|  KULTURĖ  |  HISTORI  |   POLITIKĖ  |  OPINIONE  |  ADRESARI  |  ARKIVI 

 

OPINIONE

   
 

KUNDĖRPOLEMIKĖ

 
 

RRĖNUESIT E IDENTITETIT DHE HISTORISĖ SONĖ KOMBĖTARE..!!

 
 

 
23 shkurt 2004 / TN
 
Shkruan: Rexhep ELEZAJ
 
Dhe, ja tani, o Kadri Osmani, po tė pėrgjigjem jo mė nga pozita e “sekretarit tė pėrgjithshėm” tė BISHM-it, sepse kjo “pozitė” imja ty tė ka penguar gjithmonė. Dhe nėse dėshiron po ta them troē: dorėheqjen e dhash vetėm pėr tė ta bėrė qejfin ty, nė mėnyrė qė ta shfrysh mėllanin nga urrejtjet qė ke ndaj “hoxhallarėve”, duke shpresuar se kjo zbrazje e urrejtjes sate, ndoshta do t’i bėjė mirė shėndetit tėnd tė lėkundur. Unė do tė ndjehesha i kėnaqur nėse ia kam arritur kėtij qėllimi. Njė asociacion tė intelektualėve shqiptarė e ke prishur nė Zvicėr para disa vitesh, dhe tani ia arrite ta shkatėrrosh edhe kėtė nė Gjermani. Aferim tė qoftė, do tė thonin turqit. Mos qofsha nė lėkurėn tėndė!
 
Tani po kalojmė tek polemika, gjegjėsisht kundėrpolemika, qė nuk do tė jetė aq e shkurtėr:
 
Nuk ėshtė kjo hera e parė qė Kadri Osmani bėn polemikė me mua. Edhe para tri viteve mė ka sulmuar pa kurfarė arsyeje dhe shkaku, vetėm se mendimet, puna dhe aktiviteti im nė mėrgim nuk iu kanė pėrshtatur pikėpamjeve tė tij tė mbrapshta pėr shumė gjėra. Pse ky “ngatrraē” merret vetėm me polemika, fyerje dhe sharje ndaj intelektualėve shqiptarė, kjo nuk ėshtė vėshtirė tė kuptohet, sepse sipas tė gjitha gjasave vuan nga komplekset e inferioritetit dhe mungesės sė vlerave reale intelektuale, ngase pėrleshjet dhe ngatėrresat qė bėn me secilin intelektual shqiptar qė ka mendime tė kundėrta nga tė tijat, thėnė shkurt; nuk janė sjellje dhe veprime normale. Kush e ka patur nė dorė revistėn e tij me emėr tė madh “Shqipėria Etnike”, e sheh se gati fund e krye pėrmban shkrime polemizuese, kritika, sharje, pra shumė pak publicistikė tė mirėfilltė dhe nuk e pėrmbush kėtė emėr. Dhe ky ka qenė shkaku qė unė refuzova tė vazhdoj tė shkruaj nė revistėn e tij, e jo siē shpif tash me qėllim djallėzor; “se tani e kuptojnė pėrse e pata ndjekur hoxhėn nga revista”.
 
E verteta ėshtė se unė nuk kam pranuar tė shkruaj nė revistėn “Kadri Mani”, alias “Shqipėria Etnike” edhe pėr njė arsye tjetėr; sepse kėkonte me kėmbėngulje nga unė dhe publicisti i mirėnjohur z. Besim Krasniqi qė t’i ndihmojmė nė financimin e saj, pėr tė cilėn gjė ne nuk kishim mundėsi tė mėdha, dhe kėshtu kur e kuptoi se nuk po i dalim nė ndihmė financiare nuk vonoi dhe mė sulmoi ashpėr duke mė akuzuar me pretekstin, gjithnjė sipas tij, se qenkam kundėr njėfarė projekti pėr organizimin e mėrgatės nė rrafshin kombėtar nė nivel evropian, diē i ngjajshėm me “Ballkaninė” e Adem Demaēit, e qė fjalėn e paskėsh patur pėr njėfarė “BESH-i” (“Bashkėsia Europiane Shqiptare”), iniciativė tė cilėn e paskėsh nisur nė Zvicėr me disa intelektualė, por pėr tė cilėn mua nuk mė kishte njoftuar mė parė. Dhe pėr mos suksesin e tij rreth realizimit tė kėtij projekti, pėr tė qenė ironia mė e madhe, do mė akuzoi mua sė bashku me disa shokė pėr njė iniciativė rreth tė cilės nuk mė kishte konsultuar asnjėherė!? Natyrisht, unė nuk posedoj aftėsi profetike-hyjnore qė njerėzve t’iu lexoj ėndrrat!?
 
Po i kthehemi polemikės sė fundit qė bėn me mua rreth shkrimit tim tė botuar nė gazetėn “Rimėkėmbja” e cila del nė Tiranė, tė cilin ia kisha kushtuar prokatolicizmit nė filosofinė politike tė Dr. Ibrahim Rugovės, i futur nė pėrdorim pėr shkaqe diplomatike, e qė unė e konsideroja si njė fenomen tė pazakonshėm nė praktikėn e krijimit dhe tė njohjes ndėrkombėtare tė shteteve. Nė kėtė shkrim temė kryesore kisha trajtimin e kėsaj dukurie nga prizmi i njė intelektuali, d.m.th. nga njė kėndvėshtrim tjetėr, jo pėr ta akuzuar Dr. Rugovėn, sepse e kam ēmuar lartė dhe gjithmonė me admirim e kam pėrkrahur rolin dhe vizionin kombėtar dhe politik tė tij qė ka luajtur ai pėr tė mirėn dhe fatin e popullit shqiptar tė Kosovės, por pėr ta rrahur njė fenomen krejtėsisht tė veēantė nė konceptin politik tė tij, siē ėshtė kompozimi i faktorit fetar me ate politik, nė kėtė rast atij kristian, nė procesin e krijimit tė shtetit dhe njohjės sė pavarėsisė sė Kosovės nga ana e subjekteve mė relevante ndėrkombėtare, duke veēuar nė mesin e tyre rolin e Selisė sė Shėnjėt nė Vatikan, tė cilit Dr. Rugova i ka kushtuar kujdes dhe vend tė veēantė nė vizionin e tij politik, gjė e cila, jo vetėm sipas pikėpamjeve tė mia, por edhe sipas pikėpamjeve tė analistėve tjerė politikė, mė ėshtė dukur si kujdes i tepruar.
 
