|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Ēka mė lidhė me administraten e UNMIK-ut ??!

 
 

 
28 shkirt 2004 / TN
                                          
Albinot MALOKU
 
I frymėzuar nga njė realitet i hidhur pjesė e tė cilit jamė edhe unė mora guximin tė shprehu atė qė mė bėnė ta quaj realitet, dhe jo i bazuar nė thėnjen latine pėr shijen, " De gustibus non est disputandum" Lusė lexuesin (sidomos ata qė vinė nga UNMIK-u apo institucionet tona ) qė shkrimin timė tė ma kuptojn drejt dhe qart e jo tė mendojn se po aludoj thėnjen e Migjenit "si ta kisha njė grusht tė fort e ti bije...".

Unė jamė student i fakultetit tė farmacisė pran Universitetit tė Sarajevės nė BeH, udhtimin timė pėr nė shtetin boshnjak e bėja deri tani me dokumente  tė administratės sė UNMIK-ut apo thėnė me mirė me dokumentet qė e lehtėsojn udhtimin (Travel Document) ndersa sa i pėrket asaj se me qka shkoja, qart kuptohet Kosova nuk ka linjė zyrtare tė autobusėve, Prishtinė - Sarajevė por si zakonisht linja jo zyrtare me qmime jo ligjore.

Ndersa tani nga shteti boshnjak ka ardhė ligjė qė udhtaret nga Kosova pėr nė Bosnje nuk lejohen tė udhtojn me dokumente lehtsuese tė UNMIK-ut por vetėm me dokumente tė shtetit Serbo-Malazez.

Edhe mė parė kisha tė njejtat probleme po gjithėher shpėtoja duke ju falenderuar asaj qė unė shkoja atje pėr studime, pėr nevoja shumė njerėzore, si dokument shtes ua tregoja INDEX-in dhe  nuk kisha probleme por kėsaj radhe ligji ėshtė ligjė nga ata qė e synojn europen respektohet.

Tani unė duhet tė marrė dokumente "Jugosllave" qė tė rifilloj studimet, dhe nė momentin qė fus nė dorė kėto dokumente atėher mua asgjė nuk me lidhė me UNMIK-un. Jamė shumė i bindur nė atė qė po e themė edhe po morra keto dokumente ndoshta tė tjeret do tė me thonė shtetas i Serbisė dhe Malitė tė Zi, por le ta dij UNMIK-u se kurr nuk do ta numroj vehten shtetas i bashėksisė shtetrore dhe se do tė jemė me gjakė e me kombė shqiptarė i Kosovės, nuk po shpreh dhe nuk posedoj as edhe njė dozė nacionalizmi pėrkundrazi jamė i edukuar dhe shkolluar nė frymen e shumė nacionalitetit, po tė kisha dozė minimale tė nacionalitetit nuk do tė shkoja e tė studioja nė njė vend tjetėr per veq Kosoves apo Shqipėris.

Hapur e themė, administratės sė UNMIK-ut i kamė derguar ankesė, kaloj njė javė dhe nuk kamė as edhe njė pergjigjje, tė njejtėn ankesė do tė  ia  dergoj edhe institucionit tė Ombucpersonit nė BeH.
 
Mua nuk po ma ha mėndja se si lejon UNMIK-u qė dokumentet e tija tė mos dallojn me dokumentet qė gjatė luftes nė Kosovė i lėshonte (kjo ndoshta ishte sa pėr inkurajim tė popullit) z.Jakup Krasniqi pėr tė cilin kamė njė respektė, tė cilatė dokumente lejonin mundėsi udhtimi nga Malisheva nė Malishevė, ne mund tė gjejmė njė dallim nga kėta tė UNMIK-ut, me kėta mund tė udhtosh prej Podujevės ne Prizren mė gjatė mundi shkon kotė.

Sipas kėsaj qė tani ėshtė duke u zier nė Kosovė nga UNMIK-u figurativisht del se UNMIK-u ėshtė njė kopje replike apo thėnė gjenetikisht ARN transportuese e asaj qė pregaditet nė Serbi dhe nga dokumentet qė ishin nė fuqi paralufte, unė jamė i bindur nė atė qė jamė shumė i ri tė japė vlersime ndoshta e kame gabim por kjo duket dhe atė shumė qartė bile.

Si tė gjithė Kosovaret edhe unė kisha mendimin, dhe prap e kamė po tė njejtin mendmim se UNMIK-u dhe njerzit e tij janė miqtė e Kosoves dhe tė Kosovarve, bilėm njė mik i imi shumė i nderaur para ca kohėsh ma transmetoj njė thėnje qė tani po ma ndrydhė mendimin, citoj : " O perendi na ruaj nga Miqėt se nga Armiqet ruhemi vet ", kjo e vertet e hidhur sipas asaj qė po na ndodhė neve nė Kosovė edhe mund tė perdoret.
 
Shkrimin timė po e permbyllė me njė arsyetim tė vogel, tė lartė shenuarat nuk i theksove duke mendaur se do tė jemė ndonjė katalizator qė pershpejton ndonji reaksion qfar do qoft ai, as duke menduar qė edhe unė tė jemė njė gurė qė do ti rėndoj marifetllėqet negative tė UNMIK-ut nė peshoren e tė mirave dhe tė kqijave, por thjesht qė tė derdhė paknaqsin time e tė shpreh vehten nėse kėtė nuk ma garantojn dokumentet e UNMIK-ut, barėm tė shprehurit e mendimit e garanton, Deklerata Universale e tė Drejtave tė njėriut e mirataur nga Asambleja e pėrgjithshme e kombeve tė bashkuara,  shkruar me 10.12.1948.
 
Sinqerishtė     
Albinot Maloku
student pran Universitetit tė Sarajevės
 

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.