|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

PERSIKOPI I DREJTĖSISĖ

 
 

“MBIJETESA LIGJORE” E FLETARRESTEVE TĖ SERBISĖ SĖ SLOBODAN MILOSHEVIQIT(!)

 
 

 
2 mars 2004 / TN
 
Prof.Dr. Mehdi HYSENI
 
Arrestimi i gjeneralit, komandantit tė TMK-sė, Agim Ēeku, mė 29 shkurt 2004 nė Aeroportin e Busdapestit tė Hungarisė nga ana e policisė kufitare hungareze, si pretekst i njė “fletarresti” tė “interpolit serb”, qė qenka nė fuqi, qyshė nga gjyqėsia e shtetit policor gjenocidal tė ish-kryetarit tė Serbisė, Slobodan Milosheviq, ėshtė edhe njė dėshmi e qartė, se kjo, tanimė ėshtė bėrė dukuri e ligjshme, se  edhe regjimi “demokratik” i Vojislav Koshtunicės, i Vladan Batiqit, i Nebojsha Ēoviqit,Dragolub Miēunoviqit, Svetozar Maroviqit etj., ende ėshtė duke funksionuar me ligjet dhe me Kushtetutėn e Serbisė sė Slobodan Milosheviqit.
 
Pėr mė tepėr(nė njė kontekst tjetėr), kėtė tė vėrtetė e ka pohuar kėto ditė edhe oponenti vehement i regjimit tė Slobodan Milosheviqit, kryetari i “SPO-sė”, Vuk Drashkoviq, duke nėnvizuar se: “Serbia nė shumėēka nuk ka lėvizur pėrpara pėr asnjė milimetėr nga regjimi i Milosheviqit, por edhe mė tej po jeton me Kushtetutėn, me ligjet dhe me kuadrot e Milosheviqit” (Beta,29.02.2004). Nė thelb, kjo deklaratė e kryeliderit tė “SPO-sė”, Vuk Drashkoviq i mohon tė gjitha mbivlerėsimet politike “tė rastit” tė disa qarqeve tė Bashkimit Evropian(BE-sė), si dhe tė diplomacisė e politikės sė jashtme tė regjimit tė Fatos Nanos, se “Serbia  pasmillosheviqiane ka marrė rrugėn e  demokratizimit dhe tė progresit tė pėrgjithshėm shqoėror”. Kėtė konstatim tė njėanshėm, subjektiv dhe tė paqėndrueshėm nė asnjė aspekt, e provoi edhe vrasja e ish-kryeministrit tė Serbisė, Zoran Gjingjiqit mė 12 mars 2003 nga ana e terroristėve dhe e terrorizmit tė organizuar shtetėror tė hedhurinave tė fundamentalizmit ēetniko-fashist tė sistemit tė Slobodan Milosheviqit.
 
Vertet, dr.Zoran Gjingjiqi, u vra nga dora kriminele-banditeske e disa paramilitarėve tė “njėsive speciale” tė ashtuquajtura “beretat e kuqe”, tė cilat kanė bėrė krime terroriste edhe nė Kroaci, edhe nė Bosnjė edhe nė Kosovė kundėr popullatės sė pafajshme civile ,(pėr ēka asnjėri prej tyre deri mė sot nuk janė “testuar” para Tribunalit ndėrkombėtar tė Hagės, por organizimi i atnetatit tė tij kishte prapavijėn e thellė politike tė autoriteteve dhe tė institucioneve tė caktuara tė pushtetit shtetėror tė Serbisė, tė cilat nė mėnyrėn mė perfide pėrmes “dorės ekzekutuese” tė tyre, tė monutar dhe tė paguar shtrenjtė, e organizuan vrasjen e ish-premierit tė Serbisė, dr.Zoran Gjingjiq.
 
Motivi kryesor dhe i fundit i likuidimit tė dr.Zoran Gjingjiq ishte pse ai kriminelin Slobodan Milosheviq, e dėrgoi nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės, pėr shkak tė krimeve tė  luftės nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė(Kroaci, Bosnjė dhe Kosovė). Prandaj, vrasja e kryeministrit serb, Zoran Gjingjiq  ishte hakmarrje direkte dhe indirekte e mbeturinave tė aparatit policoro-ushtarak tė Slobodan Milosheviqit, e jo kursesi shpalosja e deklaratave zyrtare tė tij kundėr krimit tė organizuar pėrbrenda vetė Serbisė, siē pohonin, dhe sot pohojnė politika dhe propaganda shoviniste antidemokratike e Serbisė, e cila de facto, as de jure as sot nuk pajtohet me dėrgimin e kriminelčve tė saj tė luftės pėr tė dhėnė llogari  para trupit gjykues ndėrkombėtar tė Hagės.
 
