|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  


 
 
 

   

 
                E mėrkure, 25 shkurt 2004

 
    

   Pėrmbajtja:

  • Nė Kampin Bondstill u bė ndėrrimi komandės, komandant i ri ėshtė Rik Erlandson

  • Solana thotė se nuk duhet pritur deri nė vitin 2005 pėr ta zgjidhur problemin e Mitrovicės

  • Nga vizita e kryeministrit Rexhepi nė Itali

  • Gjenerali Xheri Bek thotė Shtetet e Bashkuara janė tė gatshme tė qėndrojnė nė Kosovė aq sa ėshtė e nevojshme

  • Punėtorėt e gjyqėsisė kanė hyrė nė njė grevė tė pakėnaqur me rrogat e vogla

  • UNMIK-u thotė se dialogu pėr ēėshtje teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pritet tė fillojė mė 4 mars

  • Pėrfaqėsuesit e institucioneve tė BE-sė vizituan fshatin Magurė tė Lipjanit

  • Haziri ka kėrkuar nė Bruksel projekte qė sigurojnė infrastrukturė mė tė mirė nė rajon

  • Pėrfaqėsuesit e Ombudspersonit tė Kosovės biseduan nė Prizren me minoritetet joserbe

  • Nėnkoloneli Xhonson ka kėrkuar nga qytetarėt e Dardanės qė t'i pėrgjigjen aksionit pėr dorėzimin e armėve

  • Nė Skėnderaj u mbajt njė protestė kundėr arrestimit tė tre eprorėve tė TMK-sė

  • Nėnkryetari i BDI-sė thotė se projektligji i Qeverisė pėr Shkupin ėshtė i disfavorshėm pėr shqiptarėt

  • Nė Hagė pėrfundon paraqitja kundėr Millosheviqit

  • Nė Marok tė paktėn 564 tė vdekur nga tėrmeti

  • Ngriten aktakuzat e para ndaj tė burgosurve

  • Putin shkarkon kabinetin qeveritar

  • CIA thotė se Al-Kaida e vendosur pėr tė sulmuar Shtetet e Bashkuara

  • Nė qytetin Mosul vriten dy gjeneralė irakianė

  • Amerika kėrkon veprime nga Koreja e Veriut

  • Prokurori ka ngritur aktakuza kundėr 69 personave pėr dy sulme vetėvrasėse nė Stamboll

  • Rrėzohet njė helikopter amerikan, vdesin dy anėtarė tė ekuipazhit

 
  
Nė Kampin Bondstill u bė ndėrrimi komandės, komandant i ri ėshtė Rik Erlandson
 
Kampi Bondstill, 25 shkurt 2004 - Sot nė kampin ushtarak amerikan Bondstill afėr Ferizajit u zhvillua ceremonia e ndėrrimit tė komandės sė Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes.
 
Nė kėtė ceremoni morėn pjesė Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri, komandanti i KFOR-it Holger Kamerhof, komandanti i TMK-sė Agim Ēeku, shefja e Zyrės amerikane Marsi Ris dhe mysafirė tė tjerė.

Komandanti i gjertanishėm i kėsaj brigade, gjenerali Xheri Bek ia dorėzoi detyrėn gjeneralit Rok Erlandson dhe kjo ėshtė hera e dhjetė qė nga viti 1999 qė po bėhet ndėrrimi i komandės. Me kėtė rast u tha se NAT0 mbetet e pėrkushtuar pėr Kosovėn dhe do tė pėrkrahė fuqishėm.

Komandanti Erlandson tha se divizioni i 34 i kėmbėsorisė dhe njėsitė e tjera janė tė trajnuara mirė dhe janė tė gatshme tė vazhdojnė misionin nė Kosovė. Ai theksoi se ushtarėt janė tė trajnuar mirė dhe ata do ta kryejnė pjesėn e tyre tė punės.
 
Por ai shtoi se nė fund do tė varet nga njerėzit e mirė tė Kosovės qė tė qėndrojnė dhe tė bėjnė tė ardhmen e tyre tė ndritur dhe shpreson se do tė jetė njė realitet, tha Elandson.
 
