|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

Koment

 
 

Pėrgjegjėsia e tė papėrgjegjėshmėve

 
 

 
26 shkurt 2004 / TN
 
Gjergj BUXHUKU
 
Nė fillimin e viteve ‘90-tė, deklarata e papėrgjegjshme deri nė absurd i njė kryeministri, shkaktoi pjekjen pėr sė gjalli, si njė pėrsėritje e inkuizicionit tė mesjetės, tė dhjetėra qytetarėve tė mjerė tė kėtij vendi. Mendimi i parė qė i vjen nė mendje njė qytetari normal tė botės demokratike ėshtė se, tė paktėn karriera politike e shkaktarit indirekt tė tragjedisė sė mėsipėrme, do tė kishte marrė fund njėherė e pėrgjithmonė. Por nuk ndodh kėshtu nė vendin e shqiponjave.
 
Jo vetėm karriera nuk merr fund, por nė njė tur tė jashtėzakonshėm suksesesh nė poste ministrore dhe parlamentare, personi nė fjalė vazhdon sot e kėsaj dite tė predikojė nė podiume, tė kėrkojė nė vazhdimėsi edhe votat e bijve, vėllezėrve, miqve dhe shokėve tė viktimave tė shprehjeve tė tij tė papėrgjegjshme. As njė ndjenjė faji nuk rrezaton nė fytyrėn e tij dhe tė partisė qė e kandidon nė vazhdimėsi, pėr tė mos folur pėr ndonjė mundėsi pėr tė kėrkuar ndjesė publike dhe vetėtėrheqje nga foltoret e mashtrimit...
 
Papėrgjegjshmėria e qeverisjes, jo vetėm nuk u ndėshkua, por hapur dhe pa ndroje u dekorua, si pėr tė treguar se qytetarėt shqiptarė nuk janė qenie njerėzore, por vetėm miza nė sytė dhe nė mendjen e tė zgjedhurve tė tyre!
 
Historia e mėsipėrme e papėrgjegjshmėrisė sė qeverisjes shqiptare, edhe do tė mund tė quhej e mbyllur, nėse nuk do tė ishte pėrsėritur nė vazhdimėsi, pėr tė shėnuar kulmin e saj pėr nga pėrmasat e pasojave edhe 12–13 vite mė pas. Nė njė akt tė paprecedent tė gėrshetimit tė pėrsosur tė papėrgjegjshmėrisė me paaftėsinė e qeverisjes, sikur tė ishte gjėja mė normale nė botė, ngrihen dhe bėhen fakt i kryer 15 herė ēmimet e telefonisė fikse dhe energjsė elektrike, njė goditje e drejtpėrdrejtė nė shpatullat e kėrrusura tė qytetarėve shqiptarė.
 
Gjithēka bėhet sipas parimit tė faktit tė kryer, pa transparencė dhe pa argumente dhe, duke i menduar shqiptarėt si bagėti, qė nuk kupton asgjė. Keqmenaxhimi i korrupsionit tė politkės nė sektorėt strategjikė tė ekonomisė me shifra tė pabesueshme prej dhjetėra e qindra milionė dollarėsh, u pa e udhės tė mbulohej pėrpara demaskimit tė plotė dhe pėr t’i dhėnė goditjen pėrfundimtare interesave publike, nėpėrmjet rrugės mė primitive: rritjes sė pabesueshme tė ēmimeve.
 
Jo vetėm kaq, por frymėzuesit, hartuesit dhe ekzekutorėt e politikave tė tilla, kishin edhe guximin e ēmendurisė dhe injorancės elementare, qė tė predikonin para qytetarėve shqiptarė pėr ngritjen e ēmimeve, si mėnyrė pėr t’u integruar nė Evropė! Pra, pikėrisht nė Evropėn ku liberalizimi i tregjeve dhe konkurrenca e lirė, janė baza e zhvillimit dhe prosperitetit tė saj, qė pėrkthehet dhe shndėrrohet nė kosto sa mė tė ulėta dhe cilėsi mė tė lartė tė tė gjitha produkteve. Nė Evropėn ku ngritja e ēmimit tė energjisė elektrike dhe telefonisė me vetėm disa pėrqind, shoqėrohet me protesta masive dhe rrėzime qeverish brenda njė dite. Tė mendosh se ē’mund tė ndodhte nė ato vende, nėse do tė ishte rritur ēmimi me dhjetėra dhe qindra pėrqind brenda njė nate!
 
Politika e pėrdhunimit kolektiv tė shqiptarėve nuk mbaron me kaq. Dhe paradoksi shqiptar i papėrgjegjshmėrisė sė politikės, po ashtu. Megjithė rritjen tronditėse tė ēmimit tė telefonisė bazike, financat e kompanisė pėrkatėse jo vetėm nuk pėsuan rritje, por pėrkundrazi, u ulėn nė mėnyrė tė ndjeshme. Shqiptarėt e varfėr, shpėtimin e gjetėn nė mospėrdorimin e telefonit. Pra, nė mesin e Evropės kishte njė vend qė telefoni nuk mund tė ishte mė njė mjet ndėrlidhjeje.
 