Esenca e gjithė asaj qė kam dashur ta them nė shkrimin tim nė fjalė, e qė analfabeti politik Kadri Osmani nuk e ka kuptuar fare, pranė shumė fakteve tė numruara, ka qenė synimi tė them se vertetė kemi tė bėjmė me njė dukuri tė rrallė nė politikė. Pra, kam patur pėr qėllim tė hapet debati dhe kritika konstruktive rreth kėsaj dukurie (shih art. tim “Kritika publike dhe ikja nga pėrgjegjėsia”-Trepēa.net, 15 shkurt 2004), duke u nisur nga aspekti politik se mbeshtetja aq e theksuar e konceptit politik tė Dr. Rugovės mbi rolin e faktorit fetar katolik nė procesin e pavarėsimit tė Kosovės nė ate shkallė, mė ėshtė dukur i pa arsyeshėm pėr shumė shkaqe, ndėr tė cilat do veēoja pamundėsinė e ndikimit tė fesė, pra tė cilės do fe qoftė, nė procesin e pranimit dhe njohjes formale tė shteteve tė reja nė botė nga ana e OKB-sė, siē ėshtė nė rastin tonė procesi nė ecuri e sipėr pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.
 
Nė anėn tjertėr, kisha pėr qėllim tė vėja nė pah faktin se si President i Kosovės i zgjedhur me shumicė absolute nga populli, nuk bėn edhe aq mirė mė kėto hapa, ngase nė popull mund tė kuptohet se po favorizon rolin e njėrės fe pakicė, ndėrsa nė anėn tjetėr po lenė anash rolin tjetėr tė fesė shumicė. Njė respekt tė veēantė ndaj njėrės ose anashkalim tė fesė tjetėr, mendoj se nuk ka qenė nevoja ta bėjė askush, pra as Presidenti, sepse ėshtė e njohur nė botė toleranca ndėrfetare tek shqiptarėt. Prandaj, isha i bindur se qasja divergjente ndaj dy feve kryesore nė Kosovė para syve tė opinionit mund ta dėmtojė klimėn dhe barazinė fetare brenda popullit shqiptar dhe kėtė qasje e kishin kritikuar para meje edhe shumė analistė tė tjerė. Po citoj kėtu Prof. Dr. Feti Mehdiun: “Nuk duhet mė tė luhet me karta tė mjegulluara hipokrite, kush pėr komb e kush pėr fe. Feja dhe kombi janė binjakė sijamezė. Ai qė nuk i do, mjafton ta mbysė njėrin dhe tjetri vdes vetė”.
 
Ajo qė mė sė shumti mė ka nxitur tė merrėm, pra, mė kėtė temė, ka qenė padyshim fakti tepėr i njohur nė praktikėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare, se kur mungon vullneti politik dhe diplomatik i qėndrave tė mėdha tė vendosjeve nė botė, sado qė tė jetė i madh ndikimi i fesė tek kėto qėndra pėr nxjerrjen e ndonjė vendimi politik, siē ėshtė pavarėsia e ndonjė populli (nė rastin tonė pavarėsia e Kosovės), kam shprehur mendimin se roli politik i Vatikanit ose Bekimi i Atit tė shėnjėt, Papa Gj. Palit tė dytė, pėr pavarėsinė e Kosovės, nuk mund tė jetė vendimtar, pėr faktin se vendimet e mėdha politike nė botė merrėn nga faktorėt politikė ndėrkombėtar e jo ata fetarė. Duke qenė i bindur nė kėtė, ajo qė kam dėshiruar ta shprehu publikisht ishte dėshira ime qė t’ia pėrkujtoj kreut politik nė Kosovė, se megjithė simpatinė dhe bekimin qė ka shprehur kreu mė i lartė i Kishės katolike ndaj procesit tė pavarėsisė sė Kosovės, ai (kreu politik) duhet tė merrėt mė shumė me aktivitete konkrete diplomatike siē janė kontaktet nė nivelet mė tė larta shtetrore dhe qeveritare me vendet kyēe tė Europės, pra, tė angazhohet mė shumė pranė kėtyre qėndrave tė vendosjeve ndėrkombėtare pėr senzibilizimin e mėtejm tė tyre qė ta pranojnė dhe njohin sa mė shpejtė pavarėsinė dhe shtetin e Kosovės, i bindur nė praktikėn politike dhe diplomatike nė marrėdhėniet ndėrkombėtare nė botė, se procesi i pavarėsisė nuk ėshtė njė paketė me dhurata tė cilėn mund tė na e dhurojė dikush, ose se pėr t’i marrė ato na duhet t’i lusim shėnjėtorėt qė t’ia thejnė mendjen tė tjerėve (faktorėve ndėrkombėtarė) qė tė na i falin ato “dhurata”.
 
Sugjerimet e mia tejet qėllim mira ndaj Presidentit Rugova, dalin qartė nga shkrimi im i botuar nė Rimėkėmbja, por xhahili (fjala xhahil nė gj. arabe do tė thotė: injorant) dhe antiislamisti K.Osmani nuk i ka kuptuar fare, sepse qėllimi i tij parėsor ka qenė qė tė mė paraqes nė opinion si pjesėtar i taborrit “antirugovė”, pra duke u pėrqendruar vetėm nė pjesėn e shkrimit tim, ku nė mėnyrė tė hapur dhe krejtėsisht konstruktive kam nėnvizuar disa veprime tė presidentit Rugova tė cilat, sipas mendimi tim nė opinionin shqiptar islam nė Kosovė nuk kanė qenė edhe aq tė mirėpritura. Sepse, favorizimi i njėrės dhe anashkalimi i tjetrės fe ka mundur tė ndikojė negativisht nė marrėdhėniet ndėrfetare, meqė populli nuk i kupton gjithherė drejtė potezat politik me karakter fetar qė kanė peshė politiko-diplomatike. Ky ka qenė kyēi i mesazhit tim pėr Presidentin, e jo qėndrimi kundėr tij, siē mundohet tė ma mvesh kėtė epitet mėsuesi i mahallės K.Osamani.
 