Nė kėtė kontekst tė politikės dhe tė propagandės sė regjimit serbomadh promilosheviqian, antidemokratik, dhe antishqiptar, duhet tė vėshtrohet edhe “mbijetesa ligjore” e fletarrestimeve tė Serbisė, jo vetėm kundėr gjeneralit Agim Ēeku, Fatmir Limaj dhe Hashim Thaēit e tė tjerėve, por edhe kundėr tė tė gjithė qytetarėve shqiptarė tė Kosovės, tė cilėt rrezikohen njėsoj pėr t’u arrestuar dhe burgosur si rrjedhim i fletėarrstimeve dhe aktpadive tė ndryshme(tė cilat, edhe pas “vdekjes” sė Serbisė sė Sllobodan Milosheviqit, ende nuk janė parashkruar nga mbėshtetėsit dhe pasardhėsit e tij “demokratė-paqėsorė”, siē janė dr.Vojislav Koshtunica, dr.Valdan Batiēi dhe dr.Nebojsha Ēoviqi), tė inskenuara nga ana e gjykatave politike-policore dhe ushtarake tė Slobodan Milosheviqit pėr pėrndjekjen dhe likuidimin e shqiptarėve tė Kosovės.
 
Sytė i kemi, po “dritė s’po na bėjnė nė dritė”, po, ku po shihet ajo “demokraci” e Serbisė?!
 
Qe pothuajse katėr vjet pas “shembjes” sė regjimit gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit, disa segmente proserbe tė diplomacisė ndėrkombėtare, si dhe diplomacia e Shqipėrisė, janė bindur, dhe po ushqejnė iluzione, duke jetuar nė ėndėrra, se “Serbia ėshtė pėrshėndetur me logjikėn dhe me veprimin e politikės militariste serbomadhe, duke hyrė kėshtu nė rrjedhat e domosdoshme tė reformave ekonomike integruese dhe demokartike tė Evropės sė sotme”.  Njė vlerėsim i kėtillė plotėsisht i gabuar dhe i parakohshėm(sepse nė Serbi ende nuk ka ndodhur kurrfarė kthese demokratike, e cila do tė ishte antitezė e justifikueshme e politikės dhe e sistemit tė Sloboidan Milosheviqit), ka pėr qėllim pėr ta margjinalizuar tė vėrtetėn e hidhur tė gjenocidit serbomadh, tė ushtruar mbi Kosovėn, shqiptarėt, kroatėt dhe myslimanėt boshnjakė.
 
Si pasojė e mosvlerėsimit dhe e mossanksionimit objektiv tė ligjshėm (sipas normave etike dhe ligjore tė sistemit juridik ndėrkombėtar) tė politikės gjenocidale kolonialiste tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, si dhe tė garniturės pasardhėse tė tij me nė krye koshtuniqėt, batiqėt, ēoviqėt, ivanoviqėt, trajkoviqėt etj., politika shqiptare nė Kosovė ( me gjithė ndėrtimin e institucioneve demokratike parlamentare: Kryetari, Qeveria, Parlamenti, etj , si rrjedhim i ndėrmjetėsimit dhe i mbėshtetjes direkte tė administratės ndėrkombėtare paqėsore tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it.) vihet fait accompli.
 
Kėsaj radhe, nuk do t’i pėremendim tė gjitha koncesionet e imponuara tė politikės shqiptare tė Kosovė (sepse opinioni publik shqiptar, tanimė  i ka tė njohura njė pėr njė), qė janė bėrė nė favor tė rehabilitimit tė politikės gjenocidale tė Serbisė, me qėllim tė “pajtueshmėrisė” sė koncepteve divergjente politike shqiptare – serbe nė relacionin Prishtinė – Beograd. Mirėpo, nė kėtė rast,  ia vlen tė nėnvizojmė faktin se, si ka qenė e mundur (edhe moralisht, edhe ligjėrisht), qė Serbia e Slobodan Milosheviqit, tė mos e humbas kontinuitetin e saj ligjor dhe kushtetues mbi Kosovėn dhe shqiptarėt, edhe pas pėrzėnies sė forcave policore, ushtarake,paramilitare dhe gjyqesore politike tė saj nga Kosova, mė 12 qershor 1999, si rrjedhim i ndėrhyrjes ushtarake tė Aleancės sė Atlantikut Verior(NATO-s) dhe tė luftės ēlirimtare kombėtare tė UĒK-sė?!
 
