyre ditėve ne media)sė Kosovės veriore nė njė periudhė tė mėvonshme(tė cilėsuar si mė tė “qetė” dhe mė”favorizuese” pėr Serbinė).
 
Ngase si mund tė komentohet ndryshe, insistimi qė decentralizimi dhe kantonizimi I serbve tė bėhet kryesisht nėpėr kėto Komuna;
·  Leposaviq,
·  Kolashin ,
·  Fushė Kosovė pėr tė vazhduar gjerė nė
·  Gilan,
·  Kamenicė dhe Novobrdė
 Apo ai qė do tė pėrfshinte komunat e;
·  Shtėrpces (tė cilės sipas kėtij Projekti do tė duhej t’I bashkangjiteshin viset e banuara me goran)
·  Opojes dhe
·  Gorės
Kurse ai I fundit qė do tė pėrfshinte disa fshatra tė banuara mes;
·  Pejės,
·  Istogut dhe
·  Klines
Kėtyre kantoneve, gjithėnjė sipas ekspertėve serb do tė duhej mė pastaj t’u bashkangjiten tokat e Manastireve serbe tė bėra me tapitė e vitit 1941!
 
 
Cili ėshtė mesazhi i Kantonizimit?

           Thėnė mė thjesht, Projekt Modeli serb, sipas IDERK-ut, ėshtė I paraparė  si eksperiment gjatė 15-20 vitet e ardhshme nė mėnyrė qė pėr statusin definitiv tė Kosovės tė mos vendosė gjenerata e tanishme e politikajve por ajo pasardhėse,(!) e cila sipas tyre nuk do tė ishte e ngarkuar mė me “konfliktin e ndodhur  serbo-shqiptar” tė ndodhur nė Kosovė, nė fund tė mileniumit”. Bile shkohet aq larg, sa qė thuhet se kjo ide apo ky model nuk bie ndesh as me Rezoluten 1244 tė Kėshillit tė sigurimit. Por kjo nė essence qonė domosdoshmėrisht nė planin e ndarjes sė Kosovės veriore nga tėrėsia e sajė teritoriale!

  
Padyshim, ky model aludohet se do tė mund tė kaloj edhe nė Kosovė, ashtu siq kaloi nė Bosnje.Pėr t’I ikur kurthave tė Qeverisė aktuale Serbe dhe padyshim edhe disa qarqeve tė identifikuara  ndėrkombėtare nė Kosovė;
 
IDERK-u, propozon qė tė organizohėn;
 
·  Projekte integrative tė komuniteteve locale, nė mėnyrė qė tė mos krijohet alibi I enklavizimit dhe barrikadimit kibucian nė Kosovė perms procesit tė decentralizimit.
Ngaqė, kėshtu krijohėn paradispozitat e poker lojės sė ndarjes de jure tė pjesės veriore tė Kosovės. Ashtu siq edhe po insistohet kėtyre ditėve nė mėnyrė indirekte nga pala Serbe.
 
·  Debate  mbi transparencėn e Programit pėr kthimin e serbomalaizasve, tė cilėt si pakicė shumica shqiptare ėshtė e interesuar t’I inkorporojė nė rrjedhat e procesit tė stabilitetit nė rajon
 
  
Fitohet pėrshtypja nga pėrvoja e tė tjerėve, sidomos rastit tė Bosnjes dhe Kroacisė (ku edhe pas gadi njė decade tė mbarimit tė luftės, ky process nuk ėshtė pėrmbyllur?!), Kosovarėt duhet tė mėsojnė edhe disa leksione themelore;
 
S’pari, nevojen e bėrjes sė njė marrėveshjeje mes UNMIK-ut dhe Qeverisė sė Kosovės nė njėrėn ane dhe Qeverisė sė Beogradit nė anėn tjetėr, ku do tė specifikoheshin tė gjitha tė dhėnat relevante autobiografike mbi gjithė tė shpėrngulurit tjerė minoritar nga Kosova, nė mėnyrė qė bishtnimi nga ana e estabilishmentit serb tė mos mund tė marr mė pėrmasat e prolongimit apo zhagitjes sė njė procesi tjetėr, shkaku i tė cilit edhe u zhvilluan kėto dyndje, pra definimit tė Statusit politik tė Kosovės.
 
S’dyti, do tė duhej krijuar metodologjinė e reintegrimit tė kėtyre  komuniteteve(perms Programeve strategjike dhe iniciativave tė formualuara nga ekspertėt pėrkatės local e ndėrkombėtar; demograf, economist, jurist, sociolog, etj.) nė mėnyrė qė fillojė procesi I akomodimit apo pėrshtatjes sė kėtyre komuniteteve me rrethanat e reja demokratike qė po pretendohen tė ndėrtohėn nė Kosovė..
 
Sė treti, do tė duhej poashtu tė bėhej caktimi I  njė Konference Donatorėsh, nė tė cilėn do tė duhej tė precizohėn detajisht (nga grupet mikste tė ekspertėve) mėnyrat, strategjitė, shpenzimet dhe taktikat e reja integruese tė gjitha komuniteteve qė dėshirojnė ta kenė atdhe tė tyre Kosovėn e hapur dhe demokratike, nė mėnyrė qė pėrfituesė tė jenė tė gjitha komunitetet locale Kosovare. Kėto do tė duhej tė ishin, si thuhet objektivat gjenerale tė kėtij Projekti.Kurse pėr ato specifike, me siguri do tė nevojitej njė metodologji mė e gjatė kabinetike dhe asosh empirike.
 
________
 
 P.S. Ne momentet kur po pritet te rregullohet ceshtja e standardeve para statusit, e kur si pjese integrale e “standardeve” parashihet te permbushet e nje pjese e standardeve  qe ka te beje me integrimin e grupeve tjera etnike posaqerisht grupit etnik serb, IDERK-u, ka ndermarr nje Hulumtim I cil ipakashum do te mund te signalizonte qendrimet dhe raportet e mundshme ne perspektive mes ketyre grupeve etnike ne Kosove.
Sipas Hulumtimit me te ri te IDERK-ut, (“standerdet  rrreth Raporteve nderetnike ne Kosovė) hetohet se keto raporte nga peridha katervjeqare kane ndryshuar shum pak, per te mos thene aspak.
Ne kete kontekst analiza jone do te mund t’u sherbente institucioneve Kosovare dhe Administrates Nderkombetare, si model dhe si dioptre e thelle sociologjike ku skalpeli shkencor arrin te identifikoje raportet aktuale qe mbisundojne mes grupeve te ndryshme ne Kosoven e pasluftes.
               
Kthimi mirėpritet, vetėm kur ėshtė nė funksion tė stabilitetit dhe sigurisė sė qytetarėve tė Kosovės!
IDERK
Copyright 2004 

 


Instituti pėr Demokraci dhe Relacione Etnike i Kosovės
 
Drejtor Egzekutiv;       Fadil Maloku, (Sociolog)
Adresa;                       Rr.Pashko Vasa, nr.14  Qyteza Pejton (Payton Place)
Tel. ;                           +381(38) 223-577
Mob;                            +377(44)143-993
Website;                      www.iderk.org ; www.fadilmaloku.zor.org
E-mail;                        fadilmaloku@hotmail.com ; fadilmaloku@yahoo.com


                       Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>