Nuk ėshtė vetėm Prof. Dr. Muhamet Pirraku i vetmi qė ka i kritikuar sjelljet e Presidentit nė aspektin fetar, sepse kritika kanė bėrė edhe shumė intelektualė tė tjerė, por ato nuk i kanė interesuar kėtij hipokritit i cili ėshtė vėrbuar, jo vetėm nga burgjet serbe, por mė shumė nga leximi i teorisė darviniste mbi prejardhjen e njeriut nga majmuni. Kėtė prejardhje ai mund ta mbajė vetėm pėr vehte, por jo edhe pėr mua, sepse unė pėr Krijues timin njoh vetėm Zotin. Ata tė cilėt e mohojnė ekzistencėn e Zotit tė Madhėrishėm sipas feve monoteiste Krishterizmit dhe Islamit quhėn “qafirė”, d.m.th; pabesimtarė qė e mohojnė Krijuesin e vetė. Ata qė nuk njohin Zotin, nuk e njohin as vetvetėn, e lėrė mė tė tjerėt. Pra, duke shkruar pėr fenomenin e futjes nė politikė tė rolit tė fesė, siē vepron Dr. Rugova, kam patur parasysh shumė segmente tjera qė e determinojnė pjesmarrjen dhe ndikimin indirekt tė faktorėve tjerė anėsor nė politikė, tė cilėt nuk duhet injoruar nga askush, ngase shoqėria shqiptare si ēdo shoqėri tjetėr nė botė nuk ėshtė imune ndaj proceseve dhe rrjedhave tė cilat nuk shkojnė bashkė me ndjenjat dhe pėrcaktimet e saja, qofshin ato politike, qofshin fetare, anashkalimi i tė cilave shpeshherė nė politikė kthehėt si bumerang ndaj aktorėve tė tyre.
 
Kėtu qėndron gjithė thelbi i asaj qė kam dėshiruar ta them nė shkrimin tim, natyrisht, duke iu pėrmbajtur fakteve se mosvizita e tij nė Bashkėsinė Islame tė Kosovės me rastin e festave tė Bajramit, siē bėn presidenti i ēdo shteti nė botė nė kėso rastesh, mos ftuarja nė iftar tė Muftiut me bashkėpuntorė, mos pjesėmarrja e tij nė asnjė ceremoni fetare islame, mosvizita e asnjė nga qindra xhamitė e shkatėrruara dhe tė dėmtuara nga lufta e fundit nė Kosovė, etj, pastaj mos dhėnja i ndonjė pjese toke nga ana e komunės sė Prishtinės pėr ndėrtimin e njė xhamie tė madhe nė kryeqytet pėr nevoja tė besimtarėve islam, kėrkesė e bėrė para dy-tri viteve nga ana e B.I.K, nė njėrėn, dhėnja e iniciativės nga vetė Presidenti pėr ndėrtimin katedrales nė Prishtinė nė vend tė Gjimnazit “Xhevdet Doda” afėr kompleksit universitar, nė anaėn tjetėr, qė ėshtė e mirėseardhur pėr vėllėzėrit tonė tė Fesė kotolike, etj, etj, a mos mendon ti injoranti K. Osmani se kėto “mungesa” tė Presidentit nuk kanė patur efekte negative nė raportet Presidencė-B.I.K , a mos mendon edhe ti si R. Qosja, se “populli hanė barė”, se besimtarėt nuk i pėrcjellin sjelljet politike tė udhheqėsve tė vetė?!
 
Pėrgjigja ime dhe e shumė kritikėve tjerė, tė pelqeu ty dhe injorantėve si ti apo jo, nė opinion ka dalė si sjellje e njėanshme e Presidentit, dhe mu pėr kėto veprime dhe qėndrime tė tij B.I.K ka shfaqur shpeshherė rezerva ndaj tij, sepse njohja dhe respekti midis shtetit dhe faktorit fetar gjithkund nė botė bėhėt nė mėnyrė reciproke, pėr shkakun se feja ėshtė e ndarė nga shteti dhe kjo kėrkon pranim tė dyanshėm, i cili nėsė mungon nga njėra palė raportet midis tyre vetvetiu dobėsohėn. Kėto gjėra ėshtė dashur t’i kuptojė mirė xhahili K.O. i cili, siē pohon “edhe na e paskėsh njėfarė arsimi fetar (ndoshta mejtepin e kryer) dhe tri herė e paskėsh bėrė hatme Kur’anin”!?.
 
Mjerė ajo fe, kur tė tillėt si ky e lexojnė dhe i komentojnė mbrapsht mėsimet e saja, mjerė vatani dhe mjerė mileti kur xhahilėt si ky i fusin hundėt nė ēėshtjet fetare pėr tė cilat nuk kanė haber. Pėrkundrazi, pėr shkak tė injornacės sė tyre nė lėmitė fetare, duke menduar se dijnė shumė pėr fenė, pikėrishtė janė kėta tė cilėt kanė bėrė shtrembėrimin mė tė madh tė normave tė fesė islame para masave, pėr t’i fajėsuar mėpastaj hoxhallarėt se gjoja nuk po e predikuakan mirė fenė nė popull!! Kjo ka qenė realitet, sepse dilnin injorantėt si Kadri Osmani nė anėn tjetėr, dhe tėrė ate qė e predikonin nė popull prijsit e fesė, kėta e kanė rrėnuar me kundėrargumentet e tyre darviniste pėr botėn dhe njeriun, siē ka ndodhur gjithmonė nė Kosovė, ku nė praninė e hoxhallarėve mė shmė kanė folur pėr fenė Islame injorantėt se edhe vetė klerikėt qė kanė qenė kompetentė pėr ēėshtje tė fesė. Edhe nė polemikėn qė bėn me mua xhahili K.O. pėrpiqet tė mė jep “ders” pėr fenė nė tė cilėn nuk merrė vesh asgjė. E them kategorikisht asgjė! Prandaj, porosia ime pėr tė dhe tė gjithė injorantėt si ky ėshtė: mos u merrni me ēėshtje tė fesė, lereni fenė nė duar tė njerėzve me kompetencė dhe tė shkolluar, ēoni duart e juaja katile nga fushata antiislame, sepse Islami e lufton nė rrėnjė injorancėn dhe hipokrizinė, padrejtėsinė dhe diskriminimin, pabarazinė fetare dhe njėrėzore, rrenėn dhe shpifjet, trillimet dhe ngatrrestarėt, pėrēarėsit dhe ziliēarėt.
 