Pse qe katėr vjet rresht, tė  zbatohen ligjet dhe kornizat kushtetues kriminele tė Serbisė sė millosheviqėve nė Kosovė, kur dihet se ato si nė aspektin doktrinar, ashtu edhe nė atė praktik janė shkaktari dhe pasoja e vetme e djegies dhe e shkretėnimit tė Kosovės dhe tė shqiptarėve?  Sundimi i kushtetutave dhe i ligjeve tė kėtilla  antishqiptare nė fuqi si nė Kosovė, ashtu edhe nė Serbi, ka vetėm njė simteri politike dhe ligjore=”Serbėt Kosovėn edhe mė tej e konsiderojnė Serbi”(!?)
 
Edhe pse kjo ėshtė tezė e papranueshme dhe  e sofistikuar e politikės kolonialiste dhe hegjemonmiste tė Serbisė sė madhe (ngase dihet, historikisht Kosova ėshtė dhe, do tė jetė pėrgjithmonė tokė e patjetėrsueshme shqiptare), fatkeqėsisht kjo pėr habi tė gjithė neve po funksionon nė praktikė me kushtetutat dhe me  ligjiet raciste gjenocidale tė kryekriminelit-kanibalit tė Ballkanit, Slobodan Milosheviq. Si pasojė e njė gjendjeje  tė kėtillė antiligjore, antikushtetuese, antidemokratike dhe antishqiptare, ėshtė reflektuar edhe rasti i arrestimit tė komandantit tė TMK-sė Agim Ēekut nga policia kufitare e aeroportit tė Budapestit tė Hungarisė, mė 29 shkurt,2004.
 
Gjithėsesi, ia vlen tė ēmohen reagimet e zyrtarėve tė politikės shqiptare tė Kosovės (Ibrahim Rugova, kryetar, dhe Bajram Rexhepi, kryeministėr) kundėr arrestimit tė gjeneralit Agim Ēeku. Mirėpo, shtrohet pyetja a mjafton kjo, qė politika zyrtare shqiptare e Kosovės, tė ngelė vetėm nė reagime verbale kundėr akteve tė tilla antishqiptare tė politikės dhe tė propagandės sė regjimit serb tė Beogradit? Deri kur Parlamenti dhe Qeveria e Kosovės, do tė “heshtin”,  qė qytetarėt e tyre tė keqtrajtohen nėpėr pikat ndėrkufitare tė shteteve tė ndryshme ballkanike dhe atyre  evropiane, si pasojė e fletarrestimeve kundėr shqiptarėve tė Kosovės, tė dekretuara dhe tė nėnshkruara nga dora kriminele e Slobodan Milosheviqit, ish-kryetar i Serbisė?
 
Pse kjo “ēėshtje e fletėarrestimeve”, deri tani nuk ėshtė spastruar me Serbinė nga ana e politikės zyrtare e Kosovės, duke shfrytėzuar favoret e sė drejtės dhe tė drejtėsisė ndėrkombėtare (ligjet dhe konventat ndėrkombėtare mbi tė drejtat dhe liritė themelore tė njeriut), nė radhė tė parė, duke shfrytėzuar mekanizmat e institucioneve tė caktuara tė Bashkimit Evropian, tė Kėshillit tė Evropės, tė OKB-sė, si dhe tė Tribunalit tė Hagės? S’ka dyshim se, qe katėr (vjet) jo vetėm se ėshtė dashur tė shfuqizohen “fletėpaditė dhe feltėarrestimet” e regjimit tė juntės policore-ushtarake e paramilitare tė Serbisė  kundėr shqiptarėve, porse ėshtė dashur qė decidivisht tė pezullohen nga praktika gjyqėspore dhe e drejtėsisė sė Kosovės, tė gjitha ato ligje, dekretligje dhe kushtetuta tė Serbisė, qė janė nė kolizion me objektivat  dhe me parimet e pavarėsisė dhe tė vetėvendosjes sė Kosovės, si dhe me karakterin dhe me pėrmbajtjen e luftės kombėtare ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), pavarėsisht nga imponimi dhe diktati i “shėrbimeve tė vullnetit tė mirė” tė instancave pėrkatėse tė bashkėsisė ndėrkombėtare.
 