 
Solana thotė se nuk duhet pritur deri nė vitin 2005 pėr ta zgjidhur problemin e Mitrovicės
 
Prishtinė, 25 shkurt 2004 - Pas takimeve me udhėheqėsit e institucioneve tė Kosovės dhe ata ndėrkombėtarė, pėrfaqėsuesi i lartė pėr Poltikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana nė njė takim me gazetarė ka thėnė se Bashkimi Evropian, pėrveē ndihmės ekonomike, do ta ndihmojė Kosovėn edhe politikisht. Solana tha se BE do tė japė 100 milionė euro pėr Kosovėn, fonde tė cilat do tė shkojnė nė projektet sociale, ekonomike dhe tė infrastrukturės politlike.

Por, ai kėrkoi angazhim mė tė madh tė udhėheqėsve kosovarė, sidomos nė procesin e implementimit tė standardeve pėr Kosovėn. Njėherit ai bėri thirrje pėr rifillimin e dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, qė sipas tij mbahet tė nisė nė fillim tė marsit.

Solana tha se nga bisedat qė ka zhvilluar nė Prishtinė me udhėheqėsit e kėtushėm ka parė njė angazhim tė tyre dhe gatishmėri qė tė jenė drejtpėrdrejt tė inkuadruar nė kėto procese. Sipas Solanės udhėheqėsit e Kosovės tash pėr tash duhet tė angazhohen nė implementimin e standardeve e tė mos pėrqendrohen shumė pėr zgjedhjet parlamentare qė do tė mbahen nė vjeshtė.
 
Shqetėsimi i BE-sė, tha Solana, ėshtė se ky mekanizėm gjithsesi duhet parė progres nė kėto procese pėrderisa udhėheqėsit e kėtushėm kėrkojnė ndihmė nga Bashkimi Evropian. Sipas tij, ndihma do tė jetė ekonomike dhe politike dhe shtoi se gjysma e vitit 2005 nuk ėshtė larg kur procesi i implementimit tė standardeve duhet pėrmbyllur me sukses nė mėnyrė qė tė hapen bisedat pėr statusin final tė Kosovės.

Solana tha se tashmė ėshtė caktuar njė takim pėr muajin mars ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, ku sipas tij do tė bisedohet pėr persona tė zhdukur dhe energjetikėn.

Ndėrkaq, duke folur rreth problemit tė Mitrovicės, shefi i diplomacisė evropiane, Havier Solana tha se nuk duhet pritur deri nė vitin 2005 pėr ta zgjidhur kėtė problem, sepse kjo ėshtė data kur duhet tė vlerėsohet puna e standardeve.
 
 
Nga vizita e kryeministrit Rexhepi nė Itali
 
Veronė, 25 shkurt 2004 - Nė ditėn e dytė tė vizitės sė tij nė Itali, kryeministri i Kosovės dr. Bajram Rexhepi pati disa takime nė rajonin e Veronės. Fillimisht ai u takua me zotin Paulo Zanoto, kryetar i Bashkisė sė Veronės.
 
Pas bisedės sė pėrzemėrt dhe miqėsore me zotin Zanoto, kryeministri u takua edhe me Kėshillin bashkiak para tė cilit mbajti nji fjalim rasti. Me kėt rast Kryeminsistri Rexhepi dhe zoti Zanoto nėnshkruan njė memorandum mirėkuptimi nė fushat pėr tė cilat ėshtė pėrgjegjėse Qeveria e Kosovės. Pas kėtij takimi ata mbajtėn njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp.

Kryeministri Rexhepi u takua edhe me pėrfaqėsues tė qeverisė italiane nė Veronė, me shefin e karabinjerisė dhe shefin e Guarda di Finanza pėr rajonin e Veronės. Me kėtė rast Kryeministri falenderoi ata pėr punėn e mirė dhe ndihmėn qė kanė dhėnė pėr Kosovėn. Gjatė kėtij takimi kryeministri ritheksoi nevojėn e angazhimit tė tyre tė mėtutjeshme nė Kosovė.