Kur ėshtė fjala pėr shpifjen qė mė bėn lidhur me konstatimin tim pėr prejardhjen sllave tė Papa Gj. Palit, si “aludim qėllimkeq, kinse pėr orientimin e kryesisė sė LDK-sė-“proruse”, kėtė shpifje e nxjerr me qėllim shumė tė keq nė kontekstin linēues vetėm pėr tė mė armiqėsuar me LDK-nė, sepse edhe amaterėt nė politikė e kanė tė qartė se aludimi im ka qenė se duke qenė Karol Wojtila (Papa Gj. Pali II) me origjinė sllave, ėshtė krejtėsisht e natyrshme  tė ketė simpati mė tė madhe ndaj popujve sllav se sa ndaj tė tjerėve, dhe jo se ai bėn dallime tė tilla nė mes popujve, por thjeshtė duke u nisur nga logjika e natyrshme e gjėrave. Pra, kursesi nuk kam aluduar nė qėndrimin prorus tė LDK-sė, shpifje shumė banale tė cilėn orvatet tė ma mvesh me qėllime tė caktuara, katili qė mban vetėm emrin musliman Kadri Osmani. Ajo qė kam dashur tė kuptohet nga vetė lexuesit duke folur pėr prejardhjen sllave tė papės, ka qenė frika se kur ėshtė fjala pėr pavarėsinė e shqiptarėve tė Kosovės si popull josllav, ndoshta mund tė hamendet midis kėrkesave tė tyre pėr pavarėsi dhe kėrkesave tė Beogradit pėr ta mbajtur Kosovėn nėn sovranitetin serb (si popull sllav), gjė qė ėshtė vėshtirė tė dihet se ēfarė ushqen nė shpirtin e tij Ati i Shėjtė.
 
Ti, o xhahil nė politikė, Papa Gj. Pali II, nuk e ka ēliruar Poloninė nga okupimi rus, por Levizja “Solidarnost” nė krye me sindikalistin e njohur polak z. Leh Valensėn, ndėrsa ky i fundit e ka patur pėrkrahjen e plotė tė Papės, sepse nė ate kohė bėhėj fjalė pėr fillimin e rrėnimit tė Murit tė Berlinit, d.m.th. pėr rrėzuarjen e doktrinės mė antinjerėzore, marksizėm-leninizmin dhe komunizmin rus i cili kishte shkuar shumė larg nė dėmtimin e normave fetare tė Fesė dhe kulturės kristiane, e qė njėherit ishte nė kundėrshtim tė plotė me parimet e Kishės katolike, mbase dihet se populli polak ėshtė ndėr popujt mė tė pėrkushtuar ndaj krishterizmit katolik, nga i cili vend vie edhe vetė Papa Gj. Pali, qė do tė ishte e pakuptueshme sikur ky tė mos e pėrkrahte levizjen sindikaliste polake, e cila siē dihet ishte e para qė e nisi luftėn kundėr tė keqės mė tė madhe nė botė, siē ishte doktrina ateiste e komunizmit dhe e komunistėve, tė cilėt edhe sot nuk besojnė nė Zot. Nė mesin e tyre ėshtė, padyshim, edhe hipokriti K. Osmani, i cili duket qartė nga shkrimet e tij se kohėn e kaluar nė burg e ka shfrytėzuar duke lexuar vetėm literaturė sllavo-komuniste, ateiste, darviniste, pėr dallim p.sh. nga tė burgosurit tjerė politikė, siē ėshtė z. Selatin Novosella, Ali Lajēi, etj, tė cilėt jo vetėm se gjatė kohės sa ishin nė burg e kanė pėrforcuar besimin nė Zot, por me pėrkushtim dhe kulturė tė lartė pas daljes nga burgu sillen ndaj vlerave tė Fesė islame dhe asaj tė krishterė.  
 
Mėpastaj, lexues tė nderuar, shikojeni se si ėshtė shprehur kah fundi i faqės sė dytė Kadri Mani (Mani nuk ėshtė deminutiv i emrit Osmani, ngase kėtė sinonim ai e ka zgjedhur me qėllim pėr t’i ikur emrit dhe mbiemrit tė vetė arabo-musliman nga i cili turprohėt, me tė cilin emėr e kanė pagėzuar prindėrit e vetė, ndaj tė cilėve do duhej tė kishte, bile pak respekt, mirėpo hipokritėt nuk dinė ē’ėshtė marrja), kur thotė: “I telefonoj zotni Idriz Zeqirajt dhe i them nė e njeh Rexhep Elezajn? “E njoh, si nuk e njihkam, e kam mik!” “Atėherė ngushllimet e mia, ka vdekur duke qenė i gjallė-kufomė shėtitese!”
“Pėrse, ēfarė i ka ndodhur”?
E ka plagosur veten, pėr vdekje!”
“Si ashtu?”- ia lexoj titullin pėr mllefin e hoxhės kundėr Kryetarit dhe kundėr ēdo gjėje qė nuk ėshtė myslimane, paēka se hoxha e shkruan keq-“musliman”!!
“E hetoj se zotni Idrizit i vėshtirėsohet frymėmarrja pėr katastrofėn e hoxhės...I them tė bisedojė me zotni Nikollė Shabanin, kryetar i Bashkimit tė Intelektualėve Shqiptarė nė Mėrgim-(BISHM)-(qė unė me kohė e kam quajtur-biēim shoqate!!), se ēfarė po ndodhė me ate farė “sekretari tė pėrgjithshėm”!?! (mbaron citati).
 
Pra, nga ajo qė ka ndėrmarrė me telefon mė tė lexuar tė shkrimit tim nė faqėn e gazetės “Rimėkėmbja” nė internet, del shumė i qartė stili i tij prej stalinisti dhe gjuetia e shtrigave nė zėnjėn nė kurth dhe linē tė gjithė intelektualėve shqiptarė me tė cilėt nuk pajtohet nė mendime ky farė K. O-Mani. Pra, e thėrret nė telefon z. I. Zeqiraj, ia kumton lajmin e gėzuar pėr tė, siē thotė pėr “vdekjen time pėr sė gjalli si dhe pėr plagosjen pėr vdekje”, vetėm se paskam shkruar, sipas tij, kundėr Kryetarit dhe ēdo gjėjė qė nuk ėshtė myslimane (nė origjinal shkruhet me gėrmėn U, e jo me Y-nė siē thotė “mėsuesi” i gjuhės shqipe, sepse nė gjuhėn arabe nuk ka germė Y)!! Hopaaa! Zotni, mėsues i mahallės, unė qėnkam “kundėr ēdo gjėje qė nuk ėshtė muslimane”, pra sipas teje, qenkam kundėr ēdo gjėje qė ėshtė katolike!!
 
A nuk iu kujton ky stil i komunikimit tė tij me z. I. Zeqiraj, tė cilin e porositė qė tė bisedojė me zotni Nikollė Shabanin, pra, pikėrishtė me Nikollėn, (ai nuk ėshtė kryetar i BISHM-it siē thotė, por vetėm ushtrues i detyrės sė kryetarit) qė “tė sheh se ēfarė po ndodhė me ate farė “sekretari tė pėrgjithshėm”, pra qė ai (Nikolla) tė mė pėrjashtojė nga shkolla, gjegjėsisht nga kryesia e kėtij asociacioni, sepse “paskam shkruar kundėr Kryetarit dhe ēdo gjėje qė nuk ėshtė myslimane”, d.m.th. pa e pyetur Nikollėn dhe K. Osmanin!?
 
