|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Koment

 
 

A mund t’u afrohemi standardeve tė pėrparuara europiane?

 
 

 
28 shkurt 2004 / TN
 
Zyhdi DERVISHI
Doktor i Shkencave Sociologjike
 
Shkolla pasuniversitare si njė stad mjaft i rėndėsishėm i kualifikimit shkencor mbiuniversitar ėshtė masivizuar nė vendet mė tė urbanizuara tė Perėndimit, sidomos gjatė tre dhjetėvjeēarėve tė fundit. Ndėrsa nė Republikėn e Shqipėrisė shkolla pasuniversitare ėshtė nė fazėn fillestare tė organizimit. Nė disa specialitete janė diplomuar njė ose dy kurse. Pėrgjithėsisht shkolla tė tilla janė multidisiplinare ose ndėrdisiplinare, ēka nėnkupton riformim shkencor profesional tė specializantėve edhe me pėrvetėsimin cilėsor tė disa lėndėve qė ata nuk i kanė studiuar si pėrbėrės tė kurrikulumeve universitare. Nė kualifikimin profesional multidisiplinar njė rol tė rėndėsishėm luan konceptimi dhe realizimi i mikrotezės. Nė vijim do tė shtjellojmė disa mendime pėr mikrotezat si pėrgjithėsim i pėrvojės sė grumbulluar dhe si paraqitje e modeleve mė tė arrira tė disa vendeve europiane me tradita mė tė konsoliduara nė organizimin e shkollave pasuniversitare nė fushat e shkencave shoqėrore.
 
 
Detyrim shkollor apo fillim kėrkimi?
 
Nė mjediset universitare tė vendit tonė ėshtė pėrhapur njė mendėsi thjeshtėsuese qė e konsideron mikrotezėn si njė detyrim shkollor. Mendojmė se punimi i mikrotezės lipset tė konceptohet dhe tė realizohet si fillim mjaft serioz i njė linje kėrkimore, tė cilėn specializanti mund ta vazhdojė pėr shumė vite ose pėr gjithė jetėn.  Ndaj ėshtė e domosdoshme qė pėrcaktimi i temave tė mikrotezave tė jetė frut i konsultave tė gjera me pėrgjegjėsi tė specialistėve mė tė kualifikuar e tė punonjėsve shkencorė mė tė afirmuar tė vendit, si dhe i bashkėpunimeve tė tyre me studiues tė shteteve tė tjerė. Orientimi, caktimi dhe realizimi i temave tė mikrotezave, lipset tė synojė qė brenda pak viteve shkollat pasuniversitare tė shndėrrohen nė qendra tė rėndėsishme kėrkimesh teorike, dhe veēanėrisht tė aplikuara qė ofrojnė zgjidhje tė kualifikuara, afatshkurtėra dhe vizionare pėr shumė ēėshtje tė zhvillimeve ekonomike, politike, shoqėrore, psikokulturore, etj. tė vendit tonė, tė integrimit tė Shqipėrisė nė rrjedhat e zhvillimeve euroatlantike.
 
“Vėllimi”: mė mirė “me ujė se me ajėr”
 
Njė ēėshtje mjaft e diskutueshme ėshtė edhe ajo e "vėllimit" tė mikrotezės. Nė Vendimin e Kėshillit tė Ministrave tė Republikės sė Shqipėrisė, nr. 588, datė 02.10.2000 pėr “Hapjen e shkollave pasuniversitare” dhe nė udhėzimet pėrkatėse tė Ministrisė sė Arsimit dhe Shkencės, nuk trajtohet fare njė ēėshtje e tillė. Nė mungesė tė akteve normative ligjore tė detyrueshme nė shkallė Republike, ka patur diferenca tė mėdha nė vėllimin e punimeve tė mikrotezave tė mbrojtura nė fushat e shkencave shoqėrore. Nė disa raste temat e miktorezave kanė patur 80 – 90 faqe dhe nė disa tė tjerė jo mė shumė se 40 faqe. Nė situata tė tilla opinioni i grupimeve tė ndryshme sociale “admiron” zemėrgjėrėsinė ose tolerancėn e udhėheqėsve shkencorė, tė komisioneve tė vlerėsimit tė tyre etj. Pėrvoja tregon se kjo zemėrgjerėsi po atrofizon edhe pėrpjekjet e specializantėve dhe tė udhėheqėsve shkencorė qė punojnė me profesionalizėm e pėrkushtim sipas kėrkesave tė parametrave europianw mė tė arrirė.
 