Pėrderisa tė jenė nė fuqi fletėarrestimet e tilla, si dhe ligjet e ligjshmėritė serbe nė Kosovė, do tė jetė e vėshtirė, dhe nė pikėpyetje tė madhe,  fillimi i njė dialogu tė barabartė serbo – shqiptar midis Prishtinės dhe Beogradit, qoftė edhe “dialogimi i parashikuar” pėr standaret e Kosovės, tė cilin tanimė ka filluar ta injorojė edhe pala e minortetit serb nė Kosovė me nė krye Oliver Ivanoviqin, Rada Trajkoviqin etj.,natyrisht, tė ndėrsyerė, dhe tė mbėshtetur drejtpėrdrejt nga politika propaganidstike e regimit tė brishtė  nacionalshovinist tė Beogradit. Nė kėtė vėshtrim, me Beogradin mund tė dialogohet, vetėm pasi Kosova ta ketė fituar statusin si shtet i pavarur dhe sovran, e jo, assesi nė kėtė fazė kur Kosova ende ndodhet nėn mandatin juridik ndėrkombėtar tė OKB-sė, domethėnė pa status tė pėrcaktuar politik, kombėtar, shtetėror dhe ndėrkombėtar.
 
Politika zyrtare e Kosovės, duhet t’i mbrojė vlerat e luftės sė drejtė tė UĒK-sė=TMK-sė, ndryshe ėshtė i pashmangshėm kapitullimi i saj
 
Pse Serbia po orvatet, duke mos zgjedhur mjete dhe metoda pėr ta zhvlerėsuar luftėn e drejtė ēlirimtare tė UĒK-sė, duke vėnė shenjėn e barazimit me agresion dhe me luftėn  pushtuese gjenocidale tė saj, kjo nuk duhet ta “nxjerrė nga takti” politikėn zyrtare shqiptare tė Kosovės, qė tė detyrohet ta bėjė ndonjė koncesion a kompromis abusrd nė kėtė vėshtrim, sepse (pavarėsisht nga yryshet kėrcėnuese tė politikės propagandistike e militariste tė SMZ-sė)kėto janė dy koncepte tė kundėrta, qė e pėrjashtojnė njėra-tjetrėn.
 
Mirėpo, kėtė realitet nuk duan ta shohin, as ta pranojnė  fashistėt serbomėdhenj(demokratėt e shtirur) tė politikės zyrtare tė Beogradit, duke shpresuar se edhe kėsaj radhe (sikurse disaherė gjatė historisė sė derisotme), do t’ia arrijnė pėr t’i mashtruar politikanėt shqiptarė tė Kosovės, si dhe disa faktorė tradicionalisht me prirje proserbe tė “kancelarive evropiane” tė Moris Taleranit dhe tė Meternikut, se “agresioni dhe lufta grabitēare-gjenocidale” e Serbisė nė Kosovė (1989-1999) ishte “ēlirimtare” kundėr  “bandave terroriste”, kur se lufta ēlirimatre kombėtare dhe antikoloniale e UĒK-sė, ishte “pushtuese antiserbe”(?!)
 
Ja, kjo ishte, dhe ėshtė logjika destruktive e politikės militariste e regjimit serb tė Slobodan Milosheviqit, dhe e Kishės Ortodokėse Serbe pėr shfarosjen  pėr likuidimin fizik, politik, ushtarak e diplomatik tė  UĒK-sė, si dhe tė shfarosjes sė popullatės civile shqiptare tė Kosovės. Fatkeqėsisht, kjo strategji dhe taktikė me prapavijė tė rrezikshme antishqiptare, jo vetėm se ėshtė e pranishme, por edhe po vepron me tė gjithė mekanizmat e tyre, qė gjenocidin serbomadh, tė kryerė mbi shqiptarėt dhe Kosovėn,  t’ia atribuojė UĒK-sė heroike tė lavdishme, duke mbajtur parasysh faktin se ajo, pėrkatėsisht TMK-ja ishte, dhe pa dyshim do tė jetė kėshtjella e pamposhtur e mbroijtjes sė Kosovės dhe e shqiptarėve.
 