Kjo, pra, ėshtė ajo metoda tipike e linēit stalinist, tė cilėn nuk ėshtė ēudi se do ta ketė pėrvetėsuar deri sa e ka vuajtur dėnimin nė burgjet e Serbisė. I them K. Man-it si dhe manave e dudave tė tjerė, se kurrė nė jetėn time nuk kam marrė leje dhe as qė do ta pyes ndokėnd se pėr ēfarė temash do tė shkruaj, apo se kend do ta kritikoj e kėnd jo, etj, edhe pse dėshira e tij dhe e shumė tė tjerėve si ky do tė ishte qė unė tė mos shkruaja pėr asgjė nė publicistikėn shqiptare, sepse ajo qė shkruajnė “hoxhallarėt” dhe gjithė ajo ēka ėshtė musliamne pėr ateistin, qafirin, katilin dhe xhahilin K. Mani janė “antishqiptare”, pėr shkakun se ky e ka tė mbjellur nė shpirt urrejtjen patologjike kundėr Fesė dhe kulturės islame. Kėtė e ka shprehur vetė disa herė publikisht, sepse shihet qartė se ėshtė i edukuar plotėsisht nė frymėn e “patriotizmit internacioanl-proletar komunist-marksist-leninist” rusosllav. Sidomos kur fletė kundėr Fesė islame shihet se ėshtė i ndikuar tėrėsisht nga propaganda serbo-greko-ortodokse e cila pėr tre shekuj me rradhė e ka gėnjyer Europėn se duke i vrarė shqiptarėt-muslimanė, paskėsh mbrojtur civilizimin kristian nga kultura islame!?
 
Kėshtu i kanė gėnjyer popujt e Europės serbėt deri nė vitin 1998/99, kur u dolėn pėr fushe tėra rrėnat e tyre, ngase e njėjta Europė do t’i bombardojė pikėrisht “mbrojtėsit e kristianizmit” pėr shkak tė gjenocidit qė bėnin ndaj popullit shqiptar me shumicė muslimane nė Kosovė, pėrndryshe po tė shėrbehėshin me logjikėn antiislame tė K. O. udhheqėsit e vendve tė Aleancės Verioatlantike nuk do t’i bombardonin kurrė “mbrojtėsit e krishterizmit” nga islamistėt shqiptarė! Pra, bota e civilizuar perėndimore me pėrkatėsi shumicė katolike, kur u vunė nė sprovė humaniteti njerėzor dhe vlerat universale njerėzore, pra lufta kundėr krimit antinjerėzor serb nė Kosovė, parimet dhe “meritat fetare” serbe pėr mbrojtje tė kristianizmit i lanė anash, duke e shpėtuar njė popull 80% me pėrkatėsi fetare islame nga gjenocidi dhe shfarosja kolektive. Nisur nga kėto parime tė larta njerėzore dhe civilizuese presidenti i atėhershėm amerikan, i madhi Bill Klinton nė ate kohė, nė mes tjerash pati deklaruar: “Ne nuk mund tė lejojmė shfarosjen e njė populli (dy milion shqiptarėve, v.j.), vetėm se ai i takon njė besimi dhe kulture tjetėr”, deklaratė e cila shprehte nė mėnyrė tė prerė pėrcaktimin human dhe civilizues tė SHBA-ve dhe aleatėve tė tyre nė Europė ndaj krimit kundėr njerėzimit, qė asokohe po ndėrmerrte regjimi kriminal serb kundėr shqiptarėve.  
       
Pra, edhe ēfarė argumentesh i duhen hipokritit K.Osmani pėr tė marrė vesh se ndikimi i fesė nė politikė nė rastet kur bėhėt fjalė pėr vlera universale tė njerėzimit nuk mund tė jetė pėrcaktuesi kryesor pėr marrjen, gjegjėsisht pėr mosmarrjen e vendimeve historike qė nė raste tė shumta i kanė ndėrruar kahjen dhe karakterin gjithė historisė njerėzore, siē ishte pikėrisht intervenimi i NATO-s nė Kosovė, pas tė cilit Europa kurrė mė nuk do tė duket siē ishte para 24 marsit 1999, kur do tė ngritet aeroplani i parė nga bazat ushtarake “Aviano” tė Italisė drejtė Beogradit, tė cilin pėr 78 ditė do ta bombardojnė pėr ta detyruar qė tė heq dorė nga masakrat dhe dėbimi i dy milion shqiptarėve nga trojet e tyre shekullore, vetėm se “ishin tė besimit dhe kulturės tjetėr” nga serbėt. Kėto krime, natyrisht, bota perėndimore kėsaj rradhe nuk do t’i tolerente mė, ndaj edhe veproi ashtu siē e dijmė tė gjithė kundėr Beogradit.
 
SHQIPTARĖT E KONFESIONIT ISLAM NUK JANĖ ATA QĖ E
PRISHIN HARMONINĖ DHE TOLERANCĖN FETARE NĖ KOSOVĖ
 
Pėr ta vėnė nė dijeni xhahilin K. Osmani se kush janė nxitėsit e vertetė tė prishjes sė harmonisė dhe tolerancės fetare, jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė Shqipėri e mė gjėrė, sepse pėr kėto gjėra ai me qėllim nuk dėshiron tė flas, ndaj po ia pėrkujtojmė edhe njėherė se para dy viteve (janar 2002) njėfarė “Levizje studentore pėr njė shoqėri tė hapur demokratike” me seli nė Prishtinė, kishte shpėrndarė nėpėr shumė qytete tė Kosovės TRAKTIN me kėtė pėrmbajtje:
 
TRAKT- THIRRJE
 
Morali i Kosovės !
 