Kryeministri Rexhepi me bashkpunėtorė vizitoi edhe Komandėn Jugore tė trupave tė NATO-s, kurse sonte ai do tė takohet edhe me Asociacionin e Gazetarėve.

Sot pritet qė Kryeministri tė takohet me zyrtarė tė lartė tė qeverisė italiane, thuhet nė njė njoftim tė Zyrės pėr Informim Publik e Kryeministrit.
 
 
Gjenerali Xheri Bek thotė Shtetet e Bashkuara janė tė gatshme tė qėndrojnė nė Kosovė aq sa ėshtė e nevojshme
 
Prishtinė, 25 shkurt 2004 - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mbeten tė angazhuara nė Kosovė pavarėsisht luftės kundėr terrorizmit, tha komandanti i Sektorit tė Lindjes, gjenerali amerikan Xheri Bek. Ai ka shtuar se ushtarėt e tij janė tė sigurtė sepse ata respektohen nga shqiptarėt, por edhe nga serbėt dhe minoritetet tjera qė jetojnė nė Kosovė.
 
Ai i bėri kėto komente nė prag tė pėrfundimit tė misionit tė tij nė Kosovė nė njė intervistė tė gjatė nė radion "Evropa e lirė" "Nuk ka kurrėfarė rėndėsie fakti se unė do tė largohem dhe nė vendin tim do tė vijė dikush tjetėr, respekti do tė mbetet. Nuk shoh ndonjė rrezik tė madh pėr ushtarėt tanė. Ne jemi tė gatshėm menjėherė tė reagojmė nėse diēka do tė ndodhė brenda sektorit", ka thėnė gjenerali Bek, i cili sot pėrfundon misionin e tij nė Kosovė.
 
Ai ka shtuar se sfida mė e madhe me tė cilėn janė pėrballur forcat amerikane tė KFOR-it nė Sektorin e Lindjes ėshtė liria e lėvizjes dhe, siē u shpreh, ėshtė thellėsisht i bindur se nė gjithė Sektorin e Lindjes ka liri tė lėvizjes. Sipas tij ėshtė bėrė njė pėrparim i madh nė lirinė e lėvizjes, por kjo nuk do tė thotė se ka nė tėrė Kosovėn.

Duke shfaqur opinionet rreth krahasimit ndėrmjet situatės nė Bosnje dhe nė Kosovė, gjenerali Bek tha se ėshtė ide e keqe tė krahasohet Bosnja dhe Kosova. Ai nėnvizoi se Kosova ėshtė duke treguar pėrparim tė madh dhe ky pėrparim qė po tregohet dėshmon edhe pėr faktin se forcat amerikane janė tė gatshme tė qėndrojnė nė Kosovė aq sa ėshtė e nevojshme, duke mbėshtetur misionin e OKB-sė dhe duke krijuar mundėsi qė rruga e pėrparimit tė vazhdojė.
 
 
Punėtorėt e gjyqėsisė kanė hyrė nė njė grevė tė pakėnaqur me rrogat e vogla
 
Prishtinė, 25 shkurt 2004 - Punėtorėt e gjyqėsisė sė Kosovės sot kanė hyrė nė njė grevė nė shenjė pakėnaqėsie me rrogat e vogla. Grevistėt kėrkojnė pėrmirėsimin e gjendjes sė tyre ekonomike. Kryetari Kėshillit grevist Naim Shala, tha se punėtorėt kanė qenė tė detyruar tė ndėrmarrin kėtė hap sepse nuk mund tė jetojnė me njė rrogė prej 120 eurosh nė muaj.
 
 
UNMIK-u thotė se dialogu pėr ēėshtje teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pritet tė fillojė mė 4 mars
 
Prishtinė, 25 shkurt 2004 - Dialogu pėr ēėshtje teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pritet tė fillojė mė 4 mars, bėjnė tė ditur burimet nga administrata ndėrkombėtare. UNMIK-u thotė se nuk ka kurrėfarė pengesash pėr nisjen e kėtij procesi.
 