Kryeaktorėt, si dhe tė gjithė aktorėt e politikės raciste serbmadhe tė Beogradit, e dijnė mirė se ēfarė krimesh antinjerėzore kanė bėrė nė Kosovė kundėr shqiptarėve, viktimat e tė cilėve janė “improtuar” edhe nėpėr vende tė ndryshme nėpėr Serbi, madje edhe nė perfieri tė kryeqytetit tė saj, Beogradit, mirėpo, nuk kanė forcė as etikė njerėzore, qė tė pranojnė veprat e tilla kriminale, qė janė tė dėnueshme sipas konventave ndėrkombėtare tė Gjenevės, dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare etj.
 
Nė vend se serbėt e inkriminuar nė gjenocidin e tyre nė Kosovė, ta pranojnė gabimin e politikės sė tyre, dhe botėrisht t’u kėrkojnė falje shqiptarėve, ashtu sikurse veproi kryetari i SMZ-sė Svetozar Maroviqi, duke iu kėrkuar falje kroatėve, Beogradi pėrmes politikės sė tij zyrtarem, edhe pas rėnies sė Slobodan Milosheviqit, po vazhdon “kėngėn e vjetėr” ndaj Kosovės dhe shqiptarėve. Kėtė e provon edhe rasti i  getoizimit tė Mitrovicės nė “dysh” pėrkundėr observimit ndėrkombėtar tė UNMIK-ut, si dhe formimi organeve dhe institucioneve paralele serbe (Mitrovicė, Zveēan, Kamenicė etj.), qė “mes rreshtave” paralajmėrojnė, se politika dhe pushtetit shtetėror i Beogradit, tanimė  i ka bėrė tė gjitha parapėrgatitjet pėr copėtimin e Kosovės nė dy entitete, po qe se statusi i Kosovės nuk zgjidhet sipas pėlqimit tė tyre, e nė pėrputhje me Rezolutėn 1244, pėrkatėsisht me paragrafin e saj, sipas tė cilit Serbisė i njihet e drejta e ushtrimit tė sovranitetit territorial shtetėror mbi Kosovėn.
 
Nė tė vėrtetė, kjo dispozitė e Rezolutės 1244 tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, ėshtė e vetmja fije ligjore e “kashtės sė kumtrit”, qė po e buhavit  agresivitetin e shfrenuar tė politikės dhe tė propagndės sė Serbisė kundėr vlerave tė ligjshme (si nė sfondin e sė drejtės historike kombėtare, ashtu edhe tė sė drejtės sė sotme ndėrkombėtare) dhe tė pamohueshme tė luftės sė drejtė ēlirimtare tė UĒK-sė,pėrkatėsisht tė TMK-sė  me qėllim qė, i gjithė kreu i strukturės sė saj ushtarake e politike(gjenerali Agim Ēeku, Hashim Thaēi, kryetari i PDK-sė dhe Ramush Haradinaj, kryetar i AAK-sė), tė bėhet objekt i pashmangshėm i procesit gjyqėsor tė Tribunalit tė Hagės. Kėtė “devizė” anti-UĒK=TMK, qė prejudikon pezullimin e ēdo varinati tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, duhet  demistifikuar dhe demaskuar me mjetet  pėkatėse politike, ligjore dhe demokratike, tė cilat ipso facto edhe  e kanė legjitimuar dhe legalizuar ndėrkombėtarisht UĒK-nė=TMK-nė, e cila si e tillė ėshtė e pranishme si pjesė e pandashme e politikės vendore dhe e asaj ndėrkombėtare.
 
Zhvillimi i dialogut me “prita dhe pusi” tė “interpolit serb”(?!)
 
Nė njėrėn anė Serbia me nė krye Nebojsha Ēoviqin, i ka kryer tė gjitha formalitet, qė tė hyjė nė dilaog me shqiptarėt nė Prishtinė, kurse nė anėn tjetėr, ka aktivizuar  “interpolin serb”, qė nė bazė tė fletarrestimeve tė policisė sekrete dhe gjyqėsisė policore tė regjimit tė Slobodan Milosheviqit, t’i arrestojė krerėt e UĒK-sė=TMK-sė me petekst tė “kryerjes sė terrorizmit kundėr Serbisė nė Kosovė”(1989-1999).
 