Duke parė disa shoqata e figura tė dyshimt qė veprojnė dhe jetojnė nė Kosovė tė ndjekur dhe tė ndihmuar nga individė tė veēantė shqiptarė, qė po paraqiten me pabesi dhe ligėsi tė ngatėrrojnė vendin tonė, Kosovėn, nė punė tė ndyra, kriminale e terroriste dhe ta kthejnė kah lindja e prapambetur, ndjejmė pėr detyrė t’u bėjmė me dije se:
“Nėpėrmjet bashkėsisė islame dhe shoqatave tė ashtuquajtuara ISLAMIKE nė Kosovė po shpėrndahet droga. Vajzat e mbuluara tė medresesė dhe konvikteve terroriste islamike po shfrytėzohen nga grupet terroriste.
Nėpėr xhamitė e Kosovės po mbahen kurse speciale pėr tė rinjėt qė do tė mund tė shfrytėzohen nė aksionet e ardhshme vetėvrasėse qė po pėrgatit XHIHADI dhe ALQAIDA.
I bėjmė thirrje opinionit publik kosovar, nėnave, motrave dhe vėllazėrve qė tė jenė vigjilent dhe tė mos bien nė grackat terroriste.
Bėjmė thirrje qė tė merren masa sa nuk ėshtė tepėr vonė !
Po nuk iu ndal dora veprimeve tė tilla antinjerėzore, Kosova do tė futet edhe njė herė nė errėsirėn e Lindjes. Po nuk iu ndal dora veprimebe tė tilla kriminale, Kosova do tė bėjė pjesė nė Listėn e Zezė tė vendeve ku strehohen dhe veprojnė terroristėt ndėrkombėtarė.
Andaj edhe njė herė ju ftojmė tė ktheheni tek burimorja – tek feja e tė parėve, e tė mos e tradhėtoni GJERGJ KASTRIOTIN, NĖNĖ TEREZĖ, PJETĖR BOGDANI.
 
Motra e vėllėzėr! Prindėr!
 
Mos i lejoni fėmijėt dhe tė dashurit tuaj tė shkojnė nė xhami. Mos u lejoni tė shkatėrrojnė ardhmėrinė e Kosovės e t’i kthehėn fesė sė turqve tė cilėt na sunduan 5 shekuj. Kjo fe na u imponua me shpatė e dhunė. Mos shkoni pas mashtrimeve tė dijetarėve tė rrejshėm tė asaj kohe, tė HOMOSEKSUALĖVE siē ishin: SAMI FRASHĖRI, YMER PRIZRENI, etj.
 
Vėllėzėr dhe motra!
 
Feja islame ėshtė fe e dhunės, krimit, drogės, prostitucionit dhe e prapambeturisė. Mos i lejoni vetės njė gjė tė tillė. Vėllėzėr dhe motra kthehuni fesė sė vertetė dhe gjeni shpėtimin tek KRISHTI. Kthehuni kryqit se ajo ėshtė feja e tė parėve. Kthehuni krishterimit se ajo ėshtė fe e gjithė botės, kthehuni krishtit qė tė keni pėrkrahjen e gjithė botės. Neve UNMIK-u, KFOR-i dhe SHBA-tė nuk na dojnė me fe tė Bin Ladenit, por ata na dojnė nėse i kthehemi fesė sė vertetė – FESĖ KRISHTERĖ.
Pushtetarė dhe qytetarė!
Luftoni me gjithė qeniet tuaja institucionet e terroristėve, luftoni bashkėsinė islame, organizatat islamike, organizatat islamike dhe predikuesit e islamit, njėri-tjetrit kundėr njerėzimit, kundėr qytetėrimit.
Mos lejoni qė ata qė goditėn qendrėn e qytetėrimit dhe demokracisė sė botės tė lėshojnė rrėnjėt e tyre nė Kosovė.
 
Lufta e kryqėzatave!
 
Pas sulmeve terroriste mbi SHBA-tė, presidenti Bush deklaroi se: kėtu rifillojnė kryqėzatat.
Po pra ky ėshtė rasti qė nuk do tė na e falė historia. Ky ėshtė rasti t’i luftojmė myslimanėt dhe t’i kthehemi Krishtėrimit.
Kemi pėrkrahjen e Amerikės
Tani ėshtė koha qė tė zgjohemi nga gjumi i gjatė dhe tė shohim realitetin. Turqir na e ndėrruan fenė sepse ishin mė tė fortė, ndėrsa sot ne jemi mė tė fortė se kurrė, sot ne kemi pėrkrahjen e Amerikės dhe tė gjithė botės.
Pra tė zgjohemi nga gjumi, ta braktisim islamin e prapambetur dhe t’i kthehemi fesė sė tė parėve ashtu si na porositi edhe Don Shen Zefit.
Sa mė parė tė drejtohemi kah ata tė cilėt erdhėn tė na ndihmojnė, sjpėtoni ta mėsoni fenė tuaj sa mė parė, drejtohumi kėtyre institucioneve
KISHA E KRISHTIT (rrasat e kosharės pėrball UNMIK-ut.)
World English Institut (mbrapa Gjimnazit)
KOLPING (lagja e nėn Kalasė).
Shqiptarė e besimtarė! Ne jemi shqiptarė. Jemi popull fisnik, trim dhe ata qė nuk e thyejmė besėn e dhėn Krishtit. Jemi besimtarė nė fe tė krishterė, fe e cila predikon dashurinė, respektin dhe nė ndėrshmerinė e jo urrejtjen dhe vėllavrasjen.
Miqtė tanė i pėrkasin fesė sė krishterė e jo islamit tė shkretėtirės.”, pėrfundon TRAKTI.
 
Ja, pra, kush janė ata tė cilėt i nisėn tė parėt ngatėrresat fetare, cilėt janė ata tė cilėt thėrrasin nė luftė kryqėzatash kundėr isalmit tek shqiptarėt, cilėt e thėrrasin popullin qė tė ngritėt kundėr ēdo gjėjė qė ėshtė islame nė Kosovė, kundėr xhamive, kundėr Bashkėsisė Islame tė Kosovės, kundėr organizatave islamike dhe predikuesėve islamė (vetėm nė luftėn e fundit nė Kosovė janė vrarė duke e mbrojtur pragun e shtėpisė mbi 46 imamė-hoxhallarė), etj, nga i cili pamflet famėkeq ėshtė distancuar publikisht pėrmes mjeteve informative edhe vetė Im Zot Mark Sopi, duke e vlerėsuar si shumė tė dėmshėm pėr raportet dhe tolerancėn fetare nė Kosovė?!
 