Sipas administratės ndėrkombėtare kryesues tė pavarur ndėrkombėtarė jashtė UNMIK-ut do tė ndėrmjetėsojnė takimet e palėve nė dialog. Xholi Dikson do tė kryesojė grupet pėr energji dhe telekomunikacion, ndėrkaq njė pėrfaqėsues nga UNDP-ja do tė udhėheqė grupin pėr kthim.
 
Po ashtu u bė e ditur se grupin pėr persona tė zhdukur do ta drejtojė njė pėrfaqėsues i Komitetit Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq.
 
 
Pėrfaqėsuesit e institucioneve tė BE-sė vizituan fshatin Magurė tė Lipjanit
 
Lipjan, 25 shkurt 2004 - Pėrfaqėsuesit e institucioneve tė BE-sė qė janė prezente nė Kosovė, tė Shtyllės sė katėrt tė UNMIK-ut dhe tė Agjencisė Evropiane pėr Rindėrtim vizituan sot fshatin Magurė tė Lipjanit pėr t'u njohur me programin e integrimit tė personave tė kthyer, i cili financohet dhe mbėshtette nga Bashkimi Evropian.

Shefi i Zyrės holandeze, e cila pėrfaqėson edhe presidencėn irlandeze tė BE-sė, Peter bas Beker, tha se Magura ėshtė njė shembull i suksesit. Ai shtoi se kthimi i personave tė zhvendosur ėshtė njė nga standardet pėr Kosovėn qė duhet pėrmbushur. "Ne vėrtet mendojmė se ėshė e mundur ta bėjmė kthimin e tyre dhe fshati Magurė ėshtė njėri nga shembujt e tillė tė suksesit", tha Beker.

Pėrfaqėsuesit e fshatit informuan mysafirėt me kushtet e banorėve tė Magurės dhe me procesin e kthimit tė ashkalinjve nė kėtė fshat, por ata theksuan problemin e panunėsisė pėr banorėt e kėtueshėm. Ndryshe nė kėtė fshati deri mė tash janė kthyer 27 famulje tė ashkalinjve dhe janė ndėrtuar 27 shtėpi pėr ta.

Shefja e Zyrės pėr kthimin e tė zhvendosurve pranė UNMIK-ut Pegi Higs tha se tė kthyerit po pėrballen me shumė probleme, duke veēuar atė tė sigurisė.
 
 
Haziri ka kėrkuar nė Bruksel projekte qė sigurojnė infrastrukturė mė tė mirė nė rajon
 
Bruksel, 25 shkurt 2004 - Kryetari i Asociacionit tė Komunave tė Kosovės, Lutfi Haziri i cili ndodhet nė njė vizitė dyditėshe nė Bruksel ėshtė takuar dje me Stefano Saninon, kėshilltar i kryetarit tė Komisionit Evropian, Romano Prodi dhe me zyrtarė tė tjerė nė Bruksel.
 
Nė kėtė takime, ku kanė marrė pjesė pėrfaqėsues tė disa shteteve, z. Haziri ėshtė pėrqėndruar te zhvillimi ekonomik lokal dhe te bashkėpunimi ndėrkufitar nė rajon, qė sipas tij duhet tė inkurajohet me projekte qė sigurojnė infrastrukturė mė tė mirė nė komunat Gjilan, Kumanovė dhe Preshevė si pjesė e mikrorajonit.
 
 
Pėrfaqėsuesit e Ombudspersonit tė Kosovės biseduan nė Prizren me minoritetet joserbe
 
Prizren, 25 shkurt 2004 - Sot nė Prizren njė delegacion i institucionit tė Ombudspersonit tė Kosovės ka zhvilluar njė takim me minoritetet joserbe (boshnjakė, turq, romė, ashkalinj, egjiptianė dhe goranė), nė mėnyrė qė tė dėgjojė mendimet e tyre pėr situatėn e tanishme, problemet si dhe perspektivat e jetės sė tyre nė Kosovė.