Mbi kėtė bazė antiligjore, sė fundi (mė 29 shkurt tė kėtij viti) u gjetė nė “pusinė” hungareze(natyrisht tė kurdisur nga Beogardi)gjenerali Agim Ēeku, i cili pa asnjė arsye ėshtė mbajtur nė arrest pėr disa orė nga organet policore kufitare tė aeroportit nė Budapest tė Hungarisė. Edhe ky rast i arrestimit tė gjeneralit Agim Ēeku, paralajmėrton  sheshit se fillimi i dialogut me Serbinė (nė emėr tė standardeve), nuk do tė zbutė asnjė problem ekzistues, qė rėndon marrėniet ndėrfqinjėsore Kosovė – Serbi. Pėrkundrazi dialogu i parashikuar serbo-shqiptar, do t’i tensionojė edhe mė shumė marrėdhėniet politike midis Prishtinės dhe Beogradit, pėr shkak se Serbia me ēdo kusht po pėrpiqet, qė tė rivendosė pushtetin e saj administrativ dhe shtetėror nė Kosovė, duke e konsideruar atė si “pronė ligjore” tė saj.
 
Lind pyetja si mund tė hyhet nė njė dialog tė tillė, kur politika zyrtare serbe pa filluar fare bisedimet, ka filluar t’i skėrmitė dhėmbėt me arrestime, me bojktomin e Parlamentit tė Kosovės, pėrkatėsisht tė grupeve tė “standardizimit” tė Kosovės? Tė gjitha kėto janė simptome reale qė pasqyrojnė politikėn e kushtėzimit dhe tė pėrēmimit tė regjimit zyrtarė tė SMZ-sė ndaj Kosovės, pėrkatėsisht tė fillimit tė njė dialogu, qė ėshtė i gjykuar tė dėshtojė ngase nga pala serbe ėshtė i aranzhuar nė frymėn e politikės imperialiste tė Slobodan Milosheviqit.
 
Nė kėtė rast konkret, si pala shqiptare, si ajo mediatore ndėrkombėtare, e pėrfaqėsuar nga UNMIK-u, duhet tė mbajnė parasysh faktin se nė kuptimin fizik do tė dialogojnė me Serbinė ( pa praninė e S.Milosheviqit), mirėpo nė kuoptimin politik, do tė ballafaqohen me recidivistėt e politikės sė stij, sic janė Vojoislav Koshtunica, Nebojsha Ēoviqi, vladika Artemije Radosavleqviqi , dhe me “asė” tė tjerė tė “ekipit politik” tė vjetėr dhe tė ri  serboēetnikė. Gjendja e tanishme nė Serbi dhe nė Kosovė tregon se, ende nuk janė krijuar kushtet dhe rrethanat reale politike, qė shqiptarėt tė hyjnė bisedime me serbėt pėr zgjidhjen e ndonjė problemi kontestues pronėsor-juridik apo politik, sepse politika e Beogradit ende nuk ėshtė shkėputur nga  ideologjia dhe praktika  e regjimit gjenocidal militarist e policor tė Slobodan Milosheviqit. Atėherė, ēfarė efekti do tė kishte, qė pala shqiptare tė negociojė me Beogradin, edhe nėse ėshtė fjala pėr “standardet” e theksuara, kur qėnmdrimet dhe pozicinet e tij politike nuk kanė pėsuar asnjė ndryshim nga politika e Slobodan Milosheviqit ndaj Kosovės dhe shqiptarėve.
 
Se me ēfarė partnerėsh “seriozė” politikė tė Beogradit zyrtar, do tė takohen pala shqiptare e udhėhequr nga kryeadministratori i UNMIK-ut, Hari Holker lidhur me “standardet” e Kosovės, lidhur me kėtė  po japim njė konluzion aksiomnatik dhe dhe plotėsisht tė ekuilibruar si nė aspektin e demokratikės, ashtu edhe tė asaj ligjores ndėrkombėtare, tė prof.dr. Vojin Dimitrijeviq( Drejtor i Qendrės sė Beogradit pėr tė Drejtat e Njeriut, i cili ka deklaruar se “nė Serbi ėshtė nė zhvillim e sipėr kundėrrevolucioni”. Ja, se si (eksperti shumėvjeēar i sė drejtės ndėrkombėtare), e ka cilėsuar gjendjen e sotme politike, dhe tė pėrgjithshme nė Serbi: “Nė Serbi po zhvillohet me hov tė madh njė kontrarevolucion bizar, atipik nga tė njėjtit njerėz tė aparatit tė Slobodan Milosheviqit, me tė vetmin qėllim, qė tė harrohen dhe margiinalizohen tė gjitha tė kėqiat dhe dėmet, qė i ka shkaktuar sundimi i tij.”(Dnevnik, 29.02.2004).


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.