Pamflet ky i cili pėr fat tė mirė nuk arriti tė mbjellė urrejtje dhe mosdurim midis shqiptarėve falė tolerancės fetare tė tyre. A ke lexuar diē mė tė turpshme dhe vlerėsim mė tė poshtėr se gjoja, Sami Frashėri dhe hoxhė Ymer Prizrneni tė kenė qenė homoseksualė?!, ore kokėkrisur!! Lexoje me kujdes kėtė trakt tė pistė pėr tė kuptuar se kush janė pėrēarėsit e harmonisė fetare nė Kosovė, qė tė kuptosh se nuk janė, sipas teje, Mulla Baleta, Mulla Rexhep Elezaj dhe Mulla Hysamedin Feraj, ata tė cilėt po i pėrēajnė shqiptarėt mbi baza fetare, vetėm se me penė dhe mendjen e tyre tė pastėr intelektuale po i mbrojnė vlerat historike tė shqiptarėve, pra, po mbrojnė mbi 500 vjet histori tė bujshme dhe tė ndritėshme tė shqiptarėve, tė cilėt falė kalimit nė Fenė islame i shpėtuan asimilimit dhe shkrirjes nė popujt sllav. Rasti i Boshnjakėve tė Bosnjės ėshtė shembulli mė eklatant se si asimilohet njė popull, apo se si i shpėton zhdukjes kolektive nė minutat e fundit tė kopėcatjes, duke iu falenderuar pikėrisht pėrcaktimit fetar, ore i marrė?!
 
Mu pėr kėto shkaqe Levizja jonė kombėtare do tė kulmojė me figurat mė tė ndritėshme tė Rilindjes nė krye me intelektualėt dhe patriotet mė tė spikatur tė tė gjitha kohėrave siē ishin pa dallim feje: Ali Pashė Tepelena, Hamza Kazazi, Dasho Shkreli, Dervish Cara, Naum Veqilharxhi, Jeronim de Rada, Pashko Vasa, Mulla Ymer Prizreni, Iljaz Pashė Dibra, Zija Prishtina, Ahmet Koronica, Abdyl Frashėri, Sylejman Vokshi, Ali Pashė Gucia, Hodo Sokoli, Mic Sokoli, Mehmet Beci, Sami Frashėri, Naim Frashėri, Haxhi Zekė Peja, Bajo Topulli, Ēerēiz Topulli, Luigj Gurakuqi, Ismail Qemali, Hasan Prishtina, Nexhip Draga, Fehim Zavalani, Gjergj Qiriazi, Idriz Seferi, Isa Buletini, Azem dhe Shote Galica, Dedė Gjo Luli, Bajram Curri, Sulejman Delvina, Elez Isufi, Hoxhė Kadriu (Kadri Prishtina), Fan Noli, Ahmet Zogu e deri te patrioti dhe heroji i fundit, komandanti legjendarė Adem Jashari. Pra, nuk ishin vetėm ata qė pėrmend ti nė polemikė me mua bartėsit e vetėm tė patriotizmit dhe heroizmit tė shqiptarėve, por njė mori burrash tė mėdhenjė tė kombit tė cilėt bashkėkarisht luftuan pėr pavarėsinė dhe krijimin e Shqipėrisė etnike dhe tė bashkuar nė Gadishullin Ilirik. Lexoje pakė mė mirė historinė tonė kombėtare, zotni mėsues i mahallės!!       
 
Mos i harro faktet e historisė sonė kombėtare tė vjetėr dhe tė re, sidomos nė pjesėt e robėruara tė trojeve tona etnike; nė Kosovė me vise dhe Shqipėrinė lindore se medresetė ishin vatra tė dijes dhe arsimit kombėtar nga tė cilat kanė dalur figura tė shquara tė kombit, siē ishin intelektualėt Ymer Prizreni, organizuesi dhe kryetari i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Hoxhė Tahsini, patriot dhe dijetar me famė, Mulla Idriz Gjilani, i cili nė vitet 1880 do tė thoshte: “kemi tri fe, por kemi vetėm njė atdhe tė pėrbashkėt, njė gjak vėllazėror, njė gjuhė, njė diell e njė Zot”, Haxhi Zekė Peja, i cili e pėrgatiti Kuvendin e Pejės me 1899 me njė konspiracion aq tė madh pėr ardhmėrinė e Shqipėrisė e themelojė Lidhjen Besa-Besė, e cila bashkė me idealet e tij kombėtare mbetėn mėsim dhe frymėzim pėr popullin shqiptar pėr krijimin e Shqipėrisė etnike, pėr tė cilėn edhe u flijua.
 
Pastaj, Rexhep Voka i Tetovės (Shipkovicė 1847) ishte ndėr iluministėt e parė shqiptarė i cili veproi nė periudhėn nga Kongresi i Berlinit e deri tė konferenca e Londrės, atėherė kur Europa nuk pėfillte fare ēėshtjen shqiptare, pastaj hoxhė Voka i Dibrės (1868) i cili kthehet nė vendlindje me abetare tė Samiut nė dorė, ku nė vitin 1893 pėr herė tė dytė hapi shkollėn shqipe nė Dibėr dhe rrethinė, veēmas nė Mal tė Thatė tė Dibrės ku vepronin edhe hoxhallarėt tjerė si Hasan Muglica i cili mori pjesė nė Kongresin e Manastirit e tė Dibrės, qė i dėrgoi djemtė e vetė nė Normalen e Elbasanit dhe qė u ndoq nga Durgut Pasha dhe nė fund u vra tradhėtisht nga serbėt me 1915. Ky tribun i atdhetarizmės pėr herė tė tretė e hapi shkollėn shqipe nė Dibėr dhe po nė kėtė vit botoi nė Sofje Abetarėn e gjuhės shqipe. Me njė rast kishte thėnė: “Njeriu sa dashuri tė ketė nė mėmėdhenė, aq dashuri kan nė fenė”. E mos tė flasim edhe pėr qindra hoxhallarė-patriot tjerė qė vepruan nė Shqipėri, Kosovė, Turqi, Siri, Egjipt, Amerikė, etj. Nė vitet e mė vona nga Medresja e Shkupit dualėn intelektualėt e mėdhenjė shqiptarė si Hivzi Sylejmani, Vehap Shita, akademikėt Idriz Ajeti, Skender Rizaj si dhe shumė tė tjerė.
 