Vlen tė theksohet se “vėllimi” i punimit tė mikrotezės nuk ėshtė thjeshtė njė problem teknik, as vetėm i formės, por edhe i pėrmbajtjes. Pavarėsisht se sasia e faqeve nuk shpreh drejtpėrdrejtė edhe gjithnjė njė studim mė tė arrirė, nė vendet mė tė urbanizuara tė Perėndimit janė pėrpunuar disa standarde. Pėr shembull nė Fakultetin e Sociologjisė tė Universitetit "Fridrih Shiler" tė Jenės punimi i diplomės sė nivelit universitar duhej tė kishte jo mė pak se 100 faqe tė daktilografuara me 2500 karaktere, pra jo mė pak se 250 mijė karaktere. Dhe studenti pėrveē mbrojtjes sė punimit tė diplomės duhej tė jepte  edhe provim me gojė.
 
Mendojmė se edhe pėr tė qenė tė krahasuesėm me nivelet mė tė mira tė universiteteve europiane ėshtė e nevojshme, ndoshta e domosdoshme qė punimi i mikrotezės tė ketė jo mė pak se 150 faqe tė daktilografuara, domethėnė jo mė pak se 375 mijė karaktere. Ėshte pėrhapur mendėsia se “po tė kėrkosh kaq shumė faqe specializantėt do t’i mbushin punimet e mikrotezave me ujėra tė tepėrta”. Gjithsesi, do tė ishte mė mire, si tė thuash me ujė, se me ajėr. Pėrvoja tregon se edhe mundimi pėr tė shkruar mė shumė faqe, qoftė edhe tė dobta, e ndihmon specializantin ta pėrvetėsojė mė mirė artin e tė shkruarit se sa faqet e mbetura bosh. Mund tė pakėsohej disi numri i provimeve me qėllim qė, si tė thuash, qendra e rėndesės e shkollės pasuniversitare tė zhvendoset natyrshėm nga studimi i literaturės te hulumtimi mė i thelluar dhe paraqitja me shkrim e njohurive. Kėsisoj do tė mundėsohej edhe rritja e shkallės sė objektivitetit nė vlerėsimin e formimit profesional tė studentėve pasuniversitar.
 
Rritja sasiore dhe cilėsore e punimeve tė mikrotezave bėn tė domosdoshėm bashkėpunimin e vazhdueshėm, tė institucionalizuar tė  udhėheqėsve shkencor me studentėt pėr gjatė njė viti. (Temat e mikrotezave mund tė caktohen pas sezonit tė parė tė provimeve). Ėshtė e nevojshme qė format e bashkėpunimit student-udhėheqės shkencor tė jenė tė kontrollueshme edhe  nėpėrmjet dy ose tre relacioneve me shkrim qė do tė paraqiste udhėheqėsi pėr ecurinė e realizimit tė mikrotezės. Nė pėrfundim udhėheqėsi shkencor lipset tė japė njė vlerėsim tė detajuar tė punimit tė mikrotezės nė tė cilin, nė mėnyrė analitike, tė evidentohen arritjet, vėshtirėsitė  dhe mangėsitė.
 
Anonimiteti – domosdoshmėri pėr vlerėsimin me objektivitet
 
Veēanėrisht gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit, edhe si shprehje e inflacionit total qė ka pėrfshirė shoqėrinė shqiptare, ėshtė rritur shkalla e subjektivizimit nė vlerėsimin e punimeve tė diplomave universitare, tė mikrotezave dhe tė disertacioneve tė doktoratės. Duke qenė hallkė ndėrmjetėse midis punimit tė diplomės dhe asaj tė disertacionit, punimi i mikrotezės ėshtė gjithsesi mė i rrezikuar nga vlerėsimet subjektive, tė diktuara edhe nga faktorė jashtė shkencor si veprimi i sistemit tė lidhjeve miqėsore e shoqėrore, njėfarė servilizmi i komisioneve tė vlerėsimit ndaj udhėheqėsve shkencor me autoritet, prirja e anėtarėve tė komisionit pėr t'u shmangur ballafaqimit me njerėzit ose edhe qejfmbetjeve tė tyre etj..
 