Qėllimi i Ombudspersonit ėshtė qė tė organizojė takime tė tilla informuese dhe diskutime nė mėnyrė tė rregullt me minoritetet nė Kosovė. Situata e komuniteteve joshqiptare ėshtė njė ndėr ēėshtjet aktuale mė sensitive nė fushėn e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė, thuhet nė njė komunikatė tė Obudspersonit.
 
 
Nėnkoloneli Xhonson ka kėrkuar nga qytetarėt e Dardanės qė t'i pėrgjigjen aksionit pėr dorėzimin e armėve
 
Dardanė, 25 shkurt 2004 - Pėrfaqėsuesi i KFOR-it nė Dardanė, nėnkoloneli Riēard Xhonson, nė njė takim me drejtuesit e komunės sė Dardanės, ka shfaqur brengosje pėr numrin e madh tė armėve ilegale, qė gjenden nė duar tė qytetarėve.
 
Ai ka kėrkuar nga qytetarėt qė t'i pėrgjigjen aksionit pėr dorėzimin e armėve. Bėhet e ditur se drejtuesit e komunės sė Dardanės kanė shfaqur gatishmėrinė se do ta mbėshtesin KFOR-in nė kėtė aksion.
 
 
Nė Skėnderaj u mbajt njė protestė kundėr arrestimit tė tre eprorėve tė TMK-sė
 
Skėnderaj, 25 shkurt 2004 - Nė Skėnderaj u mbajt njė protestė kundėr arrestimit tė eprorėve tė lartė tė TMK-sė tė arrestuar ditė mė parė nga pjesėtarė tė KFOR-it dhe tė policisė sė UNMIK-ut. Protestuesit me flamuj e pankarta nė duar, si dhe me portretet e tė arrestuarve tė TMK-sė parakaluan nėpėrmjet rrugės kryesore tė qytetit.
 
Protestuesit kėrkuan lirimin e menjėhershėm tė katėr eprorėve tė TMK-sė, tė cilėt nėn dyshimin se kanė bėrė krime lufte gjenden nė arrest. Protesta pėrfundoi pa ndonjė incident.
 
 
Nėnkryetari i BDI-sė thotė se projektligji i Qeverisė pėr Shkupin ėshtė i disfavorshėm pėr shqiptarėt
 
Shkup, 25 shkurt 2004 - Pėr herė tė parė projektligjin e Qeverisė maqedonase pėr ndarjen e Shkupit e kanė kritikuar edhe pėrfaqėsuesit e partive shqiptare nė Qeverinė maqedonase. Kėshtu, nėnkryetari i BDI-sė, deputeti Rafiz Haliti, u shpreh se propozimi i Qeverisė pėr qytetin e Shkupit ėshtė i disfavorshėm pėr shqiptarėte e kryeqendrės, pasi sipas tij, pjesa dėrmuese e tyre mbeten nė zonat rurale.
 
Ai ka propozuar se tri komunat rurale me shumicė shqiptare t'i bashkangjiten komunave urbane tė Shkupit. Gjithashtu ka kėrkuar qė komunės urbane tė Ēairit qė do tė ketė shumicė shqiptare tė mos i merren institucionet me rėndėsi vitale, tė cilat me propozimin e Qeverisė maqedonase i takojnė komunave me shumicė maqedonase. Nėnkryetari i BDI-sė u shpreh se propozimi i Qeverisė pėr qytetin e Shkupit ėshtė i disfavorshėm pėr shqiptarėt.
 
 
Nė Hagė pėrfundon paraqitja kundėr Millosheviqit
 
Hagė, 25 shkurt 2004 - Prokurorėt nė procesin kundėr ish-dikatorit jugosllav, Sllobodan Millosheviq, nė Hagė, kanė thėnė se do ta mbyllin paraqitjen e ēėshtjes dy ditė para kohe.