Pra, medresetė nuk kanė qenė kampe tė “terroristėve islamė” shqiptarė, por vatra tė mirėfillta kombėtare dhe kulturore, ku ėshtė mėsuar para sė gjithash dhe mbi tė gjitha, pėr kombin dhe shqiptarinė para se tė mėsohej pėr fenė. Poashtu, edhe Medresja “Alauddin” nė Prishtinė qėkur ėshtė themeluar nė vitin 1950 e deri mė sot ka qenė vatėr e mėsimit dhe atdhetarizmit, nga e cila kanė dalė pena dhe intelektualė tė shquar, tė cilėt me dinjitet kombėtar dhe veprimtari tė shumtė intelektuale i kanė kontribuar shumė Levizjes sonė ēlirimtare pėr ta mundur me fakte dhe argumente para botės propagandėn antishqiptare serbe, qoftė duke iu bėrė ballė masave represive tė Rankoviēit, qoftė duke dhėnė kontribut politik dhe kombėtar pas viteve tė 80-ta deri para luftės sė fundit nė Kosovė, e cila (medresja) siē dihet ishte shndėrruar nė seli tė shumė aktiviteteve politike, siē ishte edhe mbajtja e seancės sė parė tė Parlamentit tė Republikės sė Kosovės nė vitin 1998, kur ndiqen dhe burgosėn shumė deputet. Ndaj, t’i harrosh tė githa kėto kontribute tė faktorit islam shqiptar tė Kosovės, ose t’i nėnēmosh gjithė sakrificat dhe gjakun e derdhur tė shumė hoxhallarėve, siē vepron katili K. Osmani, ėshtė mė shumė se mjerim intelektual dhe fetar.
 
Tani dua tė tė njoftoj pėr njė gjė tė cilėn ti po mundohesh tė ma mvesh; ajo ėshtė se unė, sipas mendimit tėnd, duke e kritikuar Presidentin Rugova e paskam vrarė vetėn politikisht. Jo, gabim e ke, zotni mėsues i mahallės, sepse jam ndėr intelektualėt e parė nga Mėrgata shqiptare, i cili bashkė me pesė anėtarė tė kryesisė sė BISHM-it menjėherė pas mbarimit tė luftės nė Kosovė i kemi bėrė vizitė zyrtare nė selinė e tij nė Prishtinė (Velani), nė kohėn kur lakimi i emrit tė tij ishte pėrplot me rreziqe, nė kohėn kur bashibuzukėt politikė ende e akzonin pėr tradhėti kombėtare, pėr takimin e tij tė imponuar me Millosheviēin deri sa po mbahej peng nga policia dhe ushtria serbe.
 
Mė vonė e kam vizituar edhe dy herė bashkė me disa intelektualė tjerė. Pra, unė, kurrė nė jetėn time nuk kam patur dilema se nė anėn e cilave forca duhej tė pėrcaktohesha si intelektual, sepse kėtė dilemė ma kishin s’qaruar me kohė babai im Tahiri, ndjesė pastė, si dhe dajallarėt e mi siē ishte patrioti me famė Sylė Mehmet Nikēi, pastaj patrioti dhe intelektuali i madh Mulla Zekė Bėrdyna, etj tė cilėt nė vitin 1956, nė kohėn e tmerreve rankoviēiste tė njohura pėr akcionin armėve nė Kosovė, e kishin themeluar partinė NDSH pėr Rugovė dhe Podgurė, qė mė vonė do tė burgosėn dhe vuajnė dėnimin pėr 10-12 vite nė Goli Otok dhe burgjet tjera serbe. Pra, unė nuk kisha fare hamendje se nė cilin krah politik duhej rreshtuar pas 12 qershorit 1999, siē hamendeshin shumė intelektualė nė ate kohė. Pra, ti mos u mundo kot qė tė mė hudhish sot nė taborrin tjetėr, tė cilin pėr shumė veprime destruktive e kam demaskuar publikisht nėpėrmjet gazetės kombėtare “Bota Sot”, duke e qitur shpeshherė vetėn para rreziqeve (posedoj me shkrim kėrcnimet nga “avnirrustemėt”), e qė disa intelektualėve tanė u ka kushtuar me kokė. Ndėrsa ti, mė sa kam informata ende nuk e ke vizituar Presidentin Rugova, edhepse disa herė ke qėndruar nė Kosovė nė kėto pesė vitet e fundit?!
 
Nė pėrfundim tė kėsaj kundėrpolemike dėshiroj tė ta tėrhjeku vėrejtjen se fjalori dhe gjuha qė i ke pėrdorur nė polemikėn me mua ėshtė mjaftė e pakulturuar, e vrazhdė dhe pėrplotė urrejtje. Pastaj si mėsues i mahallės, ke pėrdorur terma dhe fjalė arkaike tė cilat mė nuk pėrdorėn nė gjuhėn e sotme shqipe si p.sh shprehjet: kapsallitė sytė, njė burulluk, njė byrynyse, njė nape, njė turban, do supare, tebaren, kacemen, fezariatin, ilmihallin, me tentene, vajzllėk, kovaēi, tybeistigfa, estakfirullah, njė xheēme-hajmali, etj, qė kryesisht janė barbarizma tė futura nė gjuhėn shqipe nga gjuha turke tė cilat e bastardojnė rėndė gjuhėn dhe fjalorin standard tė gjuhės sė sotme shqipe. “Mėsuesi” i gjuhės shqipe do duhej ta zotėronte mė mirė gjuhėn e nėnės, gjuhėn mė tė d’lirė, mė tė pasur, mė tė bukur nė botė, gjuhėn e Naimit, Migjenit, Fishtes, etj, por nga fjalori qė ke pėrdorė shihet qartė se bėn ēalime tė pafalshme gjuhėsore, derisa nė anėn tjetėr mundohesh tė m’i pėrmirėsosh gabimet e mia ortografike tė cilat nuk ēojnė shumė peshė, ngase ato nuk e dėmtojnė strukturėn gramatikore dhe as stilistike tė gjuhės shqipe.    
 
Nė fund po ia pėrkujtoj K. Osmanit, me emėr dhe mbiemėr muslimani, por me shpirt dhe gjuhė prej shejtani (djalli), se pranė gjuhės sė nėnės i flas rrjedhshėm edhe katėr gjuhė, nė mesin e tyre tri botėrore, dhe nuk ėshtė ēudi qė gjatė shkrimeve tė mė pėrvidhen ndonjėherė gabime gjuhėsore siē janė ato gramatikore, morfologjike, sintaksore dhe ortografike. Ndėrsa sa i pėrket shkollimit tim jetojė me mburrje dhe ndjehėm krenar qė Fakultetin e Filologjisė e kam mbaruar pranė njėrit ndėr universitetet mė tė vjetra nė botė, nė Universitetin “Al-az-har” nė Kairo, Egjipt nė njėrin nga djepet e kulturės botėrore, aty ku Mehmet Ali Pasha, shqiptar, e themeloi shtetin modern tė Egjiptit, i cili nė historinė e kėtij populli njihet si njėri ndėr reformatorėt kryesor tė kėtij vendi musliman me kulturė dhe civilizim tė lashtė mbi 7 mijėvjeēar.

R.E. 23 shkurt 2004


                  Copyright©2000-2004 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.

  

ml>