Pėrvoja tregon se praktika e mbrojtjes sė mikrotezės para komisionit e shton dozėn e subjektivizimit nė vlerėsim, ose, sė paku atė tė sentimentalizmit. Pėr tė minimizuar dozat problematike tė subjektivizmit nė rrethana tė tilla ndoshta do tė ishte mė e pėrshtatshme qė pėr disa vite tė shmangej mbrojtja publike e mikrotezave. Vlerėsimi i ēdo mikroteze tė bėhej nga tre specialistė qė e njohin mė mirė problemin qė trajtohet nė tė. Atyre t'u jepet materiali i mikrotezės pa emrin e autorit dhe tė udhėheqėsit. Gjithashtu ēdo anėtar i komisionit nuk duhet tė dijė se cilėt janė kolegėt e tij qė vlerėsojnė mikrotezėn nė fjalė. Secili prej tyre tė japė njė vlerėsim tė argumentuar me shkrim. Njė sekretari  teknike bėn thjeshtė mesataren e pikėve qė ka grumbulluar ēdo punim mikroteze, bėn ē'sekretimin e saj dhe shpall vlerėsimin pėrfundimtar sipas kritereve tė rregullores nė fuqi. Njė "mekanizėm" i tillė vlerėsimi kėrkon mė shumė kohė nė dispozicion tė anėtarėve tė komisionit vlerėsues. Mendoj se pėr tė vlerėsuar ēdo punim mikroteze secili anėtar i komisionit tė ketė jo mė pak se njė javė. Ndėrkohė secili anėtar i komisionit tė mos ketė tė drejtė tė vlerėsojė mė shumė se tre punime mikroteze tė njė kursi ose sezoni.
 
Tolerancė pėr kohėzgjatjen, jo nė dėm tė cilėsisė
 
Mjaft nga studentėt qė ndjekin shkollėn pasuniversitare janė dhe do tė jenė tė angazhuar me punė tė rėndėsishme nė strukturat shtetėrore, nė firma private tė fuqishme dhe, pėrgjithėsisht janė nė atė moshė qė u duhet tė zgjidhin probleme jetike vetjake. Nė rrethana tė tilla vėshtirėsohet shumė realizimi nė kohė i punimeve tė mikrotezave. Me qėllim qė tė mos cėnohet cilėsia e realizimit tė mikrotezave nga nxitimi (ēka pėrgjithėsisht ėshtė nė natyrėn e shqiptarėve sidomos gjatė viteve tė tranzicionit) ėshtė e domosdoshme tė liberalizohet procedura e vlerėsimit tė tyre. Mendoj se pėr paraqitjen e mikrotezės ėshtė e nevojshme tė planifikohen jo mė pak se 4 sezone tė shtrirė nė njė hark kohor tė gjerė sipas kėsaj skeme: i pari nė pėrfundim tė studimeve, i dyti 6 muaj mė pas, i treti 1 vit pas sezonit tė dytė dhe i katerti 2 vjet pas sezonit tė tretė.
 
Liberalizimi i kohės sė mbrojtjes sė mikrotezės ėshtė e nevojshme tė shoqėrohet edhe me liberalizimin e kohės sė likujdimit tė provimeve. Kėsisoj afati i pėrfundimit tė shkollės pasuniversitare do tė varionte nga 2 deri 7 vjet. Mendoj se njė liberalizim i tillė ėshtė kusht i domosdoshėm pėr rritjen cilėsore tė kėsaj shkolle, veēanėrisht pėr theksimin e profilit kėrkimor tė saj, pasi shumica e justifikimeve pėr cilėsi tė dobėt nė pėrvetėsimin e lėndėve dhe realizimin e mikrotezave ka tė  bėjė me mungesėn e kohės sė mjaftueshme. Liberalizimi i kohės sė kryerjes sė studimeve universitare e sidomos pasuniversitare ėshtė njė traditė e konsoliduar nė shumicėn e universiteteve tė vendeve tė urbanizuara tė Perėndimit.

 


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.