Njoftimi bėhet tri ditė pasi gjykata bėri tė ditur dorėheqjen e kryegjykatėsit, Riēard Mej, brenda tre muajve pėr shkak tė sėmundjes.

Problemet shėndetėsore tė Millosheviqit tashmė kanė shkaktuar vonesa nė gjyq prej mė shumė se njėqind ditėsh.
 
 
Nė Marok tė paktėn 564 tė vdekur nga tėrmeti
 
Rabat, 25 shkurt 2004 - Njoftohet se tė paktėn 564 veta kanė humbur jetėn nga njė tėrmet i fuqishėm qė goditi tė martėn pjesėn veriore tė Marokut.
 
Zyrtarė vendorė dhe punonjės tė ekipeve tė shpėtimit thonė se numri i tė vdekurve mund tė rritet, ndėrkohė qė ekipet largojnė rrėnojat dhe arrijnė nė fshatrat e izoluara tė rajonit tė shkatėrruar pėrreth qytetit port tė Mesdheut Al-Hokeima, rreth 300 kilometra nė verilindje tė kryeqytetit, Rabat.

Rreth 250 tė lėnduar nga tėrmeti janė dėrguar nėpėr spitale vendore dhe kazermat ushtarake nė atė zonė. Ekipe ushtarake dhe civile shpėtimi janė dėrguar pėr tė kėrkuar pėr tė gjallė, ndėrkohė qė helikopterėt dėrgonin furnizime dhe pajisje kėrkimi dhe shpėtimi nė rajonin e largėt malor.

Zyrtarė vendorė thonė se tė paktėn njė fshat ėshtė shkatėrruar plotėsisht dhe se shtėpi janė shembur nė shumė fshatra tė tjerė. Shumė shtėpi tė atij rajoni ishin ndėrtuar me tulla balte.
 
 
Ngriten aktakuzat e para ndaj tė burgosurve
 
Uashington, 25 shkurt 2004 - Shtetet e Bashkuara kanė ngritur aktakuzat e para ndaj dy prej tė burgosurve nė Gjirin Guantanamo nė Kubė qė mbahen atje pėr dy vjet.

Departamenti i Mbrojtjes nė Uashington tha se dy persona, njė nga Jemeni dhe tjetri nga Sudani, ishin roje personale tė Osama Bin Laden-it, dhe janė akuzuar me planifikimin e kryerjes sė krimeve tė luftės.
Tė dy ata do tė paraqiten para njė gjykate ushtarake tė ngritur posaēėrisht pėr kėto raste nė njė ditė qė ende nuk ėshtė njoftuar.

Zyrtarėt e Pentagonit thonė se nuk do tė kėrkojnė dėnimin me vdekje.
 
 
Putin shkarkon kabinetin qeveritar
 
Moskė, 25 shkurt 2004 - Presidenti rus Vladimir Putin ka bėrė tė ditur nė njė falim nė televizion se ka urdhėruar shpėrndarjen e qeverisė. Ai tha se kryeministri Mikhail Kasyanov kishte dhėnė dorėheqjen. Zėvendėskryeministri Viktor Kristenko ka marrė pėrsipėr detyrėn e drejtimit tė qeverisė.

Putin kėmbėnguli se veprimi i tij nuk ishte kritikė pėr qeverinė, duke thėnė se qėllimi i tij ishte tė bėnte tė qartė se ēfarė shtegu do tė ndjekė Rusia pas zgjedhjeve presidenciale tė muajit tė ardhshėm.
 
 
CIA thotė se Al-Kaida e vendosur pėr tė sulmuar Shtetet e Bashkuara
 
Uashington, 25 shkurt 2004 - Drejtori i agjencisė amerikane tė zbulimit (CIA), Xhorxh Tenet, tha se al-Kaida mbetet e vendosur pėr tė sulmuar Shtetet e Bashkuara.

Tenet dėshmoi tė martėn para Komisionit tė Senatit amerikan pėr Zbulimin, ku tha se forcat amerikane kanė kapur ose vrarė njė numėr mjaft tė madh udhėheqėsish tė grupit sa pėr tė krijuar boshllėqe tė mėdha nė hierarkinė e tij.