Nuk kishte si tė ndodhte ndryshe, kur projekti i shpėtimit tė korrupsionit tė menaxhimit qeveritar mbėshtetej pikėrisht nė rritjen e ēmimeve tė mė tė varfėrve tė tė varfėrve tė kėtij vendi, tė papunė, pensionistė, veteranė etj., qė janė edhe pėrdoruesit kryesorė tė telefonisė bazike. E njėjta gjė edhe pėr energjinė elektrike. Reagimi do tė ishte i ligjshėm dhe i menjėhershėm, si asnjėherė tjetėr nė historinė e vendit. Protesta tė mirėfillta qytetare dhe politike shpėrthyen nė mbarė vendin. U rrezikua seriozisht stabiliteti i brishtė social dhe ekonomik i vendit. U rrezikuan tė pėrsėriteshin edhe njėherė tjetėr ngjarjet e ‘97-ės. Ju dha goditje e ashpėr edhe interesave afatgjatė tė vendit pėr integrim nė BE. Kosto e papėrgjegjshmėrisė sė vendimmarrjes politike ėshtė e jashtėzakonshme.
 
Por, pėrsėri hartuesve dhe zbatuesve tė politikave tė tilla tė papėrgjegjshme deri nė kufijtė e tradhtisė kombėtare, asnjė gjemb nuk i hyri nė kėmbė. Jo vetėm kaq, por duke luajtur me ndjenjat e shqiptarėve, edhe u graduan nė poste qeveritare. Tė paktėn deri mė tash asnjė qeveritar dhe asnjė institucion nuk ėshtė vėnė para pėrgjegjėsisė sė ligjit. As nė kompaninė e telefonit dhe energjisė elektrike, as nė ERT dhe as nė ministritė pėrkatėse. Maksimumi mbulohet me shprehjen e papėrgjegjshmėrisė absolute qeveritare: pozita do tė marrė pėrsipėr riskun politik. Harrohet se vendi nuk mund tė lejohet tė shkatėrrohet nga themelet dhe tė mjaftohemi me mosvotimin zgjedhor njėherė nė 4 vjet, tė autorėve tė tragjedisė.
 
Pikėrisht, kjo ėshtė arsyeja qė institucionet pėrgjegjėse shtetėrore duhet tė veprojnė nė kushtet kur mungon vullneti politik pėr tė vėnė para pėrgjegjėsisė ligjore, administrative dhe morale, autorėt e skenarėve shkatėrrues tė vendit nė afatgjatė, nga vetė forca politike nė pushtet. Pėr tė mos pėrmendur institucionin e dorėheqjes dhe vetėpėrgjegjėsisė sė individėve. Tė mos harrojmė se politika tė tilla nė thelb janė jo vetėm antiqytetare, por plotėsojnė tė gjitha kushtet pėr t’u emėrtuar edhe antikombėtare, nėse do tė vlerėsohen dėmet e jashtėzakonshme nė afatgjatė, qė i shkaktohen vendit.
 
Mjafton tė shikojmė sesi provokojnė konflikte sociale tė pėrmasave kolosale, qė nė thelb kanė varfėrinė e thellė tė qytetarėve shqiptarė. Pėrfitimet e mungesės sė plotė tė stabilitetit shqiptar, sigurisht u shkojnė pėr shtat nga njėra anė oligarkėve tė huaj dhe bashkėpunėtorėve vendės tė grabitjes sė pamėshirshme tė shqiptarėve dhe nga ana tjetėr tė shteteve historikisht armiq.
 
Pikėrisht pėr tė gjitha kėto arsye, nuk duhet tė mjaftohemi vetėm me kėrkim falje nė formė slogani, por tė kėrkojmė tė vemė para pėrgjegjėsisė ligjore, administrative dhe morale tė gjithė inspiruesit, hartuesit dhe ekzekutuesit hajdutė tė skenarėve tė kobshem antiqytetarė dhe antishqiptarė. Nėse nuk do tė veprojmė nė kėtė mėnyrė, atėherė do tė na duhet tė shikojmė nė formė tė pėrsėritur si deri mė tash hajdutė-qeveritarė, qė, pasi mbushin xhepat me paratė e shqiptarėve, largohen nga postet e tyre, pėr t’u shndėrruar nė predikues “tė respektuar” ndaj viktimave tė tyre! Papėrgjegjshmėria e politikės shqiptare duhet tė vihet me ēdo kusht dhe sa mė shpejt para pėrgjegjėsisė ligjore, ndryshe ngjarje tė kobshme tė pėrdhunimit kolektiv do tė shohim ēdo ditė!


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.