Por, ai tha se ndėrmarrja e sulmeve kundėr Shteteve tė Bashkuara mbetet njė prej objektivave kryesore tė rrjetit terrorist tė Osama bin Ladenit.

Tenet tha gjithashtu se grupi terrorist ka pėrhapur ideologjinė e tij nėpėr grupe tė tjera terroriste islamike, duke siguruar nė kėtė mėnyrė qė Shtetet e Bashkuara do tė pėrballen me kėrcėnimin e terrorit edhe nėse al-Kaida shkatėrrohet.
 
 
Nė qytetin Mosul vriten dy gjeneralė irakianė
 
Mosul, 25 shkurt 2004 - Nė dy incidente tė ndara ėshtė vrarė njė zyrtar i lartė i policisė dhe njė ish-gjenerali i ushtrisė irakaine nė qytetin Mosul, ka bėrė tė ditur sot policia.

Koloneli i policisė Abdel Azel Hazem Kafoudhi ka thėnė se "tre persona tė panjohur nga automobili ka shtėnė kundėr gjeneralit Hikmat Mahmud Mohamed, udhėheqės i sektorit administrativ tė policisė sė qytetit, kur ai ishte duke dalė nga banesa. Sulmuesit janė arratisur.

Nė njė incident tjetėr ėshtė vrarė Abdel Ilah al Anaz, gjeneral i dikurshėm i ushtrisė sė Sadam Huesinit, nga persona tė panjohur tė cilėt kishin hapur zjarr nė automobilin e tij.
 
 
Amerika kėrkon veprime nga Koreja e Veriut
 
Uashingbvton, 25 shkurt 2004 - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės i kanė bėrė thirrje Koresė sė Veriut qė ta shkatėrrojė tė gjithė dhe njėherė e mirė, arsenalin e vet bėrthamor. Kėrkesa amerikanė u bė nė hapjen e bisedimeve gjashtėpalėshe rreth programit tė armėve bėrthamore tė Veriut qė po zhvillohet nė Pekin.

Ndihmėssekretari amerikan i Shtetit, Xhems Keli, kėrkoi shkatėrrimin e plotė, tė verifikueshėm dhe njėherė e mirė tė arsenalit bėrthamor tė Koresė sė Veriut, duke pėrfshirė kėtu dhe njė program pėr pasurimin e uraniumit.

Kjo shihet si pengesa kryesore pėr arritjen e rezultateteve pozitive nga takimi, pasi Veriu nuk e pranon ekzistencėn e programit tė pasurimit tė uraniumit.
 
 
Prokurori ka ngritur aktakuza kundėr 69 personave pėr dy sulme vetėvrasėse nė Stamboll
 
Stamboll, 25 shkurt 2004 - Prokurori shtetėror turk ka ngritur aktakuza kundėr 69 personave tė dyshuar pėr dy sulme vetėvrasėse nė muajin dhjetor nė Stamboll, nė tė cilat u vranė 63 veta.

Ndonėse ende nuk ėshtė bėrė e njohur pėrmbajtja e aktakuzės, mediat kanė njoftuar se pėr pesė tė akuzuar prokurori ka kėrkuar burgim tė pėrjetshėm. Nga 69 tė akuzuar, 50 prej tyre ndodhen nė burgje.
 
 
Rrėzohet njė helikopter amerikan, vdesin dy anėtarė tė ekuipazhit
 
Bagdad, 25 shkurt 2004 - Dy anėtarė tė ekuipazhit kanė vdekur si pasojė e rrėzimit tė njė helikopteri ushtarak amerikan afėr qytetit Haditha nė Irakun perendimor, tha njė zėdhėnės ushtarak, njofton Rojter.

Zėdhėnėsi tha se rrėzimi ėshtė shkaktuar pėr shkak tė mosfunksionimit tė mekanikės.

 


  |  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI  |  

                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

>